Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-309-556/2020

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-04
Bylos Nr.: eA-309-556/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02674-2016-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
Trečiasis asmuo: B. M. Ž., D. Š., S. B., S. A., N. L., R. V., K. G. K., E. P., V. A., P. A. A.
Pareiškėjas: Tvirtovės alėja
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybės admnistracija Tvirtovės alėja

Administracinė byla Nr. eA-309-556/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02674-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 17.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens B. M. Ž. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tvirtovės alėja“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – D. Š., B. M. Ž., S. B., S. A., N. L., R. V., K. G. K., E. P., V. A., P. A. A.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tvirtovės alėja“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo išduoti statybos leidimą statyti naują pastatą (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, jog iš Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) sužinojo, kad atsakovo atstovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N. V. 2016 m. lapkričio 29 d. atsisakė išduoti pareiškėjui statybos leidimą. IS „Infostatyba“ buvo nurodytos tokios atsakovo pastabos: 1) atlikti pakartotinę projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą; 2) spręsti dėl įvažos į sklypą taip, kad būtų išlaikytas norminis atstumas iki pastato (duomenys neskelbtini) langų; 3) išlaikyti norminį atstumą nuo projektuojamos įvažos į požeminį garažą iki esamo prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) langų; 4) išlaikyti norminį atstumą nuo projektuojamo pastato langų iki esamo pastato – garažo (duomenys neskelbtini); 5) projektuojamame požeminiame garaže automobilių statymui skirti 5 x 2,5 m plotą be kliūčių, kaip tai nustato teisės aktai, kad būtų galima užtikrinti patogų automobilių stovėjimo vietų naudojimą; 6) nurodyti konkrečius sklypo plano sprendinius, kurie užtikrintų, kad lietaus vanduo nepateks į kaimyninius sklypus.

3. Pareiškėjas manė, kad nurodytos pastabos yra nepagrįstos, todėl turėtų būti panaikintos. Anot pareiškėjo, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnyje nustatytus terminus, pagal kuriuos sprendimas dėl statybos leidimo išdavimo turėjo būti priimtas per 10 darbo dienų nuo prašymo įkėlimo į IS „Infostatyba“, t. y. 2016 m. lapkričio 9 d., tačiau 2016 m. lapkričio 15 d. procesas buvo sustabdytas, sustabdymo priežastys nenurodytos. 2016 m. lapkričio 29 d. IS „Infostatyba“ atsirado įrašas, kad prašymas išduoti statybos leidimą yra nepatenkintas ir nurodytos naujos pastabos.

4. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo pirmoji pastaba nepagrįsta, kadangi projektinių pasiūlymų viešinimo procedūra jau buvo atlikta kelis kartus, savivaldybei paprašius, nors pareiškėjas to daryti neprivalėjo. Atsakovo antroji pastaba nepagrįsta, kadangi įvažiuojamasis kelias į sklypą yra esamas ir nekeičiamas, todėl nėra pagrindo spręsti įvažos į sklypą sprendinių. Teisės aktuose nėra nurodymo išlaikyti norminį atstumą iki kaimyninio pastato langų. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos), 68 punkte pateiktoje lentelėje nurodyti atstumai nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių pagal stovėjimo vietų skaičių. Trečioji atsakovo pastaba taip pat nepagrįsta, nes Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte pateiktoje lentelėje nurodyta, kad nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių, kai mašinų skaičius 10 ir mažiau, atstumas iki visuomeninių pastatų langų yra 10 m. Projekte išlaikomas 12,27 m atstumas, todėl sąlyga tenkinama. Atsakovo ketvirtoji pastaba nepagrįsta, kadangi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte pateiktoje lentelėje nurodyta, jog nuo garažų ir atvirų automobilių aikštelių, kai automobilių skaičius 10 ir mažiau, atstumas iki gyvenamųjų namų langų yra 10 m. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje pažymėta, kad nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Šiuo atveju tokių duomenų įrašyta nėra. Atsakovo penktoji pastaba nepagrįsta. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. D1-933 (toliau – ir STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“), 113 punkto nuostatas, lengvųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos vadovaujantis 31 lentele. Šios lentelės pastaboje nurodyta, kad šoninėje apsaugos zonoje negali būti tvirtų (standžių) kliūčių (pastatai, aptvarai, sienos, medžiai, kelio ženklai, šviestuvų atramos ir pan.). Šoninė apsaugos zona žymima punktyrine linija. Projekte užtikrinama, kad šoninėse apsaugos zonose nebūtų tvirtų (standžių) kliūčių. Kadangi automobilis neužima viso 2,5 m pločio, kai kuriose vietose į šį plotį išlenda kolonos, bet jos netrukdo stovėjimo vietomis naudotis patogiai. Užtikrinama galimybė pravažiavus kolonas atverti automobilio duris ir išlipti. Norminiuose aktuose nėra draudimo taip spręsti automobilių statymą. Atsakovo šeštoji pastaba nurodyti konkrečius sklypo plano sprendinius, kurie užtikrintų, kad lietaus vanduo nepatektų į kaimyninius sklypus, nepagrįsta, nes sklypo plano dalyje pateikiamas teritorijos vertikalus planavimas ir lietaus bei paviršinių nuotekų nuvedimo bei surinkimo sprendiniai. Paviršinės nuotekos nuo pastato ir sklypo kietų dangų nuvedamos į uždarą lietaus vandens surinkimo sistemą. Lietus nuo vejos ir gėlynų natūraliai susigeria į gruntą. Pareiškėjo vertinimu, atsisakyme išduoti statybos leidimą nėra nurodyta, kokių objektyvių duomenų (faktų) ir teisės normų pagrindu jis priimtas, todėl atsisakymas išduoti statybos leidimą akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

Šalies argumentai

5. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

6. Atsakovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 70-2-4013 buvo išreikštas sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento statyti naują statinį pagal Daugiabučio gyvenamojo namo statybos, gyvenamosios paskirties pastato ((duomenys neskelbtini)) griovimo (duomenys neskelbtini), Kaune, techninį projektą (toliau – ir projektas). Projektas buvo patikrintas tikrinančių institucijų. Pareiškėjo prašymas išduoti leidimą buvo užregistruotas tikrinti 2016 m. spalio 25 d. Pareiškėjo projektas buvo pateiktas tikrinantiems subjektams, kurie dar nebuvo pritarę projektui – Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentui. Tikrintojai 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. pateikė savo išvadas pritarti pareiškėjo projektui. Užduoties įvykdymo terminas IS „Infostatyba“ buvo nurodytas 2016 m. lapkričio 6 d. Leidimo išdavimo procesas 2016 m. lapkričio 15 d. buvo sustabdytas, dar prieš pasibaigiant užduoties vykdymo terminui. 2016 m. lapkričio 29 d. užduotis IS „Infostatyba“ buvo įvykdyta neviršijant 10 darbo dienų termino. Galimybė sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“), 14 punkte. Pareiškėjo nurodytus galimus terminų neatitikimus atsakovas laikė neesminiais bei negalinčiais turėti įtakos pačiam sprendimui išduoti ar neišduoti statybą leidžiantį dokumentą. Numatomo statyti pastato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) projekto sprendiniai kėlė įvairių neaiškumų bei klausimų, vertinant daugkartinį kaimyninių žemės sklypų savininkų skundų bei prašymų teikimą. Siekiant išsamiai išnagrinėti bei įvertinti projekto sprendinius, jų atitiktį teisės aktų reikalavimams bei įvertinti pateiktų suinteresuotos visuomenės skundų pagrįstumą, buvo nuspręsta sustabdyti procesą bei išsamiai įvertinti pateiktą projektą.

7. Atsakovas dėl pirmosios pastabos pastebėjo, kad pareiškėjas nepateikė teisinių motyvų, kodėl negali būti atliekama pakartotinė viešinimo procedūra. Projektiniai pasiūlymai dėl numatomo statyti Pastato jau buvo viešinti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pataisius, patikslinus projekto sprendinius pagal pateiktas pastabas bei vertinant kaimyninių sklypų savininkų bei gyventojų susirūpinimą bei susidomėjimą, buvo tikslinga ir būtina sudaryti galimybes suinteresuotai visuomenei susipažinti su pataisytais projekto sprendiniais, atliekant viešinimo procedūrą teisės aktuose nustatyta tvarka. Antroji pastaba, atsakovo vertinimu, atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (toliau – ir STR „Gyvenamieji pastatai“), nuostatas, jog projektuojant gyvenamąjį namą būtina numatyti įvažiavimą. Esamu įvažiuojamuoju keliu anksčiau naudojosi gyvenamojo namo, susidedančio iš 5 kambarių, gyventojai, pareiškėjo projektuojamo naujo trijų aukštų su cokoliniu aukštu 12 butų gyvenamojo namo įvaža bus naudojamasi žymiai intensyviau, todėl būtina išlaikyti norminį atstumą iki pastato (duomenys neskelbtini) langų. Vadovaudamasis STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punktu, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punktu, atsakovas pažymėjo, kad projektuojamame Pastate numatoma įrengti 12 automobilių stovėjimo vietų, todėl atstumas nuo įvažiavimo iki gyvenamųjų pastatų langų turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų. Be to, pagal minėto STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 124 punktą, atstumai nuo požeminių, pusiau požeminių ir pirmuosiuose aukštuose įrengtų uždaro tipo garažų sienų nereglamentuojami, tačiau turi būti išlaikyti atstumai nuo įvažiavimo ir išvažiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki greta esančių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų – ne mažiau kaip 15 m. Ši nuostata nurodyta ir projekto aiškinamajame rašte, taigi, laikytina, kad pats pareiškėjas pripažino, kad ši nuostata taikytina ginčo atveju. Projekto aiškinamajame rašte pateikta sklypo schema su automobilių stovėjimo vietomis bei pažymėtais atstumais nuo pastato (duomenys neskelbtini), tačiau šioje schemoje nėra pažymėta įvažiavimo į sklypą vieta bei atstumas nuo jos iki pastato (duomenys neskelbtini), todėl kyla pagrįsta abejonė, ar yra išlaikomas 15 metrų atstumas.

8. Atsakovo vertinimu, trečioji pastaba yra pagrįsta Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkto nuostatomis išlaikyti nuo įvažos iki visuomeninių pastatų langų ne mažesnį kaip 10 metrų atstumą, jei numatomas automobilių skaičius yra 11–50. Projekto medžiagoje apskritai nebuvo nurodyti duomenys dėl atstumų nuo įvažiavimo vietos iki pastato (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tik savo skunde pateikė sklypo schemą, kurioje parodytas atstumas nuo įvažos į garažą iki pastato (duomenys neskelbtini) sienos. Atsakovo nuomone, statybą leidžiančius dokumentus išduodantis subjektas turi pagrindą reikalauti iš statytojo pagrįsti, kad techninio projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Ketvirtoji pastaba grindžiama STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punktu. Reikalavimas išlaikyti norminį atstumą teisės akte formuluojamas ne kaip reikalavimas nustatyti tam tikrą specialiąją žemės ir naudojimo sąlygą (sanitarinę apsaugos zoną), o tiesiog išlaikyti atstumus tarp konkrečių objektų, ne mažesnius, nei nurodytus Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte. (duomenys neskelbtini) statomi 1–2 automobiliai, todėl atstumas nuo garažo iki projektuojamo Pastato langų turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų. Pareiškėjo projekte nėra duomenų, pagrindžiančių, ar yra išlaikomas reikalaujamas 10 metrų atstumas iki Pastato langų. Penktoji pastaba grindžiama STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 113 punktu, kuriame numatyta, kad lengvųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos vadovaujantis 31 lentele. Vienai automobilio stovėjimo vietai pagal 31 lentelėje numatytus reikalavimus turi būti skirtas 2,5 m plotis. Toks plotis vienai automobilio stovėjimo vietai numatytas ir projekte, tačiau keliose stovėjimo vietose yra suprojektuotos 0,50 m skersmens kolonos. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, negalima teigti, kad suprojektuoti automobilių stovėjimo vietų įrengimo sprendiniai visiškai atitinka nurodyto STR 31 lentelės reikalavimus. Šeštoji pastaba grindžiama Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (toliau – STR „Statinio projektavimas“) 7.4.3 punktu. Kaip matyti iš projekte esančio sklypo vertikaliojo plano, žemės sklype (duomenys neskelbtini) planuojama sklypo paviršiaus altitudė yra 80,85 m ties žemės sklypais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuose esama žemės paviršiaus altitudė nurodoma 80,23 m, 80,33 m, 80,54 m. Taigi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planuojamos žemės paviršiaus altitudės yra aukštesnės, nei nurodytuose gretimuose žemės sklypuose. Projekto sprendiniuose nėra numatytos priemonės (borteliai, sienutės ir pan.), apsaugančios lietaus vandens nutekėjimą į kaimyninius sklypus.

9. Atsakovo vertinimu, skundžiamas Sprendimas buvo pagrįstas nepritarimo projektui motyvais (pastabomis). Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

10. Tretieji suinteresuoti asmenys prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi atsakovas pagrįstai ir teisėtai neišdavė pareiškėjui statybos leidimo dėl pareiškėjo projekto esminių trūkumų ir teisės aktų reikalavimų nesilaikymo bei nurodė pagrįstas pastabas.

II.

11. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Tvirtovės alėja“ skundą patenkino visiškai. Panaikino atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo išduoti statybos leidimą statyti naują pastatą.

12. Teismas pažymėjo, kad iš esmės ginčas byloje kilo dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui statybos leidimą teisėtumo.

13. Pareiškėjas atsisakymo išduoti statybos leidimą neteisėtumą iš esmės grindė dviem pagrindiniais argumentais – statybos leidimo išdavimo procedūrinių terminų ir tvarkos bei materialiosios teisės normų reikalavimų pažeidimu.

14. Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminų teismas pažymėjo, jog pareiškėjo prašymas dėl statybos leidimo išdavimo 2016 m. spalio 25 d. buvo teikiamas pakartotinai su ištaisytomis projekto pastabomis, kurios buvo nurodytos anksčiau, 2016 m. spalio 13 d., tikrinusių projektą ir jam nepritarusių institucijų – Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento. Pirmiau minėtos institucijos, anksčiau nepritarusios ir turėjusios pastabų dėl projekto, 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. tikrindamos 2016 m. spalio 25 d. pakartotinai, pritarė projektui ir jokių pastabų nenurodė. Visos kitos institucijos – akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Kauno energija, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyris, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius, AB „TEO LT“, UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Infrastruktūros poskyris, anksčiau, t. y. 2016 m. spalio 13 d., tikrinusios pagal savo kompetenciją pareiškėjo projekto sprendinius, pastabų neturėjo, pareiškėjo projektui pritarė.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas vadovavosi Statybos įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 15–17 dalimis, 18 dalies 3 punktu, 23 straipsnio 20 dalimi ir pažymėjo, kad statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų (jų padalinių) nepritarimų statinio projektui.

16. Remdamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio 21 ir 22 dalimis, teismas akcentavo, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra pradedama statytojui pateikus prašymą ir privalomus dokumentus ir tik po to vyksta dokumentų ir statinio techninio projekto tikrinimas, pakartotinai pateikto pakeisto pagal gautas pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, šiuo atveju tikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atliekamos per perpus trumpesnius terminus, negu nurodyti Statybos įstatymo 23 straipsnyje statinio projekto tikrinimo ir statybos leidimo išdavimo terminai.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo statybos techninis projektas statybos leidimui gauti buvo teikiamas pakartotinai, ištaisant 2016 m. spalio 13 d. tikrinusių institucijų – Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento nurodytas pastabas dėl pareiškėjo projekto, todėl pakartotinis statybos projekto tikrinimas turėjo būti užbaigtas ne per 10 darbo dienų, bet per 5 darbo dienas, skaičiuojant nuo projekto paskelbimo IS „Infostatyba“ dienos.

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2016 m. spalio 25 d. prašymas išduoti leidimą buvo užregistruotas tikrinti tą pačią dieną. Tikrinantys subjektai, ankstesnio tikrinimo metu nepritarę projektui, 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2016 m. lapkričio 3 d. pritarė pareiškėjo 2016 m. spalio 25 d. pateiktam pakartotinai tikrinti projektui. Taigi nurodytos institucijos, pakartotinai tikrinusios pareiškėjo projekto sprendinius, kuriems anksčiau buvo nepritarusios, sutrumpinto 5 darbo dienų termino nepažeidė. Tačiau užduoties įvykdymo terminas IS „Infostatyba“ buvo nurodytas 2016 m. lapkričio 16 d. Nurodytas terminas atitinka Statybos įstatymo 23 straipsnio 21 dalies 3 punkte nurodytą 15 dienų terminą, tačiau ginčo atveju šis terminas pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalį, tikrinant pareiškėjo projektą pakartotinai, turėjo būti perpurs trumpesnis.

19. Teismo nuomone, atsakovas, spręsdamas statybos leidimo išdavimo ar neišdavimo klausimą, sutrumpinto termino, numatyto Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalyje, nesilaikė, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę per Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalyje numatytą sutrumpintą terminą, kuris neabejotinai naudingas statytojui – pareiškėjui, užbaigti statybos leidimo išdavimo procedūrą.

20. Teismas pažymėjo, jog statybos leidimo išdavimo procesas 2016 m. lapkričio 15 d. buvo sustabdytas 10 darbo dienų, kaip nurodė atsakovas, dar iki IS „Infostatyba“ nurodyto užduoties įvykdymo termino.

21. Dėl statybos leidimo išdavimo proceso sustabdymo, teismas akcentavo, kad Statybos įstatymas nereglamentuoja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo, tačiau statybos techninio projekto tikrinimo procedūros sustabdymo aplinkybės numatytos STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte. Taigi teisė sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą turi būti realizuojama tik esant STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte numatytoms sąlygoms.

22. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas pažymėjo, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymą lėmė kaimyninių sklypų savininkų bei gyventojų skundas dėl planuojamo statyti Pastato projekto. Teismo nuomone, projekto teisėtumo vertinimas ir kaimyninių sklypų savininkų bei gyventojų 2016 m. lapkričio 10 d. skundo tyrimas, dėl to sustabdant statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą, neatitiko STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte numatytų sąlygų, leidžiančių sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą, bei gero administravimo principo reikalavimų.

23. Visų pirma, negali būti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą sustabdančiu pagrindu trečiųjų asmenų skundai. Antra, STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte minimos aplinkybės dėl procedūros sustabdymo, susijusios su abejonėmis dėl nepritarimo projektui motyvų. Tai reiškia, kad abejonės dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo turi būti dėl kompetentingų institucijų ir subjektų, nurodytų Statybos įstatymo 23 straipsnio 15–17 dalyse, dalyvaujančių statinio techninio projekto tikrinime, pritarimo ar nepritarimo motyvų ir argumentų, tačiau ne dėl trečiųjų asmenų, neįgaliotų vertinti projekto teisėtumą, skundų. Trečia, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas, sustabdęs statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą, privalėjo ne vėliau kaip per 5 dienas organizuoti suinteresuotų šalių pasitarimą, kurio metu būtų siekiama išsiaiškinti abejones. Tačiau atsakovo įgaliotas valstybės tarnautojas STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte numatytos pareigos suorganizuoti šalių pasitarimą, kurio metu būtų siekiama išsiaiškinti abejones, neįvykdė. Nustatytos faktinės aplinkybės ir minėtų teisės aktų reikalavimai patvirtina, kad atsakovas veikė neteisėtai ir šališkai, vertindamas tik trečiųjų asmenų, gyvenančių greta planuojamo statyti Pastato, 2016 m. lapkričio 10 d. skundo argumentus. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektas, nesilaikė gero administravimo principo imperatyvų, užtikrinančių, kad viešojo administravimo subjekto veikloje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų reikalavimų bei vykdomos administracinės procedūros atitiktų teisės aktų reikalavimus, būtų nešališkos ir objektyvios. Dėl nurodytų priežasčių ir argumentų, teismas konstatavo, jog atsakovas nesilaikė statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisingą ir teisėtą prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą nagrinėjimą.

24. Dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo priežasčių teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir projektas 2016 m. spalio 25 d. buvo pateiktas tikrinti pakartotinai, su ištaisytomis pastabomis, kurios buvo nurodytos anksčiau, 2016 m. spalio 13 d., tikrinusių projektą ir jam nepritarusių institucijų, tikrinant pareiškėjo projektą pagal ankstesnį 2016 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjo prašymą išduoti statybos leidimą. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas, tikrindami pakartotinai pareiškėjo 2016 m. spalio 25 d. pateiktą pataisytą projektą, pritarė projektui ir jokių pastabų nenurodė. Visos kitos institucijos anksčiau, t. y. pagal ankstesnį 2016 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjo prašymą, 2016 m. spalio 13 d. tikrindamos pagal kompetenciją pareiškėjo projekto sprendinius, buvo pritarusios pareiškėjo projektui.

25. Atsakovas, gavęs trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą dėl pareiškėjo projekto, 2016 m. lapkričio 29 d. atsisakė išduoti pareiškėjui statybos leidimą pagal pareiškėjo 2016 m. spalio 25 d. prašymą bei nurodė šešis nepritarimo projektui ir statybą leidžiančio dokumento neišdavimo motyvus (pastabas).

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismas vadovavosi STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punktu ir pažymėjo, kad atsakovo pastaba atlikti pakartotinę projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą buvo nauja, ankstesnių patikrinimų metu nenurodyta. Bylos duomenys patvirtina, kad projekto viešinimo procedūra pagal ginčo metu galiojusio STR „Statinio projektavimas“ VIII skyriaus nuostatas buvo atlikta 2016 m. gegužės 2 d. STR „Statinio projektavimas“ nenumato jokių teisinių pagrindų pakartotinai atlikti viešinimo procedūrą, kuri jau buvo atlikta ir dėl jos teisėtumo nebuvo iškilusių abejonių. Teismas darė išvadą, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, jog pataisytas statinio statybos techninis projektas būtų pakartotinai viešinamas. Teismas vadovavosi Statybos įstatymo 37 straipsniu, 2 straipsnio 45 dalimi, STR „Statinio projektavimas“ 7.2.2 ir 61 punktais ir pažymėjo, kad atsakovas savo pastabos atlikti pakartotinę projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą nepagrindė tai patvirtinančiomis konkrečių teisės aktų normomis, kuriose būtų numatytas reikalavimas pakartoti viešinimo procedūrą. Kadangi minėtas STR „Statinio projektavimas“ nenumatė reikalavimų bei sąlygų kartoti teisėtai atliktą projekto viešinimo procedūrą, atsakovo nurodyta pastaba ir argumentai dėl viešinimo procedūros pripažinti nepagrįstais teisės aktų nuostatomis.

27. Taip pat nepagrįsta pripažinta atsakovo nurodyta antroji pastaba spręsti dėl įvažiavimo į sklypą taip, kad būtų išlaikytas norminis atstumas iki pastato (duomenys neskelbtini) langų. Visų pirma, teismas pažymėjo, kad nurodyta pastaba dėl įvažiavimo į sklypą norminių atstumų yra nauja, ankstesnių projekto tikrinimo procedūrų metu niekada nebuvo nurodyta. Be to, jokie teisės aktai nereglamentuoja norminių atstumų nuo būtent įvažiavimo į sklypą iki gretimo pastato langų.

28. Atsakovo trečioji pastaba išlaikyti norminį atstumą nuo projektuojamos įvažos į požeminį garažą iki esamo prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) langų pripažinta kartotine. Panašaus pobūdžio pastaba buvo nurodyta projekto tikrinimo procedūrų metu 2016 m. sausio 25 d. ir 2016 m. gegužės 27 d. tikrinusios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyrio. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovo pastaba išlaikyti norminį atstumą nuo projektuojamos įvažos į požeminį garažą, kuriame projektuojama įrengti 12 automobilių stovėjimo vietų, iki esamo prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, langų susijusi su reikalavimu išlaikyti norminį atstumą, tačiau nurodyta pastaba nebuvo susijusi su reikalavimu projekto planinėje medžiagoje nurodyti ar pažymėti atstumą nuo projektuojamos įvažos į požeminį garažą iki pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, langų. Todėl teismas vertino, kad atsakovo atsiliepime nurodyti nauji argumentai nebuvo atsisakymo išduoti statybos leidimą pagrindas.

29. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys, t. y. pareiškėjo pateikta atstumų iki pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, langų nustatymo schema bei Ekspertinio tyrimo akte nurodyta išvada patvirtina, jog 10 metrų atstumas nuo projektuojamos įvažos į požeminį garažą, kuriame numatoma įrengti 12 automobilių stovėjimo vietų, iki visuomeninės paskirties pastato – taros supirktuvės (duomenys neskelbtini), Kaune, langų yra išlaikytas. Atsakovas atsiliepime iškreipė šios pastabos turinį, nurodydamas papildomą argumentą, jog techninio projekto medžiagoje apskritai nebuvo nurodytas atstumas nuo projektuojamos įvažos į požeminį garažą iki pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, langų, todėl teismas nurodytą pastabą pripažino nepagrįsta, nes norminis atstumas išlaikytas, o pastaba techninio projekto planinėje medžiagoje nurodyti ar pažymėti atstumą nurodyta tik atsakovo atsiliepime.

30. Trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikto Vertinimo akto išvadomis teismas nesivadovavo, kadangi vertintojas neįvertino, jog pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra taros supirktuvė – visuomeninės paskirties pastatas, kuriam taikomas ne 15 m, bet 10 m atstumo reikalavimas nuo projektuojamo pastato įvažiavimo į požeminį garažą, kuriame planuojama įrengti 12 automobilių stovėjimo vietų. Vertinimo akte nurodytas 15 m atstumas nuo projektuojamo Pastato įvažiavimo vartų iki visuomeninės paskirties pastato, kuris teisės aktuose nėra reglamentuojamas, minėtas teisės aktas neišskiria objekto – įvažiavimo vartų.

Žemesnės instancijos teismas

31. Atsakovo ketvirtoji pastaba išlaikyti norminį atstumą nuo projektuojamo Pastato langų iki esamo pastato garažo (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat vertinta kaip kartotinė, nes panašaus pobūdžio pastabos buvo nurodytos ir ankstesnių projekto tikrinimo procedūrų metu. Teismas atkreipė dėmesį, jog pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra garažas, jo kadastro duomenys nustatyti 1995 metais, vadinasi, pastatas pastatytas pirmiau nei projektuojamas. Bylos duomenys patvirtina, jog atstumas nuo projektuojamo Pastato langų iki pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, yra mažesnis nei 10 metrų. Tačiau nagrinėjamame ginče teismas vertino tai, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkto reikalavimas išlaikyti atstumą turi būti vertinamas nuo projektuojamo Pastato įvažiavimo į požeminį garažą iki gretimo pastato, ginčo atveju – garažo langų. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs į tai, kad statinio projektavimui nebuvo nustatyta jokių specialiųjų architektūros reikalavimų išlaikyti atstumus nuo projektuojamo Pastato langų iki pastato – garažo (duomenys neskelbtini), Kaune. Siekiant apsaugoti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir interesus STR „Gyvenamieji pastatai“ 173 punktas numato projektuojamo statinio visumos poveikį tretiesiems asmenims. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kad atstumas nuo projektuojamo Pastato langų iki esamo pastato – garažo (duomenys neskelbtini), Kaune, realiai pablogins garažo (duomenys neskelbtini), Kaune, naudotojų sąlygas. Teismas pažymėjo ir tai, kad kompetentinga institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyris anksčiau (2016 m. gegužės 27 d.) nepritaręs projektui ir nurodęs panašaus pobūdžio pastabas, 2016 m. spalio 13 d., atlikdamas pakartotinį projekto tikrinimą, projektui pritarė ir pastabų dėl šio norminio atstumo nenurodė. Nurodyti atsakovo veiksmai, skirtingai (prieštaringai) vertinant pareiškėjo projekto teisėtumą – nenuoseklūs. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju nurodyti viešojo administravimo subjekto projekto tikrinimo procedūros pažeidimai ir tuo pagrindu atsisakymas išduoti statybos leidimą, teismo vertinimu, negali būti vertinami kaip pagrįsti ir teisėti, nes kelia abejonių pastabų pagrįstumu ir pakartotinio tikrinimo proceso teisėtumu bei objektyvumu.

32. Atsakovo penktoji pastaba vertinta kaip nauja, nepagrįsta jokiais teisės aktų reikalavimais, aiškiais argumentais, leidžiančiais abejoti projekto sprendiniais dėl automobilių stovėjimo vietų ploto neužtikrinimo. Aplinkybė, kad minėtas plotas gali būti neužtikrintas dėl suprojektuotų kolonų, nurodyta tik atsakovo atsiliepime. Kadangi nurodyta pastaba nauja, anksčiau tikrinant projekto sprendinius nebuvo nurodyta, todėl prieštarauja STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkto imperatyvioms nuostatoms, draudžiančioms pakartotinai tikrinant projektą nurodyti naujas pastabas, nenustačius duomenų, kad projekto sprendiniai po ankstesnių patikrinimų turėjo įtakos projektui pritarusių institucijų patikrinimo išvadai.

Atsiliepimas

33. Atsakovo šeštoji pastaba nurodyti konkrečius sklypo plano sprendinius, kurie užtikrintų, kad lietaus vanduo nepatektų į kaimyninius sklypus, vertinta kaip kartotinė, nes panašaus pobūdžio pastaba buvo nurodyta 2016 m. sausio 25 d., tačiau tikrinant 2016 m. gegužės 27 d. ir 2016 m. spalio 13 d. pareiškėjo projektą, minėta atsakovo pastaba nebuvo nurodyta. Tai, kad ji vėliau tikrinant pareiškėjo projektą nebuvo nurodyta, teismui kėlė pagrįstų abejonių nurodytos pastabos objektyvumu, pagrįstumu ir teisėtumu.

34. Nagrinėjamo ginčo atveju vadovautasi Ekspertinio tyrimo akto duomenimis ir išvadomis, Teismui nekilo jokių abejonių dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir asmens, teikusio išvadas, kompetencijos. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas nedetalizavo ir konkrečiai nenurodė, kokie projekto sklypo sutvarkymo plano ir sklypo vertikaliojo plano brėžinyje nurodyti duomenys neatitinka STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ skyriaus „Vandens ir nuotekų šalinimo dalies“ reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

35. Teismas vadovavosi STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punktu ir pažymėjo, kad atsakovo pirmiau nurodytos trys iš šešių nepritarimo pastabų yra naujos, dėl to nustatytas akivaizdus Statybos įstatymo ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkto imperatyvių reikalavimų pažeidimas. Nustatytas pažeidimas leido teismui teigti, jog tikrinančio subjekto nepritarimas projektui ir atsisakymas išduoti leidimą statyti statinį nepagrįstas. Teismas pažymėjo ir tai, kad nenustatė jokių pagrįstų aplinkybių teigti, jog pakeisti projekto sprendiniai po ankstesnių patikrinimų turėjo įtakos projektui pritarusių institucijų patikrinimo išvadai, be to, tokių aplinkybių nenurodė ir nepagrindė atsakovas. Todėl STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte nurodyta išimtis, suteikianti teisę teikti naujas pastabas po ankstesnių patikrinimų, kai pagal ankstesnes pastabas pakeisti statinio projekto sprendiniai turi įtakos projektui pritarusiųjų institucijų ar subjektų projekto patikrinimo išvadai, nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina.

36. Įgaliotas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N. V. IS „Infostatyba“ 2016 m. lapkričio 29 d. priėmė ginčijamą administracinį sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo išduoti leidimą statyti naują pastatą (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodydamas nepritarimo projektui motyvus (pastabas). Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 70-2-4013 buvo informuotas apie įgalioto asmens priimtą Sprendimą, atsakant į pareiškėjo 2016 m. spalio 25 d. prašymą.

37. Teismas atkreipė dėmesį, kad viešojo administravimo institucijos priimamiems individualaus pobūdžio administraciniams aktams keliami bendrojo pobūdžio reikalavimai, įtvirtinti VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Skundžiamas Sprendimas motyvuojamas pastabomis, kurios lakoniškos, neargumentuotos ir nepagrįstos teisės aktų reikalavimais. Taigi viešojo administravimo subjektų veikla, susijusi su statinių projektų tikrinimu ir statybos leidimų išdavimu, turi būti pagrįsta ne tik statinių statybos techninių projektų tikrinimą ir statybos leidimų išdavimą reglamentuojančių aktų reikalavimais, bet ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo ir nešališkumo principais, kurie, teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju buvo pažeisti atsakovui iš esmės subjektyviai sprendžiant ne pareiškėjo prašymo išduoti statybos leidimą teisėtumą ir pagrįstumą, bet vertinant trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą dėl pareiškėjo projekto, ir būtent tai nulėmė viešojo administravimo subjekto veiksmų neobjektyvumą ir neteisėtumą, nevykdant statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

38. Teismas sprendė, kad dėl pirmiau nurodytų projekto tikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo esminių procedūrinių pažeidimų iš esmės tampa neaktualus ir materialinių ginčo teisinių santykių teisėtumo vertinimas, kadangi vien nustatytų esminių procedūrinių pažeidimų pakanka pripažinti skundžiamą Sprendimą neteisėtu.

39. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyti akivaizdūs esminiai tiek projekto vertinimo procedūriniai, tiek materialiosios teisės reikalavimų pažeidimai, skundžiamas 2016 m. lapkričio 29 d. IS „Infostatyba“ nurodytas sprendimas atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą statyti naują pastatą (duomenys neskelbtini), Kaune, panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

III.

40. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

40.1. Teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminus. Teismas, nustatęs, kad ginčo Pastato projektui patikrinti taikytinas Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies 3 punktas, neargumentavo, kodėl būtent šis punktas turėjo būti taikomas. Kadangi pareiškėjo norimas statyti pastatas priskirtinas neypatingų statinių kategorijai, tokio statinio projekto tikrinimo terminas reglamentuotas Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies 2 punkte. 3 punktas taikomas tik tais atvejais, kai projektas nepatenka nei į 1, nei į 2 punkte nurodytus atvejus. Atitinkamai sprendimas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo turėjo būti priimtas pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 21 dalyje reglamentuotus terminus. Neypatingam statiniui taikytinas minėtos normos 2 punktas, o ne 3 punktas, kaip nurodė teismas. Kadangi projektas pateiktas pakartotinai, minėti terminai trumpintini perpus, kas lemia, jog projektas turėjo būti patikrintas per 10 darbo dienų, o sprendimas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo priimtas per 15 darbo dienų. Atsakovas akcentuoja, kad užduočių įvykdymo terminus nustato ne patys savivaldybių administracijų darbuotojai, tačiau informacinėje sistemoje automatiškai yra užfiksuojamas ir nustatomas terminas pagal prašymo registravimo datą. Aptarti terminai nebuvo pažeisti.

40.2. Statytojas pateikė prašymą 2016 m. spalio 25 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimas buvo sustabdytas 10 darbo dienų 2016 m. lapkričio 15 d. Pasibaigus projekto tikrinimo procedūrai, buvo vykdoma baigiamoji procedūra – statybą leidžiančio dokumento išdavimas. Būtent šioje stadijoje STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punktas numato galimybę savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam valstybės tarnautojui sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą, kilus abejonių dėl pritarimo projektui pagrįstumo. Šiuo atveju, kilus abejonių dėl vieno iš tikrinančių subjektų (Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir Architektūros skyriaus Architektūros poskyrio) pritarimo projektui pagrįstumo, procedūra buvo sustabdyta ir vėliau pripažinta, jog pritarimas buvo nepagrįstas, ir priimtas skundžiamas Sprendimas. Net ir vertinant bylos faktines aplinkybes taip, kad procedūra sustabdyta pagal trečiųjų asmenų prašymą (su kuo atsakovas nesutinka), STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punktas numato ir tokį atvejį. Be to, dėl planuojamų statybų gautas ne tik minimas trečiųjų asmenų skundas, bet ir kiti kaimyninių sklypų savininkų skundai ir prašymai. Atsakovas pažymi, kad neaišku, kokiais byloje surinktais įrodymais remdamasis teismas konstatavo, jog minėto STR 14 punkte numatyta pareiga organizuoti suinteresuotų šalių pasitarimą nebuvo įvykdyta.

40.3. Atsakovas akcentuoja teisės aktuose reglamentuotas atskiras procedūras – projekto tikrinimą ir statybą leidžiančio dokumento išdavimą, ir pažymi, kad STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte įstatymų leidėjas kalba apie tą situaciją, kai teikiamas projektas patikrinimui pakartotinai, tokiu atveju tikrinančių subjektų (o ne savivaldybės administracijos įgalioto tarnautojo) nepritarimas laikomas nepagrįstu, jei tikrinantys subjektai nurodo naujas pastabas. Tuo tarpu savivaldybės administracijos įgaliotam valstybės tarnautojui yra priskirta statybą leidžiančio dokumento išdavimo funkcija.

40.4. Dėl pirmosios pastabos atsakovas nurodo, jog, atsižvelgus į tai, kad pagal Sprendime pateiktas pastabas bus pataisyti, patikslinti projekto sprendiniai, bei vertinant visuomenės susidomėjimą, nuspręsta, kad ne tik tikslinga, bet ir būtina sudaryti galimybes suinteresuotai visuomenei susipažinti su kitokiais, nei buvo paviešinti anksčiau, projektiniais pasiūlymais, atliekant visuomenės informavimo procedūra. Dėl antrosios pastabos atsakovas remiasi STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 14 punktu ir pažymi, kad projekto aiškinamajame rašte pateikta sklypo schema, tačiau joje nepažymėta įvažiavimo į sklypą vieta bei atstumas nuo jos iki pastato (duomenys neskelbtini), todėl kilo abejonių, ar išlaikomas 15 m atstumas. Dėl trečiosios pastabos atsakovas nurodo, kad tik bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė duomenis, kad nuo projektuojamo įvažiavimo į požeminį garažą iki prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) yra išlaikomas 12,27 m. statumas. Vertindamas tai, kad statinio projekte jokių duomenų apie atstumų išlaikymą ar neišlaikymą nebuvo, atsakovas nesutinka su teismo nuomone, kad ši pastaba nepagrįsta. Dėl ketvirtosios pastabos atsakovas mano, kad teismas neteisingai vertino teisės normos, reglamentuojančios atstumus nuo garažų paskirties statinių iki pastatų langų, tikslus ir paskirtį. Techniniame projekte nėra duomenų, pagrindžiančių, kad yra išlaikomas reikalaujamas 10 m atstumas iki projektuojamo pastato langų, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas, teikdamas skundą. Atsakovas nesutinka ir su penktąja pastaba, pažymėdamas, kad projektuojamame garaže automobilių parkavimui turėjo būti skirtas reglamentuotas plotas be jokių kliūčių. Šiuo atveju kolonos buvo kliūtis, kad būtų išlaikomas reglamentuotas automobilių parkavimui skirtas plotas. Dėl šeštosios pastabos atsakovas nurodo, jog nėra aišku, kodėl teismas rėmėsi eksperto pateiktomis išvadomis, kurios iš esmės pagrįstos jo asmeniniu projekto sprendinių vertinimu, o atsakovo argumentai su išsamiais motyvais buvo atmesti. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planuojamo paviršiaus altitudės yra aukštesnės nei gretimuose nurodytuose žemės sklypuose. Todėl projekto sprendiniuose turėjo būti numatytos priemonės (borteliai, sienutės ir pan.), apsaugančios lietaus vandens nutekėjimą į kaimyninius sklypus.

40.5. Statybą leidžiančius dokumentus išduodantis subjektas turi pagrindą reikalauti iš statytojo pagrįsti, kad techninio projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovas motyvuotai, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir vadovaudamasis teisės aktų normomis, pagrindė, kodėl netenkinamas pareiškėjo prašymas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. M. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

41.1. Teismas neteisingai taikė bei aiškino teisės aktų nuostatas, kurios reglamentuoja prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą nagrinėjimą. Išskiriamos dvi procedūros: statinio projekto tikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo argumentų, jog nors projektui pritarė visi subjektai, tačiau, pasibaigus projekto tikrinimo procedūrai, buvo vykdoma antroji procedūra – statybą leidžiančio dokumento išdavimas, dėl kurio sprendimą priima savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas, bet ne projektą tikrinantys subjektai. STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punktas numatė galimybę savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam valstybės tarnautojui sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą 14 punkte nustatyta tvarka ir atvejais. Teismas sprendime nepagrįstai akcentavo, jog procedūros sustabdymas buvo vykdomas tik dėl to, kad skundą pateikė tretieji asmenys, kadangi statybos leidimas buvo neišduotas dėl nurodytų projekto neatitikimų STR. Atsakovas niekada neteigė, kad atsisakymą išduoti statybos leidimą lėmė trečiųjų asmenų skundai. Priešingai, kilo abejonių dėl vieno iš subjektų (Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyrio) pritarimo projektui.

41.2. Dėl teismo argumento, kad trys iš šešių nepritarimo pastabų yra naujai nurodytos, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkto pastraipoje yra nurodyta situacija, jog naujos pastabos negali būti laikomos pagrįstomis, kai jas nurodo projektą tikrinantys subjektai, o ne savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Kitaip tariant, statybos leidimo išdavimo stadijoje naujos pastabos laikomos pagrįstomis, jei naujas pastabas nurodo savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas nėra projektą tikrinantis subjektas ir nepriima sprendimo pritarti ar ne projektui jo tikrinimo metu. Teismas nepagrįstai sutapatino tikrinančių subjektų pateiktas pastabas su savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo priimtame sprendime neišduoti statybos leidimo išdėstytomis pastabomis. Ne to paties subjekto pateiktos pastabos negali būti laikomos naujomis pastabomis STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkto prasme.

41.3. Nors teismas nurodė, kad antroji atsakovo pastaba yra nepagrįsta, nes jokie teisės aktai nereglamentuoja atstumo nuo įvažiavimo į sklypą iki gretimo pastato langų, atstumą nuo įvažiavimo į sklypą iki gretimojo namo langų reglamentuoja STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punktas. Be to, svarbu paminėti ir STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 124 punktą, kuriame imperatyviai pasakyta, kad visais atvejais turi būti išlaikyti atstumai nuo įvažiavimo ir išvažiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų – ne mažiau kaip 15 m. Šie atstumai nėra išlaikyti. Šiuo aspektu buvo kreiptasi tiek į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Aplinkos ministerija), tiek į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, tačiau pateiktų įrodymų teismas nevertino (jie turėjo būti laikomi didesnę įrodomąją galią turinčiais dokumentais). Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad visais atvejais, projektuojant automobilių saugyklą, turi būti skaičiuojami du atstumai: 1) atstumas (pagal automobilių skaičių) nuo įvažiavimo (per sklypą) į saugyklą iki gyvenamųjų ar visuomeninių namų langų; 2) tais atvejais, jei tai požeminis ar pusiau požeminis garažas, atstumas nuo garažo vartų iki langų ir ventiliacijos šachtų, kuris turi būti ne mažesnis nei 15 m pagal STR 124 punktą. Tokį atstumų skaičiavimą pagrindžia ir byloje pateiktas Aplinkos ministerijos 2016 m. liepos 5 d. atsakymas. Duomenų apie ginčo atstumus nebuvo pateikta projekte. Teismas nepagrįstai rėmėsi pareiškėjo pateiktu Ekspertinio tyrimo aktu, nepasisakydamas, kodėl šiuo atveju nesirėmė trečiųjų asmenų patiektu ekspertiniu vertinimu.

41.4. Teismas, analizuodamas trečiosios pastabos teisėtumą, nepagrįstai vadovavosi STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punkto reikalavimu, kai šiuo atveju turėjo būti taikomas to paties STR 124 punktas, kuriame imperatyviai pasakyta, kad visais atvejais turi būti išlaikyti atstumai nuo įvažiavimo ir išvažiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų – ne mažiau kaip 15 m. Pareiškėjas, nesilaikydamas įstatymo nuostatų ir nenurodydamas projekto brėžiniuose privalomų atstumų pats prisiėmė atsakomybę dėl projekto netinkamumo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jam nesuprantama teismo argumentacija dėl atsakovo pateiktos ketvirtosios pastabos. Teismas kėlė byloje neanalizuotą klausimą dėl atstumo nuo projektuojamo Pastato įvažiavimo į požeminį garažą iki gretimo garažo langų. Nei viena šalis nėra kėlusi klausimo, ar atstumo nesilaikymas nuo įvažiavimo į projektuojamo Pastato garažą iki gretimo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), langų gali kažkaip pažeisti trečiųjų asmenų teises. Byloje buvo analizuojama, ar projektuojamo Pastato langai yra nutolę per 15 m nuo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), vartų. Kadangi garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), yra laikomi 1–2 automobiliai, atstumas nuo projektuojamo daugiabučio namo langų iki garažo vartų turėtų būti ne mažesnis kaip 15 m ir šis atstumas nėra speciali sąlyga, registruotina Nekilnojamojo turto registre. Dėl penktosios pastabos trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teisės aktais imperatyviai reglamentuota, jog parkavimo vietai turi būti skirta 5x2,5 m ploto be jokių kliūčių. Projekto neatitikimas teisės aktams yra ne dėl kolonų, bet dėl to, kad kolonos užima parkavimo vietai skirtą teritoriją. Analizuojant STR „Gyvenamieji pastatai“ V skirsnio nuostatas, akivaizdu, kad daugiabučio projektas pažeidžia ne tik trečiųjų asmenų, bet ir būsimo namo gyventojų interesus.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. L. pateikė prisidėjimą prie atsakovo apeliacinio skundo, kuriame palaiko atsakovo apeliaciniame skunde suformuluotą reikalavimą.

43. N. L. pažymi, kad nepagrįstas teismo argumentas, jog atsakovas pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnyje nustatytus statinio patikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminus. Pareiškėjo statinio projektui patikrinti turėjo būti taikomas terminas, nustatytas Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies 2 punkte, o ne 3 punkte, kaip nurodė teismas, nes statinys priskirtinas neypatingų statinių kategorijai. Analogiškai teisės klaida buvo padaryta vertinant ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 21 dalyje reglamentuotus terminus. Be to, vien tariamas procedūrinių reikalavimų neesminis nesilaikymas nesudarytų pagrindo išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas turėjo teisę stabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą, ši teisė numatyta teisės aktuose (STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 p.). Pagal tą patį punktą matyti, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra gali būti sustabdoma ir „kitų asmenų prašymu“. Teismas neteisingai aiškino STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkto nuostatas, nes naujų nesutikimų ribojimas taikomas tuo atveju, kai projektas teikiamas patikrinimui pakartotinai tikrinantiems subjektams, o ne savivaldybės administracijos įgaliotam valstybės tarnautojui, kuris nėra tikrinantis asmuo, o priima sprendimą išduoti ar neišduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Žemesnės instancijos teismas

44. Dėl atsakovo suformuluotų pastabų pagrįstumo N. L. iš esmės kartoja argumentus, išdėstytus atsakovo apeliaciniame skunde ir jiems pritaria. Akcentuoja, kad vertindamas vieno ekspertinio tyrimo išvadą, teismas dėl nežinomų priežasčių visiškai nevertino kitos išvados (D. K.), kurią pateikė tretieji suinteresuoti asmenys.

Atsiliepimas

45. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens B. M. Ž. apeliacinį skundą prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime kartojami argumentai, išdėstyti atsakovo apeliaciniame skunde.

Šalies argumentai

46. Pareiškėjas UAB „Tvirtovės alėja“ pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymi, kad, sulyginus byloje pateiktas atsakovo suformuluotas pastabas ir trečiųjų suinteresuotų asmenų 2016 m. lapkričio 9 d. skundo turinį, akivaizdu, jog pastabos yra perrašytos iš minėto skundo. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas neįrodė, jog suorganizavo STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte minimą šalių pasitarimą, ir nesikreipė į projektą tikrinančią instituciją, kurios pritarimu suabejojo. Dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo priežasčių pažymi, kad savivaldybės administracija nenurodė jokių teisinių pagrindų, kodėl reikėtų kartoti viešinimo procedūras. Pareiškėjas akcentuoja, kad įvažiavimas į sklypą nėra keičiamas, todėl nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Normatyvinių statybos techninių dokumentų, numatančių minimalius atstumus nuo įvažiavimo į sklypą iki gretimuose sklypuose esančių pastatų langų, nėra. Projekto priede, kuris vadinasi „6pdf“, 3 lape yra schema, iš kurios matyti projektuojamo namo garažo vartų metrų atstumas nesiekia ne tik pastato, esančio (duomenys neskelbtini) langų, bet netgi sienos. Pareiškėjas pažymi, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra taros supirktuvė – visuomeninės paskirties pastatas, kuriam taikomas ne D. K. nurodytas 15 m, o 10 m atstumas. Dėl ketvirtosios pastabos pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju įrašų Nekilnojamojo turto registre dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nėra. Pareiškėjo vertinimu, ir šeštoji pastaba nepagrįsta, nes teisės aktai nedraudžia taip spręsti automobilių statymo, projekte užtikrinama, jog šoninėse apsaugos zonose nebūtų tvirtų kliūčių. Be to, pareiškėjas nurodo, kad, kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nuo pareiškėjo žemės sklypo skiria 1,15 m aukščio betoninė sienelė. Žemės sklypai yra beveik tokio paties aukščio, kaip ir betoninė sienelė, t. y. daugiau nei 1 m aukščiau, nei pareiškėjo žemės sklypas. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo pareiškėjo sklypo skiria tvora su betoniniu daugiau kaip 20 cm aukščio pamatu, todėl į šį sklypą vanduo nuo pareiškėjui priklausančio sklypo taip pat nenutekės.

47. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

48. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai Sprendimą iš esmės panaikino dviem pagrindais: dėl padarytų esminių projekto vertinimo procedūrinių ir materialiosios teisės reikalavimų pažeidimų (žr. nutarties 39 p.).

49. Atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminus (žr. nutarties 40.1–40.3 p.) bei neturėjo pagrindo pripažinti pastabas nepagrįstomis (žr. nutarties 40.4–40.5 p.).

50. Trečiojo suinteresuoto asmens B. M. Ž. apeliaciniame skunde, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėstoma pozicija sutampa su atsakovo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes (bylos nagrinėjimo ribas), mano, jog struktūriškai būtų tikslinga, visų pirma, pasisakyti dėl projekto patikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminų, apibrėžtų Statybos įstatyme, o esant teisiniam poreikiui, ir dėl Sprendime išdėstytų pastabų, paneigusių statybą leidžiančio dokumento išdavimą.

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo turi būti atlikta statinio projekto patikra (Statybos įstatymo 23 str. 18 d. ir 21 d.).

52. Statinio projektui patikrinti, skaičiuojant nuo projekto paskelbimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos, skiriama: 1) 35 darbo dienos – ypatingo statinio statybos ir rekonstravimo projektui patikrinti; 2) 20 darbo dienų – neypatingo statinio statybos ar rekonstravimo projektui, ypatingo statinio kapitalinio remonto projektui patikrinti; 3) 10 darbo dienų – kitais, negu šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais, atvejais. Šis terminas, kaip ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminas, trumpinamas per pusę, kai vyksta pakartotinė statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra (Statybos įstatymo 23 str. 18 ir 20 d.).

53. Pareiškėjo prašymas IS „Infostatyba“ užregistruotas 2016 m. spalio 25 d. Kad procedūra buvo pakartotinė ir taikytini per pusę sutrumpinti terminai, ginčo nėra. Kyla tik disputas, kuris Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies punktas taikytinas, t. y. ar numatomi statybos darbai iš tikro gali būti priskirtini kitiems atvejams, nei numatyta 1 ir 2 punktuose.

54. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio darbai priskirtini definicijai, nurodytai Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies 2 punkte – neypatingo statinio statyba ar rekonstrukcija (Statybos įstatymo 2 str. 89 ir 94 d.). Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl buvo taikytas Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies 3 punktas bei 23 straipsnio 21 dalies 3 punktas, todėl apeliacija šioje dalyje pripažintina visiškai pagrįsta.

55. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 22 dalį statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminas skaičiuojamas nuo visų privalomų pateikti dokumentų gavimo dienos.

56. Paskutinis privalomas pateikti dokumentas datuotas 2016 m. lapkričio 3 d. Taigi terminas statybą leidžiančiam dokumentui išduoti skaičiuotinas nuo kitos dienos, nes buvo gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui (Statybos įstatymo 23 str. 20 d.), ir, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 23 straipsnio 21 dalies 2 punkto nuostatą, turėjo būti ne/išduotas 2016 m. lapkričio 24 d. Tuo tarpu Sprendimas priimtas 2016 m. lapkričio 29 d. Vadinasi, statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminas Sprendimo priėmimo metu jau buvo pasibaigęs.

57. IS „Infostatyba“ buvo nurodyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminas sustabdytas 2016 m. lapkričio 15 d. Statybos įstatyme, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, sustabdymo procedūra nėra įtvirtinta. Atsakovas nurodo, kad vadovavosi STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punktu (žr. nutarties 6 p.).

58. STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ (galiojo iki 2017 m. sausio 1 d.) 14 punkte buvo pasisakyta, kad „Jei per projekto patikrinimo terminą projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, <...> savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas savo iniciatyva arba statytojo ar jo įgalioto asmens, projektą tikrinančių ar kitų asmenų prašymu turi teisę ne ilgesniam kaip 10 darbo dienų terminui sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą (tai pažymėdamas IS „Infostatyba“) ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas organizuoti suinteresuotų šalių (projektui nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo, kt.) pasitarimą, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus“.

59. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punktą sustabdymas buvo galimas, tačiau ne statybą leidžiančio dokumento išdavimo etape, o projekto patikrinimo etape (Statybos įstatymo 23 str. 18 d.). Taigi, atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat šios nutarties 57 punkte išdėstytą nuostatą, nekyla abejonių, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminas buvo pažeistas ir galėjo lemti pareiškėjo veiksmus, įtvirtintus Statybos įstatymo 23 straipsnio 24 dalyje. Tačiau ši teisinė galimybė buvo paneigta, nes atsakovas, nors ir praleidęs įstatymų leidėjo nustatytus terminus, Sprendimą priėmė ir nesuteikė pareiškėjui teisės į statybą, todėl pastarajam liko tik teisminės gynybos kelias, kuriuo ir pasinaudota (Statybos įstatymo 23 str. 33 d.).

60. Nurodytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad iš atsakovo pusės buvo nesilaikyta statybą leidžiančio dokumento ne/išdavimo terminų.

61. Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

62. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra nėra paprasta ir susideda iš daugeto etapų, kuriuose dalyvauja ir savivaldybės administracija.

63. Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje pasisakyta, kad statybos ar rekonstravimo projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina inter alia (be kita ko) ir savivaldybės administracija. Pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas, vykdantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, – visais atvejais (Statybos įstatymo 23 str. 16 d. 1 p.). Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytų statinių projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas – visais atvejais.

64. Taigi akivaizdu, kad savivaldybės administracija buvo / yra aktyvus statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso dalyvis, kuris dar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo etapo, kaip galutinio etapo, suponuojančio statybos teisėtumą, turi ir gali įsiterpti į šį procesą, o pastarojo baigimo etape turi teisę atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą tik tokiais atvejais, kurie aptarti įstatymų leidėjo arba kai paaiškėja aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo etapo.

65. Įstatymų leidėjas Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalyje buvo nurodęs, kad šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento, išskyrus nurodytąjį šio straipsnio 1 dalies 5 punkte, išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu: 1) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos yra gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas tik statybą leidžiantis dokumentas statybos darbams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atlikti; 2) prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus – nei vienos iš šių aplinkybių Sprendime nenurodyta.

66. Atsisakant išduoti statybą leidžiantį dokumentą Sprendime įvardijamos to priežastys (pastabos), tačiau tai nėra aplinkybės, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo etapo, todėl turėjo būti teikiamos, teisėjų kolegijos nuomone, kitose statybą leidžiančio dokumento išdavimo stadijose (pvz., projekto patikrinimo stadijoje).

67. Antra, pateikus ginčo pastabas, nebuvo nurodyta, su kokiu teisiniu reguliavimu tai prasilenkia. Tokie viešojo administravimo sistemos subjekto veiksmai nesuderinami nei su Statybos įstatymo, nei su Viešojo administravimo įstatymo reikalavimais, nei su gero administravimo principu. Statybos įstatymas reikalauja nurodyti statybą leidžiančio dokumento neišdavimo priežastis, kurios turi būti aiškios, konkrečios, t. y. turi būti atskleista statybą leidžiančio dokumento neišdavimo esmė bei nurodytas teisinis reguliavimas, kurio nepaisyta. Tokio pobūdžio imperatyvas tarnauja siekiant išvengti piktnaudžiavimo bei užtikrina teisėtumo principo laikymąsi (jis reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

68. Net ir atsakovo pateiktame apeliaciniame skunde, ginčijant teismo išvadas dėl pastabų, yra iš principo vis dėlto stokojama teisinio konkretumo, kad, pavyzdžiui, pirmoji pastaba, tai atitinkamo teisinio reguliavimo nesilaikymas, antroji pastaba kito teisės akto bei jo konkrečios dalies nepaisymas ir kodėl, bei taip toliau, todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl pastabų esmės nebuvo paneigtos.

69. Pasisakant dėl šios nutarties 67 punkte paminėto gero administravimo principo, pažymėtina, kad šis principas, kuris, kaip viešojo administravimo subjektui taikytinas ir savivaldybės administracijai, suponuoja, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, dirbtų rūpestingai ir atidžiai, veiktų taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Kad nagrinėjamu atveju būtų laikytasi aptartos prievolės, nustatyti nepavyko.

70. Todėl išdėstytų aplinkybių pagrindu, Lietuvos vyriausias administracinis teismas tvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimą argumentais, išdėstytais pirmiau, bei pripažįsta pateiktus apeliacinius skundus (taip pat prisidėjimą prie apeliacinio skundo) nepagrįstais bei atmestinais.

71. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

72. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis suponuoja, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko) į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą ir kitas svarbias aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, spręstina, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens B. M. Ž. apeliacinį skundą, taip pat trečiojo suinteresuoto asmens N. L. prisidėjimą prie atsakovo apeliacinio skundo atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Tvirtovės alėja“ iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 1 633,50 (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus ir 0,50 euro centų) Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius