Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl skundžiamų aktų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. birželio 25 d. gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovo advokato Teisučio Jasiulionio pasirašytas skundas, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Fondas) valdybos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. VRE_SP1-59 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudėjo kodas 304382, apdraustųjų draudžiamųjų pajamų ir įmokų tikslinimo pagal Finansinių nusikaltimo tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. birželio 10 d. specialisto išvadą“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą „Dėl VSDF Mažeikių skyriaus 2021-03-15 sprendimo Nr. VRE_SP1-59 teisėtumo“.

Pareiškėjos skunde nurodoma, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu (toliau – Nuosprendis) baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-1037/2019 Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., padarymą. Nuosprendyje konstatuota, kad buvo apgaulingai tvarkoma Pareiškėjo buhalterinė apskaita ir pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 24 d. specialisto išvadą Nr. 5-4/7 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ (toliau – Išvada) bei FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės veiklos tyrimo skyriaus papildomą 2019 m. birželio 10 d. specialisto išvadą Nr. 04/13-2-5-6294 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ (toliau – Papildoma išvada) buvo nustatyta, jog Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2016-08-31 įvairiems subjektams išmokėjo neoficialaus darbo užmokesčio už 106212 Eur. Minėtoje baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – Atsakovas) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo A. B. 55199,33 Eur žalą valstybei. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai Nuosprendžiu Atsakovo patikslintą ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog iš kaltinamojo A. B. žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas tik tuo atveju, kai žalos priteisti neįmanoma iš juridinio asmens, t. y. Pareiškėjo. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 1A-69-316/2020) Nuosprendį pakeitė: panaikino Nuosprendžio dalį, kurioje Atsakovo patikslintas ieškinys atmestas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – Atsakovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas konstatavo, jog byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis Atsakovas turi galimybę reikšti savo reikalavimus dėl juridinio asmens nesumokėtų mokesčių ir įmokų ne baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Atsakovas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl 46682,26 Eur žalos atlyginimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. solidariai. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. galutiniu sprendimu Atsakovo ieškinys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. dėl 46682,26 Eur žalos atlyginimo buvo atmestas. Minėtame sprendime Šiaulių apygardos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir konstatavo, jog mokesčių administratorius pirmiausia turėtų mokestines prievoles apskaičiuoti ir jų reikalauti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne reikšdamas civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Atsakovas 2020 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (7.2E) DV_S-23854 „Dėl SD pranešimų pateikimo ir papildomai priskaičiuotų įmokų sumokėjimo“ pareikalavo iš Pareiškėjo iki 2020 m. lapkričio 11 d. pateikti Atsakovui teisingai užpildytus socialinio draudimo (toliau - SD) pranešimus apie apdraustuosius asmenis, kuriems buvo išmokėtas neoficialus darbo užmokestis, sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondą papildomai priskaičiuotas įmokas 55199,93 Eur ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius. Atsakovas taip pat informavo, kad iki nurodyto termino Pareiškėjui nepateikus SD pranešimų apie apdraustųjų asmenų duomenis pagal įsigaliojusį išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą, duomenys Registre bus patikslinti Atsakovo sprendimu ir papildomai apskaičiuotos įmokos bei delspinigiai išieškoti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad Pareiškėjas iki nurodyto termino nepateikė patikslintų SD pranešimų apie apdraustųjų asmenų duomenis, Atsakovas 2021 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą Nr. VRE_SP1-59 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudėjo kodas 304382, apdraustųjų draudžiamųjų pajamų ir įmokų tikslinimo pagal Finansinių nusikaltimo tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. birželio 10 d. specialisto išvadą“ (toliau – Skundžiamas sprendimas), kuriuo nusprendė: tikslinti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Registras) apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) įmokos, ir VSD įmokų sumas pagal Papildomą išvadą; tikslinti Registre apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigos duomenis pagal Papildomą išvadą; įrašyti Registre nurodytų apdraustųjų VSD pradžios duomenis pagal Papildomą išvadą; įrašyti Registre apdraustųjų VSD pabaigos duomenis pagal Papildomą išvadą. Atsakovas Skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad draudžiamosios pajamos didėja 137381,58 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokos didėja 55161,2 Eur, Pareiškėjui priskaičiuota 2978,7 Eur delspinigių už pavėluotai mokėtas VSD įmokas. Be to, Atsakovas 2021 m. kovo 22 d. raštu Nr. (7.2E)DV_S-6163 „Dėl informacijos pateikimo apie priimtą sprendimą“ (toliau – Raštas) papildomai informavo, kad Pareiškėjas 2021 m. kovo 19 d. valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra skolingas 77608,8 Eur, iš jų 74517,46 Eur socialinio draudimo įmokų ir 3091,34 Eur delspinigių. Pareiškėjas, nesutikdamas su Atsakovo Skundžiamu sprendimu ir Raštu, 2021 m. balandžio 23 d. su skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu „Dėl VSDF Mažeikių skyriaus 2021-03-15 sprendimo Nr. VRE_SP1-59 teisėtumo“ (VSDVF sprendimas) konstatavo, jog Atsakovo Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Skundo reikalavimas panaikinti ginčijamus Atsakovo ir Trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus grindžiamas: visų pirma, tuo, kad Atsakovas praleido Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatytą mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą; antra, Skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, kadangi priimant jį buvo pažeisti imperatyvūs MAĮ 67 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, įpareigojantys visais atvejais pagrįsti priimamus sprendimus ir Pareiškėjui apskaičiuotų VSD įmokų sumas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis MAĮ 67 str. 1 d., 68 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 3 str., 10 str. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktu, prašo patenkinti skundą ir panaikinti Atsakovo Skundžiamą sprendimą ir Trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV sprendimą. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 13 straipsnio 19 punktu prie pagal MAĮ administruojamų mokesčių priskiriamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, VSD įmokų apskaičiavimo senaties terminai turėtų būti nustatomi vadovaujantis MAĮ nuostatomis. MAĮ 66 str. 1 d. nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. Pagal MAĮ 68 str. 1 d., jeigu kitaip nenustatyta nurodytame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad ši teisės norma yra aiški ir konkreti, ji negali būti aiškinama plečiamai, nes tiesioginė įstatymo leidėjo valia, aiškinant pažodžiui teisės normą, yra logiška ir protinga, priimta siekiant užtikrinti mokesčių mokėtojų teises ir teisinį tikrumą. Pažymėtina, kad LVAT yra nurodęs ir tai, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva). Be kita ko, LVAT yra pažymėjęs, jog mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo yra privalomas administracinis sprendimas, kuris sukuria teisines pasekmes mokestine prasme - nustatytą pareigą sumokėti mokestį, todėl negali būti priimti du privalomi teisės aktai - administracinis sprendimas ir teismo sprendimas (tenkinti ieškinį baudžiamojoje ar civilinėje byloje). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir jo taikymo teisminę praktiką, Pareiškėjas pažymi, kad Atsakovas akivaizdžiai praleido MAĮ 68 str. 1 d. nustatytą senaties terminą. Pirma, Skundžiamame sprendime, kuris buvo priimtas 2021 m. kovo 15 d., nurodyta, kad VSD įmokos apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad MAĮ 68 str. nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos atveju sietina su Atsakovo Skundžiamo sprendimo priėmimo diena, konstatuotina, kad Pareiškėjui priteistinos VSD įmokos galėjo būti apskaičiuojamos už einamuosius (2021 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2021 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. Kaip matyti iš bylos aplinkybių ir Skundžiamo sprendimo, Atsakovas Pareiškėjui priskaičiavo įmokas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., taigi įmokos buvo apskaičiuotos pažeidžiant MAĮ 68 str. 1 dalyje nustatytą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą. t. y. praleidus MAĮ įtvirtintą trejų metų terminą. Antra, Pareiškėjas ginčijo Skundžiamą sprendimą Trečiajam suinteresuotam asmeniui būtent šiuo pagrindu, tačiau Trečiasis suinteresuotas asmuo, nagrinėdamas Pareiškėjo skundą dėl senaties terminų apskritai nepasisakė, nors Pareiškėjas aplinkybes, susijusias su negalėjimu apskaičiuoti įmokas už ginčijamą laikotarpį nurodė. Toks Trečiojo suinteresuoto asmens elgesys neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintų pamatinių viešojo administravimo principų, t. y., jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, bei išsamumo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Šiame kontekste Pareiškėjas pažymi, kad Trečiojo suinteresuoto asmens procesinis elgesys, kuomet nėra nurodomi argumentai, kurie patvirtintų Atsakovo teisę viršyti MAĮ 68 str. 1 d. nustatytus senaties terminus, akivaizdžiai patvirtina ir įrodo, kad Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai uždelsė su VSD įmokų apskaičiavimu, neturėjo teisinio pagrindo priimti Skundžiamo sprendimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, turi būti daroma pagrįstos ir teisėtos išvados: Atsakovas pažeidė MAĮ 68 str. 1 d. įtvirtintą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą; trečiasis suinteresuotas asmuo, nagrinėdamas Pareiškėjo skundą išankstine privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 str. 1 d.), pažeisdamas Viešojo administravimo principus, neteisėto ir nepagrįsto Atsakovo sprendimo taip pat nepagrįstai nepanaikino. Atsižvelgiant į tai, tiek Atsakovo, tiek Trečiojo suinteresuoto asmens priimti sprendimai Pareiškėjo atžvilgiu yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti. Vadovaujantis MAĮ 67 str. 1 d. mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. LVAT yra konstatavęs, jog pagal minėto MAĮ straipsnio įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius turi turėti atitinkamus įrodymus priimdamas ir grįsdamas savo sprendimus, nes priešingu atveju tokie sprendimai būtų niekiniais bei nulemti besąlyginiam naikinimui. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 5 p. bei 9 p. nurodyta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi išsamumo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį, bei objektyvumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai). Tačiau kaip matyti iš Skundžiamo sprendimo bei VSDFV Sprendimo nei Atsakovas, nei Trečiasis suinteresuotas asmuo neįvykdė įstatymuose įtvirtintos pareigos ir tinkamai nepagrindė priimtų sprendimų. Kaip matyti iš toliau nurodytų aplinkybių, Pareiškėjui priskaičiuotų įmokų suma yra prieštaringa, nepagrįsta ir neatitinkanti MAĮ įstatymo keliamų reikalavimų. Visų pirma, Atsakovas baudžiamojoje byloje, remdamasis FNTT Išvada ir Papildoma išvada, iš A. B. prašė priteisti 55199,33 Eur, tuo tarpu teikdamas civilinį ieškinį Pareiškėjui ir A. B. dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka ir besiremdamas tais pačiais FNTT dokumentais, prašė priteisti 46682,26 Eur. Pažymėtina, kad tiek baudžiamosios bylos, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu FNTT išvadose nurodytų sumų pagrįstumas nebuvo vertinamas. Antra, Atsakovas, pateikdamas Pareiškėjui reikalavimą iki 2020 m. lapkričio 11 d. pateikti Atsakovui teisingai užpildytus SD pranešimus apie apdraustuosius asmenis, kuriems buvo išmokėtas neoficialus darbo užmokestis, sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondą papildomai priskaičiuotas įmokas 55199,93 Eur ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius, nepateikė jokių dokumentų, pagal kuriuos Pareiškėjui priskaičiuota tokia suma. Trečia, Atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą vadovavosi ne tik FNTT Išvada ir Papildoma išvada, tačiau ir iš FNTT papildomai gautais dokumentais, apie kuriuos Pareiškėjas buvo informuotas tik Pareiškėjui 2021 m. birželio 1 d. paprašius pateikti dokumentus, pagrindžiančius priskaičiuotas sumas. Atitinkamai Atsakovas Skundžiamame sprendime nurodė tokias socialinio draudimo įmokas – 55161,20 Eur, delspinigius – 2978,70 Eur. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Rašte Pareiškėjui Atsakovas nurodė, kad 2021 m. kovo 19 d. Pareiškėjas yra skolingas 77608,80 Eur, iš jų 74517,46 Eur VSD įmokų ir 3091,34 Eur delspinigių. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Atsakovas, besiremdamas iš esmės tais pačiais FNTT dokumentais, kaskart priskaičiuodamas vis kitus VSD įmokų dydžius, nesilaikydamas MAĮ 68 str. 1 d. įtvirtintų reikalavimų, nepateikė Pareiškėjui dokumentų, pagrindžiančių apskaičiuoto mokesčio teisingumą ir pagrįstumą, nenurodė jokių detalesnių paaiškinimų ir teisės aktų nuostatų, kaip šios sumos buvo apskaičiuotos. Galiausiai, Pareiškėjas pažymi, kad Atsakovo ir Trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai, kuomet Pareiškėjui nepagrįstai ilgą laiką nebuvo suteikiama informacija, kurios pagrindu buvo priimtas Skundžiamas sprendimas, ne tik nepagrįstai apribojo Pareiškėjo teisę į Skundžiamo sprendimo peržiūrą, tačiau akivaizdžiai patvirtina, kad Trečiasis suinteresuotas asmuo visiškai paviršutiniškai, neatskleisdamas ginčo esmės nagrinėjo Pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nurodo, kad Viešojo administravimo 10 str. 5 d. 5 p. imperatyviai reikalauja, kad administraciniame sprendime turi būti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Šiame kontekste Pareiškėjas pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta ikiteisminė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo ir peržiūros tvarka negali būti laikoma savitiksle. Centriniam administratoriui – Fondo valdybai (Trečiajam suinteresuotam asmeniui) tenka pareiga nuodugniai ir išsamiai įvertinti visas aplinkybes ir pateikti motyvuotą sprendimą, ar Skundžiamas sprendimas gali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Pareiškėjas nurodo, kad ne kartą kreipėsi tiek į Atsakovą, tiek į Trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl informacijos pateikimo (2021 m. birželio 1 d. Pareiškėjas kreipėsi į Trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl dokumentų pateikimo, tačiau vietoj to, kad Trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktų prašomą informaciją, Pareiškėjo prašymą persiuntė Atsakovui. Dar daugiau, Atsakovas nurodęs, kad dokumentus pateikė, vėliau pripažino, kad iš tiesų Pareiškėjui dokumentai nebuvo suteiki susipažinti. Tik po pakartotinio raginimo elektroniniu paštu, Atsakovas informaciją pateikė tik 2021 m. birželio 18 ir 22 d. Šis nepagrįstas delsimas pateikti Pareiškėjui esminę informaciją, esmingai apribojo Pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Kaip matyti iš Trečiojo suinteresuoto asmens 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo, šis sprendimas turi būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas skundą turi pateikti ne vėliau kaip 2021 m. birželio 23 d. Tuo tarpu esminius dokumentus Pareiškėjas gavo tik birželio 22 d. Taigi, akivaizdu, kad Pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės išsamiau išanalizuoti faktinių duomenų. Dėl to, Pareiškėjas pasilieka teisę skundą tikslinti. Vis dėl to yra svarbu, kad net ir esama informacija neabejotinai patvirtina ir įrodo, kad Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir privalo būti panaikintas.

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis 2017 m. birželio 2 d. raštu Nr. 25/13-1-10-8791 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdyba (toliau vadinama - FNTT Šiaulių apygardos valdyba) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (toliau vadinama - Fondo valdybos Mažeikių skyrius ir / arba Kreditorius) pateikė pranešimą apie tai, kad FNTT Šiaulių apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 05-6-00017-16 „Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2017 m. sausio 24 d. FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius šioje byloje atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą ir surašė specialisto išvadą Nr. 5-4/7 (toliau vadinama - Išvada). Išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai priskaičiuoti mokesčiai iš tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialaus darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių už 2013 m. 10 ir 12 mėn., 2014 m., 2015 m., 2016 m. 1 - 4 ir 7 mėn., kurių atskirose grafose nurodyta darbuotojo pavardė, vardas, dirbtų dienų skaičius, darbo vieta, uždirbtos sumos, išmokėta suma banko pavedimu, neišmokėtos sumos likutis, atostoginiai, nedarbingumo išmoka, išskaitoma suma pagal vykdomuosius raštus, baudos, atskiros grafos „viso skirtumas“ ir „pastabos“. Įtariamojo apklausos protokole UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. nurodė, kad „darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo naudojami neoficialaus darbo užmokesčio apskaičiavimui, Išvadoje konstatuota, kad „tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2016-09-05 pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 ir 2 d. nuostatas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsakingas ūkio subjekto vadovas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B.. Tyrimo metu nustatyta „jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2016-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintiems, neįdarbintiems ir dirbantiems pagal darbuotojų nuomos sutartį asmenims pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius už 2013 m. 10 ir 12 mėn., 2014 m., 2015 m., 2016 m. 1-4 mėn. ir 7 mėn. išmokėjo neoficialaus darbo užmokesčio iš viso už 186470,57 Eur, tai dėl šių operacijų neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįtraukimo į buhalterinę apskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių iš viso 130970,00 Eur, FNTT Šiaulių apygardos valdyboje atlikus procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-6-00017-16 pradėtoje pagal LR BK 222 str. 1 d. požymius dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta adresu: Germanto g. 18, Telšiai; 2017 m. birželio 6 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius raštu Nr. (4.18)1-10973 pateikė FNTT Šiaulių apygardos valdybai prašymą „Dėl pripažinimo civiliniu ieškovu ir civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-6-00017-16“ (toliau vadinama - Civilinis ieškinys), civilinio ieškinio suma 130970,00 Eur. 2017 m. birželio 8 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius raštu Nr. (4.18)1-11171 pateikė FNTT Šiaulių apygardos valdybai patikslintą Civilinį ieškinį, 94529,00 Eur sumai, patikslinimo pagrindas - nebuvo įvertinta tai, kad 130970,00 Eur sumoje yra 36441,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio, kurį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau vadinama - VMI); 2017 m. birželio 7 d. FNTT Šiaulių apygardos valdyba nutarimu Fondo valdybos Mažeikių skyrių ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-6-00017-16 pripažino civiliniu ieškovu; 2019 m. balandžio 12 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai nutartimi šioje baudžiamojoje byloje paskyrė papildomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų tyrimą; 2019 m. birželio 10 d. FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius šioje byloje atliko papildomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų tyrimą ir surašė specialisto išvadą Nr. 04/13-2-5-6294 (toliau vadinama - papildoma išvada). Papildomoje išvadoje nurodyta, kad „2017 m. sausio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/7 apskaičiuota 186470,57 Eur išmokėta darbo užmokesčio suma neįforminta apskaitos dokumentais ir neįrašyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio buhalterinę apskaitą, šio tyrimo metu apskaičiuota 106212,00 Eur suma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio suma sumažėjo 80258,57 Eur (186470,57 - 106212,00). Papildomoje išvadoje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai nesumokėjo 55199,93 Eur (46682,26 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 8242,90 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 274,77 Eur įmokų į garantinį fondą); 2019 m. liepos 31 d. raštu Nr. (1.51E)DV_S-26499 Fondo valdybos Mažeikių skyrius Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams pateikė patikslintą civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-6-00017-16, pagrindas - 2019 m. birželio 10 d. FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus atliktas papildomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų tyrimas ir surašyta specialisto išvadą Nr. 04/13-2-5-6294; 2019 m. lapkričio 27 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kuriuo VMI ir Fondo valdybos Mažeikių skyriaus civiliniai ieškiniai atmesti; 2019 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. R., Šiaulių apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą „Dėl netinkamai išspręstų civilinių ieškinių, daiktinių įrodymų klausimų“, kuriuo prašė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendį pakeisti; 2020 m. balandžio 2 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį (baudžiamoji byla Nr. 1A-69-316/2020, teisminio proceso Nr. 1-05-6-00017-2016-9), kuria nusprendė „Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslinti ieškiniai atmesti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintus ieškinius palikti nenagrinėtus; 2020 m. balandžio 7 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius raštu Nr. (1.51E)DV_S-8444, Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį dėl 46682,26 Eur priteisimo. Pažymėtina tai, kad prie civilinės bylos buvo prijungta baudžiamosios bylos medžiaga; teiktame ieškinyje Fondo valdybos Mažeikių skyrius išdėstė motyvus/teisinius pagrindus dėl ieškinio teikimo ir 46 682,26 Eur priteisimo; 2020 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių apygardos teismas (galutinis sprendimas) Fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį dėl 46682,26 Eur priteisimo atmetė, Šiaulių apygardos teismas (civilinė byla Nr. e2-496-368/2020) konstatavo, kad „Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių argumentų, jog ieškinyje nurodytų nesumokėtų mokesčių negalima išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi byloje pateikti atsakovų argumentai, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju negalima išsiieškoti nesumokėtų mokesčių iš paties juridinio asmens įstatymų nustatyta tvarka yra visiškai pagrįsti, todėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. preliminarus sprendimas panaikintas ir ieškinys atmestinas.“ Pažymėtina tai, kad 2020 m. balandžio 21 d. Šiaulių apygardos teismas buvo priėmęs preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas ir Fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai buvo priteista 46682,26 Eur; 2020 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (7.2E)DV_S-23854 Fondo valdybos Mažeikių skyrius informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie prievolę pateikti patikslintus socialinio draudimo (toliau vadinama - SD) pranešimus apie apdraustųjų asmenų duomenis, nepateikus šių duomenų Fondo valdybos Mažeikių skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo (toliau vadinama -VSDĮ) 20 straipsnio tvarka, priims sprendimą, kuriuo vadovaudamasis 2019 m. birželio 10 d. FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus atlikta papildoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų tyrimo specialisto išvada Nr. 04/13-2-5-6294, patikslins apdraustųjų duomenis Registre; 2021 m. kovo 15 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius priėmė sprendimą Nr. VRE_SP1- 59, kuriuo atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų duomenų Registre tikslinimą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl aukščiau priimto sprendimo skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama - Fondo valdyba); 2021 m. gegužės 24 d. Fondo valdyba raštu Nr. (10.10E)I-3478, po atlikto patikrinimo, konstatavo, kad 2021 m. kovo 15 d. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimas Nr. VRE_SP1- 59 teisėtas ir pagristas. 2020 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-496-368/2020; Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau vadinama – MAD) 68 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „Mokesčių administratorius apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas gali tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai“. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta „aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas“. Bendrovei buhalterinės apskaitos tikrinimas atliktas už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2016-10-01. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo (toliau vadinama - SDĮ) 19 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus skolos pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos. Padidintos palūkanos skaičiuojamos iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas dydžiui.“ Vadovaujantis išdėstytu senaties terminai nėra suėję.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodoma, kad su pareikštu skundu nesutinkama dėl toliau išdėstytų aplinkybių ir argumentų, ir manoma, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Skyrius 2021 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą Nr. VRE_SP1-59 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudėjo kodas 304382, apdraustųjų draudžiamųjų pajamų ir įmokų tikslinimo pagal Finansinių nusikaltimo tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019-06-10 specialisto išvadą“ (toliau – Skyriaus sprendimas) ir apie priimtą sprendimą 2021-03-22 raštu Nr. (7.2E) DV_S-6163 informavo Pareiškėją. Pareiškėjas 2021-04-23 skundu Nr. 13/21 dėl Skyriaus sprendimo kreipėsi į Fondo valdybą, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (toliau – Skundas Fondo valdybai). Fondo valdyba, išnagrinėjusi minėtą skundą, priėmė 2021-05-24 sprendimą Nr. (10.10E) I-3478 „Dėl VSDF Mažeikių skyriaus 2021-03-15 sprendimo Nr. VRE_SP1-59 teisėtumo“ (toliau – Fondo valdybos sprendimas). MAĮ 13 straipsnio 19 punktas nustato, kad VSD įmokos yra administruojamos pagal šį Įstatymą. Pagal MAĮ 14 straipsnio 1 dalį, šiame Įstatyme numatytų mokesčių administravimo procedūros vienodai taikomos visiems šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems mokesčiams ir jų mokėtojams, jeigu šis straipsnis, šis Įstatymas ar atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Pagal MAĮ 14 straipsnio 5 dalį, šio Įstatymo 13 straipsnio 19 punkte nurodytos VSD įmokos pagal šį Įstatymą administruojamos tiek, kiek tai nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įstatyme ir šio Įstatymo 87 straipsnio 4 ir 4¹ dalyse. Nei VSD įstatyme, nei Sveikatos draudimo įstatyme, nei MAĮ 87 straipsnio 4 ir 4¹ dalyse nėra nustatyta, kad VSD įmokų apskaičiavimo teisingumo pagrindimui turi būti taikomas MAĮ 67 straipsnio 1 dalis, o VSD įmokų duomenų tikslinimui (apskaičiavimui/perskaičiavimui), turi būti taikomas MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas senaties terminas – taigi minėtos teisės normos neturi būti taikomos. Pažymėtina, kad VSD įmokų duomenų tikslinimui (apskaičiavimui/perskaičiavimui) jokiais teisės aktais nėra nustatyta senatis, išskyrus VSD įstatymo 19 straipsnio 11 dalį, pagal kurią duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos. Duomenys Skyriaus 2021-03-15 sprendimu Nr. VRE_SP1-59 buvo tikslinami ne pagal paties draudėjo kreipimąsi, o pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės veiklos tyrimo skyriaus 2019-06-10 specialisto išvadą (toliau – FNTT išvada) bei atsižvelgiant į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-11-27 nuosprendį baudžiamojoje byloje (Nr. 1-71-1037/2019), kuriame konstatuota, kad A. B. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, todėl minėta VSD įstatymo 19 straipsnio 11 dalyje nustatyta senatis negali būti taikoma. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSD įstatymas) 34 straipsnio 4 punktą, Fondo valdybos teritoriniai skyriai tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir kontroliuoja šių duomenų keitimo pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) nuostatų (toliau – Registro nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, 84 punktą, Registro tvarkytojas, gavęs Nuostatuose nurodytus duomenis, informaciją ir (ar) dokumentus (kai duomenys, informacija ir (ar) dokumentai teikiami tiesiogiai Registro tvarkytojui), Registro valdytojo nustatyta tvarka atlieka duomenų rizikingumo vertinimo analizę, kurios metu įvertina, ar pateikti duomenys, informacija ir (ar) dokumentai yra teisingi ir pagrįsti, taip pat patikrina, ar nėra faktinių aplinkybių, dėl kurių negalima įregistruoti Registre Registro objekto ar įrašyti Registro duomenų. Pagal Registro nuostatų 85.1 papunktį, Registro tvarkytojas priima sprendimą įrašyti Registro duomenis ar jų pakeitimus; 92 punktą, Registro duomenys keičiami ir kaupiami Registre, senus įrašus pakeičiant, papildant naujais arba pašalinant. Ištaisomi tik netikslūs, klaidingi, neišsamūs Registro duomenys (toliau – netikslūs duomenys); 93.3 papunktį, netikslūs duomenys ir informacija gali būti tikslinami Registro valdytojo nustatyta tvarka suinteresuoto asmens (<...>duomenų teikėjo <...>) iniciatyva, gavus prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus; 95 p., Jeigu nustatoma duomenų teikėjo pateiktų Registro objektui registruoti duomenų, informacijos ir (ar) dokumentų <...> netikslumų, Registro tvarkytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas praneša apie tai duomenų teikėjui <...>, pareikalauja ištaisyti netikslumus ir pateikti patikslintus duomenis ar informaciją. Duomenų teikėjas, gavęs tokį prašymą, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti patikslintus duomenis ir informaciją arba motyvuotą atsisakymą juos tikslinti. Skyriaus sprendimu VSD įmokos buvo tikslintos remiantis FNTT išvadoje bei ją patikslinančiuose dokumentuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir skaičiavimais. Skyriaus sprendime yra aiškiai nurodyta, kad išnagrinėjus visus iš FNTT gautus dokumentus nustatyta, kad pagal FNTT išvadą bei patikslinančius dokumentus nustatyta, kad išmokėta neoficialaus darbo užmokesčio darbuotojams 104410,00 Eur, priskaičiuota draudžiamųjų pajamų 137381,58 Eur ir VSD įmokų 39,98 proc. – 54925,16 Eur. Įvertinus tai, kad nuo 2014 metų dalis darbuotojų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą savarankiškai kaupia pensijų įmokas pensijų fonduose, per 2014 m. – 2015 m. priskaičiuota papildomai 1 proc. 227,35 Eur įmokų nuo 22735,01 Eur draudžiamųjų pajamų ir per 2016 metus priskaityta 2 proc. 8,75 Eur įmokų nuo 437,69 Eur draudžiamųjų pajamų, įmokų priskaityta 236,10 Eur daugiau. Apie tai, kad Skyriaus sprendimas buvo priimtas remiantis oficialiais FNTT dokumentais ir kokiais konkrečiai, bei tai, kad VSD įmokos buvo apskaičiuotos remiantis 39,98 proc. tarifu, apie kiekvieno apdraustojo individualų duomenų tikslinimą bei apie teisės aktus, kuriais pagrįstas Skyriaus sprendimas, Pareiškėjas išsamiai buvo informuotas pačiame Skyriaus sprendime, todėl Skyriaus sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, o Pareiškėjo teiginiai, kad Skyrius nepagrindė VSD įmokų apskaičiavimo teisingumo ir neinformavo apie tai, yra neteisingi. Tai, kad Pareiškėjas neturėjo FNTT išvadą patikslinančių papildomų FNTT dokumentų, kuriuos, norėdamas gauti Pareiškėjas turėjo kreiptis FNTT, ir ši institucija pagal viešojo administravimo principus bei FNTT veiklą reglamentuojančius teisės aktus, turėjo pateikti Pareiškėjui susipažinti, negali būti argumentas Pareiškėjui kvestionuoti Skyriaus ir Fondo valdybos sprendimų teisingumą ir reikalauti juos naikinti, kadangi kitų institucijų – ne savo – dokumentų nei Skyrius, nei Fondo valdyba, neturi teisės teikti tretiesiems asmenims. Paties Pareiškėjo klaida dėl kreipimosi gauti FNTT dokumentus į netinkamą instituciją negali būti pagrindas naikinti teisėtus sprendimus. Pažymėtina, kad tinkamo informavimo/susipažinimo su dokumentais klausimo Pareiškėjas net nekėlė, kreipdamasis su skundu į Fondo valdybą. Nori atkreipti dėmesį į Registro duomenų svarbą, nes tik remiantis jo duomenimis skaičiuojamos visos socialinio draudimo išmokos (VSD įstatymo 13 straipsnio 4 dalis). Viena iš pagrindinių Fondo valdybos funkcijų – užtikrinti socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų socialinio draudimo išmokų teisingą apskaičiavimą ir skyrimą, o tai atliekama remiantis Registro duomenimis – jie yra pagrindas nustatyti, skirti ir mokėti asmeniui pensiją ar kitą valstybinio socialinio draudimo išmoką. Pagal Registro duomenis nustatomas apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo stažas, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai, draudžiamosios pajamos ir kiti duomenys, reikalingi pensijos ar kitos valstybinio socialinio draudimo išmokos dydžiui (ir apskritai teisei į pačią išmoką) nustatyti. Kai kurios išmokos (pvz., pensijos) gali būti skiriamos praėjus daugeliui metų po atitinkamų duomenų įrašymo/pakeitimo/patikslinimo. Registro duomenų bazės informacija naudojasi ir kitos valstybės institucijos savo tiesioginių funkcijų vykdymui bei kitų socialinių išmokų apskaičiavimui ir mokėjimui. Pagal Registro duomenis Fondo administravimo įstaigoms (o labai dažnai – ir kitoms institucijoms) atsiranda pareigos, o apdraustiesiems – teisės, kuriomis jie gali iš karto naudotis, arba teisinės prielaidos realizuoti savo socialines teises (teisė gauti išmokas, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir panašiai). Fondo valdyba mano, kad Skyriaus sprendimas ir Fondo valdybos sprendimas yra motyvuoti, pagrįsti oficialiais FGNTT dokumentais bei juose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir priimti vadovaujantis teisės aktų normomis. Minėti sprendimai iš esmės yra teisingi ir pagrįsti, todėl pagrindo juos naikinti nėra.

Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas administracinis ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Fondas) valdybos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. VRE_SP1-59 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudėjo kodas 304382, apdraustųjų draudžiamųjų pajamų ir įmokų tikslinimo pagal Finansinių nusikaltimo tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. birželio 10 d. specialisto išvadą“ (toliau – ir Sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo „Dėl VSDF Mažeikių skyriaus 2021-03-15 sprendimo Nr. VRE_SP1-59 teisėtumo“, kuriuo revizuotas Sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2021 m. kovo 15 d. Sprendimu nuspręsta tikslinti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir VSD įmokų sumas pagal FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos Šiaulių ūkinės veiklos tyrimo skyriaus papildomą 2019 m. birželio 10 d. specialisto išvadą Nr.04/13-2-5-6294 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“. Sprendime nurodama patikslinta VSD įmokų suma: 54319,69 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2021 m. kovo 22 d. rašte nurodoma, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2021 m. kovo 18 d. raštą Nr. 1.9-95 „Dėl Šiaulių apygardos teismo nesumokėtų privalomųjų mokesčių VSDFV“ informuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. galutiniame sprendime (civilinė byla Nr.e2-496-368/2020) nėra nuspręsta, kad nuo įmonėje laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio 104410,00 Eur, neturi būti papildomai apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos bei delspinigiai. Minėtame rašte taip pat nurodoma, kad VSDFV Mažeikių skyrius 2021 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą NR. VRE_SP1-59 ir patikslinto apdraustųjų asmenų duomenis Registre; pagal sprendimą draudžiamosios pajamos didėja 55161,20 Eur, už pavėluotai mokėtas valstybinio socialini draudimo įmokas priskaičiuota 2978,70 Eur delspinigių. Taip pat 2021 m. kovo 22 d. rašte pareiškėja informuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 19 d. valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra skolingas 77608,80 Eur, iš jų 74517,46 Eur socialinio draudimo įmokų ir 3091,34 Eur delspinigių. Atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. kovo 22 d. nenurodoma, kaip buvo apskaičiuota pastaroji 77608,80 Eur skolos suma.

Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Vilmos Volkovienės 2021 m. balandžio 23 d. skunde Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodoma, kad bendrovei yra visiškai neaišku, kokį GPM taikė VSDFV Mažeikių skyrius skaičiuodamas 74517,46 Eur socialinio draudimo įmokų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 24 d. sprendime „Dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2021 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. VRE_SP1-59 teisėtumo“ nurodoma, kad VSDFV Mažeikių skyrius 2021 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą Nr. VRE_SP1-59 ir patikslino apdraustųjų asmenų duomenis Registre; pagal sprendimą draudžiamosios pajamos didėja 137381,58 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokos didėja 55161,20 Eur; už pavėluotai mokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas priskaičiuota 2978,70 Eur delspinigių. Pažymėtina, kad šiame sprendime nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjos atstovės 2021 m. balandžio 23 d. skunde iškelto klausimo dėl 74517,46 Eur socialinio draudimo įmokų. Taigi pareiškėjai 2021 m. kovo 22 d. rašte nurodytos dvi skirtingos mokėtinų socialinio draudimo įmokų sumos ir pareiškėjai nei 2021 m. kovo 22 rašte, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 24 d. sprendime nepaaiškinama, kurią sumą pareiškėja turėtų mokėti, nepaaiškinama, nepagrindžiama jokiais paskaičiavimais, kodėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2021 m. kovo 15 d. sprendime ir 2021 m. kovo 22 d. rašte (papildomai) nurodomos skirtingos sumos.

Pareiškėjos skunde Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taip pat nurodoma, kad „civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstatuota, kad esant Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytam mokesčio (mokesčių) apskaičiavimo (perskaičiavimo) laikotarpio apribojimui, neturi galimybės nei patikrinti bendrovės veiklos, nei suformuoti prievolių už 2013-2016 m. laikotarpį, kuomet bendrovė galimai mokėjo neoficialų darbo užmokestį, todėl žala biudžetui negali būti visiškai išieškota; nurodyta, kad GPM perskaičiavimas yra galimas tik už 2015-2016 metus.“ Dėl senaties taikymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 24 d. sprendime nepasisakoma.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodoma, kad VSD įmokų duomenų tikslinimui (apskaičiavimui/perskaičiavimui) jokiais teisės aktais nėra nustatyta senatis, išskyrus VSD įstatymo 19 straipsnio 11 dalį, pagal kurią duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos. Atsiliepime daroma išvada, kad duomenys skyriaus 2021 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. VRE_SP1-59 buvo tikslinami ne pagal paties draudėjo kreipimąsi, o pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. birželio 10 d. specialisto išvadą bei atsižvelgiant į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje (Nr.1-71-1037/2019), kuriame konstatuota, kad A. B. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, todėl minėta VSD įstatymo 19 straipsnio 11 dalyje nustatyta senatis negali būti taikoma.

VSDFV Klaipėdos skyriaus atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus skolos pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos. Padidintos palūkanos skaičiuojamos iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas dydžiui. Vadovaujantis išdėstytu senaties terminai nėra suėję.“

Taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsiliepime ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime skirtingai vertinamos normos, reglamentuojančios senaties termino taikymą ir, kaip jau buvo minėta, skundžiamame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 24 d. sprendime šiuo klausimu apskritai nepasisakoma.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Iš skundžiamų sprendimų nėra galimybės įvertinti, kodėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2021 m. kovo 15 d. sprendime ir 2021 m. kovo 22 d. rašte nurodomos skirtingos VSD įmokų sumos, nepateikti duomenys, kaip buvo apskaičiuota 77608,80 Eur skola (74517,46 Eur socialinio draudimo įmokų ir 3091,34 Eur delspinigių), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 24 d. sprendime nepaaiškinama, kodėl 2021 m. kovo 15 d. sprendimu apskaičiuota socialinio draudimo įmokų suma nuo 55116,20 Eur per keleto dienų laikotarpį padidėja iki 74517,46 Eur (2021 m. kovo 19 d.). Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes negalima konstatuoti, kad atsakovas tinkamai, tiksliai apskaičiavo socialinio draudimo įmokų sumą, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2021 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. VRE_SP1-59 naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. (10.10E)I-3478, kuriuo buvo revizuotas ir nepagrįstai teisėtu pripažintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2021 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. VRE_SP1-59.

Pažymėtina, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius įpareigotinas priimti naują sprendimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų tikslinimo.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Pareiškėjos skundu prašoma priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Teismui pateikta 2019 m. lapkričio 6 d. atstovavimo sutartis ir 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio 2021 m. birželio 23 d. AB Šiaulių banke mokėjimo nurodymo Nr. 6231010 kopija. Atsižvelgiant į tai, kad teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos patirtas išlaidas, susijusias su pareiškėjos atstovavimu teisme, todėl priteistinos tik proceso išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjai iš atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus priteistina 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 11,25 Eur žyminio mokesčio.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2021 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. VRE_SP1-59 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (10.10E)I-3478.

Įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių priimti naują sprendimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų tikslinimo.

Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.