Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui Aidui Mažeikai,

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertei Jolantai Didžiokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, vedusiam, deklaravusiam gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikomam VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, aukštesniojo išsilavinimo, nebaustam administracine tvarka, neteistam, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. būdamas nepakaltinamas dėl lėtinio psichikos sutrikimo – šizoafektinio sutrikimo, depresijos tipo, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. jis pasipriešino valstybės tarnautojams, panaudodamas fizinį smurtą, : 2017 m. balandžio 13 d. apie 18.15 val. prie Architektų g. 98, Vilniuje vairuodamas automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. A. P., nepakluso teisėtiems Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1 būrio vyr. patrulio A. A. reikalavimams išlipti iš vairuojamo automobilio dėl pavojingo manevravimo kelyje, dėl ko nukentėjusysis A. A., priėjęs prie sustabdžiusio automobilį A. P., bandė jį iš minėto automobilio vairuotojo sėdynės ištraukti, o tuo metu nukentėjusysis – Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1 būrio vyriausiasis patrulis R. S. įsėdo į automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę keleivio sėdynę, kur, atsiklaupęs ant kelių traukė iš automobilio variklio užvedimo spynelės raktelį, nes A. P. pradėjo važiuoti minėtu automobiliu ir tokiu būdu suspaudė A. A. tarp automobilių „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos patrulių automobilio „Hyundai“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą; bei automobilyje sudavė R. S. 10 smūgių rankomis į nukentėjusiojo R. S. rankas ir galvą, tuo sukeldamas R. S. fizinį skausmą; ir iš automobilio prie Architektų g. – Erfurto g. sankryžos, Vilniuje, pabėgo; bet gatvėje jį nukentusieji A. A. ir R. S., panaudoję kovinių imtynių veiksmus, elektrošoką „Tazer“ ir antrankius, sulaikė. Tokie A. P. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, požymius.

A. P. tiesiogiai teismo nebuvo apklaustas atsižvelgus į 2018 m. kovo 20 d. – 2018 m. balandžio 20 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-41/2018 nurodytą rekomendaciją, kad A. P. nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną, bei į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės rašte Nr. V1)-189 Nr. (Li 53) išdėstytą rekomendaciją, kad A. P. dėl galimo psichikos būsenos paūmėjimo teismo posėdyje dalyvauti nerekomenduojama (2 t., b. l. 59).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė J. D. parodė, kad tvirtina komisijos pateiktą išvadą, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. P. sirgo šizofreniniu sutrikimu, depresijos tipu, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu jis serga šiuo sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti. Jam rekomenduotas priverstinis gydymas, t. y. stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Ar šiai dienai A. P. gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, atsakyti negali, nes praėjo pusė metų po ekspertizės. Pavasarį jis stokojo kritikos, išsakė įvairias mintis, kliedesius. Nemano kad remisija, galbūt medikamentinė. Gydytojai, vykdantys ambulatorinį gydymą pirminės sveikatos priežiūros centre, bet kada gali kreiptis į teismą su teikimu dėl priverstinių medicininių priemonių sąlygų pakeitimo, jei nesilaiko režimo, nevartoja vaistų, jei yra neadekvatus, jei paūmėjimai dažni. Gydytojai vietoje sprendžia, dirba visa komanda: psichologai, socialinis darbuotojas. Asmuo yra aplankomas ir namuose, renkama charakterizuojanti medžiaga apie tą asmenį. Būtinai vieną kartą į mėnesį turi ateiti gydymo kontrolei. A. P. simuliacijos tikrai nepastebėta (2 t., b. l. 73-74).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. S. (T. S.) parodė, kad tą dieną dirbo su vyr. patruliu J. C. Gavo iš VPK pranešimą kad įtartinai girtas vairuotojas važiuoja. Jie buvo kažkur Lazdynėliuose, važiuojant Architektų g. pamatė, kad patruliai buvo sustabdę tą automobilį, vienas patrulis buvo priėjęs prie jo, jis staiga pradėjo važiuoti. Kol jie apsisuko, jis buvo nuvažiavę prie sankryžos. Automobilis stovėjo, bet pamatė, kad jis bėga jau. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 79).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. S. parodė, kad 2017 m. balandžio 13 d. apie 18.15 val. su vyriausiuoju patruliu J. C. iš Vilniaus AVPK OVS gavo nurodymą vykti į Lazdynų mikrorajoną, kur galimai neblaivus asmuo vairuoja „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Erfurto g. - Architektų g. sankryžoje pasuko į kairę link tos vietos, kur mobilios kuopos pareigūnai sustabdė automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Stebėjo, kas vyksta ir matė kaip minėtas automobilis iš pradžių sustojo ir priėjo vienas iš mobilios kuopos pareigūnų. Sustojo priešais automobilį „Land Rover“. Tada „Land Rover“ vairuotojas apvažiavo jų tarnybinį automobilį ir nuvažiavo tiesiai Architektų g. Mobilios kuopos pareigūnai tarnybiniu automobiliu važiavo iš paskos besišalinančio automobilio. Mobilios kuopos tarnybinis automobilis buvo su įjungtais garso ir šviesos signalais. Nepamena ar per garsiakalbį buvo sakomi raginimai automobiliui sustoti. Pavažiavęs ne daugiau nei 300 metrų, „Land Rover“ sustojo, pareigūnai irgi privažiavo iš paskos. Mobilios kuopos pareigūnų tarnybinis automobilis stovėjo šalia „Land Rover“ automobilio, kampu, prie vairuotojo pusės. Jų tarnybinis automobilis stovėjo gale „Land Rover“. T,S. su porininku išlipo iš automobilio. Vienas iš mobilios kuopos pareigūnų ėjo prie vairuotojo durelių, o kitas ėjo prie priekinių keleivio pusės durelių. Kai tas pareigūnas, kuris ėjo prie vairuotojo, priėjo prie vairuotojo durelių, „Land Rover“ vairuotojas ėmė važiuoti. Pareigūnas galimai atsitraukė, o vairuotojas važiuodamas kliudė tarnybinį mobilios kuopos automobilį. Kitas mobilios kuopos pareigūnas liko nuvažiuojančiame „Land Rover“ automobilyje. Kuriuo tiksliai momentu jis įlipo, nepastebėjo. Mobilios kuopos pareigūnas, kuris ėjo vairuotojo link, ėmė bėgti paskui nuvažiuojantį „Land Rover“. T. S. grįžo į savo tarnybinį automobilį ir ėmė važiuoti iš paskos nuvažiuojančio „Land Rover“, bet jis netrukus kirtęs Erfurto - Architektų gatvių sankryžą, sustojo. Pareigūnams važiuojant, kažkuris iš mobilios kuopos pareigūnų parodė ranka į nubėgantį vyrą, kaip suprato, vairavusį „Land Rover“. Pareigūnai apsisukinėjo ir matė, kad tas vyras bandė įlipti į važiuojantį tamsų automobilį, markės, modelio, valstybinio numerio ženklą neįsidėmėjo. Bandė įlipti atsidaręs galines automobilio dureles už priekinės keleivio sėdynės, bet automobilis staiga ėmė važiuoti greičiau, ir vyras iškrito iš automobilio. Prie jo iškart pribėgo Mobilios kuopos pareigūnas. Tuo metu pareigūnai apsisukinėjo automobiliu ir paties sulaikymo momento nematė. Kai privažiavo, vyras gulėjo veidu į žemę, mobilios kuopos pareigūnas reikalavo duoti rankas už nugaros, kad galėtų uždėti antrankius, tačiau tas vyras standino rankas. Dėl to pareigūnai padėjo ištraukti to vyro rankas iš po jo paties, suvedę rankas už jo nugaros, uždėjo vyrui antrankius. Po to Mobilios kuopos pareigūnai pakėlė vyrą nuo žemės, privedė jį prie savo tarnybinio automobilio, kuris jau buvo privažiavęs į sulaikymo vietą. Norėjo atlikti jo paviršutinę apžiūrą prieš sodinant jį į tarnybinį automobilį, bet vyras nevykdė pareigūnų reikalavimų ramiai stovėti (1 t., b. l. 64).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. C. parodė, kad dirbo su kolega T. S.. Iš VPK gavo pranešimą, kad važiuoja automobilis, kurį persekioja kitas automobilis. Automobilis važiuoja Laisvės pr. link Lazdynų. Buvo netoli, nuvažiavo į tą pusę. Važiuojant Architektų g. kylant į viršų pamatė kaip patrulis jau sustabdė tą automobilį, džipas buvo, pareigūnai išlipo ir priėjo prie to vairuotojo. Tuo momentu vairuotojas pradėjo važiuoti, pastūmė tarnybinį automobilį, vos nesuvažinėjo patrulio. Jie nuvažiavo į apačią link Erfurto g. Bandė apsisukti ir pamatė, kad automobilis už sankryžos numestas, vairuotojas bėga, jį vejasi du pareigūnai. Asmuo priešinosi aktyviais veiksmais, stumdėsi, spardėsi, ko pasėkoje buvo sulaikytas. Nebūdingas elgesys buvo, normalus žmogus nepradės nei iš šio, nei iš to priešintis. Jo elgesys buvo agresija, pasipriešinimas, neaišku dėl ko. Nesuvokė, dėl ko taip priešinasi. Liudytojas iš tolo matė, kad pradėjo važiuoti, vos nesuvažinėjo policininko, galimai ant kojos užvažiavo. Faktas, kad buvo sužalotas ar veidas, ar kakta. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 79-80).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. C. parodė, kad 2017 m. balandžio 13 d. apie 18.15 val., dirbant su vyriaus, patruliu T. S. Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėją persekioja vairuotojas, vairuojantis automobilį „Land Rover”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnai tuo metu buvo Lazdynų mikrorajone ir pasuko link tos vietos, kur Mobilios kuopos pareigūnai stabdė „Land Rover“. J. C. vairavo tarnybinę transporto priemonę ir privažiavo priešais sustabdytą „Land Rover“. „Land Rover“ staiga ėmė judėti iš vietos ir apvažiavęs jų tarnybinį automobilį, bandė šalintis Architektų g. į apačią, Erfurto g. link. Mobilios kuopos pareigūnai vijosi tą automobilį, kol jis apsuko savo vairuojamą transporto priemonę. Pareigūnai jau privažiavo tuo metu, kai „Land Rover“ stovėjo, o greta jo, šiek tiek skersai, blokuojant „Land Rover“ kelią iš kairės, stovėjo Mobilios kuopos pareigūnų tarnybinis automobilis. J. C. savo automobiliu sustojo gale abiejų minėtų transporto priemonių. Su porininku išlipo iš savo tarnybinio automobilio. Matė, kaip mobilios kuopos pareigūnas A. A. išlipo iš priekinės keleivio vietos ir atidarė „Land Rover“ vairuotojo dureles, bandė iš „Land Rover“ ištraukti vairuotoją. „Land Rover“ vairuotojas ėmė trūkčiodamas judėti į priekį, taip spausdamas A. A. tarp tarnybinio Mobilios kuopos automobilio ir visureigio, kadangi judant „Land Rover“ mažėjo tarpas tarp abiejų transporto priemonių. J. C. matė kaip iš Mobilios kuopos tarnybinio automobilio vairuotojo vietos išlipo kitas Mobilios kuopos pareigūnas – R. S. R. S. apibėgo „Land Rover“ iš priekio ir įlipo į „Land Rover“ pro priekines keleivio pusės dureles. Tarpui tarp automobilių „Land Rover“ ir mobilios kuopos tarnybinio automobilio mažėjant dėl „Land Rover“ judėjimo į priekį, A. A. galiausiai atsitraukė atbulas ir „Land Rover“ kliudydamas Mobilios kuopos tarnybinį automobilį, nuvažiavo tiesiai Erfurto g. Automobilyje „Land Rover“ liko R. S., o A. A. ėmė bėgti paskui nuvažiuojantį „Land Rover“ gatve. J. C. su porininku skubiai grįžo į savo tarnybinį automobilį ir vijosi besišalinantį „Land Rover“. Pastebėjo Erfurto g. – Lazdynų g. sankryžoje stovintį minėtą „Land Rover“, kurio vairuotojo durelės buvo atidarytos. Pamatė, kad per gatvę bėga vyras, o paskui jį bėga A. A. ir R. S. Pavažiavo dar apie 50 metrų ta kryptimi, kur nubėgo minėtas vyras. Pamatė, kad ant šaligatvio guli minėtas vyras, kuris spardėsi, mojavo rankomis, klykė. Šalia vyro stovėjo abu minėti pareigūnai, kurie bandė vyrą sulaikyti, uždėti antrankius. J. C. su porininku priėjo prie gulinčio vyro ir pareigūnų, padėjo sulaikyti vyrą, užlaužti vyrui ranką, uždėti antrankius. Kol dėjo vyrui antrankius, privažiavo Mobilios kuopos pareigūnų tarnybinis automobilis, iš kurio išlipo dar vienas pareigūnas. Vyras, gulintis ant žemės, nuolat rėkė. Kadangi, susitvarkyti su juo pareigūnų užteko, J. C. su porininku nuvažiavo prie palikto atidaryto „Land Rover“ automobilio. Ant A. A. sužalojimų nematė, jis nesiskundė skausmais. Kiek matė, judantis visureigis „Land Rover“ galėjo kliudyti A. A., bet negali to patvirtinti. Tarpas tarp abiejų automobilių, t. y. „Land Rover“ ir Mobilios kuopos tarnybinio automobilio buvo labai nedidelis. Ar ant R. S. buvo kažkokių sužalojimų, nežino, neatkreipė dėmesio. Iškart po įvykio jis skausmais nesiskundė. Po kelių dienų buvo R. S. sutikęs, matė ant jo viršugalvio didelę kraujosruvą, nubrozdinimus. R. S. skundėsi galvos skausmais. Paaiškino, kad tai padarė tas „Land Rover“ vairuotojas sulaikymo metu (1 t., b. l. 66).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. A. parodė, kad įvykį atsimena miglotai, tik tai, kas parašyta tarnybiniame pranešime. Patvirtina savo tarnybinį pranešimą.

M. A. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. balandžio 13 d. dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu R. M. apie 18.30 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Erfurto g. – Architektų g. sankryžoje laukia mobilios kuopos pareigūnai V1912, sulaikę automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prieš tai buvo stabdomas, nestojo, apgadino tarnybinį automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) toliau šalinosi iš įvykio vietos. Atvykę, apie 50 m už Erfurto g. - Architektų g. sankryžos rado antroje eismo juostoje stovinį „Land Rover“, (duomenys neskelbtini). Kaip vėliau paaiškėjo, jo vairuotojas bėgo iš automobilio jį palikęs ir buvo sulaikytas kažkur tai gatvėje, apie 200 m už sankryžos. Mobiliosios kuopos pareigūnų sulaikytas „Land Rover“ vairuotojas A. P. atrodė ir elgėsi gana keistai, nors į alkotesterį įpūtė 0,00 promilių. Apie įvykį aiškino miglotai, kalbėjo lėtai, lyg mintys būtų kažkur kitur. Paaiškino tik tiek, kad važiavo į oro uostą ir važiuodamas pasiklydo. Staiga jį užpuolė policininkai, tada jis išsigando ir bandė bėgti (1 t., b. l .36-38).

Teisiamojo posėdžio metu baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio A. P. šeimos narė I. P. parodė, kad su A. P. yra susituokę apie metus laiko. Turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų, kartu gyvena apie 20 metų. Anksčiau prieš 5 metus buvo reikalingas gydymas. Mano, kad bankrotas galėjo paveikti jo psichinę būklę. Dabar lanko jį. Vaikui labai sunku. Po įvykio kreipėsi į ligoninę, gulėjo Vasaros g. 5. Kai buvo laisvėje, lankėsi pas psichiatrą, stacionare Ukmergėje virš mėnesio gydėsi, jis pats to nori, supranta, kad kažką padarė, gailisi, gėda prieš sūnų. Bandymų žudytis nėra. I. P. sugebėtų palydėti pas gydytojus. Ji nejaučia baimės, nes jis neagresyvus. Tada per tą įvykį negėrė vaistų, nes buvo perdozuota vaistų, jiems patarė jų nevartoti. Jis 5 metus vaistų nevartojo. Jei reikės vartoti vaistus, mano, kad sugebės vaistus gerti. Kai kalbėjo, gydytoja nesakė nieko apie teikimą teismui, sakė, kad jam geriau ir gydytoja pasakė, kad jis gali važiuoti į namus. I. P. dirba medicinos srityje. Sūnus kartu gyvena, padėtų prižiūrėti. Jie visą laiką bendradarbiavo su gydytojais. Po įvykio iškart ir atsigulė, I. P. pati jį vežė. Prisiima atsakomybę, pati suinteresuota tuo, kad jis pasveiktų.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad pranešėją persekioja automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuoja link Lazdynų (1 t., b. l. 35).

Rašytiniame paaiškinime E. M. nurodo, kad važiavo iš darbo (duomenys neskelbtini) link Šeškinės, aplenkė „Land Rover“ automobilį netoli nusukimo į Gerosios Vilties žiedą. Važiavo toliau ir ties Geležinio vilko tuneliu pajautė, kad jį „Land Rover“ persekioja. Važiavo Šeškinėje mažomis gatvelėmis norėdamas tuo įsitikinti. Jis sekė toliau. Ties „Kardiolita“ paskambino į policiją ir pranešė dėl persekiojimo. Su policija buvo ryšyje. Ties Lazdynais vairuotojas jį aplenkė ir pasuko į Architektų g., kur jį pasitiko policijos patrulis. „Land Rover“ nestojo, apdaužė policijos automobilį, policija nusivijo jį. „Land Rover“ vairuotojo nepažįsta, nėra anksčiau matęs (1 t., b. l. 42).

R. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad šiandien (2017 m. balandžio 13 d.) jo brolis A. P. dingo iš namų neadekvačios būsenos, nekontroliuodamas veiksmų dėl ligos. Apie 20.00 val. jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad jis sulaikytas dėl eismo įvykio ir paprašė atvažiuoti paimti jo automobilį bei daiktus, kurie buvo pas jį sulaikymo metu. Automobilį paėmė, pretenzijų neturi (1 t., b. l, 43).

2018 m. birželio 5 d. garso įrašo apžiūros protokolo apžiūros objektu yra garso įrašai, gauti iš bendrojo pagalbos centro. Iš stenografuoto garso įrašo turinio matyti, kad pranešėjas perdavė informaciją, jog jį važiuojantį automobiliu persekioja automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po pusvalandžio persekiojimo automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aplenkė pranešėją ir nusuko į Architektų g. Pranešėjas nuolat bendravo su policijos pareigūnais (1 t., b. l. 75-78).

2017 m. birželio 1 d. apžiūros protokole (1 t., b. l. 82-91) užfiksuota, kad yra apžiūrėti 2017 m. balandžio 20 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu į bylą pateikti vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašų turinio matyti, kad juose užfiksuotas automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir skiriamaisiais ženklais pažymėti policijos automobiliai. Automobilis „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškomas patruliuojančių pareigūnų. Pastebėjus minėtą automobilį, panaudojami policijos garsiniai signalai. Per garsiakalbį panaudojamos frazės „Land Roveris į dešinę sustojam“, „Land Roveris sustojam“. „Land Rover“ apvažiuoja priešais atvažiavusį policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį ir didindamas greitį važiuoja toliau. Policijos pareigūnų automobiliai vijosi visureigį, buvo naudojami garso signalai. Visureigiui sustojus, policijos pareigūnų automobilis sustojo šalia visureigio, dar kitas policijos pareigūnų automobilis sustojo iš galo. Užfiksuota, kad iš šalia visureigio sustojusio policijos automobilio priekinės keleivio pusės išlipęs uniformuotas policijos pareigūnas mėgino ištraukti vairuotoją iš „Land Rover“ automobilio, tuo tarpu to paties policijos automobilio vairuotojas iš pradžių iš galo, o vėliau iš visureigio priekio mėgino prieiti prie visureigio, į jį pateko per priekines keleivio duris. Tačiau tuo pat metu „Land Rover“ automobilis pajudėjo ir taip mažėjant tarpui tarp „Land Rover“ ir šalia stovėjusio policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, policijos pareigūnas, mėginęs ištraukti vairuotoją iš automobilio, buvo spaudžiamas tarp minėtų automobilių, tačiau atsitraukė. „Land Rover“ nuvažiavo jo viduje esant policijos pareigūnui, patekusiam į šį automobilį per priekines keleivio pusės duris. „Land Rover“ nuvažiavo tiesiai link artimiausios sankryžos, ją kirto degant raudonam šviesoforo signalui ir esant automobilių eismui. Važiuodamas link sankryžos „Land Rover“ laikėsi itin arti dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto. Minėtą automobilį vienas policijos pareigūnas nusivijo bėgdamas, kiti – naudodami skiriamaisiais ženklais pažymėtus tarnybinius automobilius. Vėliau vaizdo įrašuose užfiksuota, kad automobilis „Land Rover“ buvo paliktas pravažiavęs sankryžą, o jo vairuotojas sulaikytas bandantis pabėgti. Sulaikant vairuotoją dalyvavo net 5 policijos uniformomis apsirengę policijos pareigūnai. Vairuotojas sulaikymo metu priešinosi, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius (1 t., b. l. 82-91).

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės išrašo matyti, kad A. P. šioje įstaigoje gydytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Diagnozė – ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų, be susijusio ūminio streso (1 t., b. l. 110).

Iš VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro raštų matyti, jog A. P. kreipimosi metu ((duomenys neskelbtini)) gydėsi šioje įstaigoje, tikslus gydymosi laikas ir diagnozė nenurodoma (1 t., b. l. 112-113).

2018 m. kovo 20 d. – 2018 m. balandžio 20 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-41/2018 nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2017 m. balandžio 13 d.) A. P. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu A. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. P. dėl savo psichikos būsenos negali adekvačiai suvokti įvykio aplinkybių, duoti parodymų, adekvačiai įvertinti ikiteisminio tyrimo medžiagą. A. P. dėl psichikos būsenos negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. A. P. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (1 t., b. l. 156-161).

Iš 2018 m. rugsėjo 21 d. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės rašto matyti, kad A. P. psichikos sveikatos būklė pagerėjo. Šiuo metu kliedesių, haliucinacijų neišaiškinta, nuotaika stabili, elgesys ligoninėje teisingas (2 t., b. l. 1).

VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės rašte Nr. V1)-189 Nr. (Li 53) nurodoma, kad A. P. psichikos būsena pagerėjo, yra stabili. A. P. teismo posėdyje dalyvauti gali. Dėl galimo psichikos būsenos paūmėjimo teismo posėdyje dalyvauti nerekomenduojama (2 t., b. l. 59).

Dėl BK 286 straipsnyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

Prokurorės nutarimu baudžiamoji byla buvo perduota teismui manant, jog yra pakankamai duomenų, kad A. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui panaudojant ar grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą yra BK 286 straipsnyje uždrausta veika. Teismas konstatuoja, jog A. P. veiksmuose yra šios BK 286 straipsnyje uždraustos veikos požymių.

Pažymėtina, tai, kad A. P. pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 182). Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės akte (1 t., b. l. 156-161) buvo nurodyta, kad A. P. dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat dalyvauti teismo posėdyje yra nerekomenduojama, nei vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, nei bylą perdavus į teismą A. P. apklaustas nebuvo. Kita vertus, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga šiuo atveju buvo pakankama, jog A. P. veiksmuose būtų galima nustatyti BK 286 straipsnyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad byloje yra akivaizdu, jog abu nukentėjusieji yra policijos pareigūnai. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį policijos pareigūnas yra statutinis valstybės tarnautojas. To paties įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (1 t., b. l. 35), taip pat E. M. paaiškinimo, policijos pareigūnai ieškoti, o vėliau ir persekioti A. P. vairuojamą automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ėmė dėl gauto pranešimo apie paties A. P. vykdomą galimai neteisėtą veiklą, t. y. kito automobilio persekiojimą. Todėl pastebėjus A. P. vairuojamą automobilį jam išreikštas reikalavimas sustoti buvo visiškai teisėtas.

Tačiau kaip matyti iš surinktų duomenų, A. P. tokiam teisėtam pareigūnų reikalavimui pasipriešino panaudodamas fizinį smurtą. Pažymėtina, kad tiesiogiai patį įvykį matė net 5 policijos pareigūnai – nukentėjusieji A. A., R. S. ir liudytojai A. B., T. S. ir J. C.. Pažymėtina tai, kad šie asmenys liudydami ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 50, 56, 62, 64, 66) o vėliau ir teisme (2 t., b. l. 76-80) davė nuoseklius parodymus, kurie iš esmės sutampa tarpusavyje. Iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų matyti, kad stabdant A. P. vairuotą automobilį „Land Rover“ buvo naudoti spec. policijos švyturėliai, jam ne kartą per garsiakalbį buvo liepta sustoti. A. P. automobilio iš pradžių nestabdė, vėliau sustabdė, tačiau nukentėjusiajam A. A. bandant ištraukti A. P. iš automobilio, A. P. vėl ėmė važiuoti taip mažindamas tarpą tarp jo paties vairuojamo automobilio ir policijos tarnybinio automobilio, kartu tarp šių automobilių spausdamas A. A. Atliekant tokį veiksmą automobilyje jau buvo nukentėjusysis R. S., kuriam esant kartu A. P. nuvažiavo iki Erfurto g. – Architektų g. sankryžos, kur pasišalino iš automobilio, tačiau buvo sulaikytas bandant pabėgti. Šias aplinkybes visiškai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas (1 t., b. l. 82-91).

Smurto panaudojimo prieš R. S. faktą patvirtina tik paties nukentėjusiojo teisme (2 t., b. l. 77-78) ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 56) duoti parodymai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. P. elgesys įvykio metu iš tiesų buvo neadekvatus, nukentėjusysis neturėjo jokio pagrindo apkalbėti A. P., davė nuoseklius parodymus, laikytina, kad nėra pagrindo abejoti jo duotų parodymų teisingumu.

Taip pat akreiptina, jog vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 82-91) aiškiai matyti, kad policijos pareigūnai buvo uniformuoti, jie važiavo policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtais automobiliais. Kaip minėta, jų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas, policijos pareigūnai nenaudojo jokios neleistinos prievartos. Taigi, aptariamu atveju nebuvo jokio pagrindo naudojant fizinį smurtą priešintis policijos pareigūnams.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. P. veiksmuose yra BK 286 straipsnyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymiai.

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

BK 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Kaip jau minėta, 2018 m. kovo 20 d. – 2018 m. balandžio 20 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-41/2018 nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2017 m. balandžio 13 d.) A. P. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu A. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. P. dėl savo psichikos būsenos negali adekvačiai suvokti įvykio aplinkybių, duoti parodymų, adekvačiai įvertinti ikiteisminio tyrimo medžiagą. A. P. dėl psichikos būsenos negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. A. P. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (1 t., b. l. 156-161).

Teismas įvertinęs psichiatrijos ekspertizės akto byloje turinį ir teismo psichiatrės ekspertės J. D. parodymus teisme pripažįsta, kad A. P. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu (2017 m. balandžio 13 d.) sirgo psichikos sveikatos sutrikimu (konstatuotas šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas ). Dėl tuometės savo psichikos sveikatos būklės A. P. negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo, negalėjo valdyti savo veiksmų. Šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad A. P. dėl padarytos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje yra nepakaltinamas, nes atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką.

Įvertinęs specialistų rekomendacijas, taikytas specialias žinias ir vertinimo kriterijus, padarytos veikos pavojingumą ir turinį, nustatytus ligoniui kliedesius dėl jo psichinės būsenos, atsižvelgęs į reikalingą medikamentų vartojimą ir būtiną specialistų nuolatinį paciento stebėjimą jo paties labui ir diagnozuoto psichikos sutrikimo stebėjimui, taip pat paties A. P. pastangas po įvykio gydytis psichikos sutrikimą – teismas mato pagrindą ir būtinybę A. P. skirti specialistų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (BK 17 str., 98 str. 1 d. 2 p., BPK 392 str. 1 d.).

Iš 2018 m. rugsėjo 21 d. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės rašto matyti, kad A. P. psichikos sveikatos būklė pagerėjo; šiuo metu kliedesių, haliucinacijų neišaiškinta, nuotaika stabili, elgesys ligoninėje teisingas (2 t., b. l. 1); VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės rašte Nr. V1)-189 Nr. (Li 53) nurodoma, kad A. P. psichikos būsena pagerėjo, yra stabili. A. P. teismo posėdyje dalyvauti gali. Tačiau taip pat pažymima, kad dėl galimo psichikos būsenos paūmėjimo teismo posėdyje dalyvauti nerekomenduojama (2 t., b. l. 59). Taigi, teismo vertinimu, nurodytas A. P. psichikos sveikatos būklė pagerėjimas nėra pagrindas netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, nes jam yra būtina gydytojo psichiatro kontrolė tam, kad medikas sektų gydymo eigą, parinktų tinkamus vaistus ir, priklausomai nuo gydymo rezultatų, praėjus atitinkamam terminui, spręstų klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių rūšies pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo inicijavimo. Netaikius priverčiamosios medicinos priemonės nebus galima kontroliuoti A. P. gydymo eigos ir rezultatų, objektyviai įvertinti jo psichikos būklės ir galimo pavojingumo visuomenei.

A. P. gynėjas prašė taikyti stebėjimą ambulatorinėmis sąlygomis. Pažymėtina, jog gydytoja ekspertė J. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspretizės akto išvadas (2 t., b.l. 73-74). Apklausta specialistė H. B., Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytoja, gydanti A. P., visgi konkrečių argumentų, paneigiančių byloje esančio Ekspertizės akto Nr. 75U-II-41/2018 išvadas, kad A. P. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (1 t., b. l. 156-161), nepateikė, nors ir teigė, kad A. P. gali būti taikomas ambulatorinis gydymas, kad daugiau nei pasiekė gydymu, galiami nepasieks. Atkreiptinas dėmesys, jog apklausta minėta specialistė H. B. teismui patvirtino ir tai, jog medikamentinis gydymas, kuris tęsiasi ilgą laiką, duoda pagerėjimus; tačiau bet kokių sąlygų pasikeitimas, psichologiniai, psichogeniniai momentai, vaistų nevartojamas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitais vaistais gali išprovokuoti psichikos paūmėjimą, todėl dėl galimo paūmėjimo dalyvauti posėdyje nerekomendavo. Taip pat specialistė nurodė, kad „gal dėl vaistų nevartojimo jam buvo toks pablogėjimas“ (2 t., b.l. 73-75). Apklausta A. P. šeimos narė I. P. parodė, kad A. P. jau anksčiau buvo gydytas Naujosios Vilnios ligoninėje; per įvykį (2017 m. balandžio 13 d. apie 18.15 val.) negėrė vaistų, nes buvo perdozuota vaistų, jiems patarė jų nevartoti; jis (A. P.) 5 metus iki aptariamo įvykio vaistų nevartojo (2 t., b.l. 89-91). Taigi vertindamas šioje konkrečioje byloje surinktą medžiagą, taip pat prokurorės, A. P. atstovo advokato A. Mažeikos, A. P. šeimos narės I. P. parodymus, ekspertės J. D. parodymus, specialistės H. B. paaiškinimus, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2018-09-21 rašte išdėstytus faktus bei Ekspertizės akte Nr. 75U-II-41/201 išdėstytas rekomendacijas, teismas konstatuoja, kad visgi A. P. psichikos būklė šiuo metu yra tokia, jog šiam asmeniui nesant prižiūrimam stacionariai, būtų pažeidžiamas visuomenės narių interesas jaustis saugiai ir užtikrintai, nes VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2018-09-21 rašte išdėstyti faktai, specialistės H. B. bendro pobūdžio pasvarstymai šiuo proceso metu teismui nesudaro pagrindo vertinti A. P. psichikos būklę kitaip, nei nurodyta Ekspertizės akte Nr. 75U-II-41/2018, ir nesudarantys pakankamo pagrindo teismui kitaip vertinti Ekspertizės akte Nr. 75U-II-41/201 išdėstytas rekomendacijas skirti stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

Paskirdamas priverčiamąsias medicinos priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Tokios priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 str. 6 d., BPK 405 str. 1, 2 d.).

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Šioje byloje A. A. ir R. S. yra pareiškę civilinius ieškinius, kuriais prašo priteisti po 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 53, 59).

Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Tokią išvadą teismas daro remdamasis žemiau nurodomais motyvais. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad A. P. įvykio metu buvo nepakaltinamas, taigi, jis padarė ne nusikalstamą veiką, o baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Tuo tarpu kaip matyti iš BPK 109 straipsnio turinio, baudžiamojo proceso metu teismas gali priteisti atlyginti tik būtent nusikalstama veika padarytą žalą. Nustačius, kad šiuo atveju nuskalstama veika padaryta nebuvo, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje negali būti nagrinėjamas. Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra prilyginama išteisinamajam nuosprendžiui, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-912/2012).

Kita vertus, atkreipiamas civilinių ieškovų dėmesys į tai, kad civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu baudžiamojoje byloje neužkerta kelio kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Taigi, nors šioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti, tačiau tai neužkerta kelio A. A. ir R. S. kreiptis į teismą dėl jiems padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso nustatyta tvarka ir parenkant tinkamą atsakovą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai (1 t., b. l. 79, 81) paliekami saugoti prie bylos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 183-184) paliekama galioti iki nutarties įsiteisėjimo, o jai įsiteisėjus panaikinama.

Procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (1 t., b. l. 141-142, 168-169; 2 t., b. l. 25-27) paliekama galioti iki nutarties įsiteisėjimo, o jai įsiteisėjus panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 109 straipsniu, 307 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 392 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 401, 403 ir 404 straipsniais,

nutaria:

pripažinti, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, padarė būdamas nepakaltinamas ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t.y. Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Nukentėjusiųjų A. A. ir R. S. (R. S.) civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskus palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo, o jai įsiteisėjus panaikinti.

Procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo, o jai įsiteisėjus panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.