Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir atsakovo paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo nurodymu pervedė atsakovui 500,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskolinimas“.

Iš ieškovo 2020 m. rugpjūčio 31 d. raginimo padengti įsiskolinimą, kurį atsakovas pripažino gavęs, nustatyta, jog ieškovas ragino atsakovą grąžinti 500,00 Eur skolą.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovas grąžino ieškovui 500,00 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje pateikta paskolos sutarties samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Paminėto straipsnio 2 dalis nustato, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009-06-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2013-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013 ir kt.).

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas, kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.871 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 str. 1 d.). Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1 d.). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011, 2013-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys jokios rašytinės formos paskolos sutarties su būtinomis tokiai sutarčiai sąlygomis, nebuvo sudariusios. Dėl to, kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visetą. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu.

Ieškovas paskolinių santykių tarp jo ir atsakovo susiklostymą įrodinėja iš jo sąskaitos atliktu piniginiu pervedimu į atsakovo sąskaitą. Atsakovas neginčija, kad jis gavo pinigines lėšas iš ieškovo, t. y, kad skolinosi iš ieškovo 500 Eur, tačiau tvirtina, jog šias lėšas ieškovui jis jau yra grąžinęs.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

Kartu įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui.

Iš mokėjimo pavedimo atlikto atsakovui paskirties matyti, jog atsakovui pervestos lėšos buvo įvardijamos kaip „paskolinimas“. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedama lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Be to, konkrečiu atveju ir atsakovas neginčija, kad jis gavo pinigines lėšas iš ieškovo, tačiau tvirtina, jog šias lėšas ieškovui jau yra grąžinęs. Taigi tokiais savo veiksmais atsakovas patvirtino paskolos teisinių santykių buvimą.

Ir nors atsakovas teigia, kad paskolą (500 Eur) ieškovui jis jau yra grąžinęs, tačiau išskyrus tokį deklaratyvų tvirtinimą, jis teismui nepateikė jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Maža to, teismo posėdžio metu atsakovas net negalėjo pasakyti tikslios datos – nei metų, nei mėnesio, nei metų laiko, kada jis, kaip kad pats teigia, grąžino ieškovui iš jo pasiskolintas lėšas. Galiausiai, atsakovas net negalėjo nurodyti priežasčių, kodėl ieškovas galėtų jį apkalbėti ir reikalauti grąžinti jau grąžintą skolą.

Apibendrinus nurodytus aspektus, konstatuotina, kad skolos suteikimo faktas nustatytas ir ieškovas įrodė, kad skola negrąžinta, o jos sugrąžinimo aplinkybės, sudariusios atsakovo atsikirtimų esmę, nepatvirtintos į bylą pateiktais įrodymais, todėl atsakovas yra laikytinas negrąžinusiu paskolintų piniginių lėšų ieškovui.

Taigi visapusiškai išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti ir iš atsakovo priteisti 500,00 Eur skolos ieškovo naudai (CK 6.870 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio procesines palūkanas.

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.210 straipsnio 2 dalyje, ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-47/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, tenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovo priteistinos įstatyme numatytos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 20,00 Eur žyminis mokestis ir 150,00 Eur patirtų išlaidų už ieškinio parengimą. Ieškovas pateikė šias patirtas išlaidas patvirtinančius duomenis, iš kurių matyti, kad ieškinį rengė ir kitas teisines paslaugas ieškovui teikė uždaroji akcinė bendrovė „Jusristai.pro“ (b. l. 15, 16). Tačiau teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“ v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-334-687/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką), ir atsižvelgdamas į tai, kad atlyginimas už procesinio dokumento (ieškinio) (jo projekto) parengimą buvo sumokėtas subjektui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą (UAB „Juristai.pro“), sprendžia, jog ieškovo uždarajai akcinei bendrovei „Juristai.pro“ sumokėtas atlyginimas už ieškinio parengimą (15 b. l.) nepatenka nei į CPK 98 straipsnio 1 dalies, nei į 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto reguliavimo sferą, todėl negali būti jam priteisiamas iš teisinį ginčą pralaimėjusios šalies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Dėl šios priežasties ieškovo prašymas dėl 150 Eur bylinėjimosi išlaidų (už ieškinio parengimą) priteisimo – atmestinas.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 20,00 Eur žyminį mokestį, kurį ieškovas sumokėjo patekdamas ieškinį (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 9,53 Eur tokių išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, tai šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 500,00 Eur sumą nuo 2021 m. kovo 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. Ch. (A. Ch.) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.) 9,53 Eur (devynis eurus 53 ct) (už procesinių dokumentų įteikimą) valstybės naudai (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.