Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjai L. P., suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Sutartimi I. Š. (Mirties liudijime Š.) padovanojo M. K.-B. ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį kluono, esančių (duomenys neskelbtini). I. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. gegužės 17 d. Rašte nurodoma, kad Garliavos Romos katalikų bažnyčios 1930-1935 metų metrikų knygose I. Š. santuokos duomenų nerasta. 2021 m. birželio 4 d. Gyventojų registro pažyma patvirtina, jog Lietuvos Respublikos gyventojų registre asmens I. Š. be papildomų duomenų nustatyti negalima. Iš 2021 m. lapkričio 22 d. Kauno regioninio valstybės archyvo Rašto matyti, kad Kauno valstybinės notarinės kontoros 1975-1983 metų ir Kauno rajono valstybinės notarinės kontoros 1984-1992 metų dokumentuose žinių apie I. Š. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Byloje pateiktas Gimimo liudijimas patvirtina, kad L. B. tėvai yra M. B. ir V. B.. Pareiškėja L. B. ir D. P. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. po santuokos sudarymo pasirinko P. pavardę. Iš byloje pateikto Mirties liudijimo nustatyta, kad M. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Kauno raj. 4-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) Liudijimas patvirtina, jog M. B. palikimą priėmė jos sutuoktinis V. B.. Iš Medicininio mirties liudijimo matyti, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Kauno r. 4-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) Liudijimas patvirtina, kad V. B. palikimą priėmė jo duktė L. P.. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruoti V. B. vardu. Likusi dalis pastato – gyvenamojo namo, pastato – ūkinio pastato ir kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1925 m. statybos, esantys (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota kieno nors vardu. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono policijos komisariato Raštas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kauno rajono savivaldybės administracijos Samylų seniūnijos (duomenys neskelbtini) Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. B. ir V. B. gyvenamąją vietą buvo deklaravę (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 10 d. Kauno regioninio valstybės archyvo Pažymoje dėl pastatų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog Kauno rajono Samylų apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1967-1970 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje, įrašytas I. Š. ūkis. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: ½ gyvenamojo namo (1930 m.), ½ kluono (1932 m.). Knygos skiltyje „Papildomos žinios“ įrašyta: „Pusė gyvenamojo namo ir pusė kluono priklauso M. K.-B. pagal (duomenys neskelbtini) Sutartį. 1971-1972 metų ūkinėje knygoje įrašytas I. Š. ūkis. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: ½ gyvenamojo namo (1930 m.), ½ kluono (1932 m.). Toje pačioje knygoje įrašytas V. B. ūkis. Šeimos narių sąraše įrašyta žmona M. B.. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: ½ gyvenamojo namo (1930 m.), ½ kluono (1932 m.). 1973-1975 metų ūkinėje knygoje įrašytas I. Š. ūkis (pavardė perbraukta ir įrašyta „mirė (duomenys neskelbtini)“). Toje pačioje knygoje įrašytas V. B. ūkis ir išvardinti šie, ūkiui priklausantieji, pastatai: ½ gyvenamojo namo (1930 m.), ½ kluono (1932 m.). 1976-1979 metų ūkinėje knygoje įrašytas V. B. ūkis ir išvardinti šie, ūkiui priklausantieji, pastatai: gyvenamasis namas (1930 m.), kluonas (1932 m.). 1980-1982 metų ūkinėje knygoje įrašytas D. B. ūkis. Šeimos narių sąraše įrašytas vyras V. B.. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1944 m). 1983-1985 metų ūkinėje knygoje įrašytas M. B. ūkis. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: daržinė (1930-1935 m.). 1986-1990 metų ūkinėje knygoje įrašytas M. B. ūkis ir išvardinti šie, ūkiui priklausantieji, pastatai: gyvenamasis namas (1935 m.), daržinė (1935 m.). ir išvardinti šie, ūkiui priklausantieji, pastatai: gyvenamasis namas (1935 m.), daržinė (1935 m.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, ½ dalį pastato – ūkinio pastato ir kitus inžinerinius statinius – šulinį pareiškėjos tėvai M. B. ir V. B. būtų įgiję vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Pareiškėjos tėvai nėra įregistruoti kaip minėto turto savininkai. Iš pareiškimo bei pateiktų suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiškimą nenustatyta, kad ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, ½ dalį pastato – ūkinio pastato ir kitus inžinerinius statinius – šulinį nuosavybės teise priklausytų valstybei ar savivaldybei, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad viešajame registre būtų įregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį turtą. (duomenys neskelbtini) Kauno regioninio valstybės archyvo Pažyma dėl pastatų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjos tėvai nuo (duomenys neskelbtini) mirus I. Š. visą gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kitus inžinerinius statinius – šulinį valdė sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y. gyvenamąjį namą tvarkė ir prižiūrėjo, remontavo savo lėšomis. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja A. V., gyvenanti kaimynystėje nuo 1958 m., pažinojusi I. Š. bei B. šeimą, bei R. E.-P., gyvenusi kaimynystėje, pažinojusi B. šeimą. Per įstatymo nustatytą terminą dėl aptariamos nekilnojamojo turto dalies nesikreipė jokie suinteresuoti asmenys, todėl pareiškėjos tėvai turėjo pakankamą pagrindą būti įsitikinę, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomą nekilnojamojo turto dalį. Pareiškėjos pateikti argumentai ir įrodymai pakankamai patvirtina, kad jos tėvai aptariamą nekilnojamojo turto dalį įgijo sąžiningai, t. y. ėmėsi ją valdyti ir prižiūrėti kaip savo siekdami išsaugoti, visų pirma, sau priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį ūkinio pastato, kurių išsaugojimui buvo būtina remontuoti ir visą gyvenamąjį namą. Nekilnojamojo turto dalį pareiškėjos tėvai valdė kaip savo atvirai, nepertraukiamai nuo (duomenys neskelbtini) (I. Š. mirties) ne mažiau kaip dešimt metų. (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų dėl pareiškėjos prašomos nustatyti nuosavybės teisės įgyjamosios senaties būdu į pastatus neturi, pareiškėjos tėvų nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį nustatymui neprieštaravo. Niekas neginčijo pareiškėjos tėvų valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo. Be kita ko, byloje nėra duomenų, jog ginčo pastatai ir statinys būtų užfiksuoti kaip neteisėta statyba (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Taigi bylos duomenys patvirtina visas CK 4.68 straipsnyje įtvirtintas sąlygas nuosavybės teisių įgijimui pagal įgyjamąją senatį. Remiantis nurodytų motyvų visuma, pareiškimas tenkinamas ir nustatomas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas į pareiškėjos prašomą nekilnojamąjį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, ½ pastato – ūkinio pastato ir inžinerinį statinį – šulinį, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pareiškėjos tėvų M. B. ir V. B. santuokos metu, sprendžia, kad nekilnojamąjį turtą pareiškėjos tėvai įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 4.68 straipsnis).

Pareiškėja, pateikdama pareiškimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog ypatingosios teisenos bylose mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja pateikdama teismui pareiškimą turėjo sumokėti 38 Eur žyminį mokestį, tačiau sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, pareiškėjos permokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 37 Eur (75,00 – 38,00 Eur = 37,00 Eur) grąžinama pareiškėjai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu, 537 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitą inžinerinį statinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37 Eur (trisdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. lapkričio 26 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 557.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.