- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- eII-94-1068/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00003-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2024 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15911-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2024 m. spalio 29 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-8417-2024 D. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 26 d., 21.01 val., Klaipėdoje, Pramonės - Švepelių g. sankryžoje, chuliganiškai vairavo automobilį BMW 528i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą iš kitų eismo dalyvių, nepagarbą nustatytoms kelių eismo taisyklėms, kurios taikomos visiems eismo dalyviams, ir paniekindamas elementarias visuomenines moralės ir elgesio normas, esant prastom oro sąlygoms (lyjant) ir slidžiai kelio dangai (šlapiai), nereguliuojamoje sankryžoje, keisdamas važiavimo kryptį - apsisukinėdamas ratu, nerodė atitinkamos krypties įspėjamųjų posūkio signalų, sankryžoje išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia padidino variklio galią ir privertė automobilio galinius varomuosius ratus prasisukti ant kelio dangos - asfaltbetonio, taip priversdamas vairuojamą automobilį slysti šonu, dėl ko automobilis tampa sunkiai valdomas ir kelia didžiulį pavojų savo ar kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, eismo saugumui ir kelio statiniams. Slystant automobilio varomiesiems ratams ant kelio dangos ją gadino, siekiant tokį vairavimo stilių ir būdą pademonstruoti mačiusiems ir nemačiusiems eismo dalyviams - ant kelio dangos paliekant padangų slydimo žymes kaip vairavimo simbolį, kuris liudytų paniekinamą požiūrį į bendrąsias moralės ir elgesio normas. Tokiais veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 82, 108 ir 127 punktus (b.l. 7).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2024 m. gruodžio 30 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-15911-2024 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti ir nenustačius sunkinančių aplinkybių, D. B. už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymą skyrė 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėn. (b.l. 5-6).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. sausio 6 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto asmens D. B. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinėje byloje Nr. ROIK 24256527615.
Šalies argumentai
Skunde D. B. nurodo, jog per klaidą taip pasielgė, niekam pavojaus nesukėlė. Labai gailisi. Sutinka sumokėti bet kokio dydžio baudą, tik leiskit vairuoti automobilį. Gyvena su daugiavaike mama, su kuria turi ir bendrą vaiką. Reikia vaikus nuvežti į mokyklas, būrelius, darželį. Ateityje pasižada laikytis eismo taisyklių ir jų nepažeidinėti (b.l. 3).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į D. B. skundą, kuriame nurodo, kad su D. B. skundu nesutinka. Nurodo, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog nors įvykio vieta ir yra atokiau nuo centrinių miesto gatvių, eismas toje vietoje gali būti neintensyvus, o nusižengimas padarytas tamsiu paros metu (21.01 val.), tačiau vis tik nusižengimo padarymo vieta yra viešoji vieta - gatvė su nereguliuojama sankryža, į kurią patekimas nebuvo ribojamas, dėl ko toje vietoje bet kuriuo metu galėjo atsirasti ir kitų eismo dalyvių. Iš byloje esančių vaizdo įrašų, akivaizdu, jog įvykio metu oro sąlygos buvo prastos (lijo), kelio danga buvo šlapia ir slidi, todėl D. B. negalėjo būti tikras, ar staiga įvykio vietoje neatsiras kitų eismo dalyvių, transporto priemonių, į kuriuos, atsižvelgiant į vairavimo būdą ir eismo sąlygas, būtų itin sudėtinga staiga sureaguoti ir išvengti pavojaus. Vaizdo įraše matyti, kaip šalia D. B. manevruojamo automobilio stovi keturių asmenų grupė. Todėl neabejotina, jog D. B. tokiu vairavimo stiliumi kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, eismo saugumui ir tik atsitiktinumo dėka jokių pasekmių nebuvo sukelta. Tokiu elgesiu D. B., negerbdamas eismo saugumo, ignoruodamas asmenų ir jų turto saugumą, siekė pasirodyti prieš aplinkinius. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vienas iš keturių asmenų telefonu fiksuoja D. B. automobiliu daromus manevrus ir ranka paskatinimai jam mojuoja slysti dar, dėl to pareiškėjas taip elgėsi, nesant tam jokios objektyvios priežasties, todėl tai patvirtina jo chuliganiškas paskatas. Dėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad nusižengimu nebuvo sukelta jokių neigiamų pasekmių pareiškėjo ar kitų asmenų sveikatai, turtui, pažymėtina, kad administracinis nusižengimas ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje yra įtvirtintas formalia sudėtimi, nereikalaujančia pasekmių atsiradimo. Neigiamų pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes jį vertinti, kaip mažiau pavojingą, nėra pagrindo. D. B. padarė pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, jis ir anksčiau nebuvo pavyzdingas ir preciziškai KET besilaikantis vairuotojas, nes per penkerius metus ne kartą baustas už šių taisyklių pažeidimus, taip pat baustas ir už kitokius administracinius nusižengimus. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad teisė vairuoti jam būtina rūpintis vaikais, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai, savaime neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-616/2024). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeimos poreikių užtikrinimo, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Kita vertus, pareiškėjas pamiršo skunde paminėti, kad jo sugyventinė pati turi teisę vairuoti, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad paskirtas specialiosios teisės atėmimas turės reikšmingą ir neadekvatų neigiamą poveikį kitiems asmenims (b.l. 14-19).
Šalies argumentai
D. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jis nėra jauno amžiaus, kad galėtų daryti tokias nesąmones. Gyvena Klaipėdoje, žmona turi teises, bet ji dirba dviejuose darbuose. Jie augina keturis vaikus. Jis padeda šeimai, išvežioja vaikus į mokyklas, darželį, į būrelius. Jis turi neįgalumą visam gyvenimui, todėl dirbti negali, susitarė su tėvais, jie padės sumokėti baudą. Papuolė kvailai, jam niekada nešautų į galvą daryti tokių dalykų. Mašinoje degė geltona lemputė. Kadangi jis supranta elektronikoje, lemputę užgesino ir reikėjo automobilį pratestuoti, ar lemputė vėl užsidegs, ar ne. Žino, kad negalima tokių dalykų daryti. Labai atsiprašo, labai gailisi. Sumokės bet kokio dydžio baudą. Padarė pačią didžiausią klaidą gyvenime.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime nurodė, kad Institucijos atstovas bylos nagrinėjime teisme nedalyvaus ir prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Iš skundo turinio ir administracine tvarka nubaustojo D. B. paaiškinimų matyti, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nėra.
D. B. už padarytą nusižengimą paskirta 450 Eur bauda ir 12 mėn. atimta teisė vairuoti transporto priemones.
D. B. skundu ir teisme prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes jam reikia vežioti vaikus į mokyklas, būrelius, darželį.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šis administracinės teisės pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos A. T. nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos A. T. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos A. T. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017). Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos A. T. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Byloje nustatyta, kad D. B. 2024 m. rugsėjo 26 d., 21.01 val., Klaipėdoje, Pramonės - Švepelių g. sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW 528i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant prastom oro sąlygoms (lyjant) ir slidžiai kelio dangai (šlapiai), nereguliuojamoje sankryžoje, keisdamas važiavimo kryptį - apsisukinėdamas ratu, nerodė atitinkamos krypties įspėjamųjų posūkio signalų, sankryžoje išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, padidino variklio galią ir privertė automobilio galinius varomuosius ratus prasisukti ant kelio dangos - asfaltbetonio, taip priversdamas vairuojamą automobilį slysti šonu,
Šių faktinių aplinkybių D. B. neneigia, tačiau nurodo, kad minėtus veiksmus atliko, norėdamas pratestuoti vairuojamą automobilį. Nepriklausomai nuo veiksmų atlikimo priežasties, teismas šiuo atveju vertina objektyviai D. B. atliktus veiksmus, kurie objektyviai užfiksuoti vaizdo įraše. Iš jo akivaizdžiai matosi D. B. padaryti veiksmai, kurie nurodyti Institucijos priimtame Nutarime, t. y. kad D. B., vairuodamas automobilį, kuriame kartu su juo sėdėjo ir dar vienas keleivis, elgėsi itin pavojingai, savo vairavimu privertė automobilio galinius varomuosius ratus prasisukti ant kelio dangos, kuri buvo šlapia ir slidi, taip priversdamas vairuojamą automobilį slysti šonu. Tuo metu, nors ir nevažiavo jokia kita transporto priemonė važiuojamąja dalimi, tačiau šalia kelio, ant šaligatvio stovėjo būrelis žmonių, kurie atkreipė dėmesį į tokį D. B. vairavimą. Be to, minėta, kad automobilyje su D. B. irgi buvo dar vienas žmogus. Tokiais veiksmais, kai automobilis slysta šonu, jis tampa nevaldomas, ir tokia situacija laikytina itin pavojinga, o už tokius veiksmus įstatymas numato itin griežtas sankcijas. Kaip teisingai pastebėjo Institucija, nagrinėjamu atveju pasekmės nėra būtinos, patys veiksmai yra pavojingi ir už juos baustina.
Teismo nuomone, byloje nustatytos objektyvios D. B. veikimo aplinkybės atskleidžia D. B. veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes jis, žinodamas KET taisykles, visiškai jų nepaisė, iškeldamas savo poreikius aukščiau visuomenėje nustatytų taisyklių, kurių privalu laikytis. Toks elgesys yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam, jo automobilyje esančiam keleiviui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui.
Chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų (ANK 420 straipsnio 6 dalis).
D. B. už padarytą nusižengimą paskirta minimali nuobauda, tiek bauda, tiek minimaliam terminui paskirta privalomai skirtina administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn.
D. B. prašo neskirti jam administracinio poveikio priemonės, nes jam reikia vežioti vaikus į ugdymo įstaigas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad D. B. šeima gyvena Klaipėdos m., kur vaikai lanko ugdymo įstaigas (mokyklas, darželį). Jo pateikti įrodymai patvirtina, kad su D. B. gyvenantys jo sugyventinės (su kuria ruošiasi susituokti) vaikai yra paaugliai (11 m., 13 m., 15 m.). Mieste viešasis transportas yra gerai išvystas ir ugdymo įstaigas tiek vaikai vieni, tiek kartu ir su suaugusiais gali pasiekti ir be automobilio, juolab, kad D. B. turi neįgalumą ir niekur nedirba, todėl pilnai gali skirti laiką vaikų palydėjimui į/iš ugdymo įstaigas ir viešuoju transportu.
Teismas pažymi, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams poreikiams, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai vertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam ir/ar jo artimiesiems.
D. B. dėl padaryto pažeidimo pritaikyti apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė. Neteisinga būtų, jei padaręs nusižengimą asmuo ir toliau patogiai gyventų, nejustų padaryto nusižengimo pasekmių, kas gali paveikti ir prevencinę nuobaudos skyrimo reikšmę. Tik patyręs nepatogumus pažeidėjas supranta (turi suprasti), kad turi nedaryti nusižengimų, nes sulauks tokių pat ir/ar dar didesnių nepatogumų. Dėl netektos teisės vairuoti patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
D. B. paskirta administracinio poveikio priemonė nėra nei akivaizdžiai per griežta, nei neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju paskirta pati švelniausia nuobauda. Aplinkybių, įgalinančių dar labiau ją švelninti, teismas nenustatė. D. B. nurodytos aplinkybės apie vaikus ir jų vežiojimą į ugdymo įstaigas nesudaro pagrindo ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, nes paskirta nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tiek nusižengimo padarymo aplinkybės, tiek D. B. asmenybė, kuri linkusi pažeidinėti KET, ką patvirtina į bylą pateikti duomenys apie administracinį baustumą (b.l. 8-10), rodo, kad ir padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, o praeityje taikytos nuobaudos jo neveikia. D. B. padarytas nusižengimas pagal savo pobūdį negali būti laikomas nei mažareikšmiu, nei nedidelio pavojingumo, o esami baustumo duomenys neleidžia D. B. vertinti kaip išskirtinai teigiamą asmenybę.
Įvertinus byloje esančių faktinių duomenų visumą, skunde nurodomas aplinkybes, konstatuotina, jog aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą D. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra, nes paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, todėl D. B. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15911-2024 (ROIK: 24256527615) nepakeistą ir D. B. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą.