Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Mūsų laikas“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mūsų laikas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2021 m. liepos 2 d. išvadą „nepritarta“ su pastaba, „neatsižvelgta į 2021 m. gegužės 17 d., pateiktą projekto tikrinimo pastabą“ (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą pagal 2020 m. Poilsio pastato paprastojo remonto Palangos m., (duomenys neskelbtini), projektą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise, adresu: (duomenys neskelbtini), Palangoje, valdo patalpas, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nuo 2017 m. vasario 7 d. valdo patalpą, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad, siekiant suremontuoti įsigytus pastatus, parengė 2020 m. Poilsio pastato paprastojo remonto Palangos m., (duomenys neskelbtini), projektą ir 2021 m. vasario 26 d. pateikė jį Administracijai, prašydamas išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas 2021 m. kovo 4 d. patikrino projektą ir pateikė pastabą, jog pastatas nepilnai pritaikytas pagal STR 2.03.01.2019 „Statinių prieinamumas“ ir papildomai 2021 m. kovo 23 d. pateikė tris pastabas dėl fasadų apdailos medžiagiškumo, dėl pastatų užstatymo intensyvumo ir dėl automobilių stovėjimo sprendinio. Teigė, kad 2021 m. balandžio 1 d. projekto vadovas 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. kovo 30 d. raštais pateikė trūkumų šalinimo paaiškinimus ir medžiagą. Atsakovas, 2021 m. balandžio 19 d. iš naujo patikrinęs projektą, pateikė pastabą, kad projekte neatsižvelgta į 2021 m. kovo 23 d. pastabą Nr. 3 dėl automobilių stovėjimo aikštelėse. Pažymėjo, kad 2021 m. balandžio 26 d. projekto vadovas 2021 m. balandžio 26 d. raštu pašalino projekto trūkumą. Atsakovas 2021 m. gegužės 13 d., iš naujo patikrinęs projektą, pateikė pastabą, kad projekte neatsižvelgta į 2021 m. balandžio 19 d. pastabas dėl automobilių stovėjimo aikštelėse. 2021 m. gegužės 17 d. projekto vadovas raštu pašalino projekto trūkumą. Teigė, kad 2021 m. birželio 4 d. 7:00 val., tikrinant projekto būklę IS „Infostatyba“, fiksuota žyma, jog projektui yra pritarta; 2021 m. birželio 4 d. 9:30 val. IS „Infostatyba“ atsakovas patalpino žymą, kad projektui nepritarta su pastaba – Plungės apylinkės teisme nagrinėjam civilinė byla dėl žemės nuomos, todėl projekto derinimas bus galimas, kai bus išnagrinėta byla. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. birželio 14 d. projekto vadovas 2021 m. birželio 11 d. raštu nurodė, kad atsakovui nustatytas terminas projekto derinimui baigėsi 2021 m. birželio 3 d. 24:00 val., ir kad IS „Infostatyba“ sistemoje 2021 m. birželio 4 d. 7:00 val. jau buvo fiksuota išvada, jog projektui pritarta be pastabų. Nurodė, kad atsakovas 2021 m. liepos 2 d. atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodydamas pastabą, kad projekte neatsižvelgta į 2021 m. gegužės 17 d. pateiktą projekto tikrinimo pastabą. Pareiškėjas priėjo prie išvados, kad atsakovas laikė, jog paskutinė jo pastaba dėl civilinės bylos buvo nepagrįsta ir šios pastabos nebeteikė.

3. Teigė, kad patikrinus IS „Infostatyba“ buvo nustatyta, jog projekto patikros procedūra 2021 m. gegužės 17 d. nebuvo atliekama ir jokios pastabos nebuvo teikiamos, todėl yra akivaizdu, kad atsakovas praleido projekto derinimo terminą. Todėl 2021 m. birželio 4 d. projektas yra laikomas suderintu ir atsakovui kilo pareiga išduoti statybą leidžiantį dokumentą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 13 d.). Pažymėjo, kad vietoj to, jau pasibaigus projekto derinimo terminui, atsakovas neteisėtai 2021 m. birželio 4 d. 9:30 val. pakeitė projekto būklės statusą ir pateikė aiškiai nepagrįstą pastabą dėl civilinės bylos proceso. Projekto autoriui pateikus pastabos šalinimo raštą atsakovas ir toliau vilkina statybą leidžiančio dokumento išdavimą, 2021 m. liepos 2 d. pateikęs dar labiau nepagrįstą pastabą. Pareiškėjas manė, kad tokie atsakovo veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto nuostatoms bei 3 straipsnyje įtvirtintiems įstatymo viršenybės ir gero administravimo principams; yra pažeisti VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinti atsakomybės už priimtus sprendimus ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai, nes atsakovas, užsiimdamas tyčiniu vilkinimu, veikia visiškai neatsakingai, atsakovui sąmoningai daro nuostolius, visiškai be jokio teisėto pagrindo sąmoningai trukdo remontuoti nuosavybės teise turimus pastatus.

4. Pareiškėjas argumentavo, kad išrašas iš „Infostatyba“ apie 2021 m. gegužės 17 d. prašymo pateikimą įrodo, kad prašymas priimtas 2021 m. gegužės 20 d., todėl projekto derinimo procedūros laikas baigėsi praėjus 10 darbo dienų, t. y. 2021 m. birželio 3 d. 24:00 val. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. birželio 4 d. 01:01 val. projekto patikrinimo terminas jau buvo pasibaigęs ir projekto vadovas IS „Infostatyba“ matė žymą apie projekto suderinimą, todėl atsakovas per tris darbo dienas, t. y. iki 2021 m. birželio 9 d. turėjo pareigą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau vietoj to atsakovas užsiima vilkinimu.

5. Pažymėjo, kad 2021 m. birželio 4 d. IS „Infostatyba“ atsakovo patalpinta pastaba „Plungės apylinkės teisme nagrinėjam civilinė byla dėl žemės nuomos, todėl Projekto derinimas bus galimas, kai bus išnagrinėta byla“ ir 2021 m. liepos 2 d. pastaba „neatsižvelgta į 2021 m. gegužės 17 d. pateiktą projekto tikrinimo pastabą“ aiškiai turi biurokratizmo požymių ir viešojo administravimo subjektui turi užtraukti teisinę atsakomybę (Seimo kontrolierių įstatymo 2 str. 1d.).

6. Atsakovas Administracija nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Paaiškino, kad Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-128-973/2021 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuomos sutarties su UAB „Mūsų laikas“ nutraukimo procedūrų. Teigė, kad sklypas buvo neprižiūrimas ir pastatas nenaudojamas daugiau kaip 15 metų; apleistuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Palangoje, protarpiais gyveno benamiai, kelis kartus sukėlę gaisrus, kuriuos gesino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba bei Šventosios gyventojai. Administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu ir Administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. įsakymu statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra įtraukti į apleistų, neprižiūrimų, nenaudojamų pastatų sąrašą. Pažymėjo, kad abu minėti Administracijos direktoriaus įsakymai yra galiojantys, nenuginčyti. Statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, valdytojų atstovams už statinio nepriežiūrą skirtos net 5 nuobaudos: 2015 m. spalio 5 d. byloje ROIK 15052154133, 2015 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ir ANK) byloje ROIK 15053104798, 2016 m. gruodžio 15 d. byloje ROIK 16064009695, 2016 m. gruodžio 16 d. byloje ROIK 16064028331, 2018 m. gruodžio 12 d. ANK byloje ROIK 18095488724. Tvirtino, kad visi procesiniai sprendimai yra įvykdyti, įsiteisėję, baudos sumokėtos, todėl šie faktai byloje nebeturėtų būti iš naujo vertinami kitaip. Žemės sklypas negali būti nuomojamas ar parduodamas ateityje planuojamai veiklai vykdyti.

8. Pareiškėjas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (toliau – ir LAT) (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008). Teigė, kad pradėjus nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-128-973/2021 dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo procedūrų, pareiškėjas kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo, jog tokiu būdu būtų galima imituoti rūpinimąsi statiniais, kurie buvo neprižiūrimi daugiau kaip 15 metų. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) žemės sklype nuomos sutartyje nurodyta veikla buvo nevykdoma ne 6 metus, kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008, bet daugiau kaip 15 metų, o sklypas pradėtas tvarkyti tik priėmus sprendimą nutraukti nuomos sutartį: 2020 m. gegužės 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) sprendimas nutraukti nuomos sutartį, o tik vėliau, po mėnesio, 2020 m. birželio 16 d. sudaryta sutartis dėl sklypo sutvarkymo. Atkreipė dėmesį, kad iki nuomos sutarties nutraukimo, gerokai daugiau kaip 15 metų, nei pastatas buvo naudojamas pagal paskirtį, nei jokia veikla ginčo žemėje nebuvo vykdoma.

9. Dėl pareiškėjo teiginio, kad visas statybos projekto derinimo procesas turėjo baigtis 2021 m. birželio 3 d., 24 val., pažymėjo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) administruojama IS „Infostatyba“ dažnai stringa, objektyviai nėra galimybės įrašyti priimto sprendimo, todėl yra sudaryta galimybė įrašyti priimtą sprendimą ir vėliau, kai trikdžių nėra. Tvirtino, kad būtent taip yra ir šiuo atveju. Jei IS „Infostatyba“ trikdžių nėra, pasibaigus terminui, jokių sprendimų nėra galimybės vėliau įrašyti, nes sistema užsidaro ir į ją patekti galimybės (pasibaigus terminui) nėra. Skirtingai nei teigė pareiškėjas, projektas į IS „Infostatyba“ buvo įkeltas ir vėliau – 2021 m. birželio 17 d.

10. Atsakovas apibendrino, kad sprendimas neišduoti statybos leidimo, kai vyksta žemės nuomos sutarties nutraukimo procedūros ir byla nagrinėjama teisme, yra pagrįstas ir teisingas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą su skundu nesutiko.

12. Nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose 2021 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-128-973/2021 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00349-2020-6) pagal ieškovo UAB „Mūsų Laikas“ ieškinį atsakovui NŽT dėl neteisėto ir nepagrįsto 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo (rašto) Nr. 16SD-1094-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini), Palangos mieste“ – įspėjimo apie valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuomos sutarties nutraukimą; Administracijos direktorės 2021 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A1-194 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo ištaisant technines klaidas“ panaikinimo bei įpareigojimo NŽT parengti 1,7992 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangos mieste pirkimo–pardavimo ieškovui UAB „Mūsų laikas“ sutarties projektą ir pagal jį priimti sprendimą parduoti ieškovui UAB „Mūsų laikas“ 1,7992 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste. Atkreipė dėmesį, kad procesinis sprendimas skelbiamas 2021 m. rugsėjo 13 d. 15.15 val. Nesutikdamas su pateiktu ieškiniu, minėtoje civilinėje byloje palaikė poziciją, kad vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę nustatyta, jog 1,7992 ha ploto valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Palanga, (duomenys neskelbtini), išnuomotas UAB „Mūsų laikas“ pagal 2018 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-15-(14.16.55.), nenušienautas, apaugęs savaiminiais krūmais ir medžiais. Taip pat nustatyta, kad žemės sklype esantys: pastatas – Poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) apleisti ir tikėtina, kad nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą naudojimo paskirtį. Nurodė, kad Administracija, atlikdama funkcijas pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 2020 m. sausio 30 d. raštu Nr. (4.16.)D3-478 „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė NŽT Palangos skyriui, kad žemės sklype esantys UAB „Mūsų laikas“ priklausantys ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai nenaudojami pagal nustatytą naudojimo paskirtį ir vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“, įtraukti į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą. Pažymėjo, kad nustačius, jog yra pagrindas nuomotojui nutraukti prieš terminą 2018 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-15-(14.16.55.), sudarytą su pareiškėju (nuomininku žemės sklype nevykdo veiklos, nenaudoja žemės sklypo pagal sutartį ar pagrindinę paskirtį, nesumokėjo viso valstybinės žemės nuomos mokesčio), atsižvelgdamas į NŽT Palangos skyriaus atlikto patikrinimo rezultatus ir Administracijos pateiktą informaciją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 2 dalimi, NŽT 2020 m. gegužės 15 d. raštu Nr.16SD-1094-(14.16.136E.) pranešė pareiškėjui apie valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimus ir įspėjo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą.

13. Pažymėjo, kad, atsisakydamas parduoti pareiškėjui žemės sklypą, rėmėsi tuo, jog nepriimtas teismo procesinis sprendimas dėl įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pardavimą arba nuomą ne aukciono būdu, įpareigoja NŽT parduoti ir išnuomoti tik naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus. Teigė, kad pareiškėjo reikalavimas sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo ir į sutarties projektą įrašyti pareiškėjo įsiskolinimą Palangos miesto savivaldybės biudžetui bei įtraukti įsiskolinimą į pirkimo–pardavimo kainą prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

14. Sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, kad tik po NŽT rašytinio įspėjimo apie žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą pareiškėjas inicijavo veiksmus dėl žemės sklypo sutvarkymo bei jame esančių statinių būklės gerinimo. Palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

II.

15. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino Išvadą „nepritarta“ su pastaba „neatsižvelgta į 2021-05-17 pateiktą projekto tikrinimo pastabą“ ir įpareigojo Administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento pagal 2020 m. Poilsio pastato paprastojo remonto Palangos m., (duomenys neskelbtini), projektą, išdavimo pareiškėjui, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 800 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

16. Teismas visų pirma nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Išvados „nepritarta“ su pastaba „neatsižvelgta į 2021-05-17 pateiktą projekto tikrinimo pastabą“ teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus Išvadą, pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą pagal 2020 m. Poilsio pastato paprastojo remonto Palangos m., (duomenys neskelbtini), projektą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtino, kad pareiškėjas nuosavybės teise nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. valdo poilsio paskirties patalpas, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. vasario 7 d. pradėjo valdyti poilsio patalpų komplekso dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 28 d. tarp pareiškėjo ir NŽT buvo sudaryta 1,7992 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, nuomos sutartis, kurios galiojimo terminas nustatytas iki 2064 m. vasario 28 d. Nustatyta, kad žemės sklypas suformuotas NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 16SK-253-(14.16.110.).

17. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad, siekdamas suremontuoti įsigytus pastatus, parengė 2020 m. Poilsio pastato paprastojo remonto Palangos m., (duomenys neskelbtini), projektą, kurį 2021 m. vasario 26 d. pateikė Administracijai, prašydamas išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas 2021 m. kovo 4 d. patikrino projektą ir pateikė pastabą, jog pastatas nepilnai pritaikytas pagal STR 2.03.01.2019 „Statinių prieinamumas“ ir papildomai 2021 m. kovo 23 d. pateikė tris pastabas. 2021 m. balandžio 1 d. projekto vadovas 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. kovo 30 d. raštais pateikė trūkumų šalinimo paaiškinimus ir medžiagą. Atsakovas, 2021 m. balandžio 19 d. iš naujo patikrinęs projektą, pateikė pastabą, kad projekte neatsižvelgta į 2021 m. kovo 23 d. pastabą Nr. 3 dėl automobilių stovėjimo aikštelėse. Projekto vadovas 2021 m. balandžio 26 d. raštu pateikė projekto trūkumų pašalinimą. Atsakovas, 2021 m. gegužės 13 d., iš naujo patikrinęs projektą, pateikė pastabą, kad projekte neatsižvelgta į 2021 m. balandžio 19 d. pastabas dėl automobilių stovėjimo aikštelėse. Projekto vadovas 2021 m. gegužės 17 d. raštu pateikė projekto trūkumų pašalinimą. Pareiškėjas teigė, kad 2021 m. birželio 4 d. 7:00 val., tikrinant projekto būklę IS „Infostatyba“, buvo fiksuota žyma, kad projektui yra pritarta. Nustatyta, kad 2021 m. birželio 4 d. 9:30 val. IS „Infostatyba“ atsakovas patalpino žymą, kad projektui nepritarta su pastaba – Plungės apylinkės teisme nagrinėjam civilinė byla dėl žemės nuomos, todėl projekto derinimas bus galimas, kai bus išnagrinėta byla. Projekto vadovo 2021 m. birželio 11 d. raštas patvirtina, kad atsakovui nustatytas terminas projekto derinimui baigėsi 2021 m. birželio 3 d. 24:00 val., ir kad IS „Infostatyba“ sistemoje 2021 m. birželio 4 d. 7:00 val. jau buvo fiksuota išvada, jog projektui pritarta be pastabų. Taip pat projekto vadovas nurodė, kad civilinė byla niekaip nesusijusi su leidimo pastatų remontui išdavimu, kadangi pastatus remontuoti galima net ir neturint nuomos sutarties, o būnant pastatų savininku ir, be to, nurodomoje civilinėje byloje ginčas yra ne dėl nuomos nutraukimo, o skundžiamas tik informacinio pobūdžio raštas. Atsakovas ginčijama Išvada atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nurodydamas pastabą, kad projekte neatsižvelgta į 2021 m. gegužės 17 d. pateiktą projekto tikrinimo pastabą.

18. Byloje taip pat nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214 ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T2-217 pareiškėjo valdomi pastatai buvo įtraukti į Apleistų, neprižiūrimų, nenaudojamų pagal paskirtį pastatų sąrašą. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenys patvirtino, kad įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimu buvo panaikinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 dalis dėl pareiškėjo nuosavybės teise valdomų pastatų įtraukimo į nenaudojamų sąrašą. Nustatyta, jog NŽT 2020 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 16SD-1094-(14.16.136 E.), vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 ir 2 dalimis, informavo pareiškėją, jog, praėjus 2 mėnesių terminui, įgis teisę nutraukti prieš terminą 2018 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Šiuo raštu konstatuota, kad pareiškėjas yra skolingas žemės nuomos mokesčio ir pareiškėjui išnuomotame sklype esantys pastatai yra neprižiūrimi, įtraukti į apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, pastatuose nevykdoma jokia veikla. Akte nurodytos pasekmės pareiškėjui – pasibaigus 2 mėnesių terminui nuo šio rašto įteikimo dienos, NŽT įgis teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sutraukimo prieš terminą ir pareiškėjas privalės atlyginti nuostolius už sutarties išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog neįsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-128-973/2021 nuspręsta UAB „Mūsų laikas“ patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Aptariamu Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimu inter alia (be kita ko) pripažintas negaliojančiu NŽT Palangos skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. sprendimas (raštas) Nr.16SD-1094-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini), Palangos mieste“ ir jis panaikintas.

19. Teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjo prašymas dėl statybos leidimo išdavimo 2021 m. gegužės 20 d. buvo teikiamas pakartotinai su ištaisytomis projekto pastabomis. Atsakovas 2021 m. birželio 4 d. priėmė išvadą. Projekto vadovas 2021 m. birželio 11 d. raštu atsakovui nustatė terminą Projekto derinimui ir nurodė, kad derinimas baigėsi 2021 m. birželio 3 d. 24:00 val., ir kad IS „Infostatyba“ sistemoje 2021 m. birželio 4 d. 7:00 val. jau buvo fiksuota išvada, jog Projektui pritarta be pastabų. Projekto vadovas nurodė, kad civilinė byla niekaip nesusijusi su leidimo pastatų remontui išdavimu, kadangi pastatus remontuoti galima net ir neturint nuomos sutarties, o būnant pastatų savininku ir, be to, nurodomoje civilinėje byloje ginčas yra ne dėl nuomos nutraukimo, o skundžiamas tik informacinio pobūdžio raštas. Atsakovas ginčijama Išvada atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nurodydamas pastabą, kad projekte neatsižvelgta į 2021 m. gegužės 17 d. pateiktą projekto tikrinimo pastabą.

20. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 d., 12 d., 27 str. 13 d.), nurodė, kad statybą leidžiantys dokumentai išduodami per nustatytą terminą, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų (jų padalinių) nepritarimų statinio projektui. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra pradedama statytojui pateikus prašymą ir privalomus dokumentus ir tik po to vyksta dokumentų ir statinio techninio projekto tikrinimas, pakartotinai pateikto pakeisto pagal gautas pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui.

21. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjo projektas statybos leidimui gauti buvo teikiamas pakartotinai, ištaisant tikrinusių institucijų pastabas dėl pareiškėjo projekto, todėl pakartotinis statybos projekto tikrinimas turėjo būti užbaigtas per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2021 m. gegužės 17 d. prašymas išduoti leidimą buvo priimtas 2021 m. gegužės 20 d. Taigi, teismas nurodę, kad terminas statybą leidžiančiam dokumentui išduoti skaičiuojamas nuo kitos dienos, ir, atsižvelgiant į Statybos įstatymo nuostatas, leidimas turėjo būti išduotas arba neišduotas 2021 m. birželio 3 d. Tuo tarpu išvada priimta 2021 m. birželio 4 d., t. y. praleidus Statybos įstatyme nustatytą 10 darbo dienų terminą. Vadinasi, statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminas išvados priėmimo metu jau buvo pasibaigęs. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, spręsdamas statybos leidimo išdavimo ar neišdavimo klausimą, termino, numatyto Statybos įstatyme, nesilaikė, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę per Statybos įstatyme numatytą 10 darbo dienų terminą užbaigti statybos leidimo išdavimo procedūrą. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, būdama viešojo administravimo subjektu, nesilaikė gero administravimo principo imperatyvų, užtikrinančių, kad viešojo administravimo subjekto veikloje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų reikalavimų bei vykdomos administracinės procedūros atitiktų teisės aktų reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių ir argumentų teismas konstatavo, jog atsakovas nesilaikė statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisingą ir teisėtą prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą nagrinėjimą.

22. Dėl ginčijamos Išvados pastabos, kad Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl žemės nuomos, todėl projekto derinimas bus galimas, kai bus išnagrinėta byla, teismas pažymėjo, kad statybos projekto derinimo procedūrą užbaigia galutinis sprendimas pritarti ar nepritarti statybos projektui, kuris šiuo atveju turėjo būti priimamas tikrinant projektą pagal pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Išvada neišduoti statybą leidžiančio dokumento motyvuojama pastabomis, kurios lakoniškos, neargumentuotos ir nepagrįstos teisės aktų reikalavimais. Statybos įstatymas reikalauja nurodyti statybą leidžiančio dokumento neišdavimo priežastis, kurios turi būti aiškios, konkrečios, t. y. turi būti atskleista statybą leidžiančio dokumento neišdavimo esmė bei nurodytas teisinis reguliavimas, kurio nepaisyta. Tokio pobūdžio imperatyvas tarnauja siekiant išvengti piktnaudžiavimo bei užtikrina teisėtumo principo laikymąsi (jis reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pakartotinai statybos projektą patikrinusio subjekto nepritarimo projektui priežastys ir atsisakymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi būti motyvuotas ir pagrįstas ne tik bendro pobūdžio teiginiais, bet ir teisės aktų nuostatomis. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo pastabos dėl to, kad projekto derinimas bus galimas, kai bus išnagrinėta Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl žemės nuomos, nepagrindė tai patvirtinančiomis konkrečių teisės aktų normomis, kuriose būtų numatytas reikalavimas statinio paprastąjį remontą atlikti tik tam tikru būdu valdant žemės sklypą, ant kurio stovi statiniai. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad projekto tikrinimo metu pareiškėjas žemės sklypą, ant kurio stovi statiniai, valdė nuomos sutarties pagrindu, nuomos sutartis nebuvo nutraukta.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, visapusiškai įvertinus byloje esančią medžiagą, pripažintina, kad ginčijama Išvada nėra pakankamai motyvuota. Be kita ko, projekto tikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų. Taigi, Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus Išvada „nepritarta“ su pastaba „neatsižvelgta į 2021-05-17 pateiktą projekto tikrinimo pastabą“ teismo panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta.

24. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjai statybą leidžiantį dokumentą pagal 2020m. Poilsio pastato paprastojo remonto Palangos m., (duomenys neskelbtini), projektą teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios organizavimas ir veikla yra grindžiama valdžių padalijimo principu (Konstitucijos 5 str.). Nurodė, kad viešojo administravimo sistemos subjektai turi vykdyti tik tas funkcijas, kurios priskirtos įstatymų leidėjo ir / ar kitų teisėkūros subjektų. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

25. Taigi, teismas konstatavo, kad Išvada iš esmės naikinama dėl procedūrinių pažeidimų ir nemotyvuotumo, o ne dėl vilkinimo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kai yra aiškiai nustatyta, jog toks dokumentas turi būti išduotas. Teisėjų kolegija įvertino, kad atitinkamo motyvuoto sprendimo priėmimas yra viešojo administravimo subjekto kompetencija, todėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjai statybą leidžiantį dokumentą pagal 2020 m. Poilsio pastato paprastojo remonto Palangos m. (duomenys neskelbtini), projektą netenkino. Kita vertus, teismas nurodė, kad, panaikinus ginčijamą Išvadą, atsakovas įpareigojamas teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento pagal 2020 m. Poilsio pastato paprastojo remonto Palangos m. (duomenys neskelbtini), projektą, išdavimo pareiškėjui.

III.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

27. Atsakovo vertinimu, sprendimas yra pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes. Teismas neatsižvelgė, kad bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-10-3-00349-2020-6 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuomos su pareiškėju nutraukimo procedūrų. Atsakovas teigia, kad sklypas buvo neprižiūrimas ir pastatas nenaudojamas daugiau kaip 15 metų. Apleistuose pastatuose (duomenys neskelbtini), Palangoje, gyveno benamiai, kelis kartus sukėlę gaisrus, kuriuos gesino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba bei Šventosios gyventojai. Administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214 ir 2016 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. A1-1092 statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra įtraukti į apleistų, neprižiūrimų, nenaudojamų pastatų sąrašą. Abu minėti Administracijos direktoriaus įsakymai yra galiojantys ir nenuginčyti. Taip pat statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, valdytojų atstovams už statinio nepriežiūrą skirtos net penkios nuobaudos.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka nurodytus kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008). Pradėjus nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-128-973/2021 dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo procedūrų, pareiškėjas kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo, kad tokiu būdu būtų galima imituoti rūpinimąsi statiniais, kurie buvo neprižiūrimi daugiau kaip 15 metų. Nagrinėjamu atveju sklypas pradėtas tvarkyti tik priėmus sprendimą nutraukti nuomos sutartį – 2020 m. gegužės 15 d. NŽT sprendimas nutraukti nuomos sutartį, o tik po mėnesio, t. y. 2020 m. birželio 16 d. sudaryta sutartis dėl sklypo sutvarkymo. Iki nuomos sutarties nutraukimo, gerokai daugiau kaip 15 metų, nei pastatas buvo naudojamas pagal paskirtį, nei jokia veikla ginčo žemėje nebuvo vykdoma.

29. Pareiškėjas ir pirmosios instancijos teismas teigia, kad visas statybos projekto derinimo procesas turėjo baigtis 2021 m. birželio 3 d. 24 val., tačiau VTPSI administruojama sistema ,,Infostatyba“ dažnai stringa, objektyviai nėra galimybės įrašyti priimto sprendimo, todėl yra sudaryta galimybė įrašyti priimtą sprendimą ir vėliau, kai trikdžių nėra. Būtent taip yra ir šiuo atveju. Jei ,,Infostatyba“ sistemos trikdžių nėra, pasibaigus terminui, jokių sprendimų nėra galimybės vėliau įrašyti, nes sistema užsidaro ir į ją patekti galimybės (pasibaigus terminui) nėra. Šios aplinkybės dėl ,,infostatyba“ trikdžių ir sudarytos galimybės pastabas įrašyti vėliau, tačiau teismas to nevertino.

30. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Administracijos 1700 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

31. Pareiškėjas teigia, kad ginčo projekto nesuderinimo metu, ir net vėliau, skirtingai nei teigia atsakovas, pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, nebuvo įtraukti į apleistų pastatų sąrašą ir yra naudojami. Byloje esantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad pareiškėjas žemės sklypą po pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, valdo 2018 m. vasario 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu šis faktas nėra pakitęs, todėl atmestini atsakovo samprotavimai, kad pareiškėju žemės sklypas negali būti išnuomotas.

32. Atsakovo argumentas, jog pareiškėjui žemės sklypas negali būti parduotas, yra visiškai nesusijęs su nagrinėjama administracine byla. Atsakovo argumentas dėl pastatų remonto tariamo imitavimo yra taip pat nepagrįstas ir prieštarauja Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.eI3-55-356/2021 nustatytoms faktinėms aplinkybėms apie pareiškėjo realius veiksmus siekiant suremontuoti pastatų kompleksą.

33. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme savivaldybė nepateikė jokių įrodymų apie tariamą VTPSI administruojamos sistemos strigimą, tokių įrodymų nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu. Todėl pirmosios instancijos teismas tokius atsakovo teiginius apie tariamą VTPSI administruojamos sistemos strigimą pagrįstai laikė neįrodytais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Išvados teisėtumo.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, nustatęs, kad Išvada yra nemotyvuota ir priimta nesilaikant tinkamų procedūrų. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės dėsto šiuos pagrindinius argumentus: statybą leidžiantis dokumentas neišduotas pagrįstai, nes pareiškėjo pastatai yra nenaudojami; pradėjus nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-128-973/2021 dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo procedūrų, pareiškėjas kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo, jog tokiu būdu būtų galima imituoti rūpinimąsi statiniais, kurie buvo neprižiūrimi daugiau kaip 15 metų; VTSPI administruojama sistema ,,Infostatyba“ dažnai stringa, objektyviai nėra galimybės įrašyti priimto sprendimo, todėl yra sudaryta galimybė įrašyti priimtą sprendimą vėliau, kai trikdžių nėra.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Išvada turi būti panaikinta dėl procedūrinių pažeidimų ir nemotyvuotumo, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

37. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo pakartotinis statybos projekto tikrinimas turėjo būti užbaigtas per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos (Statybos įstatymo 27 str. 12 d. 2 p., 13 d., Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 18 p. ). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2021 m. gegužės 17 d. prašymas išduoti leidimą buvo priimtas 2021 m. gegužės 20 d., todėl leidimas turėjo būti išduotas arba neišduotas 2021 m. birželio 3 d. Tuo tarpu išvada priimta 2021 m. birželio 4 d., t. y. praleidus Statybos įstatyme nustatytą 10 darbo dienų terminą.

38. Atsakovas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kad ginčijamos pastabos įrašytos pasibaigus pastabų teikimo terminui dėl VTSPI administruojamos sistemos trikdžių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Administracija šiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Be to, gero administravimo principas, kuris, kaip viešojo administravimo subjektui taikytinas ir savivaldybės administracijai, suponuoja, jog viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, dirbtų rūpestingai ir atidžiai, veiktų taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesilaikydamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo / neišdavimo terminų, pažeidė gero administravimo principą.

39. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-10-3-00349-2020-6 dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuomos su pareiškėju nutraukimo procedūrų.

40. Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje numatytos ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 19 punkte detalizuotos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros tuo atveju, kai dėl projektą privalėjusių patikrinti institucijų nepritarimo projektui nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas numato galimybę projektą taisyti ir prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą teikti pakartotinai. Taigi, statybos projekto derinimo procedūrą užbaigia galutinis sprendimas pritarti ar nepritarti statybos projektui, kuris šiuo atveju turėjo būti priimamas tikrinant projektą pagal pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Išvada neišduoti statybą leidžiančio dokumento motyvuojama pastabomis, kurios yra lakoniškos, neargumentuotos ir nepagrįstos teisės aktų reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad Statybos įstatymas reikalauja nurodyti statybą leidžiančio dokumento neišdavimo priežastis, kurios turi būti aiškios, konkrečios, t. y. turi būti atskleista statybą leidžiančio dokumento neišdavimo esmė bei nurodytas teisinis reguliavimas, kurio nepaisyta. Tokio pobūdžio imperatyvas tarnauja siekiant išvengti piktnaudžiavimo bei užtikrina teisėtumo principo laikymąsi (jis reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-309-556/2020). Nagrinėjamu atveju atsakovas 2021 m. birželio 4 d. pastabos (,,Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-128-973/2021 dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuomos sutarties nutraukimo, derinimas bus galimas kai bus išnagrinėta administracinė byla“) nepagrindė tai patvirtinančiomis konkrečių teisės aktų normomis, kuriose būtų numatytas reikalavimas statinio paprastąjį remontą atlikti tik tam tikru būdu valdant žemės sklypą, ant kurio stovi statiniai.

42. Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad projektas nebuvo derintas, nes: (i) pareiškėjo pastatai nenaudojami; (ii) pareiškėjo valdomas žemės sklypas po pastatais negali būti pareiškėjui nuomojamas ar parduodamas, nes pareiškėjas imituoja ketinimą pastatus remontuoti, teisėjų kolegija pažymi, jog, atsisakant derinti pareiškėjo projektą, šios priežastys nebuvo nurodomos. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog minėti pareiškėjo argumentai nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės ir jų nevertina.

43. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti Išvadą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

44. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1500 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti ir 200 Eur išlaidų, patirtų dėl bylai reikšmingų įrodymų įforminimo ir procesinių prašymų dėl jų parengimo.

45. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (ABTĮ 40 str. 4 d. 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1834 redakcija).

46. Pareiškėjo prašoma išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytų dydžių, todėl prašymas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei ,,Mūsų laikas“ iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 1700 (vieną tūkstanti septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.