- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-1293-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., V. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) J. B. – S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-14 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. B.– S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys: A. K., V. S.ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J.B. –S. jos sutuoktinio V. S. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Nurodė, jog su V. S. (duomenys nekelbtini) sudarė santuoką, santuokoje gyveno beveik 20 m., vaikų nesusilaukė. Ikivedybinė ar povedybinė sutartys nebuvo sudarytos. Pareiškėja, 2022-08-25 Vilniaus miesto 3-ajame notarų biure susipažinusi su palikėjo sudarytu testamentu sužinojo, jog palikėjas jai turto nepaliko, tai patvirtino ir notaras. Notaras nurodė, jog turtas paliktas palikėjo sūnui ir dukrai. Teigia, jog palikimo atsiradimo dieną pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas, todėl ji turinti teisę pretenduoti į privalomąją sutuoktinio palikimo dalį.
2. Pareiškime paaiškinta, kad pareiškėja 18 m. gyveno sutuoktinio bute (duomenys nekelbtini). Pareiškėja neturi turto, santaupų. Nurodė, jog buvo įkūrusi MB „(duomenys nekelbtini)“, tačiau veikla buvo nuostolinga, o nuo 2021 m. kovo mėnesio veikla nėra vykdoma, todėl planuojama įmonę išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Dėl sveikatos būklės pareiškėja pastaruosius trejus metus lankosi gydymo įstaigose. Pasak pareiškėjos, nuo jos darbo pabaigos iki sutuoktinio mirties dienos pareiškėją finansiškai rėmė sutuoktinis bei sūnus, todėl teismui pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog pareiškėja kitų įplaukų neturėjo, o iš jų dengė buto išlaikymo išlaidas. Pareiškėja iki pat sutuoktinio mirties juo rūpinosi, globojo, slaugė, tvarkė visus sutuoktinio reikalus dėl jo gydymo, reabilitacijos, slaugos, kasdienių buities dalykų, karantino sąlygomis palaikė ryšius su gydymo įstaigomis, gydytojais, slaugytojais, socialiniais darbuotojais dėl sutuoktinio sveikatos, gydymo ir gyvenimo bei ligų ir traumų, rūpinosi sutuoktiniui skirtų medikamentų, medicininės pagalbos ir reabilitacijos priemonių įsigijimu, pristatymu, sutuoktinio higienos reikmenimis, mityba ir kt. Teigė, jog pareiškėja būdavo informuojama medicinos personalo, priimdavo sprendimus dėl tolimesnio sutuoktinio gydymo alternatyvų, slaugos metu duodama sutikimą dėl konkrečių gydymo procedūrų taikymo, o gydymo įstaigose būdavo lydintis asmuo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotieji asmenys A. K. ir V. S. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime teigė, jog pareiškėja nenurodė konkrečių poreikių, gyvenimo reikmių, dėl kurių turėtų būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl išlaikymo reikalingumo. Taip pat nurodė, jog pareiškėja nepagrindė, kokios jai yra būtinos lėšos gyvenimo reikmėms, tik nustačius lėšų, reikalingų būtiniems poreikiams dydį, būtų galima nagrinėti klausimą dėl išlaikymo reikalingumo. Vien tai, jog pareiškėja neužgyveno turto, nesukaupė santaupų, neturi vertybinių popierių ar kito turto, nesuponuoja fakto, jog reikalingas išlaikymas. Teigė, jog apie pareiškėjos ir palikėjo konfliktinius santykius liudija tai, jog 2020-08-29 palikėjas laikinai apsistojo bute, priklausančiame jo pirmajai sutuoktinei A. G.. Palikėjas, perduodamas raktus A. K., atsiuntė tekstinę žinutę, kurioje rašoma „<...> pas mane čia beprotnamis“. Palikėjas suinteresuotiems asmenims ne kartą buvo užsiminęs, jog namuose patiria psichologinį, emocinį smurtą. A. K. siūlant pagalbą buityje, kitose srityse, sakydavo, jog namuose dėl to kils didelės problemos, reikia palaukti, kol viskas nurims. Susitikimų metu palikėjas nurodydavo, jog patiria emocinį, psichologinį smurtą. Palikėjas nuolat kalbėdavo apie santuokos nutraukimą su pareiškėja. 2019 m. vasario mėnesį kreipėsi į A. K. prašydamas surasti skyrybų advokatą. A. K. 2019 m. vasario pabaigoje susitiko su skyrybų advokatu, suderino atvykimo į konsultacijas detales, informaciją perdavė palikėjui. Pareiškėja nepateikė duomenų, įrodymų, susijusių su gyvenamųjų patalpų ir kitokio turto pagerinimo darbų ar turto pagausinimo. Nurodė, jog pareiškėjai neįrodžius faktinio pagrindo, o santuokos metu neprisidėjus prie bendro turto pagausinimo bei tyčia veikus prieš palikėjo interesus, sudaro pagrindą pareiškimui atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas 2023-02-21 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo pareiškėją pateikti nutarties motyvuojamojoje dalyke nurodytus paaiškinimus, bylą paskyrė nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje 2023-03-14. Teismas nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti banko sąskaitos išrašą, kuriame matytųsi visos operacijos (tiek pajamos, tiek išlaidos) už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-07-14, paaiškinti aplinkybes, susijusias su lėšų grąžinimais iš MB SAKYK, Shopping Solutions Corp., pateikti įrodymus, ar ji sutuoktinio mirties dieną turėjo sąskaitų kituose bankuose, kredito įstaigose, pateikti MB (duomenys nekelbtini) banko sąskaitos/-ų išrašą laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-07-14, paaiškinimus, įrodymus, patvirtinančius priežastį, kodėl pasibaigė darbo santykiai VšĮ Karoliniškių poliklinikoje, paaiškinti aplinkybes dėl galimo jos neveikimo, nulėmusio jos turtinę būklę, pateikti duomenis, kas ir iš kokių lėšų moka mokesčius už turtą, kuriame pareiškėja šiuo metu gyvena. Pareiškėja pateikė 2023-03-05 rašytinius paaiškinimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-03-14 sprendimu pareiškimą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja ir V. S.susituokė (duomenys nekelbtini). V. S. mirė (duomenys nekelbtini). Iš notaro el. laiško matyti, kad V. S. pas notarą Dionizą Adomavičių 2022-06-17 buvo sudaręs testamentą, reg. Nr. 5745, pagal kurį mirusysis visą savo turtą paliko kitiems įpėdiniams, ne pareiškėjai. Pateiktas 2021-10-05 notariškai patvirtintas įgaliojimas, kuriuo V. S. įgaliojo savo sūnų V. S. atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus (kiek tai susiję su jo butu, sąskaitomis, atstovauti atitinkamose įstaigose, institucijose ir kt.). Pateikti suinteresuotojo asmens V. S. AB SEB banko sąskaitos išrašai, kurie patvirtina, kad mirusiajam jo sūnus periodiškai kiekvieną mėnesį pervesdavo atitinkamas sumas, mokėjimo paskirtis „Tete“: 2015 m. – 13 480 Eur, 2016 m. – 6 340 Eur, 2017 m. – 8 000 Eur, 2018 m. – 8 000 Eur, 2019 m. – 11 000 Eur, 2020 m. – 6 500 Eur, 2021 m. – 1 500 Eur.
7. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad nėra ginčo, jog pareiškėja sutuoktinio mirties dieną gyveno sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame gyveno ir pareiškimo teisme nagrinėjimo metu. Iš GRT duomenų matyti, kad šiame bute pareiškėja gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2014-04-30. Iš byloje esančio NTR išrašo matyti, kad 2022-09-19 duomenimis pareiškėja neturėjo nekilnojamojo turto. 2022-10-12 NTR išrašas patvirtina, kad pareiškėjai iki 2002-08-06 priklausė 47,28 kv. m. butas Jonavoje. Pareiškėja sutuoktinio mirties dieną negavo su darbo santykiais susijusių pajamų ar kitų išmokų. Pareiškėja nurodė, kad yra medikė (šeimos gydytoja), teigė turinti reikiamas licencijas dirbti. Teigė, kad jos licencijuojama veikla niekada nebuvo sustabdyta arba panaikinta per daugiau nei 30 darbo metų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja 2019-01-21 buvo atleista iš VšĮ Karoliniškių poliklinikos savo noru. Pareiškėja pateikė Sodros išrašą apie jai laikotarpiu nuo 2018-06-11 iki 2019-01-21 išduotus nedarbingumo pažymėjimus.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, jog pareiškėjos vardu 2022-09 nėra registruota transporto priemonių. Suinteresuotieji asmenys pateikė VĮ „Regitra“ išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėja yra išregistruoto 1972 m. VAZ 2101 savininkė. Iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad pareiškėja yra MB (duomenys nekelbtini) narė nuo 2020-12-31 ir šios įmonės direktorė. Iš MB (duomenys nekelbtini) 2021 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos matyti, kad įmonės nuostolis sudarė 1 363 Eur. Pareiškėja pateikė MB (duomenys nekelbtini) „Swedbank”, AB banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2021-01-22 iki 2022-09-15, kredito apyvarta 2 300 Eur, debeto apyvarta 2 297,38 Eur, likutis iki laikotarpio pabaigos 2,62 Eur. Likutis MB (duomenys nekelbtini) banko sąskaitoje 2022-07-14 buvo 648,47 Eur. Pareiškėja pateikė savo „Swedbank”, AB sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-09-26, kredito apyvarta 8 707,43 Eur. Kitas išrašas patvirtinta, kad pareiškėjos „Swedbank”, AB sąskaitos likutis 2022-09-27 yra 339,98 Eur.
9. Sprendime nurodyta, kad nagrinėjimu atveju pareiškėja nuo 2019 m. (po atleidimo iš darbo) negavo su darbo santykiais susijusių pajamų ar išmokų. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, negalėjo nuspręsti, kad pareiškėja išnaudojo visas galimybes gauti lėšų (ne visa darbo diena, darbas iš namų ar kt.), būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems poreikiams patenkinti. Pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtino, kad pareiškėjos sveikatos būklė sutuoktinio mirties dieną buvo tokia prasta, kad ji negalėtų dirbti. Nors pareiškėjos sveikatos būklė ir nebuvo puiki, tačiau ji nesiėmė veiksmų įsidarbinti ar gauti kitų pajamų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ir bylos nagrinėjimo metu taip pat nepateikė duomenų apie pasikeitusią situaciją dėl jos sveikatos vertinimo, diagnozės patikslinimo ir gydymo, nors COVID-19 apribojimų seniai nebelikę. Teismo posėdžiai byloje trukdavo pakankamai ilgai, o pareiškėja sveikatos būkle nesiskundė. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją pateikti banko sąskaitos išrašą, kuriame matytųsi visos operacijos (tiek pajamos, tiek išlaidos) už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-07-14, tačiau toks įrodymas nebuvo pateiktas. Pareiškėja taip pat nesutiko pateikti duomenų apie kituose bankuose ir kredito įstaigose esančias sąskaitas, kadangi ji kitų sąskaitų neturi, o toks duomenų pateikimas būtų beprasmis. Sprendimą priėmęs teismas nusprendė, kad, nevykdydama teismo įpareigojimų, pareiškėja neatskleidė savo tikrosios turtinės būklės. Pareiškėja taip pat nenurodė, kokio dydžio lėšos jai buvo ar yra reikalingos poreikiams patenkinti bei nepateikė duomenų, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį (iš sūnaus) yra nepakankamos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimas būtų patenkintas.
11. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjos prastą sveikatos būklę pagrindžiančius dokumentus ir jų įrodomąją reikšmę, teismui siekiant nustatyti, kad pareiškėjai yra reikalingas išlaikymas, dėl ko galiausiai padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą.
12. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjos pateiktą banko sąskaitos išrašą ir tai, kad pareiškėja nepateikė atitinkamų išrašų iš visų bankų/kredito įstaigų, taip pat tai, kad pareiškėja nenurodė, kokios lėšos jai yra reikalingos poreikiams patenkinti. Sprendimą priėmęs teismas ignoravo pareiškėjos argumentą, kad pareiškėjai nesant kitų bankų/kreditų įstaigų, išskyrus „Swedbank”, AB, kliente, gauti kitų bankų/kredito įstaigų išrašus yra neįmanoma. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikalaudamas pareiškėjos nurodyti jai reikalingo išlaikymo dydį.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotieji asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nors apeliantė teigia, kad „<...> (atsižvelgiant į diagnozuotus širdies ritmo sutrikimus), darytina išvada, kad pareiškėja negali dirbti <...> jokio darbo“, t. y. subjektyviai konstatuoja, kad yra nedarbinga, tačiau nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Priešingai, rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė nurodė, kad teikė visapusišką pagalbą palikėjui, naudojo savo kolegiškus ryšius ir profesinę kvalifikaciją, kas patvirtina, kad apeliantė turi gebėjimus ir puikius įgūdžius ne tik profesinėje, bet ir informacinių technologijų srityje ir yra darbinga. Atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kad nuo 2018-06-11 (laikino nedarbingumo pradžios) iki 2019-01-21 (laikino nedarbingumo pabaigos), taip pat ir iki palikėjo mirties 2022-07-14, jai būtų išduotas gydančio gydytojo siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) darbingumo lygiui nustatyti.
14. Atsiliepime teigiama, kad apeliantei teko pareiga nurodyti ir pagrįsti prašomo nustatyti fakto – išlaikymo reikalingumą, įskaitant ypatingojoje teisenoje teismui tiesiogiai pareikalavus pateikti papildomų įrodymų. Pagal viešai skelbiamą Lietuvos banko informaciją, šiuo metu šalyje banko arba specializuoto banko licencijas turi 13 bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikia 6 bankai (plačiau: https://www.lb.lt/lt/bankai), tokiu būdu apeliantės teiginiai, kad buvo neįmanoma gauti bankų išrašų, ar kad jų gavimas pareikalavo neprotingai didelių apeliantės pastangų, yra nepagrįsti. Todėl pareiškėjai teigiant, jog ji kituose bankuose neturi kitų sąskaitų ir jose nėra lėšų, ji tokius teiginius turėjo būti pajėgi įrodyti, kai teismas nurodė tai atlikti. Apeliantė pirmosios instancijos teismo 2023-02-21 nutartimi buvo įpareigota pateikti banko sąskaitos išrašą, kuriame matytųsi visos operacijos (tiek pajamos, tiek išlaidos) už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-07-14. Šio išrašo suformavimas el. bankininkystės platformoje pateikus užklausą su nurodytu laikotarpiu yra techniškai nesudėtingas ir laikui neimlus veiksmas. Apeliantė šio teismo įpareigojimo neįvykdė, taip pat ir neįvykdė kito teismo įpareigojimo – pateikti duomenis, kas ir iš kokių lėšų moka mokesčius už turtą, kuriame apeliantė šiuo metu gyvena. Todėl apeliantė, neįvykdžiusi teismo nurodymų, turi prisiimti dėl jų neįvykdymo neigiamas pasekmes, o ne tikėtis priešingo, jai naudingo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-14 sprendimas.
18. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškajai jos sutuoktinio mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
19. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad palikėjo mirties dieną apeliantei nebuvo reikalingas išlaikymas.
20. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir išsamiai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei ištirtų aplinkybių.
21. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas išsamiu byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi, darydamas atitinkamas išvadas, taip pat įvardijo, kuriuos apeliantės argumentus atmeta. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais, priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantė, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.
22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta pareiškimą atmesti ir visų jų išsamiai nekartojant, pasisakytina tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
23. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjos sveikatos būklę pagrindžiančius dokumentus, neįvertindamas juose nurodytų diagnozių, kurios de facto reiškia visišką pareiškėjos nedarbingumą ir negalėjimą darbo net ir ieškoti.
24. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, yra išaiškinta, kad testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 15 punktas).
25. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
26. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nuo 2019 m. (po atleidimo iš darbo) negavo su darbo santykiais susijusių pajamų ar išmokų. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, negalėjo nuspręsti, kad pareiškėja išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų (ne visa darbo diena, darbas iš namų ar kt.), būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems savo poreikiams. Priėjo išvadą, kad pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtino, kad pareiškėjos sveikatos būklė sutuoktinio mirties dieną buvo tokia prasta, kad ji negalėtų dirbti. Nors pareiškėjos sveikatos būklė ir nebuvo puiki, tačiau ji nesiėmė veiksmų įsidarbinti ar gauti kitų pajamų (pašalpų ar išmokų, susijusių su ribotu darbingumu).
27. Sutiktina su suinteresuotųjų asmenų pozicija, kad asmens darbingumo lygio nustatymas atliekamas atsakingoms valstybės įstaigoms teisės aktų nustatyta tvarka vertinant teisės aktuose nustatytus kriterijus. Darbingumo lygio (ir net neįgalumo) nustatymas savaime nereiškia, kad asmuo yra nedarbingas ir negali dirbti. Valstybė šiems asmenims sudaro galimybes įgyti naujų įgūdžių, persikvalifikuoti, gauti kitą valstybės teikiamą pagalbą integruojantis į darbo rinką. Taip pat nustato darbo vietos įrengimo/pritaikymo reikalavimus, teisę į ne visą darbo laiko trukmę, ilgesnes kasmetines atostogas, kitas lengvatas. Kitaip tariant, valstybės politika yra nukreipta į tvarų iš dalies darbingų ir/arba neįgalių asmenų įtraukimą į darbo rinką, jų lygiavertiškumą, savarankiškumą, socialinę integraciją. Pasiryžimas grįžti į profesinį gyvenimą yra didele dalimi nulemtas ir paties asmens motyvacijos ir iniciatyvos (veiksmų). Pajamų dalis, kurios dėl neįgalumo ar riboto darbingumo asmuo negali užsidirbti, kompensuojama atitrinkamomis su neįgalumu ar riboti darbingumu susijusiomis išmokomis. Kodėl nurodytomis priemonėmis apeliantė nesinaudojo, skunde nepaaiškinama, todėl šiuo atveju tokių aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti apeliantei teisę į išlaikymo reikalingumą, kurių pagrindu galėtų būti pakeistas skundžiamas sprendimas, nėra, nes ji neišnaudojo visų objektyviai įgyvendinamų galimybių gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms.
28. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 18 straipsnio nuostatas senatvės pensijos amžius nuo 2024-01-01 nustatomas 65 metai. Pareiškėjai dar nėra suėjęs pensinis amžius (gimusi 1962-06-05). Nustatyta, kad 2022-08-10 Ambulatorinio apsilankymo aprašyme (pareiškimo priedas Nr. 15) nėra numatytos ir rekomendacijos nedirbti ar draudimas pareiškėjai įsidarbinti. Jei pareiškėja dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti, tai turėjo teisę gauti lėšų iš atitinkamų nedarbingumo ar socialinio draudimo išmokų, o jei tokių išmokų neturėjo teisės gauti, vadinasi, nebuvo darbingumo apribojimų dėl sveikatos. Nėra įrodymų, jog apeliantė siekė įgyvendinti teisę į darbą, taip pat aktyviai ieškojo darbo tam, kad gauti pajamų, nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėja pagal turimą profesiją negalėtų dirbti. Taigi, apeliantė palikimo atsiradimo metu buvo darbinga tiek dėl amžiaus, tiek dėl sveikatos būklės, todėl turėjo galimybę dirbti ir užsidirbti, siekdama patenkinti poreikius, tačiau šių galimybių tinkamai neįgyvendino (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
29. Pastebėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog sunki turtinė būklė, atsiradusi dėl asmens neveikimo, nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Apeliantės, nedėjusios pastangų tam, kad galėtų finansiškai pasirūpinti savimi, teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimas neatitiktų ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2 ir 1.5 straipsniai), CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
30. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas, prašydamas pareiškėjos pateikti atitinkamus išrašus iš visų bankų/kredito įstaigų, pažeidė CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurioje numatyta, kad teismas privalo užtikrinti, kad civilinis procesas vyktų kuo ekonomiškiau.
31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, įrodinėjimo našta tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kaip kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008).
32. Sutiktina su suinteresuotųjų asmenų atsiliepime nurodytu argumentu, kad būtent apeliantei teko pareiga nurodyti ir pagrįsti prašomo nustatyti fakto – išlaikymo reikalingumą, įskaitant ypatingojoje teisenoje teismui tiesiogiai pareikalavus pateikti papildomų įrodymų. Pagal viešai skelbiamą Lietuvos banko informaciją šiuo metu šalyje banko arba specializuoto banko licencijas turi 13 bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikia 6 bankai (plačiau: https://www.lb.lt/lt/bankai), tokiu būdu apeliantės teiginiai, kad buvo neįmanoma gauti bankų išrašų, ar kad išrašų gavimas pareikalavo neprotingai didelių apeliantės pastangų, yra nepagrįsti. Kaip minėta šios nutarties 25 pastraipoje, klausimas dėl išlaikymo reikalingumo turi būti sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius. Aplinkybė, kad pareiškėja, neturėdama kritinių sveikatos problemų, dėl kurių galėtų būti nustatytas pareiškėjos neįgalumas ar ribotas darbingumas, nedirbo, buvo pagrindas manyti, jog pareiškėja turi kitą (išskyrus darbo pajamas) pragyvenimo ar lėšų šaltinį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikalavo duomenų apie pareiškėjos sąskaitas visose Lietuvos kredito įstaigose, o pareiškėjai teigiant, jog ji neturi kitų sąskaitų ir jose lėšų, ji tokius teiginius turėjo būti pajėgi įrodyti, ypatingai įvertinus tai, kad teismas tai nurodė atlikti.
33. Sprendžiama, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šioje byloje turėtų būti nukrypta nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė ir įvertino visas svarbias bylai faktinės aplinkybes, nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kodėl teismas atmetė pareiškimą, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
34. Pažymėtina, kad nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, pagal aktualią kasacinio teismo praktiką būtina atsižvelgti ir į tai, kad testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).
35. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-553/2009). Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad palikimo atsiradimo metu apeliantei buvo reikalingas išlaikymas, ir šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo apriboti testamento laisvės principo veikimą.
36. Nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų proceso ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų teiginių ir argumentų nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-14 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.