Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. 2023 m. gegužės 5 d. nuo 22.39 val. iki 22.49 val. Vilniuje, Aukštaičių, Maironio, Latako, Didžiojoje ir Vokiečių gatvėse, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Dacia Logan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vairavo automobilį nakties metu, tai buvo 2023 m. gegužės 5 d., vairavo automobilį „Dacia Logan“, važiavo iš (duomenys neskelbtini) namo. Kai važiavo buvo jau pavartojęs alkoholio. Pradžioje su kolega išgėrė alaus, o paskui brendžio. Išgėrė litrą alaus ir 0,5 l brendžio dviese, jautėsi apgirtęs. Labai blogai vertina savo veiksmus, net nepagalvojo, kad taip pats gali pasielgti, nes neigiamai vertindavo kitų tokius veiksmus. Palaiko prašymą dėl laidavimo. J. A. jo ilgametė draugė, draugauja jau (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 39-40).

Galima laiduotoja J. A. parodė, kad kaltinamasis jos ilgametis gyvenimo draugas, (duomenys neskelbtini) jau. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Kai buvo įvykis, tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) ir jai reportažą persiuntė jo sūnus ir jai buvo šokas. Labai neigiamai vertina jo tokius veiksmus. Šokiravo tai, kad 7 mėn. išbuvo negėręs ir taip neatsispyrė pagundai. Kiek žino, su draugu susipyko ir nutarė pasiekti namus, nors galvojo pas jį pernakvoti. Kaltinamasis labai pergyvena, blogai vertina ir supranta, kad susigadino tolimesnį gyvenimą. Turės teistumą ir teisės atimtos ilgam laikui ir neaišku, ar išsilaikys dirbant (duomenys neskelbtini) be automobilio. Galėtų daryti teigiamą poveikį, nes saugo, padeda kiek gali, pataria. Paprastai jos nuomonės klauso (t. 2, b. l. 40-41).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. S. nurodė, jog kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai, dėl savo nusikalstamos veikos gailisi. 2023-05-05 kartu su savo kolega dirbo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), po darbo kartu su kolega jo vairuojamu jam priklausančiu automobiliu Dacia Logan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į kolegos namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur kartu su kolega vartojo alkoholinius gėrimus: abu su kolega išgėrė 0,7 l talpos butelį likerio „Krupnikas“, jis taip pat dar išgėrė 2 skardines alaus. Dėl to, kad buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jis nepamena, kaip viskas vyko po to, t. y., jis nepamena, kaip jis savo automobiliu Dacia Logan išvyko iš savo bendradarbio namų ir kaip jį už automobilio vairo sulaikė policijos pareigūnai. Pamena tik tai, kad kitą dieną, t. y. 2023-05-06, ryte, atsikėlė, patikrino savo drabužių kišenes, jose nerado savo automobilio raktelių, tačiau rado šaukimą atvykti į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą. Tik tuomet suprato, kad būdamas girtas tikriausiai vairavo ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi. Yra psichiškai sveikas, neturi priklausomybės nuo narkotinių/psichotropinių medžiagų, žino, kad turi tam tikrą priklausomybę nuo alkoholio, todėl stengiasi alkoholio nevartoti, tačiau nuo priklausomybės alkoholiui gydęsis nėra (maždaug prieš (duomenys neskelbtini) yra lankęs anoniminių alkoholikų užsiėmimus, baigęs programą „Minesota“) (t. 1, b. l. 50-52).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023-05-05 22.50 val. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 ARFM-0450 G. S. iškvėptame ore nustatyta 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija, 2023-05-06 23.22 val. – 2,19 promilių etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 76).

Liudytoja M. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-05-05 apie 23.30 val. ji su draugu P. M. važiuodama automobiliu Paupyje, Aukštaičių gatvėje, pastebėjo, kad priešais važiuojantis automobilis (markės bei valstybinio numerio ji neįsidėmėjo), pradėjo mirksėti tolimomis šviesomis. Iš pradžių nesuprato dėl ko, tačiau tuo pačiu momentu pastebėjo, kad ta pačia kryptimi, priekyje važiuojantis automobilis Dacia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)m važiuoja be įjungtų šviesų bei įtartinai važiuoja, t. y. automobilis nuolat keitė važiavimo greitį, blaškėsi po kelią, vinguriavo. Minėto automobilio vairavimas jiems sukėlė įtarimų, todėl jie nusprendė automobilį pasekti, norėdami įsitikinti, ar vairuotojas yra neblaivus. Važiuojant paskui automobilį vairuotojas visą kelią blaškėsi po kelią. Vienu momentu jie įvažiavo į Aukštaičių gatvę, iš kurios vairuotojas ketino išvažiuoti į Maironio gatvę. Norint išvažiuoti į pastarąją gatvę, yra kelio ženklas „Duoti kelią“, tačiau minėto automobilio vairuotojas net nepristabdė ir neapsižvalgė, po ko įlėkė į Maironio gatvę, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių, taip sukeldamas avarinę situaciją. Kadangi minėto automobilio vairuotojas net nepristabdė, ji nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu ir pranešti apie įvykį, kadangi jai kilo įtarimų, kad automobilio vairuotojas yra galimai neblaivus. Paskambinus bendruoju pagalbos numeriu, ji buvo sujungta su policijos darbuotoju, su kuriuo visą laiką buvo „ant ryšio“ ir pranešinėjo apie automobilio važiavimo kryptį, važiuodama paskui minėtą automobilį. Važiuojant paskui minėtą automobilį, jie važiavo per Latako ir Didžiąją gatves, įsuko į Vokiečių gatvę, kur minėto automobilio vairuotojas pradėjo važiuoti prieš eismą ir, pavažiavęs apie 100 metrų, grįžo į savo važiavimo juostą ir sustojo prie šaligatvio, įjungdamas avarines šviesas. Galimai vairuotojas suprato, kad jie šį seka, todėl sustojo. Jie, nenorėdami minėtam automobilio vairuotojui sukelti įtarimų, nusprendė atbuline eiga įvažiuoti į bromą, kuris buvo už jų apie 70 metrų. Įvažiavę į bromą bei jame sustoję, jie laukė atvykstančių policijos pareigūnų, stebėjo, kad minėto automobilio vairuotojas nepradėtų važiuoti. Jiems stebint minėtą automobilį, iš vairuotojo vietos niekas išlipęs ar įlipęs nebuvo, kažkokių daiktų išmetęs nebuvo. Maždaug po 2-3 minučių atvažiavo policijos ekipažas. Pamačiusi atvažiuojantį policijos ekipažą, ji greitai išlipo iš automobilio ir nurodė pareigūnams minėtą automobilį, po ko policijos pareigūnai greitai privažiavo prie minėto automobilio ir sustoję priėjo prie vairuotojo pusės lango. Kas vyko toliau, ji nežino. Policijos pareigūnai atlikinėjo tam tikrus veiksmus su vairuotoju, o ji tuo metu rašė paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių. Vienu momentu ji pamatė, kaip iš vairuotojo pusės išlipo vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio ūgio bei kūno sudėjimo, žilų plaukų, su barzda, buvo užsidėjęs kepurę bei dideles pilkos spalvos ausines, buvo tamsiai apsirengęs, ką tiksliai vyras vilkėjo, ji neįsidėmėjo (t. 1, b. l. 16-18).

Apžiūrėti pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas įtariamojo G. S. sulaikymas (t. 1, b. l. 21-22).

Apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai, kuriuose užfiksuotas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją (t. 1, b. l. 19-20).

VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad krovininio automobilio Dacia Logan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas – G. S. (t. 1, b. l. 29).

2023-05-08 laikinai apribota įtariamojo G. S. nuosavybės teisė į automobilį Dacia Logan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2023-05-08 iki 2023-11-06. Turto saugotoju paskirtas G. S.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog G. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo G. S. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis G. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. parodė, kad vairavo automobilį pavartojęs alkoholio, išgėrė litrą alaus ir 0,5 l brendžio dviese, jautėsi apgirtęs.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: tarnybiniai pranešimai, liudytojos M. V. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, vaizdo įrašai. G. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

J. A. bylos teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą leisti laiduoti už G. S. (t. 2, b. l. 27). Prašyme nurodo, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), itin teigiamai charakterizuojama. Ji nėra teista, nebausta administracine tvarka. G. S. pergyvena dėl savo veiksmų, gavo pamoką visam gyvenimui. Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja J. A. paaiškino, kad kaltinamasis labai pergyvena, blogai vertina ir supranta, kad susigadino tolimesnį gyvenimą. Galėtų daryti teigiamą poveikį, nes saugo, padeda kiek gali, pataria, G. S. paprastai jos nuomonės klauso.

Prokurorė prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl G. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

G. S. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (t. 1, b. l. 41-42), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 37-40), tačiau galiojančių nuobaudų neturi, vykdo individualią veiklą. G. S. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad G. S. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

J. A. yra kaltinamojo ilgametė draugė, neteista (t. 2, b. l. 32), administracine tvarka nebausta (t. 3, b. l. 33). Darbovietės charakteristikoje nurodyta, kad J. A. yra atsakinga, organizuota, komunikuojanti, pareiginga. Jautri kitų darbuotojų poreikiams, linkusi padėti kolegoms (t. 2, b. l. 31).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. S. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis G. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 26 d.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Byloje nustatyta, kad automobilis Dacia Logan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo G. S., nuosavybės teise priklauso jam pačiam, todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė, turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas iš G. S. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2023-05-08 nutarimu laikinai apribojo G. S. nuosavybės teisę į automobilį Dacia Logan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisės paliekamas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu G. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (t. 1, b. l. 59-60), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos J. A. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti G. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 8 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant iš jo valstybės nuosavybėn automobilį Dacia Logan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Prokuroro 2023 m. gegužės 8 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į G. S. nuosavybės teisę priklausantį automobilį Dacia Logan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

G. S. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti G. S., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. A., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.