- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-19
- Bylos Nr.
- AN2-385-417/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01001-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. B.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-04 nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. B. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio (toliau – Institucija) vyriausiasis patrulis 2021-07-24 surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2021-07-24 8.36 val. Bangų ir Kooperacijos g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,83 prom. ± 0,01 prom. girtumas. 2021-08-09 D. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta 800 Eur bauda ir dvylikai mėnesių atimta specialioji teisė (vairuoti transporto priemones).
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą, 2021-10-04 nutartimi konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl D. B. skundo netenkino ir Institucijos 2021-08-09 nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. D. B. (toliau – ir apeliantas) su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-04 nutartimi nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį: Institucijos 2021-08-09 nutarimo dalį, kuria apeliantui dvylikai mėnesių paskirtas specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas, panaikinti; netenkinus minėto prašymo, skunde apeliantas reiškia alternatyvų prašymą – Institucijos 2021-08-09 nutarimą pakeisti ir paskirti trumpesnį specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Skunde apeliantas nurodo, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Apelianto nuomone, taisyklės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikytinos tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų dėl asmens, kuriam taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, neturėtų būti suabsoliutinamos, nes tokiu atveju abejotina, ar teismai išvis realiai gali pritaikyti minėtą teisės normą. D. B. skunde nurodo apylinkių bei apygardų teismų išnagrinėtas bylas, kuriose, D. B. teigimu, analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis administracinius nusižengimus padariusiems asmenims vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis buvo arba neskirtos, arba skirtos švelnesnės negu įstatyme numatytos administracinio poveikio priemonės. Skunde teigiama, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantas transporto priemonę vairavo ne iš karto po alkoholio vartojimo, o tik ryte, nors alkoholis buvo vartotas prieš tai buvusios dienos vakarą. Tai akivaizdžiai atspindi apelianto neatsargumo, o ne tyčios buvimą vairuojant transporto priemonę neblaiviam, t. y. apeliantas paprasčiausiai nesuvokė, kad ketina vairuoti ir vairuoja transporto priemonę neblaivus. Be to, skundžiama nutartimi neįvertinta ir tai, kad patys policijos pareigūnai, sustabdę apeliantą, nei protokole, nei nutarime nepažymėjo, kad apeliantas būtų vairavęs įtartinai, t. y. rodęs kokius nors neblaivumo požymius, tai taip pat atspindi, kad apeliantas grėsmę nors ir kėlė, tačiau daugiau formaliai, nes nepažeidė jokių kitų KET nuostatų. Skundžiama nutartimi neįvertinta apelianto asmenybė, neatsižvelgta į tai, kad apeliantas praeityje administracinėn atsakomybėn patrauktas tik vieną kartą dėl ypač smulkaus KET pažeidimo. Nei analogiško (ANK 422 straipsnio 5 dalyje), nei panašaus teisės pažeidimo anksčiau apeliantas nėra padaręs, be to, teisė vairuoti transporto priemones iš apelianto anksčiau taip pat nebuvo atimta. Skundžiamos nutarties turinys atspindi, kad pasekmės, kurios kyla konkrečiu apelianto atveju jam netekus teisės vairuoti, nei lyginant su veikos pavojingumu, nei su neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos. Skundžiama nutartimi tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakyta, kad apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, galima teigti, kad bylos esmė nėra atskleista, ir vien tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, jog administracinio poveikio priemonė paskirta tinkamai. Institucijos nuomone, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas paliekant galioti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. D. B. nagrinėjamu atveju neginčija padaryto administracinio nusižengimo, kvalifikacijos bei baudos už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą dydžio. Atsižvelgdamas į tai, jog D. B. nesutinka su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminu, neperžengdamas apeliaciniu skundu nubrėžtų ribų, būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisakys.
7. ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Institucija D. B. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė 800 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių. Būtent su tokiu administracinio poveikio priemonės terminu D. B. nesutinka, teigia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nesušvelnino jam paskirtos administracinio poveikio priemonės, t. y. nepagrįstai nesutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino arba nepanaikino Institucijos nutarimo dalies, kuria ši administracinio poveikio priemonė paskirta.
9. Pažymėtina, kad pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi, specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu, kaip ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis, siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).
10. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-39-1073/2019).
11. Akcentuotina, kad teisingumo ir protingumo principų laikymasis, kaip teismo, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą, veiklos standartas, šioje byloje buvo įgyvendintas. D. B. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, t. y. straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, asmenybę ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninamos arba iš viso neskiriamos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
12. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad D. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimą – vairavo neblaivus, jam nustatytas neblaivumo laipsnis (0,83 prom. ± 0,01 prom.) daugiau negu dvigubai viršija leistiną (0,4 prom.) neblaivumo lygį. Nors tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, tačiau ir, be šio administracinio nusižengimo, anksčiau baustas administracine tvarka (b. l. 35–36).
13. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Institucijai sprendžiant administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą apeliantas dėl padaryto administracinio nusižengimo nesigailėjo. Priešingai, apeliantas, žinodamas, kad vartojo alkoholį, Institucijos pareigūnams nustačius apeliantui neblaivumą, protokole nurodė, kad su alkotesterio rodmenimis nesutinka. Ir tik gydymo įstaigoje dar kartą patvirtinus apelianto neblaivumo laipsnį apeliantas, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, jau nurodė, kad gailisi. Tačiau toks jo gailėjimasis vertintinas kaip formalus ir gailėjimosi pareiškimas siejamas su tikslu išvengti gresiančios griežtos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės. Be to, apygardos teismas ypač kritiškai vertina ir apelianto nurodytas alkoholio vartojimo aplinkybes. Apeliantas teigia, kad vakare išgėrė tik 2–3 taures vyno, o transporto priemonę vairavo ryte. Tačiau įvertinama aplinkybė, kad, apeliantui nuvykus į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę ir du kartus tikrinant apelianto neblaivumą, apeliantui antro patikrinimo metu nustatytas didesnis (0,71 prom.) neblaivumo laipsnis negu pirmojo patikrinimo metu (0,70 prom.), o ši aplinkybė paneigia apelianto nurodytą versiją, kad tariamai nedidelis alkoholio kiekis buvo vartotas iš vakaro. Pirmiausia, kelia abejonių tai, kad, apeliantui vakare išgėrus 2–3 taures vyno, objektyviai įmanoma ryte nustatyti santykinai didelį neblaivumo laipsnį. Kita vertus, aplinkybė, kad apeliantui praėjus 15 minučių nuo pirmojo patikrinimo nustatomas didesnis neblaivumo laipsnis, negu pirmojo patikrinimo metu, paneigia apelianto versiją, kad alkoholis buvo vartotas vakare, o transporto priemonė vairuota ryte. Pastebėtina tai, kad, pagal visuotinai žinomą taisyklę (Vidmarko formulė), po tam tikro laiko (kaip nurodo apeliantas – po pusės paros) dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėja alkoholio kiekis. Tačiau, kaip minėta, apelianto organizme neblaivumo laipsnis antrojo tikrinimo metu buvo padidėjęs.
14. Be to, atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias D. B. asmenybę, t. y. kad jis dirba, augina mažamečius vaikus, turi aukštąjį išsilavinimą, prižiūri sergančius asmenis, jos vertintinos kaip teigiamai D. B. charakterizuojančios aplinkybės, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą arba administracinio poveikio priemonę neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau sutiktina su administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad jų nepakanka, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Apygardos teismas papildomai pažymi tai, jog, kaip minėta, anksčiau D. B. administracine tvarka taip pat buvo baustas, už administracinio nusižengimo padarymą jam buvo paskirta administracinė nuobauda – piniginė bauda, tačiau D. B. vis tiek padarė ypač šiurkštų administracinį nusižengimą, todėl akivaizdu, jog vien baudos skyrimas šiam asmeniui neatitiks administracinių nuobaudų paskirties bei tikslų, neatitiks teisingumo ir proporcingumo principų.
15. Be to, taip pat pažymėtina ir tai, jog D. B. skunde išdėstytos aplinkybės, kad jis dirba, augina du mažamečius vaikus, turi aukštąjį išsilavinimą, prižiūri sergančius asmenis, jam buvo žinomos iki administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo, jam taip pat buvo žinoma gresianti administracinė atsakomybė už minėto administracinio nusižengimo padarymą, tačiau D. B. nurodytos aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo vieno šiurkščiausių KET pažeidimų padarymo, todėl, apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės nebus pakankamos ir ateityje D. B. sulaikyti nuo administracinių nusižengimų darymo, t. y. D. B. skunde nurodytos aplinkybės neveiks kaip apsaugantis jį nuo įstatymams prieštaraujančio elgesio ateityje veiksnys.
16. Minimalios baudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimas minimaliam terminui nagrinėjamu atveju atitinka padaryto nusižengimo pavojingumą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).
17. D. B. skunde taip pat nurodo, jog apylinkių ir apygardų teismų išnagrinėtose administracinių nusižengimų bylose analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis asmenims, padariusiems ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, buvo neskiriamos arba skiriamos švelnesnės administracinio poveikio priemonės, apeliantas nurodo administracinių nusižengimų bylų numerius. Tačiau apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog, remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja ne apylinkių ar apygardų teismai, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įvertinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, akivaizdu, jog jis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.
18. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-04 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl D. B. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-04 nutartį nepakeistą ir D. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.