Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir atsakovų valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, G. R. ir E. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, G. R. ir E. Č. dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, aukciono sąlygų, protokolo dalių, statybos leidimo panaikinimo, pirkimo–pardavimo sandorio dalies, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras Donatas Baranauskas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė (toliau – ir ieškovė, prokurorė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:

1.1. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1-447 „Dėl teritorijos šalia Antavilių gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ 1.1 punktą ir juo patvirtinto Teritorijos šalia Antavilių gatvės detaliojo plano dalį, susijusią su sklypo Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendiniais ir infrastruktūros teritorijos – Lazdynų Pelėdos gatvės atkarpos už sklypo Nr. 1 pietinės ribos suplanavimu;

1.2. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 2.3-3579-(01) Valstybinės žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre dalį dėl suformuoto 8681 kv. m valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini);

1.3. Panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko valdybos 2013 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. SK2-33 ,,Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) turto aukciono sąlygų patvirtinimo“ dalį dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) aukciono sąlygų – kiaulidei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiaulidei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskirto nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijai išnuomojamo 0,8681 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.4. Panaikinti VĮ Turto bankas aukciono Nr. 13/51, 2013 m. balandžio 10 d. protokolo Nr. 51 aukciono vedėjo sprendimo dalį dėl G. R. pripažinimo aukciono laimėtoju dėl nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskirto 0,8681 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.5. Pripažinti negaliojančia 2013 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutarties, kurios pagrindu Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pardavė G. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su E. Č. (buvusi pavardė – Č. – R.), pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), dalį dėl turtui priskirto 0,8681 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimo išsinuomoti turtui priskirtą 0,8681 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini);

1.6. Pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-373, kurios pagrindu Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba tapo pavaldi Aplinkos ministerijai), G. R. buvo išnuomotas 0,8681 ha ploto valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 80 metų;

1.7. netenkinus reikalavimo pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49 SŽN-(14.49.57.)-373, ją nutraukti.

1.8. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-191008-01035.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas S. Č. skundas–prašymas dėl viešojo intereso gynimo, prašant ginti kultūros paveldo saugomą objektą – Antavilių dvarvietę, esančią (duomenys neskelbtini).

3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir savivaldybės administracija) direktoriaus 2004 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 30-112 ,,Dėl leidimo rengti teritorijos šalia Antavilių g. detalųjį planą“ leista savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui rengti apie 20 ha teritorijos šalia Antavilių g. detalųjį planą ir įsakymo 2.1, 2.2 papunkčiuose nustatyta, kad detaliojo plano tikslas – sklypų ribų ir dydžio, statybos reglamentų nustatymas, detalusis planas rengiamas, derinamas ir tvirtinamas supaprastinta tvarka. Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio parengtose ir patvirtintose 2005 m. kovo 24 d. Planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 22 nurodyta, kad planuojamai teritorijai prie Antavilių g., apie 25,3 ha, taikomas specialusis planas – nekilnojamosios kultūros vertybės – Antavilių dvaro sodybos (IP-882/At) teritorijos planas (KVAD Kultūros paveldo centras). Nurodyta, kad sąlygos galioja iki 2008 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės žemės tvarkymo ir planavimo komisijos posėdžio 2004 m. lapkričio 30 d. protokolu nuspręsta leisti rengti apie 24,5 ha Antaviliuose detalųjį planą. Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2006 m. spalio 11-12 d. protokole Nr. 76 pažymėta, kad Detalusis planas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio atstovu. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-447 „Dėl teritorijų šalia Antavilių g. detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) buvo patvirtintas teritorijos prie Antavilių gatvės detalusis planas ir jo sprendiniai (registracijos Nr. 2069) (toliau – ir Detalusis planas). Sprendimo 1.1 papunkčiu patvirtintas sklypo Nr. 1 ribos ir plotas – 8684 kv. m; paskirtis – kitos paskirties; naudojimo būdas – visuomeninės teritorijos (indeksas V); naudojimo pobūdis – sveikatos apsaugos pastatų, statinių statybos ir eksploatacijos (indeksas V3), statinių aukštis, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, dalies 1 a 180 kv. m ploto servitutas inžineriniams tinklams pakloti ir eksploatuoti, važiuoti automobiliams ir eiti pėstiesiems. Detaliojo plano brėžinyje teritorijoje, pažymėtoje 1-4, 1-3, 1-2, numatyta infrastruktūros teritorija (keliai, inžinerinių tinklų koridoriai). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 30-190 ,,Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ nustatė kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (pagal detalųjį planą sklypo Nr. 1) duomenis: 1.1 papunktyje – plotą – 8691 kv. m; 1.3 papunktyje naudojimo būdą – visuomeninės paskirties teritorijos; 1.4 papunktyje naudojimo pobūdį – sveikatos apsaugos pastatų ir statinių statybos; 1.6.3 papunktyje nustatyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos apribojimų nėra. Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 2.3-3579-(01), „Valstybinės žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre“ suformavo 8681 kv. m valstybinės žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (nominalios indeksuotos vertės – 297 411 Lt) ir sklypui nustatė 180 kv. m ploto sklypo daliai, tame tarpe, ir kelio servitutą.

4. Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. kovo 18 d. įregistruotas 0,8681 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kitos pagrindinės naudojimo paskirties, visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdo (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklype registruoti pastatas – kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1940 m. statybos, pažymėtas plane – 11Ž1m, 150,71 kv. m bendro ploto, pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane – 12F1m, 1940 m. statybos, 246,93 kv. m bendro ploto, pastatas – kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane – 1Ž1m, 1940 m. statybos, 170,09 kv. m bendro ploto (toliau kartu – Pastatai).

5. Nurodė, kad 2002 m. liepos 1 d. Valstybės turto panaudos sutartyje Nr. 116 ir 2009 m. vasario 2 d. Pažymoje nurodyta, kad Pastatai buvo perduoti panauda viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Antavilių pensionatui laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis. VšĮ Antavilių pensionatas įsipareigojo naudoti turtą pagal tiesioginę paskirtį (Panaudos sutarties 2.2 papunktis).

6. Savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 30-1175 „Dėl pavedimo organizuoti apie 1 ha ploto teritorijos šalia Lazdynų Pelėdos ir Antavilių gatvių detaliojo plano rengimą“ pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 1 (vieno) ha ploto teritorijos šalia Lazdynų Pelėdos ir Antavilių gatvių, pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos skaičiais 1-9, detaliojo plano rengimą, 2 punktu nustatė, kad detaliojo plano rengimo tikslas – nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių pakeisti žemės sklypo ribas ir plotą, numatant padalyti esamą sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo būdą, pobūdį, tvarkymo ir naudojimo režimą, pažymėti Antavilių buvusios dvaro sodybos saugomos teritorijos ribas. Savivaldybės administracija pranešė, kad šiuo įsakymu pradėtas rengti detalusis planas nebuvo patvirtintas.

7. VĮ Turto bankas organizavo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir turtui priskirto 0,8681 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (išnuomojamas) aukcioną Nr. 13/51, kurį laimėjo G. R. Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, ir G. R. 2013 m. gegužės 8 d. sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. DB-1899), kurios pagrindu Lietuvos Respublika pardavė Pastatus G. R. už 120 000 Lt.

8. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (toliau – Žemės įstatymas), Valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 641, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 2013 m. rugpjūčio 1 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1119 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išnuomojimo G. R. ir E. Č. R.“.

9. Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo, G. R. ir E. Č. 2013 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-373 (toliau – ir Nuomos sutartis), kurios G. R. ir E. Č. R. buvo išnuomotas 0,8681 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) 80 metų. Nuomos sutarties 3 punkte nurodyta, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kita, visuomeninės paskirties teritorijos (mokslo, kultūros, sporto ir gydymo paskirties pastatų bei statinių statybos).

10. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 30-1733 ,,Dėl leidimo koreguoti teritorijos šalia Antavilių gatvės detaliojo plano sprendinius“, leista koreguoti Detaliojo plano sprendinius, koreguojant žemės sklypo Nr. 1 Antavilių gatvėje ribas, naudojimo būdą, Antavilių buvusios dvaro sodybos saugomos teritorijos ribas bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus. Savivaldybės administracija 2019 m. spalio 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-01-191008-01035, kuriuo statytojui G. R. suteikė teisę žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statyti reabilitacijos centrą, baseiną, automobilių stovėjimo aikštelę, įvadinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, nuotekų surinkimo tinklus, nuotekų išvadus, (duomenys neskelbtini), pagal statybos projektą ,,Reabilitacijos centras (duomenys neskelbtini). Numeris 2017-TP-ANT3 Parengimo metai 2017“ (toliau – ir Statybos leidimas).

11. Nurodė, kad dėl aukciono sąlygų dėl valstybės nekilnojamam turtui priskirto žemės sklypo ir parduoto turto kartu su jam priskirtu žemės sklypu nuomai Turto banko valdyba 2013 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. SK2-33 ,,Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) turto aukciono sąlygų patvirtinimo“ patvirtino parduodamam valstybės nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini), nustatė aukciono sąlygą – kiaulidei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiaulidei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskyrė 0,8681 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (išnuomojamas); nutarimo 1.11 papunkčiu patvirtino aukciono sąlygą, kad žemės sklypas yra teritorijoje, įrašytoje į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (Antavilių buvusio dvaro sodybą, kodas 884) ir yra neparduodamas (neprivatizuojamas). Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau ir – KPD) Vilniaus teritorinio padalinio 2013 m. kovo 12 d. raštu Nr. (1.29.-V)2V-370 VĮ Turto banką prašė sustabdyti objekto, Dvaro sodybos pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės prie jų ir tarp jų nuomos bei pardavimo procedūras – iki visiškai bus užbaigtos Detaliojo plano korektūros procedūros. VĮ Turto bankas, neatsižvelgdamas į KPD Vilniaus teritorinio padalinio 2013 m. kovo 12 d. raštą Nr. (1.29.-V)2V-370, aukcioną organizavo ir 2013 m. balandžio 10 d. įvykusio aukciono metu pripažino laimėtoju G. R. bei 2013 m. gegužės 8 d. sudaręs Pastatų pirkimo–pardavimo sutartį, pardavė Antavilių dvaro sodybos tris Pastatus G. R. ir E. Č. R. VĮ Turto banko valdyba, ginčijamu nutarimu patvirtindama aukciono sąlygas parduotinam valstybės nekilnojamajam turtui, adresu (duomenys neskelbtini), priskyrė visą – 0,8681 ha plotą, t. y. akivaizdžiai per didelį Pastatams eksploatuoti, ir nepatenkantį į Dvaro sodybos ribas, Žemės sklypą, neatsižvelgiant į tai, kad imperatyvios viešąjį aukcioną reglamentuojančios teisės normos nustatė reikalavimą parduodant nekilnojamąjį turtą aukcione, turtui priskirti tik tą žemės sklypo dalį, kuri reikalinga valstybės nekilnojamam turtui eksploatuoti ir išnuomoti tik tą valstybinę žemę, kuri patenka į buvusių dvarų – sodybų teritoriją. Parduodami Pastatai yra išsidėstę nedidelėje Žemės sklypo dalyje, jie priklauso Dvaro sodybos kompleksui, todėl jų naudojimui nepagrįstai priskirta Žemės sklypo dalis, kuri nepateko į Dvaro sodybos teritoriją. Nėra jokių duomenų, kad nuo Pastatų eksploatavimo pradžios nurodytas plotas buvo reikalingas Pastatams naudoti ir buvo naudojamas.

12. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, sudarydamas sutartį su aukciono laimėtoju, turėjo įvertinti priskirto žemės sklypo būtinumą įsigytam turtui eksploatuoti ir sąlygas, reikalingas valstybinės žemės nuomos sutarčiai be aukciono sudaryti. Šiuo konkrečiu atveju, Žemės sklypas išnuomotas be aukciono per didelio Pastatams būtino naudoti dydžio. Statiniai išsidėstę vienoje Žemės sklypo pusėje – pietrytinėje dalyje, šalia vienas kito. Valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 0,3629 ha užstatyta teritorija ir 0,0180 ha kelių plotas, 0,4872 ha ploto žemės yra užimtos žemės ūkio naudmena – pieva. Šiems Pastatams apskaičiuotas reikalingas plotas sudaro apie 3629 kv. m, o likusi neužstatyta apie 5052 kv. m ploto dalis niekada nebuvo priskirta Dvaro statinių komplekso teritorijai ir nėra jokių duomenų, kad būtų reikalinga šiems Pastatams naudoti. 3629 kv. m ploto Žemės sklypo dalį nuo likusios dalies – 5052 kv. m skiria kelias (gatvė), kurios plotas į bendrą Žemės sklypo plotą įtrauktas. Ieškovės vertinimu, Pastatams, kurių bendras plotas sudaro 567,73 kv. m, 8681 kv. m žemės ploto naudoti nereikia.

13. Atsakovas G. R. nenaudojo ir neketino naudoti ūkinių pastatų pagal paskirtį, todėl negalėjo būti nustatytas šiems pastatams eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės plotas ir sudaryta Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. Taip pat NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas galėjo Žemės sklypą išnuomoti tik dvylikai metų ir tik šių kultūros paveldo objektų išsaugojimui, priežiūrai ir eksploatacijai. Atsižvelgiant į tai, Nuomos sutartis pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), kadangi nebuvo laikomasi reikalavimo nuomoti tokio ploto valstybinės žemės dalį, koks yra būtinas jame esantiems statiniams pagal jų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, eksploatuoti, neatsižvelgta į ekonomiškai pagrįstą statinių naudojimo trukmę, statinių įgijėjas neketino naudoti ir nenaudojo statinių pagal jų įregistruotą paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre ir sklypo, tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir žemės įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies, 6 dalies 1 punkto, Taisyklių 2.1, 2.2, 8, 30.11 papunkčių nuostatos.

14. Dėl statybos leidimo panaikinimo nurodo, kad G. R. 2019 m. spalio 8 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-191008-01035, kuriuo suteikta teisė valstybinėje žemėje statyti sporto ir gydymo paskirties pastatus su tam reikalinga susisiekimo ir inžinerinių tinklų sistema, tačiau Žemės sklypo nuomos sutartyje nėra nurodyta, kad atsakovas G. R. Žemės sklype turės teisę statyti naujos statybos pastatus. Todėl ginčijamas Statybos leidimas negali būti pripažįstamas teisėtai išduotu, nes pažeidžia imperatyvias teises normas, draudžiančias statyti naujos statybos pastatus.

17. Savivaldybės administracija, siekdama kaip įmanoma greičiau pradėti Detaliojo plano viešinimo ir kitas baigiamojo etapo procedūras, pakartotinai raštu kreipėsi į VTPSI, kad kuo greičiau būtų numatyta galimybė Teritorijų planavimo dokumentų registro informacinėje sistemoje rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus paminklosauginėse zonose esant būtinybei sklypams nustatyti konservacinę paskirtį. 2019 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija pateikė atsakymą Nr. (14)-D8-1194 „Dėl teritorijos naudojimo tipo nustatymo“, kuriame nurodė, jog: „rengiant detaliojo plano korektūrą, apimančią tris sklypus, iš kurių vienas skirtas saugomiems kultūros paveldo objektams, tikslingiausia būtų vadovautis TPĮ ir Taisyklėmis nustatyti konkrečią pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir konkrečius naudojimo būdus, o ne teritorijos naudojimo tipą. Informuojame, kad Aplinkos ministerija planuoja šiais metais keisti Teritorijų planavimo normas. Rengdami minėtus pakeitimus, atsižvelgsime į Inspekcijos pasiūlymus dėl papildomų (kitų galimų) teritorijos naudojimo tipų“.

18. Savivaldybės administracija neturi galimybės kelti duomenų ir dokumentų į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą (TPDRIS) nurodant konservacinę žemės naudojimo paskirtį. 2019 m. lapkričio 22 d., 2019 m. lapkričio 25 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2019 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 2 d. pasibaigus Detaliojo plano koregavimo sąlygų galiojimo laikui, įstatymų nustatyta tvarka jos buvo pratęstos dar dvejiems metams, todėl Detaliojo plano koregavimo procedūros gali būti tęsiamos.

19. Pagal nuomos sutartį G. R. Žemės sklypą valdo nuomos teisiniais pagrindais, nuomos sutartyje nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kita, visuomeninės teritorijos (mokslo, kultūros, sporto ir gydymo paskirties pastatų bei statinių statybos). Nuomos sutarties 7 punkte šalys aptarė maksimalius leistinus rodiklius, susijusius su statybų vykdymu išnuomotame žemės sklype.

20. Nuomos sutarties šalys susitarė, kad išnuomojamame žemės sklype statyba leistina, be kita ko, sutartyje aptariant ir rodiklius, susijusius su pastatų aukščiu, užstatymo tankiu, intensyvumu, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinama, jog valstybinės žemės patikėtinis sutiko su galimybe išnuomotame valstybinės žemės sklype vykdyti statybas. Šios aplinkybės sudarė pagrindą spręsti, kad yra užtikrinti visi privalomieji reikalavimai G. R. kaip statytojo teisei į sporto ir gydymo paskirties pastatų statybos įgyvendinimą.

22. Parduodant ginčo turtą, nebuvo pažeistos jokios imperatyvios teisės normos, turto pardavimo procedūra vyko teisėtai bei vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais. Aukciono, kuriame buvo parduoti Pastatai, sąlygos buvo patvirtintos Turto valdybos 2013 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. SK2-33, iš kurio matyti, jog parduodamam turtui taip pat buvo priskirtas 0,8681 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (išnuomojamas). Perleidus valstybės nekilnojamąjį turtą, su šio turto pirkėju sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260. VĮ Turto bankas neturėjo teisės nei mažinti žemės sklypo ploto, nei kvestionuoti jo dydžio pagrįstumo.

25. Prašydamas taikyti ieškinio senatį atsakovas G. R. nurodo, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais administracinius teisės aktus, kurie buvo priimti prieš daugiau nei 10 metų, ir šis ieškinio senaties terminas yra naikinamasis, todėl negali būti atnaujintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

28.4. Pripažino negaliojančia 2013 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutarties, kuria Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pardavė G. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su E. Č. R., pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), dalį dėl turtui priskirto 0,8681 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimo išsinuomoti turtui priskirtą 0,8681 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

28.5. Pripažino negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-373, kurios pagrindu Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo, G. R. ir E. Č. R. išnuomojo 0,8681 ha ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 80 metų.

28.6. Taikė vienašalę restituciją ir priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovų G. R. ir E. Č. R. 0,8681 ha ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

28.7. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-191008-01035.

28.8. Kitą ieškinio dalį atmetė.

28.9. Atmetė atsakovo G. R. prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą.

28.10. Priteisė iš atsakovų VĮ Turto banko, NŽT, G. R. ir E. Č. R. valstybės naudai lygiomis dalimis žyminį mokestį – 105 Eur ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 27 Eur.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju atsakovė NŽT galėjo išnuomoti tik tą žemės sklypo dalį, kuri patenka į Antavilių dvaro sodybos teritoriją ir kurioje yra trys kultūros paveldo objektai, ir ji neturėjo jokio pagrindo išnuomoti ne aukciono būdu Žemės sklypo dalį, kurioje nebuvo ir nėra jokių pastatų. Teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, NŽT, nustačiusi, kad dalis žemės sklypo yra nenaudojama sklype esantiems statiniams eksploatuoti, turėjo teisę inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236, 2.16. punktas).

5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčijami VĮ Turto banko valdybos sprendimo ir VĮ Turto banko aukciono vedėjo sprendimo dalys bei Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalies ir Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryti pažeidžiant viešosios teisės principą, t. y. valstybės turtas buvo perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), šio pažeidimo pasekmės yra sandorių negaliojimas, ir tokie sandoriai yra niekiniai bei negalioja nuo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis).

6. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Nuomos sutartį negaliojančia, konstatavo, kad statytojas, neturėdamas teisės į valstybinės žemės naudojimą, nebeturi teisės būti statytoju pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 5 dalį, todėl yra pagrindas panaikinti savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-191008-01035 (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 27 straipsnio 3 ir 10 dalys).

7. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes pirminę informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą ieškovė gavo 2020 m. rugsėjo 10 d., ir ieškinys teismui pateiktas 2020 m. spalio 9 d., todėl šiuo konkrečiu atveju ieškinys byloje pareikštas nepraleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylių teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio administracinio akto apskundimo termino.

8. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo G. R. prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą kaip nepagrįstą, nes CPK normos nenustato teisės teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ieškinį palikti nenagrinėtą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

1. Ieškovė (prokurorė) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1-447 „Dėl teritorijos šalia Antavilių gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ 1.1 punktą ir juo patvirtinto Teritorijos šalia Antavilių gatvės detaliojo plano dalį, susijusią su sklypo Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendiniais ir infrastruktūros teritorijos – Lazdynų Pelėdos gatvės atkarpos už sklypo Nr. 1 pietinės ribos suplanavimu ir 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 2.3-3579-(01) Valstybinės žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre dalį dėl suformuoto 8681 kv. m valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (nutarties 1.1, 1.2 papunkčiai), ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus patenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

37.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus (nutarties 1.1 – 1.2 papunkčiai). Teismas, padarydamas išvadą, kad nustatytas viešojo intereso pažeidimas dėl Detaliojo plano sprendinių patvirtinimo, patvirtino, kad prokurorė tinkamai kreipėsi į teismą su prašymu ginti viešąjį interesą, o tai reiškia, kad buvo sąlygų visetas, numatytas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje prokurorui kreiptis į teismą su ieškiniu ir jį tenkinti. Tačiau atmesdamas ieškinį šioje dalyje dar kartą taikydamas Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies sąlygas dėl ginčo esmės, teismas netinkamai pritaikė normą, neįvertino Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatas tik tuo atveju, jei nenustatytas viešojo intereso pažeidimas, prokuroras priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tame tarpe kreiptis į teismą su ieškiniu.

37.2. Pirmosios instancijos teismas priimti sprendimą atmesti ieškinio dalį dėl Detaliojo plano sprendinių ir Įsakymo panaikinimo galėjo tik nustatęs, jog šiais aktais nebuvo pažeistas viešasis interesas. Šiuo konkrečiu atveju, aplinkybė, kad valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės akto pažeidimas, ėmėsi ar nesiėmė priemonių jam pašalinti, nelaikoma imperatyvia norma ir privaloma sąlyga atsisakyti ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą su ieškiniu ar teismui, nagrinėjančiam bylą dėl viešojo intereso, tokį ieškinį atmesti.

1. Atsakovė VĮ Turto bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

38.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad VĮ Turto bankas, negavusi jokių papildomų argumentų ar prašymų iš KPD turėjo visišką teisę organizuoti viešąjį aukcioną ir jame parduoti ginčo turtą. 2013 m. balandžio 10 d. aukciono metu laimėtoju pripažinus atsakovą G. R., bei 2013 m. gegužės 8 d. sudarius Pastatų pirkimo–pardavimo sutartį, parduodant Antavilių dvaro sodybos statinius G. R. ir E. Č. R. jokie teisės aktai nebuvo pažeisti, buvo elgiamasi teisingai bei teisėtai.

38.2. Parduodant ginčo turtą nebuvo pažeistos jokios imperatyvios teisės normos, turto pardavimo procedūra vyko teisėtai bei vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais. Aukciono, kuriame buvo parduoti Pastatai, sąlygos buvo patvirtintos VĮ Turto valdybos 2013 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. SK2-33, kuriame nurodyta, kad parduodamam turtui taip pat buvo priskirtas 0,8681 ha ploto žemės sklypas.

38.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog buvo pažeistos ir Taisyklių 8 punkto nuostatos. Taisyklių 8 punkte nurodoma, jog kartu su valstybės nekilnojamuoju turtu parduodami tik tie žemės sklypai, kurie suformuoti pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 21 ir 22 straipsniuose nurodytus ir įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (toliau – teritorijų planavimo dokumentai), jeigu šių žemės sklypų ribos ir plotai pažymėti teritorijų planavimo dokumentuose, kaimo teritorijoje – žemės valdos projektuose, arba šių žemės sklypų dalys, jeigu valstybės nekilnojamajam turtui eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas buvo išnuomotas, o ne parduotas, todėl minėta Taisyklių nuostata šiuo atveju netaikoma.

38.4. Tiek Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Disponavimo įstatymas), tiek CK, tiek Aprašo, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 641 nuostatuose įtvirtinta, kad parduodant valstybei priklausantį turtą kartu su nekilnojamuoju turtu privalo būti parduodamas / išnuomojamas šiam turtui priskirtas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas, nes teismas nusprendė, kad aukciono laimėtojas G. R. įsigijo valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą be šiam turtui priskirto žemės sklypo. Šiuo konkrečiu atveju, valstybei priklausantys statiniai negalėjo būti parduodami be teisės į konkrečią žemės dalį, nesvarbu – nuosavybės ar nuomos teise. Pažymėtina ir tai, jog turto apimtis viešame aukcione yra kompleksiška: statiniai ir žemės sklypas. Negalima įsigyti tik statinių, neturint jokių teisių į po statiniais esantį žemės sklypą. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia aukščiau nurodomų teisės aktu nuostatas bei viešą aukcioną laimėjusio asmens teises ir teisėtus interesus.

38.5. Atsakovės VĮ Turto bankas vertinimu, šioje byloje viešojo intereso pažeidimo – nėra, nes valstybei nuosavybės teise priklausantys pastatai buvo parduoti viešo aukciono būdu, t. y. valstybė gavo finansinę naudą už šių pastatų pardavimą. Taip pat valstybei priklausantis žemės sklypas buvo išnuomotas privačiam asmeniui ir už šio turto nuomą valstybei taip pat yra mokama.

38.6. Atsakovas G. R. teisėtai ir sąžiningai įsigijo statinius ir teisėtai nuomos sutarties pagrindu valdo valstybinės žemės sklypą. Nepaneigus ieškovo sąžiningumo prezumpcijos jo turtas, nesvarbu įgytas nuosavybės ar nuomos teise, laikomas teisėtai įgytu ir negali būti išreikalautas iš jo (CK 4.96 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnio 4 dalis). G. R. ginčo turtą įgijo teisėtai – viešo aukciono būdu. Tokiu atveju iš sąžiningo įgijėjo daiktas gali būti išreikalautas tik dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, tačiau to byloje nėra nustatyta. Todėl šiuo atveju restitucija apskritai negali būti taikoma, kadangi atsakovas G. R. laikytinas sąžiningu turto įgijėju, taip pat ieškinyje nėra nurodyta CK 4.96 straipsnio 2 dalyje paminėtų aplinkybių, todėl restitucija negalima.

1. Atsakovė NŽT atsiliepime į atsakovės VĮ Turto banko apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

39.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d.) yra patvirtintas Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašas, pagal kurio 16.1 papunktį pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,8681 ha ploto žemės sklypas yra priskirtas parduodamo neatitinkančio valstybės turto valdytojo poreikių atliekant valstybės funkcijas nekilnojamajam turtui ir jam priskirtam valstybinės žemės sklypui (atnaujinimo būdas – rekonstravimas); taip pat į tai, kad liko galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-447 patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas, kuriuo yra suprojektuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,8681 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 30-1733 „Dėl leidimo koreguoti teritorijos šalia Antavilių gatvės detaliojo plano sprendinius“, kuriuo buvo leista koreguoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-447 „Dėl teritorijos šalia Antavilių gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto Detaliojo plano sprendinius, kur naujojo detaliojo plano projektas buvo parengtas dar 2018 m. balandžio 5 d., ir iki šios dienos nebuvo pateiktas derinimui. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad Disponavimo įstatymo, tiek CK, tiek Aprašo, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 641 nuostatuose įtvirtinta, kad parduodant valstybei priklausantį turtą kartu su nekilnojamuoju turtu privalo būti parduodamas / išnuomojamas šiam turtui priskirtas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia minimas teisės aktų nuostatas, nes teismas nusprendė, kad aukciono laimėtojas G. R. įsigijo valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą be šiam turtui priskirto žemės sklypo.

1. Atsakovai G. R. ir E. Č. atsiliepime į atsakovės VĮ Turto banko apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad turtas buvo parduodamas viešo aukciono būdu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turėjo teisę dalyvauti konkurse, todėl nebuvo pažeisti lygiateisiškumo principas ir turto pardavimą ir valstybinės žemės nuomą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai.

2. Ieškovė atsiliepime į atsakovės VĮ Turto banko apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

41.1. Atsakovės VĮ Turto bankas apeliacinio skundo argumentai patvirtina aplinkybė, kad atsakovė VĮ Turto bankas, nepaisydama aplinkybių, jog Žemės sklypas Detaliojo plano keitimu gali sumažėti ir būsimojo turto įgijėjo teisių turinys ir apimtis, , neįžvelgė teisės aktų pažeidimų ir organizavo viešąjį aukcioną.

41.2. Aukcionas negalėjo būti organizuotas turint duomenų apie netinkamai suformuotą Žemės sklypą, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad Pastatams neturi būti priskirta jokia žemės sklypo dalis, tačiau nusprendė, jog priskirtas nepagrįstas 0,8681 ha dydžio žemės sklypas, tokią išvadą padarydamas tinkamai įvertinus byloje esančius duomenis ir teisės aktų normas.

41.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, nes atsakovai G. R. ir E. Č. įsigijo Pastatus neketindami jų naudoti pagal paskirtį, bet siekdami panaudoti Žemės sklypą naujos statybos pastatams.

1. Atsakovai G. R. ir E. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

42.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ir tariamo viešojo intereso pažeidimo konkrečioje civilinėje byloje. Teismas taip pat netyrė ir nevertino S. Č. skundo, kuris yra nepagrįstas ir kuriuo siekiama piktnaudžiauti teise.

42.2. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas viso žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau palikdamas nuosavybės teisę į Pastatus, sukūrė tokią situaciją, kuomet atsakovas G. R. nebegali patekti į jam nuosavybės teise priklausančius pastatus ir jais naudotis bei juos prižiūrėti. Todėl skundžiamas sprendimas nepagrįstai pažeidžia atsakovo G. R. teisę į nuosavybę.

42.3. Skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis prieštarauja sprendimo motyvacinei daliai, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas nurodė: „Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas spręsti dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1-447 ,,Dėl teritorijos šalia Antavilių gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ 1.1 punkto bei juo patvirtintų Teritorijos šalia Antavilių gatvės detaliojo plano dalies sprendinių dėl Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų, ploto, pagrindinės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo, taip pat dėl infrastruktūros teritorijos - Lazdynų Pelėdos gatvės atkarpos už sklypo Nr. 1 pietinės ribos pažymėtuose taškuose 1-2, 1-3, 1-4, bei su šiuo administraciniu aktu susijusių Žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo aktų pripažinimo neteisėtais kaip prieštaraujančiais minėtiems teisės aktams ir pažeidžiančiais imperatyvias įstatymo nuostatas (TPĮ 22, 24, 26 straipsniai, Kelių įstatymo 3 straipsnis, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 p., Žemės reformos įstatymo 13 str., Žemės įstatymo 10, 22 straipsniai, Taisyklių 2.2, 2.3 punktai, NKPAĮ 11 straipsnis).“. Tačiau teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje netenkino ieškinio reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1-447 ,,Dėl teritorijos šalia Antavilių gatvės detaliojo plano tvirtinimo“, todėl teismas priėmė prieštaringą sprendimą.

42.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė VĮ Turto bankas nutarimu patvirtindama aukciono sąlygas parduotinam valstybės nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskyrė akivaizdžiai per didelį statiniams eksploatuoti ir nepatenkantį į Dvaro sodybos ribas Žemės sklypą (0,8681 ha), tačiau šiuo konkrečiu atveju, toks VĮ Turto banko sprendimas ne tik neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, bet ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 1082 ,,Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“.

42.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, be kita ko aukciono sąlygas, kuriose aiškiai nurodyta, kad aukciono dalykas yra pastatai ir teisė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ir nuomotis žemės sklypą, kurio plotas 0,8681 ha. Todėl teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir klaidingai nustatė, kad žemės sklypas išnuomotas ne aukciono būdu.

42.6. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gretimi žemės sklypai, kurie patenka į tą pačią kultūros vertybių teritoriją, Valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu yra išnuomoti privatiems asmenims, šiuose sklypuose esantys statiniai buvo rekonstruojami ir (ar) keista statinių paskirtis. Šie įrodymai taip pat paneigia ieškovės teiginius dėl ginčo turto pardavimo aukciono būdu ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo tariamo neteisėtumo. Teismas šių įrodymų netyrė ir nevertino, todėl padarė klaidingas išvadas, esą atsakovui G. R. išduotas statybą leidžiantis dokumentas pažeidžia viešąjį interesą.

42.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti restituciją yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsakovas G. R. visą laiką vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartis, t. y. mokėjo turto mokestį ir žemės nuomos mokestį. Todėl teismas nusprendęs taikyti vienašalę restituciją, t. y. pripažinęs negaliojančia žemės nuomos sutartį, pažeidė atsakovo turtines teises ir interesus, kadangi atsakovas G. R. ne tik neteko turtinės teisės, tačiau jam nebuvo grąžinta už žemės nuomą sumokėta suma. Atsakovas įsigijo kartu parduodamus Pastatus ir teisę išsinuomoti žemės sklypą, todėl panaikinus valstybinės žemės nuomos sutartį, atsakovas turėtų teisę reikalauti sumažinti Pastatų pardavimo kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

1. Atsakovė NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus atsakovės NŽT atžvilgiu atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

43.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-373, kurios pagrindu Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo, G. R. ir E. Č. R. išnuomojo 0,8681 ha ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 80 metų. Nors teismas sutiko su ieškinyje nurodytais argumentais ir nurodė, kad „šiuo atveju atsakovė NŽT galėjo išnuomoti tik tą žemės sklypo dalį, kuri patenka į Antavilių dvaro sodybos teritoriją ir kurioje yra trys kultūros paveldo objektai, ir neturėjo jokio pagrindo išnuomoti ne aukciono būdu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje nebuvo ir nėra jokių pastatų; dėl nurodytų priežasčių NŽT, nustačiusi, kad dalis žemės sklypo yra nenaudojama sklype esantiems statiniams eksploatuoti, turėjo teisę inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236, 2.16. punktas)“. Net ir vertinant sprendime nurodomą aplinkybę, kad išnuomotas Žemės sklypas yra akivaizdžiai per didelis jame esantiems pastatams eksploatuoti, NŽT privalėjo vadovautis Taisyklėmis ir negalėjo vienašališkai nutraukti 2013 m. rugpjūčio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-323, nes tokio ploto ir ribų žemės sklypas buvo priskirtas aukcione parduotam turtui (statiniams).

1. Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovų NŽT, G. R. ir E. Č. apeliacinius skundus tenkinti, ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

44.1. Atsakovai G. R. ir E. Č. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad aukciono laimėtojas G. R. įsigijo valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą be šiam turtui priskirto žemės sklypo. Šiuo konkrečiu atveju valstybei priklausantys statiniai negalėjo būti parduodami be teisės į konkrečią žemės dalį, nesvarbu – nuosavybės ar nuomos teise. Pažymėtina ir tai, kad turto apimtis viešame aukcione yra kompleksiška: statiniai ir žemės sklypas. Negalima įsigyti tik statinių, neturint jokių teisių į po statiniais esantį žemės sklypą. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia viešą aukcioną laimėjusio asmens teises ir teisėtus interesus.

44.2. Atsakovė NŽT apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad parduodant Pastatus ir išnuomojant 0,8681 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo elgiamasi teisėtai bei laikomasi visų imperatyvių teisės aktų nuostatų taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 641 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių patvirtinimo“ 2.1 papunkčio, 2.2 papunkčio nuostatai nebuvo pažeisti.

44.3. Priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, kadangi parduodant Pastatus ir išnuomojant 0,8681 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nebuvo pažeistos jokios imperatyvios teisės normos, turto pardavimo procedūra vyko teisėtai bei vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais. Be to byloje viešojo intereso pažeidimo nėra, nes valstybei nuosavybės teise priklausantys pastatai buvo parduoti viešo aukciono būdu, t. y. valstybė gavo finansinę naudą už šių pastatų pardavimą. Taip pat valstybei priklausantis žemės sklypas buvo išnuomotas privačiam asmeniui ir už šio turto nuomą valstybei taip pat yra mokama.

1. Atsakovai G. R. ir E. Č. atsiliepime į ieškovės ir atsakovės NŽT apeliacinius skundus prašo atsakovės NŽT apeliacinį skundą tenkinti, ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

45.1. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą suformuoti ginčo žemės sklypą patvirtino Vyriausybė priimdama Nutarimą, todėl turto pardavimas ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymas su aukciono laimėtoju yra teisėtas ir atitinka valstybės interesus. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimui, tačiau dėl šio nutarimo galiojimo ieškinio teisme nėra pareiškusi.

45.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė praleido ne tik CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų ieškinio senaties terminą, tačiau ir ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminą.

1. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškovės ir atsakovų G. R. ir E. Č. apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o dėl atsakovų G. R. ir E. Č. apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

46.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašas, pagal kurio 16.1 papunktį pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,8681 ha ploto žemės sklypas yra priskirtas parduodamo neatitinkančio valstybės turto valdytojo poreikių atliekant valstybės funkcijas nekilnojamajam turtui ir jam priskirtam valstybinės žemės sklypui (atnaujinimo būdas – rekonstravimas), tačiau šias aplinkybes nurodo tik atsakovai G. R. ir E. Č. apeliaciniame skunde, taip pat į tai, kad liko galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-447 patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas, kuriuo yra suprojektuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,8681 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė žemės sklypo registracijos Nekilnojamojo turto registre ir neginčija, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 30-1733 „Dėl leidimo koreguoti teritorijos šalia Antavilių gatvės detaliojo plano sprendinius“, kuriuo buvo leista koreguoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-447 „Dėl teritorijos šalia Antavilių gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto Detaliojo plano sprendinius, kur naujojo detaliojo plano projektas buvo parengtas dar 2018 m. balandžio 5 d., ir iki šios dienos nebuvo pateiktas derinimui, šią aplinkybę patvirtina ir ieškovė. Todėl remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo santykius, parduodant valstybei priklausantį turtą kartu su nekilnojamuoju turtu privalo būti parduodamas / išnuomojamas šiam turtui priskirtas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuris inter alia (liet. be kita ko) patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ ir nėra nuginčytas, todėl šiuo atveju skundžiamas sprendimas pažeidžia aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas, nes teismas nusprendė, kad aukciono laimėtojas G. R. įsigijo valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą be šiam turtui priskirto žemės sklypo.

1. Ieškovė atsiliepime į atsakovų G. R., E. Č. ir NŽT apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

47.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė viešąjį interesą nagrinėjamoje byloje ir konstatavo viešojo intereso pažeidimus bei tinkamai juos pagrindė. Teismas nurodė, kad Antavilių dvaro sodybos teritorijos, turinčios ypatingų gamtinių ir kitų veiksnių, tinkamas išsaugojimas ne tik užtikrinamas viešu interesu, bet ir planuojant tokių teritorijų / jų dalies detaliuosius planus, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, šiuo atveju taip pat pažeidžiant imperatyvias teisės normas, valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas parduotas nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos dėl statiniams reikalingo valstybinės žemės ploto nustatymo ir viešojo intereso pažeidimas pasireiškia netinkamu privatizavimo procedūrų vykdymu bei neteisėtu valstybei priklausančio turto valdymu, t. y. nepagrįsto dydžio žemės sklypo priskyrimu ginčo pastatams naudoti ir jo išnuomojimu, būtent pripažinus atsakovą G. R. viešo aukciono laimėtoju bei pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, buvo pažeistos valstybės ir savivaldybių turto pardavimo jį atnaujinant bei valstybės nekilnojamam turtui priskirtų žemės sklypų pardavimo (išnuomojimo) santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos bei viešasis interesas.

47.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo sprendimas neturės įtakos S. Č. teisėms ir pareigoms. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė S. Č. prašymą įtraukti į bylą suinteresuotu trečiuoju asmeniu. Nutartyje teismas nurodė, kad aplinkybės, jog prokuratūroje gautame S. Č. pareiškime nurodytų aplinkybių pagrindu buvo inicijuotas tyrimas dėl galbūt pažeisto viešojo intereso ir prokuroras, atlikęs tyrimą, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, nesudaro pakankamo pagrindo laikyti S. Č. suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje byloje.

47.3. Ieškovė iš dalies sutinka su atsakovų G. R. ir E. Č. apeliacinio skundo motyvais, kad teismas, pripažinęs, jog ieškovės reikalavimai, kuriais ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1-447 „Dėl teritorijos šalia Antavilių gatvės „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ 1.1 papunktį ir juo patvirtinto Teritorijos šalia Antavilių gatvės detaliojo plano dalį, susijusią su sklypo Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendiniais ir infrastruktūros teritorijos – Lazdynų Pelėdos gatvės atkarpos už sklypo Nr. 1 pietinės ribos suplanavimu ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 2.3-3579-(01) Valstybinės žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre dalį dėl suformuoto 8681 kv. m valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), yra pagrįsti, tačiau rezoliucinėje dalyje juos atmesdamas, teismas priėmė prieštaringą sprendimą.

47.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taikymo ir termino prokurorui kreiptis į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo. Teismas nurodė, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą ir pagrįstai konstatavo, kad terminas nebuvo nepraleistas.

47.5. Atsakovams G. R. ir E. Č. manant, kad žemės nuomos kaina apskaičiuota netinkamai, t. y. į bendrą kainą įtraukus Žemės sklypo, kuris nebuvo parduodamas, kainą, atsakovai gali ginti savo teises ir interesus savarankiškai atskirame procese.

47.6. Atsakovė VĮ Turto bankas 2013 m. birželio 11 d. raštu Nr. (10.7-21)-SK4-345 kreipėsi į NŽT nurodydama, kad žemės sklypas yra teritorijoje, įrašytoje į Kultūros vertybių registrą ir vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsniu negali būti parduodamas bei prašė įregistruoti patikėjimo teisę į 0,8681 žemės sklypą ir remiantis Valstybės turto, kurį reikia parduoti atnaujinant aukciono būdu pardavimo taisyklių 54 punktu, nurodė, kad sklypas nebelaikomas priskirtu nekilnojamajam turtui. Ši aplinkybė patvirtina, kad VĮ Turto bankas, organizavusi ir įvykdžiusi Pastatų aukcioną, Žemės sklypo nebelaikė Pastatams priskirtu žemės sklypu ir todėl neįpareigojančiu NŽT sudarant tolesnius sandorius dėl jo, remtis tuo pačiu sklypo dydžiu ir ribomis. Imperatyvios viešąjį aukcioną reglamentuojančios teisės normos nustatė reikalavimą VĮ Turto bankui, patikėjimo teise valdančiam perduotus Pastatus, parduodant nekilnojamąjį turtą aukcione, jam priskirti tik tą žemės sklypo dalį, kuri reikalinga valstybės nekilnojamajam turtui eksploatuoti. O tai, kad VĮ Turto bankas to nepadarė, nelaikytina svaria priežastimi NŽT nesilaikyti jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir nespręsti dėl tinkamo žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės (prokurorės) ieškinys, taip pat sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

3. Antavilių dvaro sodyba (Dvaro sodyba) 1991 m. gruodžio 23 d. buvo įtraukta į Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, suteikiant numerį IP882At; Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 1992 m. gegužės 1 d. įregistruota nekilnojamoji vertybė – Antavilių dvaro sodybos fragmentai, unikalus objekto kodas – 884, statusas – registrinis, vertybė pagal sandarą – kompleksas, teritorijos vertingųjų savybių pobūdis archeologinis; architektūrinis; kraštovaizdžio; želdynų. Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo inspekcijos 1995 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 01-7-127 Dvaro sodyba buvo įtraukta į Laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą, suteikiant numerį LA 413/15, ir Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypas ir Pastatai yra registruoti kaip esantys nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje 1995 m. sausio 31 d. rašto Nr. 01-7-127 pagrindu. Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 1992 m. gegužės 1 d. įregistruota nekilnojamoji vertybė – Antavilių dvaro sodybos fragmentai, unikalus objekto kodas – 884, statusas – registrinis, vertybė pagal sandarą – kompleksas, teritorijos vertingųjų savybių pobūdis archeologinis; architektūrinis; kraštovaizdžio; želdynų.

8. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-447 „Dėl teritorijos šalia Antavilių g. detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos prie Antavilių gatvės detalusis planas ir jo sprendiniai. Sprendimo 1.1 papunkčiu patvirtinti sklypo Nr. 1 ribos ir plotas – 8684 kv. m; paskirtis – kitos paskirties; naudojimo būdas – visuomeninės teritorijos (indeksas V); naudojimo pobūdis – sveikatos apsaugos pastatų, statinių statybos ir eksploatacijos (indeksas V3); statinio aukštis, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, dalies 1 a 180 kv. m ploto servitutas inžineriniams tinklams pakloti ir eksploatuoti, važiuoti automobiliams ir eiti pėstiesiems. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 30-190 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ nustatė kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenis: plotas 8691 kv. m, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, naudojimo pobūdis – sveikatos apsaugos pastatų ir statinių statybos, taip pat nustatyta, jog nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos apribojimų nėra.

11. 2013 m. balandžio 10 d. įvyko VĮ Turto bankas organizuotas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir turtui priskirto 0,8681 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomojimo aukcionas.

16. 2019 m. spalio 8 d. Savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-191008-01035, kurio pagrindu statytojui G. R. leista žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statyti reabilitacijos centrą (duomenys neskelbtini), pagal statybos projektą „Reabilitacijos centras (duomenys neskelbtini). Numeris 2017-TP-ANT3 Parengimo metai 2017“.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

18. Byloje sprendžiamas ginčas, ar teisėta dalis Detaliojo plano, kurio duomenų /sprendinių pagrindu buvo suformuotas ginčo valstybinės žemės sklypas (jo dydis) ir ar tinkamo dydžio žemės sklypas - turtinė teisė- nuomos teisė aukciono būdu perleista atsakovams G. R. ir E. Č. R. nuosavybės teise priklausantiems pastatams (kultūros paveldo objektams), esantiems žemės sklype, eksploatuoti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad parengtas Detalusis planas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir atsakovams G. R. ir E. Č. R. išnuomotas valstybės žemės sklypas yra per didelis Pastatams eksploatuoti. Atsakovai VĮ Turto bankas, NŽT, G. R. ir E. Č. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydami, kad išnuomotas valstybės žemės sklypo plotas yra būtinas tinkamam Pastatų eksploatavimui ir veiklos vykdymui. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimti sprendimą atmesti ieškinio dalį dėl Detaliojo plano sprendinių ir Įsakymo panaikinimo galėjo tik nustatęs, kad šiais aktais nebuvo pažeistas viešasis interesas.

19. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl Detaliojo plano ir Įsakymo panaikinimo (nutarties 1.1 – 1.2 papunkčiai), nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2016 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui priėmus minėtą įsakymą Nr. 30-1733 „Dėl leidimo koreguoti teritorijos šalia Antavilių gatvės detaliojo plano sprendinius“, kuriuo leista koreguoti ieškovės ginčijamą Detalųjį planą, atliekami veiksmai, t. y. imamasi priemonių, pašalinti nustatytus viešojo intereso pažeidimus, dėl to ieškinys šie ieškinio reikalavimai- ieškinio dalis atmetama. Teismas, atmetęs šiuos reikalavimus, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 2.3-3579-(01) Valstybinės žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistravimo valstybinės įmonėje Registrų centre dalį dėl suformuoto 8681 kv. m valstybinio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).

20. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje iš esmės nekilo ginčo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2017 m. liepos 14 d. rašte Nr. (11.13.)2-1635 nurodytų aplinkybių, jog Detaliojo plano sprendiniai neatitinka Antavilių gyvenvietės suplanavimo projekto, kuriuo buvo suprojektuotas individualių namų statybos kvartalas, sprendiniams (sklypas skirtas individualių namų statybai Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1988 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 8 (tokio dokumento byloje nėra), o sklype suprojektuotos gatvės, 45 individualūs gyvenamieji namai; Detaliojo plano sprendiniais Antavilių dvaro sodybos teritorijoje esantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams (pirmam ir antram klojimams bei daržinei) eksploatuoti pagal paskirtį reikalingą sklypą (duomenys neskelbtini), panaikinta Lazdynų Pelėdos gatvės atkarpa, kuri buvo įrengta bei eksploatuojama pagal 1996 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 1397-V pagrindu Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruoto Individualių namų kvartalo detaliojo plano sprendinius; ši gatvės atkarpa šiaurinėje dalyje ribojo Antavilių dvaro sodybos teritoriją, užtikrino jos vientisumą ir tinkamai nukreipė transporto srautus, kad jie nekirstų kultūros vertybės teritorijos (Detaliojo plano medžiagoje nurodomo tuo metu galiojusio Vilniaus miesto bendrojo plano (sprendinių) medžiagos byloje nėra). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė VĮ Turto bankas organizavo aukcioną ir 2013 m. balandžio 10 d. aukciono metu laimėtoju pripažino atsakovą G. R. bei 2013 m. gegužės 8 d. sudarė Pastatų pirkimo–pardavimo sutartį, parduodant Antavilių dvaro sodybos pastatus G. R. ir E. Č. R. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei VĮ Turto bankui aukciono sąlygose nustačius, jog parduodamiems Pastatams priskirtas visas Žemės sklypas yra buvusio dvaro–sodybos teritorijoje ir Pastatams eksploatuoti priskyrus visą Žemės sklypą, bei taip pat nustačius, kad jis pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas priskirtas neparduodamam, nusprendė, kad ši aukciono sąlyga išnuomoti visą Žemės sklypą buvo nustatyta nepagrįstai ir neteisėtai. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovė NŽT galėjo išnuomoti tik tą žemės sklypo dalį, kuri patenka į Antavilių dvaro sodybos teritoriją ir kurioje yra trys kultūros paveldo objektai (neaptariant nustatytų saugotinų paveldo objektų vertybių, galėjusių turėti įtakos sklypo dydžio suformavimui), ir ji neturėjo pagrindo išnuomoti ne aukciono būdu Žemės sklypo dalį, kurioje nebuvo ir nėra jokių pastatų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, VĮ Turto banko valdybos sprendimo ir VĮ Turto banko aukciono vedėjo sprendimo dalys bei Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalies ir Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryti pažeidžiant viešosios teisės principą (CK 1.80 straipsnis).

21. Atsakovai VĮ Turto bankas, NŽT, G. R. ir E. Č. R. apeliaciniuose skunduose iš esmės nurodo, kad parduodant ginčo turtą, nebuvo pažeistos jokios imperatyvios teisės normos, turto pardavimo procedūra vyko teisėtai bei vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais. Aukciono, kuriame buvo parduoti Pastatai, sąlygos buvo patvirtintos VĮ Turto valdybos 2013 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. SK2-33, kuriame nurodyta, kad parduodamam turtui taip pat buvo priskirtas 0,8681 ha ploto žemės sklypas. Atsakovų vertinimu, teismas, panaikindamas viso žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau palikdamas nuosavybės teisę į Pastatus, sukūrė tokią situaciją, kuomet atsakovas G. R. nebegali patekti į jam nuosavybės teise priklausančius pastatus ir jais naudotis bei juos prižiūrėti.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareikštų reikalavimų, tinkamai nenustatė iškelto ginčo faktinių aplinkybių, nesurinko įrodymų ir neatskleidė bylos esmės. Nagrinėjamu atveju prokuroro buvo pareikštas ieškinys dėl viešojo intereso gynimo, tai yra dėl padaryto viešojo intereso pažeidimo padarinių panaikinimo, todėl pirmiausia turėjo būti nustatytas pažeidimo turinys ir jo padarinių pašalinimo būdas. Kaip vieną iš argumentų, prokuroras nurodė, privataus asmens pateiktus duomenis dėl atitinkamos teritorijos neteisėto planavimo pagrindu atitinkamu metu pakeistą teritorijos teisinį režimą. Dėl šios priežasties, pirmiausia turėjo būti nustatoma, kaip istoriškai keitėsi ginčo teritorijos išplanavimas, žemės sklypo naudojimo paskirtis ir ribojimai juo disponuoti iki jo atskiro suformavimo, kokią įtaką turėjo Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1988 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. 8 ir kiti juridiniai faktai (Vilniaus miesto bendrasis planas ir spec. teisės aktai, reglamentuojantys kultūros paveldo vertybių saugojimą) iki žemės nuomos sutarties sudarymo 2013 m. rugpjūčio 8 d. Taip pat pažymėtina, kad VĮ Turto bankui pastatai su priskirtu žemės sklypu – buvo perduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1082 ,,Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d.), kuriuo buvo nutarta parduoti aukciono būdu šį valstybei priklausantį turtą: kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,8681 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju aktualu nustatyti faktą, ar valstybė pati galėjo valdyti didesnį žemės sklypą negu reikia atitinkamo teisinio režimo pastatams eksploatuoti ir tik priėmusi sprendimą dėl pastatų nebeatitikimo valstybės poreikiams tenkinti, galėjo / privalėjo spręsti, ar gali būti keičiamas žemės sklypo dydis, o jeigu keičiamas, tai nagrinėjamu atveju, kokio faktinio dydžio turėjo būti suformuotas. Šios aplinkybės yra svarbios įrodinėjamo viešojo intereso pažeidimo turiniui nustatyti, siekiant šalinti pažeidimo pasekmes. Teismas taip pat nevertino, kokio faktinio dydžio žemės sklypas galėjo / turėjo būti suformuotas aukcionui ir tik tokia apimtimi revizuoti nuomos teisę. Jei tokių įrodymų (žemės sklypo plano projekto) neteikė prokurorė su ieškiniu ar teismui pasiūlius, teismas nesvarstė galimybės dėl ekspertizės skyrimo specialioms žinioms gauti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, tik formaliai nustatė, kad nuomai priskirtas didesnis žemės sklypas, tačiau prokurorei neginčijant teisės į nuomą, visos nuomos teisės panaikinimas, naikinant nuomos sutartį ir grąžinant žemės sklypą valstybei, prieštarauja ne tik viešojo intereso gynimo principui, bet ir teisinio apibrėžtumo bei asmens teisėtų lūkesčių principams.

23. Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Detaliojo plano sprendinių pagrindu suformuoti ginčo žemės sklypą iš esmės galėjo turėti įtakos priėmimui Vyriausybės nutarimo, kuris yra galiojantis ir nėra nuginčytas (nekeltas klausimas dėl atitikties įstatymui ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovui G. R., laimėjus aukcioną, buvo parduoti Pastatai. NŽT, G. R. ir E. Č. R. 2013 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-373, kurios pagrindu atsakovams G. R. ir E. Č. R. buvo išnuomotas 0,8681 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 80 metų terminui. Atsakovų VĮ Turto bankas, NŽT, G. R. ir E. Č. R. vertinimu, nusipirkus Pastatus atsakovams G. R. ir E. Č. R. pagrįstai buvo ne aukciono būdu išnuomotas 0,8681 ha dydžio žemės sklypas, siekiant užtikrinti galimybę naudotis Pastatais.

25. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

26. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.

28. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (aktuali redakcija galiojanti nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

29. Teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

30. Pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui eksploatuoti ir naudoti pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008).

31. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

32. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas G. R. 2013 m. gegužės 8 d. įsigijo 1940 m. pastatytus Pastatus. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas (G. R.) įsipareigoja vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 288, patvirtintų Valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių bei 2013 m. balandžio 10 VĮ Turto banko organizuoto aukciono sąlygas. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovui G. R. 2019 m. spalio 8 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-191008-01035, kuriuo suteikta teisė valstybinėje žemėje statyti sporto ir gydymo paskirties pastatus su tam reikalinga susisiekimo ir inžinerinių tinklų sistema. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatinėjo ir nevertino, t. y. nevertino ar atsakovas G. R. žemės sklype planavo veiklą, susijusią ne su esančių Pastatų pagal jų paskirtį naudojimu, bet su būsimų, iš esmės kitokių, statinių statyba, taip pat nevertino, ar atsakovui G. R. įsigyjant Pastatus, buvo siekiama sukurti sąlygas įgyti valstybinės žemės nuomos teisę ne aukciono būdu, kad atsakovas G. R. žemės sklype galėtų vykdyti rekreacinę veiklą (veiklą nesusijusią su Pastatų paskirtimi). Minėta, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, valstybinės žemės sklypai ne aukciono tvarka išnuomojami ant šių sklypų esančių pastatų savininkams, kad esantys pastatai galėtų būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį, teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti.

34. Pagal Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalį žemė – tai nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

35. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018). Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018).

36. Imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą. Būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, kitaip būtų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018).

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-421/2017).

38. Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja ne tik Žemės įstatymo ir CK normos, bet ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (aktuali redakcija nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. vasario 24 d.). Taisyklių 2.4 papunktyje nustatyta, kad asmenys gali įsigyti (nuomoti) žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre (toliau – Nekilnojamojo turto kadastras) įrašytą jų tiesioginę paskirtį <...>. Pagal taisyklių 31 punktą išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal taisyklių 3–6 punktų nuostatas. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal taisyklių 33 punktą kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Taisyklių 34.3 papunktyje nurodyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui, be kitą ko, turi pateikti naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai prašymo pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (toks pats įpareigojimas nustatytas taisyklių 12.4 papunktyje). Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal taisyklių 8 punktą. Taisyklių 36 punkte nustatyta, kad parengtą žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai pateikia šio žemės sklypo plano rengimo organizatorius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro 32.1.2 papunktyje nurodyta, kad kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, užtikrinant, kad pagal statinio matavimus būtų galima nustatyti jo išorinį kontūrą.

39. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika reiškia, kad statinių ar įrenginių buvimas valstybinės žemės sklype yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo sąlyga, o nuomojamo sklypo dydis turi būti tiesiogiai susijęs su tinkamu statinių eksploatavimu pagal jų tiesioginę paskirtį. Pastatų savininkas turi teisę ne aukciono tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą, kurio dydis turi atitikti tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos turi atitikti teritorijų planavimo normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintą sklypo planą. Konkreti valstybinės žemės sklypo dalis pastatų savininkui išnuomojama atsižvelgiant į tai, ar savininkas ketina naudoti pastatus pagal tiesioginę jų paskirtį. Pareiga parengti žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą bei šiuos dokumentus pateikti valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai tenka žemės sklypo plano rengimo organizatoriui, t. y. valstybinę žemės išnuomoti siekiančiam asmeniui.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimu sudarė tokią faktinę situaciją, kai atsakovai G. R. ir E. Č. negali naudotis jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu, t. y. nors pripažino negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-373 ir 2013 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutarties dalį dėl Pastatams priskirto 0,8681 ha žemės sklypo, tačiau teismas nevertino ir nenustatė, kokio dydžio žemės sklypas turėjo būti priskirtas Pastatams (ar pagal ginčijamo Detaliojo plano sprendinius, ar faktiškai reikalingo pastatams eksploatuoti), o nustatytas faktas, kad yra paruoštas, bet nesuderintas galimas naujas ginčo sklypo teritorijos išskaidymas į tris žemės sklypus, kuris galbūt turėtų įtakos nuomos teisės koregavimui, prieštarauja teisinio apibrėžtumo principui. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė neatskleisdamas bylos esmės.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris yra būtinas ne naudotis aplink esančia teritorija, tačiau statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vertinant, ar atsakovui G. R. priklausančių Pastatų paskirties teisinė registracija atitiko faktinę situaciją jų pardavimo metu, nustatytina, ar iš tikrųjų paveldo objektai, pagal saugotinas vertybes gali būti naudojami pagal registruotą tiesioginę, bet buvusią paskirtį. Jei priskirtina valstybinės žemės sklypo dalis tokiems pastatams turi užtikrinti, kad juos būtų galima naudotis pagal jų tikslinę paskirtį, tai konkrečiu atveju turėtų būti vertinama, ar lemiamą reikšmę sklypo dydžio nustatymui galėjo turėti įtakos ne tik sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet ir faktinės situacijos vertinimas, t. y., ar ginčo Detaliojo plano sprendiniais buvo siekiama tikslo suformuoti atitinkamo dydžio sklypą paveldo objektams išsaugoti (ne eksploatuoti pastatus pagal tikslinę paskirtį), nepažeidžiant imperatyvių išsaugoti teisės normų nustatančių teritorijos pobūdžio vertybinių savybių išsaugojimui nustatytų reikalavimų ir trečiųjų asmenų įstatymo saugomų interesų. Be to, nesant byloje duomenų, kokie buvo ginčo teritorijoje fiksuoti Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai, negalima įvertinti, kokių duomenų ar teisės aktų pagrindu buvo padaryti sprendimai dėl Lazdynų Pelėdos gatvės kvartalo suplanavimo ir užstatymo realizavimo sustabdymo ar pakeitimo, nes iš esamų byloje duomenų galima daryti prielaidą, kad yra realiai fiksuojama tik dalis gatvės užstatymo, t. y. registruoti tik namai su poriniais numeriais nuo Nr. 8 ir didesni (tai matyti iš gyventojų skundo turinio), o neporinių namų numeracijos nėra fiksuota, juolab darant prielaidą, jog vienas iš ginčo pastato ribojasi / turėtų ribotis su minėtos gatvės dalimi, kuri galėjo būti skirta neporinių namų užstatymui, ir ginčijamo Detaliojo plano aprašomojoje dalyje esant nurodomam faktui, kad išskaidoma į žemės sklypus teritorija, priklausiusi Antavilių pensionatui, nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies sutikti su apeliantų apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo / nepagrįstumo yra padarytos tinkamai neištyrus ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikius teisės normas, kuriomis reglamentuojama teisė nuomotis ne aukciono būdu valstybinį žemės sklypą. Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes buvo neatskleista bylos esmė, o dėl tirtinų bylos aplinkybių masto, pašalinti nurodytų aplinkybių nėra galimybės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kasacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015). Analogiška praktika taikoma bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, priėmus sprendimą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.