Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Aleksejui Bugajui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas, jog ši įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI), tačiau, pažeisdamas VMI teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Šiais veiksmais A. Ž. padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. Ž. parodė, kad įmonei nepavyko pratęsti nuomos sutarties, todėl nepavyko atsiskaityti su VMI. Dėl nuomos sutarties buvo bylinėjamasi su Vilniaus miesto savivaldybe, byla buvo pralaimėta. Buvo prašoma mokėjimus išdėstyti, tačiau toks prašymas nebuvo tenkintas. A. Ž. pripažino, jog atsiskaitinėjo su kitais ūkio subjektais. Galimai tuo metu nežinojo to, kad visų pirma reikia atsiskaityti su VMI. Kitiems subjektams mokėjo, kadangi priešingu atveju įmonės veikla būtų sustojusi, tikėjosi, kad įmonė dar gyvuos. Jeigu būtų pratęsta nuomos sutartis, viskas būtų buvę kitaip. Bankroto byla buvo iškelta VMI iniciatyva. Sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo ginčijamas.

Tyrimo metu A. Ž. parodė, kad įmonėje nuo 2015 m. susidarė sunkumų dėl pralaimėtos bylos Vilniaus miesto savivaldybei dėl patalpų nuomos. Priteistos grąžintinos sumos teismas neleido išdėstyti tam tikram laikotarpiui, todėl visi įmonės pinigai, esantys banke, nurašomi antstolio. Dėl minėtos aplinkybės susidarė didelis įsiskolinimas dėl mokesčių, darbuotojams. Sumažėjus įmonės pajamoms 2016 metais nebuvo įmanoma sumokėti skolų. (b.l. 71-72)

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. liepos 27 d. įregistruota mokesčių mokėtojų registre, 2005 m. rugsėjo 14 d. – pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 4 d . įmonės direktorės atostogų metu laikinai direktoriaus pareigas ėjo A. Ž., kuris nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. paskirtas įmonės direktoriumi. VMI apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2016 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams buvo 14410,08 Eur, iš jų 11824,59 Eur PVM ir 664,64 Eur šio mokesčio delspinigiai, 1882,39 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 38,46 Eur šio mokesčio delspinigiai. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. pateikus PVM deklaraciją už 2015 m. liepos mėnesį. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas iš įmonės banko sąskaitų vykdomas nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. Iš įmonės Swedbank esančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. įmonė gavo 5222,45 Eur pajamų, išlaidos sudarė 5083,08 Eur. Iš įmonės gautų pajamų VMI buvo pervesta 749,98 Eur. Iš kasos knygos išrašo matyti, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. įmonė gavo 171046,10 Eur pajamų, turėjo 171045,46 Eur išlaidų: buvo mokamas darbo užmokestis, už buhalterines paslaugas, patalpų nuomą. Iš avansų apyskaitų matyti, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. įmonė išmokėjo 142148,19 Eur. (b. l. 64-66)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2016 m. birželio 8 d. įsakymo matyti, kad A. Ž. nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 4 d. paskirtas laikinai eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. (b.l. 68)

Iš integruotos kliento informacijos – balanso išrašų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. augo, 2016 m. rugpjūčio 31 d. mokestinė prievolė buvo 16810,49 Eur. (b. l. 26-63)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos matyti, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. įmonė mokėjo darbo užmokesčius darbuotojams, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, mokėjo už patalpų nuomą. (b. l. 79-80)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitos matyti, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. įmonė vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, leido pinigines lėšas veiklai vykdyti. (b. l. 82-89)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. vykdė atsiskaitymus su tiekėjais. (b. l. 90-92)

Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. (b. l. 13-14)

Iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties matyti, kad patvirtintas VMI kreditorinis reikalavimas 20372,70 Eur sumai. (b. l. 21-22)

Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad A. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y., įmonė, būdama skolinga VMI ir turėdama pajamų, pirma atsiskaitinėjo su darbuotojais, tiekėjais, o ne su VMI. Tai pripažino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, be to, minėtą faktą patvirtina ir operatyvaus patikrinimo pažymoje, integruotos kliento informacijos – balanso, UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitos, banko sąskaitos, kasos knygų išrašuose užfiksuoti duomenys.

A. Ž. atstovė teisme aiškino, kad A. Ž. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kadangi suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Su tokiu A. Ž. teiginiu nėra pagrindo sutikti. Lietuvos Respublikos administracijų teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 35 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas įpareigoja įmones vesti turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, ją tinkamai organizuoti ir tvarkyti. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą įmonės turi sudarinėti metines ir tarpines finansines ataskaitas, kuriose pateikiami finansiniai duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus, mokėtini mokesčiai. Taigi įmonė valstybei mokesčius turi mokėti ištisus metus. Jeigu mokesčiai nemokami, akivaizdu, kad daromas trunkamasis teisės pažeidimas. Natūralu, kad valstybės institucijos negali teisės pažeidimo išsiaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną. Toks pažeidimas gali būti nustatytas tik atlikus įmonės patikrinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo tikrinamos priežastys, kodėl susidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė prievolė VMI. Padarius mokestinį įmonės patikrinimą už laikotarpį 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d., kuris buvo baigtas 2016 m. rugsėjo 8 d., buvo nustatyti mokesčių reikalavimų pažeidimai, t. y., kad buvo galimai padarytas nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Taigi įstatyme numatytas nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. Nuobaudos šešių mėnesių skyrimo terminas suėjo 2017 m. balandžio 8 d. Tačiau teismas šioje vietoje pažymi, kad VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo teisme buvo gautas 2017 m. kovo 7 d., t. y., dar nesuėjus nuobaudos skyrimo terminui. Teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi pratęsė nuobaudos skyrimo terminą. Taigi atsižvelgus į tai, kas aptarta, teismas konstatuoja, kad A. Ž. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, t. y., nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta, jog A. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas, jog ši įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su VMI, tačiau, pažeisdamas VMI teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

A. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 bei 36 straipsniuose, nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpį, kitiems subjektams išmokėtų piniginių lėšų dydį, pažedimo padarymo motyvus), pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka už mokesčių nemokėjimą įstatymų nustatyta tvarka, šiuo metu nedirba, jam nustatytas 55 procentų darbingumas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, A. Ž. yra skirtina administracinė nuobauda – bauda. Pažeidėjui nustatytina minimalaus dydžio bauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

A. Ž. taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti, nėra pagrindo. Anksčiau aptartos aplinkybės, reikšmingos nuobaudos skyrimui, net ir vertinant jas su tuo, kad A. Ž. turi du nepilnamečius vaikus, jis turi didelių įsiskolinimų, kuriuos privalės grąžinti, nėra pagrindas skirti jam švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 675 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju A. Ž. nėra pateikęs nei rašytinio prašymo paskirtą baudą išdėstyti, nei visų reikiamų duomenų, kurie leistų įvertinti jo turtinę padėtį. Vis tik pažymėtina, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

VMI atstovas tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu prašė priteisti iš A. Ž. 20372,70 Eur dydžio nuostolius institucijai, kadangi minėta žala atsirado dėl to, kad A. Ž., vadovaudamas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, dėl ko VMI patyrė minėtą žalą.

VMI prašymas dėl žalos atlyginimo netenkintinas. Įstatymų leidėjas tiesiogiai nėra įtvirtinęs juridinio asmens valdymo organo nario ar vienasmenio valdymo organo atsakomybės už nesąžiningus veiksmus juridinio asmens kreditoriams. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje numatyta tik juridinio asmens valdymo organo nario atsakomybė pačiam juridiniam asmeniui už fiduciarinės pareigos pažeidimą, t. y., bendrovės vadovas privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti civilinį ieškinį įmonės vadovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisų apsaugos garantijas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-19/2012). Kreditorių interesų reikšmė didėja prastėjant įmonės finansinei būklei ir didėjant skoloms. Tokiu atveju atsiranda įmonės vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, suponuoja, jog vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. Vis tik kilti vadovo civilinei atsakomybei turi būti nustatyti šie pagrindai: vadovo neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusi žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad nebuvo laikomasi atsiskaitymo eiliškumo tvarkos su VMI, neneigė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, paminėtą faktą patvirtina ir kitoje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys. Vis tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad iš įmonės vadovo galima reikalauti žalos tik tada, kai vadovo neteisėti veiksmai yra nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia visus įmonės kreditorius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-211-469/2017). Teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog A. Ž., būdamas įmonės vadovu ir nemokėdamas mokestinės prievolės VMI, siekė pažeisti būtent tik minėtos institucijos interesus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos, avanso apykaitos, banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo mokami atlyginimai, atsiskaitoma su tiekėjais. Kaip nurodė pats A. Ž., tai buvo daroma dėl to, kad buvo siekiama išsaugoti įmonės veiklą, o nepakenkti VMI interesams. Nustatyti mokėjimai generavo ir tam tikras pajamas. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas, kuriame be VMI yra nurodyti ir kiti kreditoriai: darbuotojai, Sodra, kiti juridiniai asmenys. Taigi teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad A. Ž. tyčia neteisėtais veiksmais siekė išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinių įsipareigojimų dengimo VMI ir pakenkti minėto kreditoriaus interesams.

Be to, teismas pažymi ir tai, kad byloje nėra nustatyta tiesioginio priežastinio ryšio tarp A. Ž. veiksmų ir atsiradusios mokestinės nepriemokos VMI (nepriemoka atsirado dėl PVM ir GPM nesumokėjimo bei delspinigiai). Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad mokestinė nepriemoka VMI susidarė nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d., tačiau A. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo laikinai vadovauti nuo 2016 m. birželio 8 d., o pažeidimo padarymo laikotarpis apskritai yra tik nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Netenkinti VMI prašymo priteisti iš A. Ž. 20372,70 Eur VMI naudai.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti mokoma į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A6.-1885-935/2017.

Sumokėjęs baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.