Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) K. J. ir V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos ,,Spaudos rūmai“ ieškinį atsakovams K. J. ir V. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs atsakovų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

4. Išnagrinėjęs civilinę bylą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai – priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei 3 322,33 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 322,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1 100 Eurų bylinėjimosi išlaidas; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsakovams nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl teismo nutarties pašalinti apeliacinio skundo trūkumus

13. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu išnagrinėjo bylą visa apimtimi patenkinęs ieškovės Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos ,,Spaudos rūmai“ ieškinį atsakovams Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos ,,Spaudos rūmai“ – priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei 3 322,33 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 322,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1 100 Eurų bylinėjimosi išlaidas; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą civilinėje ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas pirmasis reikalavimas, prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 3) išreikalauti iš ieškovės jai pateiktas UAB „Spaudos rūmų techninė tarnyba“ vandens ir elektros skaitiklių pažymas už laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio (imtinai); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovų pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimų, jog apeliacinio skundo dalykas negali būti alternatyvūs reikalavimai, be to, nauji įrodymai negali būti reikalaujami, todėl skundžiama nutartimi atsakovams nustatė terminą nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

16. Atsakovai atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydami, kad jų pateiktas apeliacinis skundas atitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimus – jame nurodytas apeliacinio skundo dalykas, taip pat aiškiai ir nuosekliai nurodytos įrodymais pagrįstos faktinės aplinkybės, nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentai.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovų atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

18. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ar nutartį. Teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų. Apeliacinis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis).

19. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad CPK 306 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai apeliacinio skundo turiniui yra imperatyvūs, jų neatitinkantis ir (ar) turintis trūkumų apeliacinis skundas, jeigu teismo nustatytu terminu tokie trūkumai nebuvo pašalinti, nepriimamas – laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovų apeliacinio skundo turinį ir formą, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkto reikalavimų.

21. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai pateiktame apeliaciniame skunde itin aiškiai ir išsamiai išdėstė nesutikimo su pirmosios instancijos sprendimu argumentus (dėl atsakovų sutikimo bendrijai teikti administravimo ir pastato priežiūras paslaugas nebuvimo, taip pat atsakovų nebuvimo bendrijos nariais, dėl atsakovų tinkamumo dėl dalies įsiskolinimo, dėl skolos ir jos dydžio pagrįstumo, dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, kt.), juos pagrindė byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis, jas analizuodami, nurodydami ginčui reikšmingus įrodymus, pateikdami jų vertinimą. Be to, atsakovai savo nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus pagrindė ir, jų manymu, ginčui taikytinomis teisės normomis. Pažymėtina, kad naujų įrodymų atsakovai kartu su apeliaciniu skundu neteikė, todėl neturėjo pagrindo nurodyti su tuo susijusių argumentų.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovų apeliacinis skundas CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme atitinka jam keliamus turinio reikalavimus. Apeliaciniame skunde yra detaliai nurodyti visi argumentai, kurie, pasak atsakovų, lemia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nurodyti tiek faktiniai, tiek teisiniai nesutikimo motyvai, taip pat nurodyti konkretūs įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovų pateiktas apeliacinis skundas neatitinka šio punkto reikalavimų.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad atsakovų pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, jog apeliacinio skundo dalykas negali būti alternatyvūs reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

25. CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad apeliaciniame skunde nurodomas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas).

26. Iš atsakovų pateikto apeliacinio skundo matyti, jog atsakovai apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas pirmasis reikalavimas, prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taigi apeliaciniu skundu aiškiai prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovų suformuluotas prašymas (apeliacinio skundo dalykas), kuomet reiškiamas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo yra galimas ir atitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

28. CPK 326 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos CPK 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.

29. CPK 327 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kuomet apeliacinės instancijos teismas panaikina teismo sprendimą ir bylą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t.y. kai 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai (absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai); 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

30. CPK 330 straipsnyje numatyta, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

31. Pažymėtina, kad ieškovai savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia materialinės ir proceso teisės normų pažeidimu, t.y. netinkamai pritaikytomis materialinėmis teisės normomis ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu. Atsakovai taip pat nurodo, kad netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, buvo neatskleista bylos esmė.

32. Taigi, atsižvelgiant į atsakovų apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus, konstatuotina, kad, byloje šalių nurodytų argumentų, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų, pateiktų įrodymų vertinimas, įvertinimas ir lemtų, koks teismo procesinis sprendimas būtų priimtas apeliacinės instancijos teisme.

33. Paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismui galimai konstatavus, jog buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, nesant proceso teisės pažeidimų arba nors ir esant, tačiau jiems neužkertant kelio bylą išnagrinėti apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas ar pakeistas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, jog egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, arba pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, tokiu atveju teismo sprendimas būtų panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).

34. Kadangi, kaip jau buvo minėta, atsakovai savo apeliacinį skundą grindžia netinkamai pritaikytomis materialinėmis teisės normomis ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, neatskleista bylos esme, tik apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą pagal pateiktą faktinį ir teisinį pagrindą, nuspręstų, ar byla gali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme ir koks turi būti priimamas sprendimas, ar byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

35. Nagrinėjamu atveju atsakovų pateiktas apeliacinio skundo prašymas (apeliacinio skundo dalykas) yra detalus, iš jo yra aišku, kokio materialaus teisinio rezultato atsakovai siekia – atmesti ieškovės ieškinį, pripažinus ieškovės reikalavimus atsakovams nepagrįstais, o tai, ar šis rezultatas galimai būtų pasiektas apeliacinės instancijos teisme, šiam išnagrinėjus iš esmės apeliacinį skundą ir priėmus procesinį sprendimą, ar neturint galimybės tą padaryti grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, būtų nulemta faktinių ir teisinių aplinkybių, įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme pagal šalių procesiniuose dokumentuose (apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą) nurodytus argumentus.

36. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovų apeliacinis skundas atitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovams nurodė pašalinti apeliacinio skundo trūkumą dėl apeliacinio skundo dalyko.

37. Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat pateikė prašymą išreikalauti iš ieškovės jai pateiktas UAB „Spaudos rūmų techninė tarnyba“ vandens ir elektros skaitiklių pažymas už laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio (imtinai). Pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad alternatyvūs reikalavimai negali būti reiškiami ir nauji įrodymai negali būti reikalaujami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra nepagrįsta.

38. CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis Kodeksas.

39. Šaliai, įgyvendinant CPK 42 straipsnio 1 dalyje jai įstatymo suteiktas procesines teises, CPK 199 straipsnyje numatyta galimybė prašyti teismo išreikalauti įrodymus, pagrindžiančius jos nurodomas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad šalies pateiktas prašymas išreikalauti įrodymus savo esme yra procesinio pobūdžio prašymas, o ne reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, todėl toks prašymas, pareikštas apeliaciniame skunde, nelaikytinas apeliacinio skundo trūkumu, ir juolab trūkumu dėl apeliacinio skundo dalyko (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas), užkertančiu kelią jam priimti.

40. Pažymėtina, kad šiuo atveju būtina skirti dvi skirtingas teisines situacijas, t.y. šalies teisę pareikšti tokio pobūdžio procesinį prašymą ir teisę į tokio prašymo patenkinimą. Nagrinėjamu atveju CPK 42, 199 straipsnių nuostatos bendrąja prasme suteikia teisę šaliai reikšti prašymą išreikalauti įrodymus, o tai, ar šis prašymas gali būti patenkintas ar ne, sprendžiama ne per trūkumų šalinimo institutą, tačiau nagrinėjant prašymą iš esmės ir pasisakant dėl jo pagrįstumo. Taigi, tokį prašymą reiškiant apeliaciniame skunde, dėl jo pagrįstumo spręstų apeliacinės instancijos teismas.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovų apeliaciniame skunde pateiktas procesinis prašymas išreikalauti įrodymus nelaikytinas apeliacinio skundo trūkumu, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas trūkumų šalinimo institutą taikė nepagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo trūkumų šalinimą, todėl atsakovų atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos nutartis naikintina ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

43. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl ieškovės prašymo atsakovams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

44. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atmesti atsakovų atskirąjį skundą ir skirti atsakovams 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumokant ieškovei.

45. Ieškovė prašyme nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konkrečiai nurodė, kokie yra apeliacinio skundo trūkumai ir kodėl juos reikia pašalinti, o atsakovai atskiruoju skundu siekia ne ginti savo procesines teises, bet vilkinti bylos nagrinėjimą.

46. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatytos dvi esminės piktnaudžiavimo pateikiant atskirąjį skundą sąlygos: 1) atsakovai pateikė aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą; 2) atsakovai aiškiai supranta, kad jų reikalavimas – naujų įrodymų išreikalavimas, yra susijęs su trečiųjų asmenų teisėmis ir jų įtraukimu į bylą trečiaisiais asmenimis, o trečiųjų asmenų įtraukimas į procesą apeliacinėje instancijoje yra negalimas. Taigi, laikytina, kad atsakovai siekia vilkinti ginčo nagrinėjimą, ir toks jų veiksmas, laikytinas piktnaudžiavimu CPK 95 straipsnio prasme.

47. Ieškovė nurodo, kad atsakovas K. J. turi polinkį nevykdyti teismų sprendimų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi jam skyrė 6 000 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojos Valstybės sienos apsaugos tarnybos naudai. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-898-357/2017 pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis palikta nepakeista. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad apeliantas, kaip ir šioje byloje, kėlė reikalavimus, kurių negalima kelti apeliaciniame skunde, tokiu būdu konstatuotas apelianto piktnaudžiavimas teise.

48. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovai nemoka skolos ieškovei beveik 10 metų, o iš jų atskirojo skundo matyti, kad jie supranta savo veiksmų pasekmes, tačiau vis tiek teikia atskirąjį skundą. Pasak ieškovės, atsakovai visais įmanomais būdais vilkina šios bylos nagrinėjimą. Visų pirma, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, dėl ko buvo priimtas sprendimas už akių, kuris vėliau, atsakovams nepagrįstai teigiant, kad jie nebuvo informuoti apie procesą, panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Atsakovai taip pat sąmoningai surašė ir įstatymo reikalavimų neatitinkantį apeliacinį skundą, įrašydami jame reikalavimą, susijusį su trečiaisiais asmenims, bei sąmoningai nepašalino akivaizdžių trūkumų, kad galėtų atskiruoju skundu nutartį skųsti apeliacine tvarka ir taip toliau vilkinti bylos nagrinėjimą.

49. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

50. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Taigi piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tik tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų bylos šalims, pakenkti jų reputacijai, vykdyti neteisėtą spaudimą kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1764-781/2020).

51. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis grindžia tuo, jog atsakovai pateikė aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą ir tuo, jog jie kelia naują reikalavimą dėl įrodymų išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės teiginiais.

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų naudojimasis jiems suteiktomis teisėmis civiliniame procese – būtent teismo nutarties, kuria jiems nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, apskundimas nesudaro pagrindo spręsti, kad jie piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ypač, kai atsakovų nurodyti atskirojo skundo argumentai šioje nutartyje pripažinti pagrįstais. Taigi atsakovų atskirojo skundo pateikimas šioje byloje nevertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes galimybė atsakovams apeliacine tvarka skųsti jiems nepalankų teismo procesinį sprendimą yra vienas iš teisės kreiptis į teismą realizavimo būdų. Pasinaudojimas šia teise taip pat savaime negali būti traktuojamas ir kaip proceso vilkinimas turint kitų, nei teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, tikslų.

53. Ieškovės teiginiai, kad piktnaudžiavimu pripažintinas atsakovų procesinio pobūdžio prašymo dėl įrodymų išreikalavimo pateikimas, taip pat nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, šis prašymas nėra materialusis teisinis reikalavimas, be to, šio prašymo pateikimas pats savaime reiškia tik įstatymo numatytos teisės jį pateikti įgyvendinimą, o ne jo patenkinimą, dėl ko nusprendžia tik prašymą nagrinėjantis teismas.

54. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog atsakovui jau kartą buvo skirta bauda kitoje civilinėje byloje, savaime neįrodo esant atsakovų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis šioje civilinėje byloje, todėl ieškovės argumentai dėl baudos skyrimo šiuo aspektu taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

55. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nenustatyta, kad atsakovai sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nesąžiningai pareiškė atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindų atsakovams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dėl ko ieškovės prašymas atmestinas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovų K. J. ir V. J. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.