- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- eI3-7754-342/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01045-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- Uždaroji akcinė bendrovė „MŪSŲ LAIKAS“
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Saulius Tamošaitis
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės, ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas” skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Mūsų laikas” (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2021-07-02 išvadą „nepritarta” su pastaba, „neatsižvelgta į 2021-05-17 pateiktą projekto tikrinimo pastabą” ir įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjai statybą leidžiantį dokumentą pagal 2020m. Poilsio pastato paprastojo remonto (duomenys neskelbtini), projektą.
Nurodo, kad nuo 2015-08-11 žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise adresu: (duomenys neskelbtini), valdo patalpas, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nuo 2017-02-07 valdo patalpą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad siekiant suremontuoti įsigytus pastatus parengė 2020m. Poilsio pastato paprastojo remonto Palangos m. (duomenys neskelbtini), projektą ir 2021-02-26 pateikė jį Administracijai, prašydama išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymi, kad atsakovė 2021-03-04 patikrino projektą ir pateikė pastabą, jog pastatas nepilnai pritaikytas pagal STR 2.03.01.2019 „Statinių prieinamumas” ir papildomai 2021-03-23 pateikė tris pastabas dėl fasadų apdailos medžiagiškumo, dėl pastatų užstatymo intensyvumo ir dėl automobilių stovėjimo sprendinio. Teigia, kad 2021-04-01 Projekto vadovas 2021-03-29 ir 2021-03-30 raštais pateikė trūkumų šalinimo paaiškinimus ir medžiagą. Atsakovė 2021-04-19 iš naujo patikrinusi projektą pateikė pastabą, kad projekte neatsižvelgta į 2021-03-23 pastabą Nr. 3 dėl automobilių stovėjimo aikštelėse. Pažymi, kad 2021-04-26 Projekto vadovas 2021-04-26 raštu pašalino Projekto trūkumą. Atsakovė 2021-05-13 iš naujo patikrinusi projektą pateikė pastabą, kad projekte neatsižvelgta į 2021-04-19 pastabas dėl automobilių stovėjimo aikštelėse. Nurodo, kad 2021-05-17 Projekto vadovas 2021-05-17 raštu pašalino Projekto trūkumą. Teigia, kad 2021-06-04 7:00 val., tikrinant Projekto būklę IS „Infostatyba”, buvo fiksuota žyma, kad Projektui yra pritarta; 2021-06-04 9:30 val. IS „Infostatyba” atsakovė patalpino žymą, kad Projektui nepritarta su pastaba - Plungės apylinkės teisme nagrinėjam civilinė byla dėl žemės nuomos, todėl Projekto derinimas bus galimas, kai bus išnagrinėta byla. Atkreipia dėmesį, kad 2021-06-14 Projekto vadovas 2021-06-11 raštu nurodė, kad atsakovei nustatytas terminas Projekto derinimui baigėsi 2021-06-03 24:00 val., ir kad IS „Infostatyba” sistemoje 2021-06-04 7:00 val. jau buvo fiksuota išvada, kad Projektui pritarta be pastabų. Nurodo, kad atsakovė 2021-07-02 atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodydama pastabą, kad Projekte neva neatsižvelgta į 2021-05-17 pateiktą projekto tikrinimo pastabą. Daro išvadą, kad atsakovė laikė jog paskutinė jos pastaba dėl civilinės bylos buvo nepagrįsta ir šios pastabos nebeteikė.
Teigia, kad patikrinus IS „Infostatyba” buvo nustatyta, kad jokia Projekto patikros procedūra 2021-05-17 nebuvo atliekama ir jokios pastabos nebuvo teikiamos, todėl yra akivaizdu, kad atsakovė praleido Projekto derinimo terminą, todėl 2021-06-04 Projektas yra laikytinas suderintu ir atsakovei kilo pareiga išduoti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 27 str.13d.). Pažymi, kad vietoj to, jau pasibaigus projekto derinimo terminui, atsakovė neteisėtai 2021-06-04 9:30 val. pakeitė Projekto būklės statusą ir pateikė aiškiai nepagrįstą pastabą dėl civilinės bylos proceso. Teigia, kad Projekto autoriui pateikus pastabos šalinimo raštą atsakovė ir toliau vilkina Statybą leidžiančio dokumento išdavimą, 2021-07-02 pateikusi dar labiau nepagrįstą pastabą. Mano, kad tokie atsakovės veiksmai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5d. 5p., 6p. nuostatoms bei 3 str. įtvirtintiems įstatymo viršenybės ir gero administravimo principams; yra pažeisti VAĮ 3 str. įtvirtinti atsakomybės už priimtus sprendimus ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai, nes atsakovė užsiimdama tyčiniu vilkinimu veikia visiškai neatsakingai, atsakovei sąmoningai daro nuostolius, visiškai be jokio teisėto pagrindo sąmoningai trukdo remontuoti nuosavybės teise turimus pastatus.
Nurodo Statybos įstatymo 27 str. 12 d., 13 d. Argumentuoja, kad Išrašas iš „Infostatyba” apie 2021-05-17 prašymo pateikimą įrodo, kad prašymas priimtas 2021-05-20, todėl Projekto derinimo procedūros laikas baigės praėjus 10 darbo dienų, t. y. 2021-06-03 24:00 val. Tvirtina, kad 2021-06-04 01:01 val. Projekto patikrinimo terminas jau buvo pasibaigęs ir Projekto vadovas IS „Infostatyba” matė žymą apie projekto suderinimą, todėl atsakovė per tris darbo dienas, t. y. iki 2021-06-09 turėjo pareigą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Akcentuoja, kad vietoj to atsakovė užsiima vilkinimu.
Pažymi, kad 2021-06-04 IS „Infostatyba” atsakovės patalpinta pastaba „Plungės apylinkės teisme nagrinėjam civilinė byla dėl žemės nuomos, todėl Projekto derinimas bus galimas, kai bus išnagrinėta byla” ir 2021-07-02 pastaba „neatsižvelgta į 2021-05-17 pateiktą projekto tikrinimo pastabą” aiškiai turi biurokratizmo požymių ir viešojo administravimo subjektui turi užtraukti teisinę atsakomybę (Seimo kontrolierių įstatymo 2str. 1d.). Nurodo Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” 18 p. Teigia, kad atsakovės vykdomas statybą leidžiančio dokumento išdavimo vilkinimas yra visiškai nesuprantamas. Nurodo Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktą. Pažymi, jog asmens teisių gynimas turi būti realus, o ne iliuzinis. Teisminės valdžios paskirtis ne tik išspręsti teisinius konfliktus, bet ir išspręsti juos taip, kad būtų paneigtas vilkinimas, piktnaudžiavimas, nenoras veikti taip kaip numato teisės aktai. Teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas. Mano, kad minėtų taisyklių pagrindu priimtinas sprendimas dėl įpareigojimo išduoti leidimą remontuoti statinį, nes kaip matyti iš aplinkybių nėra prasmės pakartotinai nagrinėti pareiškėjos prašymą, nes projekto derinimo terminas baigėsi 2021-06-04.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-128-973/2021 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties su UAB „Mūsų laikas” nutraukimo procedūrų. Teigia, kad sklypas buvo neprižiūrimas ir pastatas nenaudojamas gerokai daugiau kaip 15 metų; apleistuose pastatuose (duomenys neskelbtini), protarpiais gyveno benamiai, kelis kartus sukėlę gaisrus, kuriuos gesino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba bei Šventosios gyventojai. Nurodo, kad Administracijos direktoriaus 2018-09-18 įsakymu ir Administracijos direktoriaus 2016-09-02 įsakymu statiniai (duomenys neskelbtini), yra įtraukti į apleistų, neprižiūrimų, nenaudojamų pastatų sąrašą. Pažymi, kad abu minėti Administracijos direktoriaus įsakymai yra galiojantys, nenuginčyti. Akcentuoja, kad statinio (duomenys neskelbtini), valdytojų atstovams už statinio nepriežiūrą skirtos net 5 nuobaudos: 2015-10-05 byloje ROIK 15052154133, 2015-11-11 ANK byloje ROIK 15053104798, 2016-12-15 byloje ROIK 16064009695, 2016-12-16 byloje ROIK 16064028331, 2018-12-12 ANK byloje ROIK 18095488724. Tvirtina, kad visi procesiniai sprendimai yra įvykdyti, įsiteisėję, baudos sumokėtos, todėl šie faktai byloje nebeturėtų būti iš naujo vertinami kitaip. Akcentuoja, kad žemės sklypas negali būti nuomojamas ar parduodamas ateityje planuojamai veiklai vykdyti.
Nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (toliau – ir LAT) (2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008). Teigia, kad pradėjus nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-128-973/2021 dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo procedūrų, pareiškėja kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo, kad tokiu būdu būtų galima imituoti rūpinimąsi statiniais, kurie buvo neprižiūrimi daugiau kaip 15 metų. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) žemės sklype nuomos sutartyje nurodyta veikla buvo nevykdoma ne 6 metus, kaip LAT civ. byloje Nr. 3K-3-54/2008, bet daugiau kaip 15 metų, o sklypas pradėtas tvarkyti tik priėmus sprendimą nutraukti nuomos sutartį: 2020-05-15 NŽT sprendimas nutraukti nuomos sutartį, o tik vėliau, po mėnesio, 2020-06-16 sudaryta sutartis dėl sklypo sutvarkymo. Atkreipia dėmesį, kad iki nuomos sutarties nutraukimo gerokai daugiau kaip 15 metų nei pastatas buvo naudojamas pagal paskirtį, nei jokia veikla ginčo žemėje nebuvo vykdoma.
Dėl pareiškėjos teiginio, kad visas statybos projekto derinimo procesas turėjo baigtis 2021-06-03, 24 val., pažymi, kad VTPSI administruojama IS „Infostatyba” dažnai stringa, objektyviai nėra galimybės įrašyti priimto sprendimo, todėl yra sudaryta galimybė įrašyti priimtą sprendimą ir vėliau, kai trikdžių nėra. Tvirtina, kad būtent taip yra ir šiuo atveju. Teigia, kad jei IS „Infostatyba” trikdžių nėra, pasibaigus terminui, jokių sprendimų nėra galimybės vėliau įrašyti, nes sistema užsidaro ir į ją patekti galimybės (pasibaigus terminui) nėra. Akcentuoja, kad skirtingai nei teigia pareiškėja, projektas į IS „Infostatyba” buvo įkeltas ir vėliau - 2021-06-17.
Apibendrina, kad sprendimas neišduoti statybos leidimo, kai vyksta žemės nuomos sutarties nutraukimo procedūros ir byla nagrinėjama teisme, yra pagrįstas ir teisingas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimu su skundu nesutinka.
Praneša, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose 2021-08-24 teismo posėdyje išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-128-973/2021 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00349-2020-6) pagal ieškovės UAB „Mūsų Laikas” ieškinį atsakovei NŽT dėl neteisėto ir nepagrįsto 2020-05-15 sprendimo (rašto) Nr. 16SD-1094-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini) mieste” – įspėjimo apie valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimą; Administracijos direktorės 2021-02-19 įsakymo Nr.A1-194 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo ištaisant technines klaidas“ panaikinimo bei įpareigojimo NŽT parengti 1,7992 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste pirkimo–pardavimo ieškovei UAB „Mūsų laikas“ sutarties projektą ir pagal jį priimti sprendimą parduoti ieškovei UAB „Mūsų laikas” 1,7992 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mieste. Atkreipia dėmesį, kad procesinis sprendimas skelbiamas 2021-09-13 15.15 val. Pažymi, kad nesutikdama su pateiktu ieškiniu, minėtoje civilinėje byloje palaikė poziciją, kad vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę nustatyta, jog 1,7992 ha ploto valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas UAB „Mūsų laikas” pagal 2018-02-28 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-15-(14.16.55.), nenušienautas, apaugęs savaiminiais krūmais ir medžiais. Taip pat nustatyta, kad Žemės sklype esantys: pastatas – Poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) apleisti ir tikėtina, kad nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą naudojimo paskirtį. Nurodo, kad Administracija, atlikdama funkcijas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 2020-01-30 raštu Nr. (4.16.)D3-478 „Dėl informacijos pateikimo” pranešė NŽT Palangos skyriui, kad Žemės sklype esantys UAB „Mūsų laikas” priklausantys ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai nenaudojami pagal nustatytą naudojimo paskirtį ir vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018-09-18 sprendimu Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo”, įtraukti į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą. Pažymi, kad nustačiusi, kad yra pagrindas nuomotojui nutraukti prieš terminą 2018-02-28 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-15-(14.16.55.), sudarytą su pareiškėja (nuomininkė Žemės sklype nevykdo veiklos, nenaudoja Žemės sklypo pagal sutartį ar pagrindinę paskirtį, nesumokėjo viso valstybinės žemės nuomos mokesčio), atsižvelgdama į NŽT Palangos skyriaus atlikto patikrinimo rezultatus ir Administracijos pateiktą informaciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 2 dalimi, NŽT 2020-05-15 raštu Nr.16SD-1094-(14.16.136E.) pranešė pareiškėjai apie valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimus ir įspėjo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą.
Pažymi, kad atsisakydama parduoti pareiškėjai Žemės sklypą, rėmėsi tuo, kad nepriimtas teismo procesinis sprendimas dėl įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pardavimą arba nuomą ne aukciono būdu, įpareigoja NŽT parduoti ir išnuomoti tik naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus. Teigia, kad pareiškėjos reikalavimas sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Žemės sklypo ir į sutarties projektą įrašyti pareiškėjos įsiskolinimą Palangos miesto savivaldybės biudžetui bei įtraukti įsiskolinimą į pirkimo–pardavimo kainą prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
Atsiliepimas
Sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais, kad tik po NŽT rašytinio įspėjimo apie Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą pareiškėja iniciavo veiksmus dėl Žemės sklypo sutvarkymo bei jame esančių statinių būklės gerinimo. Palaiko atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką, būdą pranešta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2021-07-02 išvados „nepritarta” su pastaba „neatsižvelgta į 2021-05-17 pateiktą projekto tikrinimo pastabą” teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamą išvadą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjai statybą leidžiantį dokumentą pagal 2020 m. Poilsio pastato paprastojo remonto (duomenys neskelbtini), projektą.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog pareiškėja nuosavybės teise nuo 2015-08-11 valdo poilsio paskirties patalpas, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 2017-02-07 pradėjo valdyti poilsio patalpų komplekso dalį, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 2018-02-28 tarp pareiškėjos ir NŽT buvo sudaryta 1,7992 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kurios galiojimo terminas nustatytas iki 2064-02-28. Nustatyta, kad žemės sklypas suformuotas NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2017-10-02 sprendimu Nr. 16SK-253-(14.16.110.).
Pareiškėja skunde paaiškino, kad siekdama suremontuoti įsigytus pastatus, parengė 2020 m. Poilsio pastato paprastojo remonto Palangos m. (duomenys neskelbtini), projektą, kurį 2021-02-26 pateikė Administracijai, prašydama išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė 2021-03-04 patikrino projektą ir pateikė pastabą, jog pastatas nepilnai pritaikytas pagal STR 2.03.01.2019 „Statinių prieinamumas” ir papildomai 2021-03-23 pateikė tris pastabas. 2021-04-01 Projekto vadovas 2021-03-29 ir 2021-03-30 raštais pateikė trūkumų šalinimo paaiškinimus ir medžiagą. Atsakovė, 2021-04-19 iš naujo patikrinusi projektą, pateikė pastabą, kad projekte neatsižvelgta į 2021-03-23 pastabą Nr. 3 dėl automobilių stovėjimo aikštelėse. Projekto vadovas 2021-04-26 raštu pateikė Projekto trūkumų pašalinimą. Atsakovė, 2021-05-13 iš naujo patikrinusi projektą, pateikė pastabą, kad projekte neatsižvelgta į 2021-04-19 pastabas dėl automobilių stovėjimo aikštelėse. Projekto vadovas 2021-05-17 raštu pateikė Projekto trūkumų pašalinimą. Pareiškėja teigia, kad 2021-06-04 7:00 val., tikrinant Projekto būklę IS „Infostatyba”, buvo fiksuota žyma, kad Projektui yra pritarta. Nustatyta, kad 2021-06-04 9:30 val. IS „Infostatyba” atsakovė patalpino žymą, kad Projektui nepritarta su pastaba - Plungės apylinkės teisme nagrinėjam civilinė byla dėl žemės nuomos, todėl Projekto derinimas bus galimas, kai bus išnagrinėta byla. Projekto vadovo 2021-06-11 raštas patvirtina, kad atsakovei nustatytas terminas Projekto derinimui baigėsi 2021-06-03 24:00 val., ir kad IS „Infostatyba” sistemoje 2021-06-04 7:00 val. jau buvo fiksuota išvada, jog Projektui pritarta be pastabų. Taip pat Projekto vadovas nurodė, kad civilinė byla niekaip nesusijusi su leidimo pastatų remontui išdavimu, kadangi pastatus remontuoti galima net ir neturint nuomos sutarties, o būnant pastatų savininku ir be to nurodomoje civilinėje byloje ginčas yra ne dėl nuomos nutraukimo, o skundžiamas tik informacinio pobūdžio raštas. Atsakovė ginčijama 2021-07-02 išvada atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nurodydama pastabą, kad Projekte neatsižvelgta į 2021-05-17 pateiktą projekto tikrinimo pastabą.
Be kita ko, nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2018-09-18 įsakymu Nr. A1-1214 ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019-10-17 sprendimu Nr. T2-217 pareiškėjos valdomi pastatai buvo įtraukti į Apleistų, neprižiūrimų, nenaudojamų pagal paskirtį pastatų sąrašą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021-01-20 sprendimu buvo panaikinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019-10-17 sprendimo Nr. T2-217 dalis, dėl pareiškėjos nuosavybės teise valdomų pastatų įtraukimo į nenaudojamų sąrašą.
Nustatyta, jog NŽT 2020-05-15 raštu Nr. 16SD-1094-(14.16.136 E.), vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 ir 2 dalimis, informavo pareiškėją, kad praėjus 2 mėnesių terminui įgis teisę nutraukti prieš terminą 2018-02-28 valstybinės žemės nuomos sutartį. Šiuo raštu konstatuota, kad pareiškėja yra skolinga žemės nuomos mokesčio ir pareiškėjai išnuomotame sklype esantys pastatai yra neprižiūrimi, įtraukti į apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, pastatuose nevykdoma jokia veikla. Akte nurodytos pasekmės pareiškėjai - pasibaigus 2 mėnesių terminui nuo šio rašto įteikimo dienos, NŽT įgis teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sutraukimo prieš terminą ir pareiškėja privalės atlyginti nuostolius už sutarties išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog neįsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2021-10-04 sprendimu civilinė byla Nr.e2-128-973/2021 nuspręsta UAB „Mūsų laikas” patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Aptariamu Plungės apylinkės teismo 2021-10-04 sprendimu inter alia (be kita ko) pripažintas negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2020-05-15 sprendimas (raštas) Nr.16SD-1094-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini) mieste” ir jis panaikintas.
Pareiškėja ginčijamos išvados neteisėtumą iš esmės grindė šiais pagrindiniais argumentais – statybos leidimo išdavimo procedūrinių terminų ir tvarkos pažeidimais. Pareiškėja, nesutikdama su ginčijama išvada, nurodo, kad Išrašas iš „Infostatyba” apie 2021-05-17 prašymo pateikimą įrodo, kad prašymas priimtas 2021-05-20, todėl Projekto derinimo procedūros laikas baigės praėjus 10 darbo dienų, t. y. 2021-06-03 24:00 val. Tvirtina, kad 2021-06-04 01:01 val. Projekto patikrinimo terminas jau buvo pasibaigęs ir Projekto vadovas IS „Infostatyba” matė žymą apie projekto suderinimą, todėl atsakovė per tris darbo dienas, t. y. iki 2021-06-09 turėjo pareigą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Teigia, kad atsakovės vykdomas statybą leidžiančio dokumento išdavimo vilkinimas yra visiškai nesuprantamas.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos prašymas dėl statybos leidimo išdavimo 2021-05-20 buvo teikiamas pakartotinai su ištaisytomis Projekto pastabomis. Atsakovė 2021-06-04 priėmė išvadą. Projekto vadovas 2021-06-11 raštu atsakovei nustatė terminą Projekto derinimui ir nurodė, kad derinimas baigėsi 2021-06-03 24:00 val., ir kad IS „Infostatyba” sistemoje 2021-06-04 7:00 val. jau buvo fiksuota išvada, jog Projektui pritarta be pastabų. Projekto vadovas nurodė, kad civilinė byla niekaip nesusijusi su leidimo pastatų remontui išdavimu, kadangi pastatus remontuoti galima net ir neturint nuomos sutarties, o būnant pastatų savininku ir be to nurodomoje civilinėje byloje ginčas yra ne dėl nuomos nutraukimo, o skundžiamas tik informacinio pobūdžio raštas. Atsakovė ginčijama 2021-07-02 išvada atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nurodydama pastabą, kad Projekte neatsižvelgta į 2021-05-17 pateiktą projekto tikrinimo pastabą.
Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, ir šio įstatymo nuostatas Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas”.
Statybos leidimų išdavimo principinės nuostatos įtvirtintos Statybos įstatymo 27 straipsnyje. Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis nustato, kad Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame nurodomas šio statinio naudojimo terminas. Laikinųjų statinių naudojimo termino nustatymo sąlygas ir tvarką nustato aplinkos ministras. Aptariamo straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad statinio projektui patikrinti, skaičiuojant nuo statinio projektą privalančių patikrinti subjektų paskelbimo IS „Infostatyba” dienos, skiriama: 20 darbo dienų – ypatingojo statinio statybos ir rekonstravimo atveju; 10 darbo dienų – kitais, negu nurodyti šios dalies 1 punkte, atvejais. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalimi šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui registruojant ir šio straipsnio 151 dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant IS „Infostatyba”, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per IS „Infostatyba” informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią IS „Infostatyba” pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” 18 punkte nustatyta, jog per nustatytą statinio projekto patikrinimo terminą subjektui nepateikus savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo), laikoma, kad statinio projektui subjektas pritarė. Jei statybą leidžiantis dokumentas dar neišduotas, subjektas (nepažeisdamas Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 ir 13 dalyje nustatytų terminų) gali pakeisti savo sprendimą pritarti ar nepritarti statinio projektui ir tai, nurodydamas priežastis, turi pažymėti IS „Infostatyba”.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiai bylai, be kita ko, aktualus gero administravimo principas, kuris, kaip viešojo administravimo subjektui taikytinas ir savivaldybės administracijai, suponuoja, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, dirbtų rūpestingai ir atidžiai, veiktų taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).
Taigi, statybą leidžiantys dokumentai išduodami per nustatytą terminą, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų (jų padalinių) nepritarimų statinio projektui. Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra pradedama statytojui pateikus prašymą ir privalomus dokumentus ir tik po to vyksta dokumentų ir statinio techninio projekto tikrinimas, pakartotinai pateikto pakeisto pagal gautas pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos projektas statybos leidimui gauti buvo teikiamas pakartotinai, ištaisant tikrinusių institucijų pastabas dėl pareiškėjos Projekto, todėl pakartotinis statybos projekto tikrinimas turėjo būti užbaigtas per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.
Anksčiau minėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos 2021-05-17 prašymas išduoti leidimą buvo priimtas 2021-05-20. Taigi terminas statybą leidžiančiam dokumentui išduoti skaičiuotinas nuo kitos dienos, ir, atsižvelgiant į Statybos įstatymo nuostatas, leidimas turėjo būti išduotas arba neišduotas 2021-06-03. Tuo tarpu išvada priimta 2021-06-04, t. y. praleidus Statybos įstatyme nustatytą 10 darbo dienų terminą. Vadinasi, statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminas išvados priėmimo metu jau buvo pasibaigęs. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė, spręsdama statybos leidimo išdavimo ar neišdavimo klausimą, termino, numatyto Statybos įstatyme, nesilaikė, taip pažeisdama pareiškėjos teisę per Statybos įstatyme numatytą 10 darbo dienų terminą užbaigti statybos leidimo išdavimo procedūrą. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė būdama viešojo administravimo subjektu, nesilaikė gero administravimo principo imperatyvų, užtikrinančių, kad viešojo administravimo subjekto veikloje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų reikalavimų bei vykdomos administracinės procedūros atitiktų teisės aktų reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių ir argumentų, konstatuotina, jog atsakovė nesilaikė statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros, taip pažeisdama pareiškėjos teisę į teisingą ir teisėtą prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą nagrinėjimą.
Dėl ginčijamos išvados pastabos, jog Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl žemės nuomos, todėl Projekto derinimas bus galimas, kai bus išnagrinėta byla, pažymėtina, kad statybos projekto derinimo procedūrą užbaigia galutinis sprendimas pritarti ar nepritarti statybos projektui, kuris šiuo atveju turėjo būti priimamas tikrinant projektą pagal pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad ginčijama išvada neišduoti statybą leidžiančio dokumento motyvuojama pastabomis, kurios lakoniškos, neargumentuotos ir nepagrįstos teisės aktų reikalavimais. Statybos įstatymas reikalauja nurodyti statybą leidžiančio dokumento neišdavimo priežastis, kurios turi būti aiškios, konkrečios, t. y. turi būti atskleista statybą leidžiančio dokumento neišdavimo esmė bei nurodytas teisinis reguliavimas, kurio nepaisyta. Tokio pobūdžio imperatyvas tarnauja siekiant išvengti piktnaudžiavimo bei užtikrina teisėtumo principo laikymąsi (jis reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pakartotinai statybos projektą patikrinusio subjekto nepritarimo projektui priežastys ir atsisakymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi būti motyvuotas ir pagrįstas ne tik bendro pobūdžio teiginiais, bet ir teisės aktų nuostatomis. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo pastabos dėl to, kad Projekto derinimas bus galimas, kai bus išnagrinėta Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl žemės nuomos, nepagrindė tai patvirtinančiomis konkrečių teisės aktų normomis, kuriose būtų numatytas reikalavimas statinio paprastąjį remontą atlikti tik tam tikru būdu valdant žemės sklypą, ant kurio stovi statiniai. Be kita ko, pažymėtina, kad Projekto tikrinimo metu pareiškėja žemės sklypą, ant kurio stovi statiniai, valdė nuomos sutarties pagrindu, nuomos sutartis nebuvo nutraukta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.). VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnyje, kurio 5 dalis nustato, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. LVAT yra išaiškinęs, kad VAĮ reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį, priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, be kita ko, ir atsakovė, priimdama individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).
Institucija, tikrinanti statinio projektą ir išduodanti, statybos leidimą, atlieka atitikties teisės aktams kontrolės procedūrą. Kiekviena viešojo administravimo institucija privalo laikytis bendrųjų bei konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.), atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Viešojo administravimo subjekto veiksmai grindžiami įstatymo viršenybės, objektyvumo (nešališkumo), nepiktnaudžiavimo valdžia, viešojo administravimo veiklos ir kitais principais.
Teisėjų kolegijos vertinimu, visapusiškai įvertinus byloje esančią medžiagą, pripažintina, kad ginčijama išvada nėra pakankamai motyvuota. Be kita ko, Projekto tikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų. Taigi, Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2021-07-02 išvada „nepritarta” su pastaba „neatsižvelgta į 2021-05-17 pateiktą projekto tikrinimo pastabą” naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjai statybą leidžiantį dokumentą pagal 2020m. Poilsio pastato paprastojo remonto Palangos m. (duomenys neskelbtini), projektą, pažymėtina, jog pagal Konstituciją valstybės valdžios organizavimas ir veikla yra grindžiama valdžių padalijimo principu (Konstitucijos 5 str.). Pagal šį principą įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu turi būti jų pusiausvyra. Kiekvienai valdžios institucijai nustatoma jos paskirtį atitinkanti kompetencija. Teisinėje valstybėje kiekviena valdžia (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ar teisminė) vykdo jai pavestas funkcijas ir realizuoja savo kompetenciją. Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, nė viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti (žr., Konstitucinio Teismo 1994-01-19, 1995-10-26, 1999-05-11, 2001-04-26 nutarimus).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija yra vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str. 1d.). Teisingumo vykdymas – tai teisinių konfliktų sprendimas, priimant teisinius sprendimus. Teisingumas vykdomas taikant specialias procesines formas, kurių paskirtis – užtikrinti asmens teises teismo procese, palengvinti nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, priimti teisingą sprendimą. Demokratinėje valstybėje socialinis teisminės valdžios vaidmuo yra tas, kad teismai, spręsdami teisinius konfliktus, užtikrina Konstitucijoje, įstatymuose, kituose jiems neprieštaraujančiuose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, teisės viršenybę, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą (žr., Konstitucinio Teismo 1996-04-18, 1999-12-21, 2006-05-09, 2006-06-06, 2006-11-27, 2007-10-24 nutarimus).
Taigi viešojo administravimo sistemos subjektai turi vykdyti tik tas funkcijas, kurios priskirtos įstatymų leidėjo ir/ar kitų teisėkūros subjektų
Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ginčijama išvada iš esmės naikintina dėl procedūrinių pažeidimų ir nemotyvuotumo, o ne dėl vilkinimo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kai yra aiškiai nustatyta, jog toks dokumentas turi būti išduotas. Teisėjų kolegija vertina, kad atitinkamo motyvuoto sprendimo priėmimas yra viešojo administravimo subjekto kompetencija, todėl pareiškėjos prašymo įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjai statybą leidžiantį dokumentą pagal 2020m. Poilsio pastato paprastojo remonto (duomenys neskelbtini), projektą netenkina. Kita vertus, panaikinus ginčijamą išvadą, atsakovė įpareigotina teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento pagal 2020 m. Poilsio pastato paprastojo remonto (duomenys neskelbtini), projektą, išdavimo pareiškėjai.
Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės.
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).
Iš 2021-10-12 prašymo ir 2021-08-09 sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad iš viso prašoma priteisti 1278,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: skundo rengimas – 800,00 Eur; susipažinimas su atsakovo atsiliepimu, jo vertinimas – 200 Eur; įrodymų rinkimas ir prašymo dėl jų prijungimo parengimas ir pateikimas teismui – 200,00 Eur; paieška nekilnojamojo turto registre ir išrašų spausdinimas – 55,35 Eur, žyminio mokesčio kompensavimas – 22,79 Eur. Pagal bylos duomenis pareiškėjos interesus nagrinėjamoje administracinėje byloje atstovavo advokatas Saulius Tamošaitis. Kartu su prašymu pridėti įrodymai, kurie patvirtina, kad nurodyta suma buvo sumokėta pareiškėjos atstovui.
Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (skundo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Kadangi procesiniai veiksmai - skundo surašymas - buvo atliekami 2021 m. III ketvirtyje, pagrindu imami 2021 m. I ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2021 m. I ketvirtį buvo 1517,40 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 3793,50 Eur (1517,40 * 2,5). Pareiškėja prašo priteisti 800,00 Eur už skundo surašymą. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalaus užmokesčio dydį, todėl galėtų būti priteista.
Dėl prašomų priteisti 200,00 Eur už susipažinimą su atsakovo atsiliepimu ir jo vertinimą teisėjų kolegija mano, kad nurodyti veiksmai yra sudėtinė atstovavimo, įrodymų rinkimo dalis, todėl atskirai už šiuos veiksmus atstovavimo išlaidos nepriteistinos.
Pareiškėja prašo priteisti 200 Eur už įrodymų rinkimą ir prašymo dėl jų prijungimo parengimą ir pateikimą teismui. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovas 2021-08-03, 2021-08-16, 2021-10-07 teismui pateikė prašymus ir įrodymus, kurie pridėti į bylą. Rekomendacijų 8.17 punkte nustatyta, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių); o 8.18 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nurodyti veiksmai atlikti 2021 m. III - IV ketvirčiuose, todėl imami 2021 I ir II ketvirčių vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris atitinkamai buvo 1517,40 Eur ir 1566,40 Eur. Atitinkamai už pateiktus teismui 2021-08-03, 2021-08-16, 2021-10-07 prašymus ir įrodymus prašoma suma (200,00 Eur) neviršija rekomenduotino priteisti dydžio, nes už 2021-08-03, 2021-08-16 prašymus su pateiktais įrodymais galėtų būti priteista po 151,74 Eur, o už 2021-10-07 – 156,40 Eur.
Pareiškėjas prašo priteisti 55,35 Eur už paiešką nekilnojamojo turto registre ir išrašų spausdinimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrįsti išlaidas, t.y., panaikinti bet kokias abejones dėl prašomų priteisti išlaidų dydžio ir pagrįstumo, yra suinteresuotos proceso šalies pareiga (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti kiek jai kainavo išrašai iš nekilnojamojo turto registro ir jų spausdinimas. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už paiešką nekilnojamojo turto registre ir išrašų spausdinimą (55,35 Eur) yra pagrįstos ir turėtų būti priteistos.
Iš pateikto 2021-07-08 vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos naudai iš atsakovės priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis.
Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti iš dalies, todėl iš atsakovės priteisiamos visos pagrįstos pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, turi atsižvelgti ir į bendruosius teisės principus – išlaidos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (2.1 papunktis); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3 papunktis); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 papunktis); advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 papunktis). Sprendžiant dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, atsižvelgiama į tai, kad skundas tenkintas iš dalies, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus, ir daroma išvada, jog iš atsakovės priteistina 1022,79 Eur (800,00 Eur už skundo surašymą + 200 Eur už prašymus su įrodymais + 22,50 Eur žyminis mokestis) išlaidų dydžio suma per didelė, todėl pareiškėjai priteistina 800,00 Eur. Kitoje dalyje prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas” skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2021-07-02 išvadą „nepritarta” su pastaba „neatsižvelgta į 2021-05-17 pateiktą projekto tikrinimo pastabą” ir įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento pagal 2020 m. Poilsio pastato paprastojo remonto (duomenys neskelbtini), projektą, išdavimo pareiškėjai.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas ” iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 800,00 Eur (aštuoni šimtai eurų) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.