- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-26
- Bylos Nr.
- A15-21-527/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00244-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pažeidėjas
- R. K.
- Nukentėjusysis
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos
- Advokatai
- Gintas Matule
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jo atstovui advokatui Gintui Matulevičiui, administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos – atstovei R. G., nukentėjusiojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovėms S. J. ir N. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, neteisto, nebausto administracine tvarka, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini) administracinių nusižengimų bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2017-05-10 16.30 val. Jonavos r. sav. krašto kelio Vilijampolė–Žeimiai–Šėta, 35,00 km, vairuodamas transporto priemonę Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir nuvažiavęs nuo kelio į pakelės griovį, transporto priemone apgadino kelio sankasą; įvykus eismo įvykiui ir padaręs turtinę žalą, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei kelio savininkui ir iš eismo įvykio vietos pasišalino; vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (2017-05-10 17.39 val. jam nustatytas 1,52 promilių neblaivumas), kai buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančio kelio apgadinimą. Tuo R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą (įpareigojantį eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai), 127 punktą (įpareigojantį vairuotoją važiuoti neviršydamas leistino greičio), 221 punktą (draudžiantį su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti), 222 punktą (įpareigojantį vairuotoją, kaip su eismo įvykiu susijusį eismo dalyvį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai) ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
R. K. surašant administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20ANP-116652314-17 paaiškino, kad 2017-05-10 apie 16.30 val. važiavo su savo automobiliu Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Žeimių link Kauno 35 km greičiu lenkdamas tapačia kryptimi važiuojantį traktorių, priešais jį išvažiavus automobiliui jis stabdė, nes suprato, kad lenkimo nepabaigs, nuo ko jį sumėtė ir jis nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį apgadindamas savo vairuojamą transporto priemonę. Jis vairavo blaivas, nes paskambino žmona, kad parvežtų iš Jonavos. Kadangi pagal KET jis apgadino savo automobilį ir žalos niekam nepadarė, atvažiavo namo ir policijai nepranešė, nes nebuvo eismo įvykio sudėties. Grįžęs namo buvo labai susijaudinęs, stresavo ir išgėrė 200 g degtinės. Ji nemanė, kad tai eismo įvykis, nes žalos svetimam turtui nepadarė, svetimo turto nesugadino.
2017-11-04 teismo posėdžio metu R. K. paaiškino, kad gegužės 10 d. apie 16 val. jam, išeiginę dieną buvusiam namuose(duomenys neskelbtini), paskambino žmona, kad ją reikia parvežti iš Jonavos. Tą dieną jis nebuvo vartojęs alkoholio. Žmona buvo mieste su podukra ir savo dukra, todėl jis važiavo jų visų pasiimti iš Jonavos. Važiavo nuo Žeimių link Kauno, prieš geležinkelį, ir pastebėjęs, kad priekyje važiuoja traktorius su plačia priekaba, nusprendė aplenkti ją, tačiau išvažiavęs į priešpriešinį eismą pamatė, jog iš priekio atvažiuoja kita transporto priemonė, todėl įvertinęs savo automobilio technines galimybes nusprendė manevro nebaigti ir staiga pasuko atgal į savo važiuojamąją pusę ir pradėjo stabdyti, bet automobilis neaišku dėl kokios priežasties tapo nevaldomas, ir jis nuvažiavo į griovį dešinėje pusėje, automobilis dešiniu šonu atsitrenkė į griovį, o nuo smūgio automobilis vertėsi ir atsirado vėl ant ratų kitoje griovio pusėje. Niekas nematė šios situacijos ir niekas nesustojo. Iš avarijos vietos jis išvažiavo per pievą, nes netoli yra nuvažiavimas į pievas. Jokios žalos jis nei keliui, nei sankasai, nei pievai nepadarė, vizualiai matėsi tik nuvažinėta žolė, „pakelta velėna“, gruntas nebuvo atsikėlęs. Tai įvyko 16.20–16.25 val.. Mašina grįžo į namus sava eiga. Buvo stresinė situacija, kad neparsivežė žmonos ir jos dukros su anūke, mašina sugadinta, nebus su kuo į darbą važiuoti, todėl įėjęs į namus nervų numalšinimui apie 16.32 val. išgėrė namuose rasto alkoholio. Neatsimena kiek išgėrė, 0,5 l talpos degtinės butelį vertėsi du kartus, kiek išgėrė nežino, gali būti, kad išgėrė apie 200 g. Po kiek laiko į kiemą atvažiavo kelių policija, kuriai viską ir paaiškino. Jam buvo nustatytas girtumas, jis padarė viską, ką jam liepė, parodė eismo įvykio vietą, policija nufotografavo. Tuo metu jis jau buvo apsvaigęs nuo degtinės ir veikiamas streso, nesiorientavo aplinkoje ir situacijoje. Policijos pareigūnai atvyko iš Kauno. Jis nėra tikras dėl nuotraukose užfiksuotų aplinkybių, kadangi jis viską rodė, ką pareigūnai liepė, įvykio vieta galėjo būti ir ne ta. Nėra tikras, kad tai tiesa, kas nurodyta fotonuotraukose (b. l. 19-20). Nėra tikras, kad nuotraukoje užfiksuoti kelio sankasos pažeidimai padaryti jo automobilio vykusio įvykio metu. Gali būti, jog tai padaryta kitos transporto priemonės. Automobilis iki autoįvykio buvo techniškai tvarkingas. Po eismo įvykio bandė nustatyti, kodėl automobilis tapo nevaldomas, išsikvietė mechaniką, kuris paaiškino, jog tai ABS klaida. Eismo įvykio vietoje pareigūnai nieko be fotonuotraukų nefiksavo, nei schemos, nei protokolų nepildė. Pranešėja, kuri pranešė apie įvykį, yra žinoma, galimai tai asmuo, kurio artimuosius buvo nubaudęs tarnybos metus, kadangi jų šeima visada teigė, jog atkeršys. Jis neprisipažįsta dėl inkriminuotų nusižengimų, žalos niekam nepadarė, apgadino tik savo automobilį. Iš VRM sistemos atleistas dėl sveikatos būklės.
2017-12-01 posėdžio metu R. K. papildomai paaiškino, kad prieš eismo įvykį automobilis buvo apgadintas, buvo įlenkimų. Jo teigimu, kelio sankasa būtų buvusi sugadinta, jei po eismo įvykio būtų likusios gilios žymės, kurių ištaisymui būtų reikėję atvežti papildomą didelį kiekį žemių ir žvyro.
2018-01-04 teismo posėdyje R. K. atstovas pateikė 2017-12-11 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, jog nėra pakitęs nei dirvožemis, nei sankasa. Atstovas teigia, kad liudytojas A. A. nurodė, kad padaryta žala neatstatyta. Atstovo teigimu, žalos atstatyti nereikėjo, nes ji nebuvo padaryta.
Pažeidėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog pažeidėjo profesija neturi turėti įtakos protingam bylos išnagrinėjimui. Nukentėjusio teiginiai, jog kelkraščiai buvo tvarkomi, nekonkretūs, kadangi nenustatyti tikslūs žalos taisymo asmenys bei mastas (kas buvo konkrečiai tvarkoma). Byloje pateikti įrodymai patvirtina pažeidėjo nekaltumą. Ž. M. tirdamas medžiagą neatliko visų veiksmų, kad byla būtų kuo greičiau ištirta, pats šališkai konstatavo žalą ir kreipėsi į Kelių tarnybą dėl žalos masto nustatymo. Liudytojas Augutis žalos dydį nustatė kitų asmenų ar galimai iš nuotraukos duomenimis pateikta informacija. Žala apskaičiuota netinkamai, kadangi žolės išvažinėjimas nėra reali žala. Žala nėra padaroma, jei gamta pati viską atstatė. Pranešėja pranešdama apie eismo įvykį nekalbėjo apie jokią žalą. ANK 593–594 straipsniai reglamentuoja kaip tinkamai pateikti ir surinkti įrodymus. Pažeidėjas, būdamas neblaivus ir susijaudinęs, nurodė netikslią vietą. Su neblaiviais asmenimis negalima jokių procesinių veiksmų atlikti. Nuvykus į eismo įvykio vietą rasti velėnos pažeidimai neaišku kieno padaryti, todėl negalima teigti, jog tai likę po Kuliešiaus padaryto eismo įvykio. Pažeidėjas, vengdamas didesnės žalos – susidūrimo su kitomis transporto priemonėmis, rinkosi mažesnę žalą – pasuko savo vairuojamą transporto priemonę į kitą pusę, dėl ko vertėsi ir apgadino tik savo turtą. Nusižengimų pagal ANK 423 str. 3 d. ir 426 str. 1 d. sudedamosios dalys neįrodytos, kadangi nėra žalos kitiems asmenims, todėl byla nutrauktina.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio R. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-05-10 jis, dirbdamas r/š 1885 kartu su vyriausiuoju patruliu L. V., apie 17.00 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Jonavos r. kel. Vilijampolė–Žeimiai–Šėta likus keli kilometrai iki Žeimių mstl. yra nuo kelio nuvažiavęs mėlynos spalvos automobilis, vairuotojas galimai neblaivus, galimai pareigūnas Kuliešius. Atvykus į galimą eismo įvykio vietą apgadinimo nei žymių, nei transporto priemonės nerado. Iš Kauno AVPK budėtojo gavo nurodymą nuvykti į galimą pareigūno K. gyvenamąją vietą Jonavos r. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu rado R. K. ir jo tėvui H. K. priklausančią transporto priemonę Toyota Corrola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurios, kaip paaiškino R. K., su savo tėvu jis yra sudaręs panaudos sutartį. Bendraujant su R. K. nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, paklaustas, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, jis teigė, kad 2017-05-10 apie 17.00 val. Paklaustas apie eismo įvykį, R. K. paaiškino, kad dalyvavo eismo įvykyje kel. Vilijampolė–Žeimiai–Šėta, 35,5 km nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės griovį ir apvirto. Apžiūrėjęs, kad keliui žalos nepadarė, o apgadino tik savo vairuojamą transporto priemonę Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžęs namo iš susijaudinimo išgėrė degtinės 200 gramų. 17.39 val. palaukus kol po paskutinio alkoholio vartojimo praėjo 15 min. patikrino R. K. prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0370, patikros Nr. 0507191 ir nustatė 1,52 prom. girtumą (paklaida 1,7 proc.). Namo kieme stovėjęs Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo stipriai apgadintas. Atvykusi Jonavos r. PK pareigūnų operatyvinė grupė tai užfiksavo ir užpildė transporto priemonės apžiūros protokolą bei paėmė kitus reikšmingus įvykiui įkalčius. R. K. apie 18.25 val. pristatė į Jonavos r. ligoninę, kur jis dar kartą papildomai buvo patikrintas prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0446 ir jam buvo nustatytas 1,21 prom. girtumas bei buvo paimtas kraujo mėginys tyrimams. Įvykio vietoje, kur įvyko eismo įvykis, Jonavos r. kel. Vilijampolė–Žeimiai–Šėta 35.5, kurią geranoriškai nurodė pats R. K., nubraižė eismo įvykio schemą, nufotografavo, R. K. pateikė rašytinį paaiškinimą apie viską, kas įvyko. Surinktą medžiagą perdavė Kauno apskr. YPK KPV.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas R. A. nurodė, kad tarnybiniame pranešime (b. l. 2) nurodytos aplinkybės yra teisingos. Papildomai paaiškino, kad tiksli įvykio vieta jiems nebuvo žinoma, todėl nuvažiavę į apytikslę įvykio vietą, pravažiuodami apžiūrėjo visą nurodytą kelio atkarpos kilometrą, nei kelio ženklų, nei stulpų nulaužtų ar kitaip sugadintų nematė. Po kraujo patikrinimo pats Kuliešius nurodė tikslią įvykio vietą, kurią jie ir nufotografavo. Nurodytoje įvykio vietoje, nebūdamas ekspertu, neįžvelgė žalos, matė tik vėžes kelkraštyje. Įvykio vietos iki ją nurodė Kuliešius nebuvo pastebėję. Kada Kuliešius rodė eismo įvykio vietą buvo neblaivus. Tarnybiniame pranešime nurodyta „apgadinimo žymių neradome“ reiškia tik kelio ženklų neapgadinimą. Minėtame kelio ruože buvo ir daugiau vėžių, tačiau nurodytoje įvykio vietoje buvo tik vienos vėžės, kurios atitiko pažeidėjo galimo įvykio aplinkybes.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus vyresnysis specialistas Ž. M. 2017-05-25 tarnybiniu pranešimu (b. l. 3) pranešė, kad 2017-05-10 d. apie 16.30 val. Jonavos r. kelyje Vilijampolė–Žeimiai–Šėta 35,5 km įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. K., gim. 1968-11-12, nuvažiavo nuo kelio į griovį. Apie įvykusį eismo įvykį pranešė neprisistačiusi ir nenustatyta pranešėja, nurodžiusi, kad eismo įvykį padarė policijos pareigūnas (pridedama laikmena su BPC garso įrašu). Į eismo įvykio vietą atvyko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausieji patruliai R. A. ir L. V., kurie nei automobilio, nei vairuotojo įvykio vietoje nerado. R. K., rastas namuose (duomenys neskelbtini) Jonavos r., neneigė vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, tačiau teigė, kad alkoholį vartojo po įvykio sugrįžęs į namus, manydamas, kad niekam žalos nepadarė. Kadangi eismo įvykio vietoje matėsi kelio sankasos apgadinimai, buvo kreiptasi į Vį. „Kauno regiono keliai“ Jonavos kelių tarnybą, iš kur buvo gautas atsakymas, kad dėl eismo įvykio metu sugadintos kelio sankasos Jonavos kelių tarnybai buvo padaryta 21,22 Eur žala. Kadangi R. K. neblaivumas buvo nustatytas praėjus valandai po eismo įvykio, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, jis nustatė, kad R. K. vairuodamas transporto priemonę Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir nuvažiavęs nuo kelio į pakelės griovį sugadino transporto priemonę bei apgadino kelio sankasą; įvykus eismo įvykiui ir padaręs turtinę žalą, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei kelio savininkui ir iš eismo įvykio vietos pasišalino; po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį (2017-05-10 17.39 val. nustatytas 1,52 promilių neblaivumas), kai buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančio kelio apgadinimą.. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 221, 222 punktų reikalavimus..
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus vyresnysis specialistas Ž. M. 2017-06-20 tarnybiniu pranešimu (b. l. 5)pranešė, jog atliekant tyrimą dėl eismo įvykio ROIK: 07-17-9449312, įvykusio 2017-05-10 apie 16.30 val. Jonavos r. kelyje Vilijampolė–Žeimiai–Šėta 35,5 km, kurio metu automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. K., nuvažiavo nuo kelio į griovį, R. K. buvo šaukiamas 2017-06-16 9.00 val. atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą, šaukimas paštu buvo išsiųstas 2017-06-05, tačiau R. K. neatvyko. 2017-06-12 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis L. V., H. K., R. K. tėvui įteikė šaukimą 2017-06-21 09.00 val. atvykti į policijos įstaigą, tačiau 2017-06-20 15.40 telefonu paskambinęs R. K. pareiškė, kad atvykti šaukime nurodytu laiku negalės, nes iki 2017-06-23 turi nedarbingumo pažymėjimą, negali vairuoti automobilio, turi vartoti vaistus ir gali atvykti tik su advokatu. R. K. įsipareigojo 2017-06-23 atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą arba pranešti papildomai.
Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. M. paaiškino, kad jis R. K. surašė protokolą, įvykio vietoje nebuvo, atliko tik tyrimą gavęs nusižengimo medžiagą. R. K. eismo įvykio metu vis dar buvo policijos pareigūnas, todėl turėjo žinoti visą procesą. Policijos pareigūnai, nuvykę į eismo įvykio vietą ir ten nieko neradę, bet po to sužinoję galimo pažeidėjo gyvenamą vietą ir nuvykę nurodytu adresu, rado apgadintą transporto priemonę ir patį R. K., kuris tuo metu buvo neblaivus. KET taisyklėse 222 p. aiškiai nurodyta, kad eismo įvykis yra įvykis, kurio metu sugadinamas turtas, transporto priemonė ar sugadinta asmens sveikata. Šiuo atveju buvo sugadinta transporto priemonė, nepriklausomai kažkas turi dėl to pretenzijų ar ne, traktuojama, kad buvo eismo įvykis. R. K., tuo metu būdamas pareigūnu, šį faktą turėjo žinoti. Dėl žalos padarymo kelių tarnybai pats kreipėsi, todėl buvo nustatytas jos dydis. R. K. pats pareigūnams nurodė eismo įvykio vietą. Kelių tarnybai jis nusiuntė raštą (b. l. 39) ir juodai baltas skanuotas nuotraukas (b. l. 19, 20). Jis mano, jog Kelių tarnybos atstovas buvo nuvykęs į eismo įvykio ir ten nustatė žalos dydį. Apie žalos padarymą pats padarė išvadą, jog kelio sankasai buvo padaryta žala. Jam nėra žinoma, ar Kelių tarnybos sutvarkė padarytą žalą. Būtent R. K. vairuojama transporto priemone Toyota buvo padaryta žala Kelių tarnybai. Nei vienas pareigūnas buvęs įvykio vietoje nežinojo, jog sugadinta kelio sankasa, tik jis iš fotonuotraukų nustatė, jog po eismo įvykio sugadinta kelio sankasa. Įstatyme nurodyta, kas yra eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Sankasos sugadinimas yra svarbus elementas šioje byloje, kadangi tai svarbu inkriminuojant nusižengimą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. R. K. negalėjo pats savo eiga išvykti iš eismo įvykio vietos, jį turėjo kažkas ištempti. Duomenų nebuvimas byloje apie tai, kad R. K. kažkas padėjo, įtakos neturi. Nukentėjusysis Jonavos KT nebuvo įtrauktas į bylą, jie byloje nepareiškė civilinio ieškinio. Nežino kokie darbai buvo atlikti už KT nurodytą žalą. Iš automobilio nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kuria automobilio dalimi buvo sugadinta kelio sankasa, tačiau teigia, jog ji buvo sugadinta automobilio ratais.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis L. V. 2017-06-12 tarnybiniu pranešimu (b. l. 4) pranešė, jog 2017-06-12 jis dirbo r š 1885 kartu su vyriausiuoju patruliu D. S.. Norint įteikti protokolo kopiją R. K. gim. (duomenys neskelbtini) apie 09.00 val. nuvyko į jo gyvenamąją vietą adresu Jonavos r., (duomenys neskelbtini), tačiau minėtu adresu niekas durų neatidarė. Telefonu susisiekti nepavyko, kadangi telefonas buvo išjungtas. Tuomet nuvyko į jo registracijos vietą (duomenys neskelbtini), kur duris atidarė jo tėvas H. K., kuris teigė, kad šiuo adresu sūnaus nėra ir nustebo, kad jo nėra prieš tai minėtame adrese. H. K. įteikė šaukimą, už kurį pasirašė ir sakė, jei pamatys sūnų tuomet ir perduos šaukimą.
Iš eismo įvykio vietos schemos, sudarytos 2017-05-10 16.30 val. vyr. patrulio L. V. (b. l. 9), matyti, jog eismo įvykio vieta Jonavos r. sav., kelias Vilijampolė–Žeimiai–Šėta 35,05 km, eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo R. K.; transporto priemonės apgadinimai: sulankstytas stogas, išmuštas kairys galinis ratas, įlenktos kairės pusės galinės durelės, skilęs priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės valstybinis numeris, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės durelės, dešinės pusės veidrodėlis, dešinės pusės dalinės durelės.
2017-05-10 apžiūros protokolas (b. l. 36–37) patvirtina, jog transporto priemonė Toyota Corolla valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir apžiūrėta kieme adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos r.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas L. V. nurodė, kad į įvykio vietą važiavo su R. A.. Nurodytoje kelio atkarpoje nerado jokios sugadintos transporto priemonės. Įvykio vieta buvo nurodyta apytikslė. Važiuodami ieškojo apgadintos transporto priemonės kelyje, apgadintų kelio ženklų, tačiau neieškojo tokių neakivaizdžių apgadinimų, kaip kelio sankasos apgadinimų. R. K. pats nurodė eismo įvykio vietą. Įvykio vietoje matė žolėje provėžas. Mano, kad tai buvo tik apgadinta nuvažinėta žolė, žala buvo nežymi, tačiau tai tik jo subjektyvi nuomonė, nes jis specialių žinių neturi tam nustatyti.
VĮ Regitra duomenų bazės duomenimis transporto priemonė Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso H. K. (b. l. 29).
Asmens duomenimis nustatyta, jog R. K. vairuotojo pažymėjimo išdavimo data 2010-04-16, galioja iki 2020-04-16 (b. l. 30).
Neblaivumo testo Nr. 3841 atlikto 2017-10-05, 17.39 min, duomenimis nustatyta, jog R. K. nustatytas 1,52 prom. girtumas. Neblaivumo testo Nr. 1642, kuris buvo atliktas 2017-05-10 18.28 val., duomenimis R. K. nustatytas 1,21 prom. girtumas (b. l. 32).
Medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 77 nustatyta, jog R. K. 2017-05-10 18.30 val. buvo atlikta apžiūra, kurios metu nustatyta, jog jam nustatytas 1,21 prom. girtumas (b. l. 45-46).
Iš specialisto išvados Nr. T-A 4656/2017(01) nustatyta, jog 2017-05-10 18.35 val. R. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,58 prom. etilo alkoholio (b. l. 49).
Iš Bendrojo pagalbos centro rašto nustatyta, jog BPC 2017-05-10 16.56 val., 16.59 val., 17.03 val. ir 17.34 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas neprisistačiusio asmens pranešimas iš telefono numerio 8-689-78965, dėl nesaugaus vairavimo adresu Jonavos r. sav., Žeimiuose. Pateikti skambučių garso įrašai. Iš BPC garso įrašo girdėti, kaip moteris skambinusi pranešti apie įvykusį eismo įvykį 16.56 val. nurodė, kad „prigėręs žmogus padarė avariją ir bando jį ištraukti <..> iš griovio. <..> važiuosit link Žeimių ir matysit už medžių tokių, gal 2 km likę iki Žeimių. <..> čia yra Jonavos policininkas pats <..> galimai neblaivus <...> buvo kažkada mums bėdų pridaręs, o dabar pats girtas prisidarė <..>stovi traktorius šalia ir ruošiasi gal jau traukti <..> mėlyna spalva (mašinos)“. 16.59 val. papildomai informavo, kad „jau ištraukė, jau pabėgo <..> matau link garažo nuvažiavo, matyt pakavos (paslėps) mašiną, kad niekas nerastų, nes tikrai matėsi, kad prigėręs“ 17.34 val. skambučiu pasiteiravo dėl eismo įvykio, matė policininkus su pažeidėju kalbančius (b. l. 53).
Žemesnės instancijos teismas
Pateiktuose CD diskuose matyti foto nuotraukos, kurios darytos Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini) namo kieme (b. l. 58), BPC garso įrašai apie nusižengimo padarymą (b. l. 59), bei video medžiaga, kaip R. K. supažindinamas su nusižengimu bei protokolu (b. l. 60), įvykio vietoje (b. l. 78) (IMG_1029, 1031, 1033 matyti senai išvažinėtas pievų keliukas nuvažiavimui nuo gatvės ir iš jo provėžos į pačią pievą (max 5 m) ir atgal į kelią, iš 1035 foto matyti įvykio vieta, kur K. nuvažiavo į griovį).
Iš pareigūno Ž. M. ir Kauno regiono kelių atstovės A. D. el. laiškų turinio matyti, jog pareigūnas kreipėsi į Kauno regiono kelių atstovę su fotonuotraukomis, jog pastaroji būtent iš fotonuotraukų nustatytų Kauno regiono keliams patirtą žalą (b. l. 38, 39).
VĮ Kauno regiono keliai 2017-05-11 pateikė informaciją dėl eismo įvykio metu sugadintos kelio sankasos, kurioje nurodyta, jog Jonavos KT padarytas žala 21,22 Eur su PVM (b. l. 43).
Jonavos kelių tarnybos Lokaline sąmata Nr. S033 nustatyta, kad už provėžų ištaisymą atstatant augalinę dangą atsirado 21,22 Eur žala (b. l. 84).
2017-12-01 teismo posėdyje liudytojas A. A. paaiškino, kad dirba Kelių tarnyboje (VĮ Kelių priežiūra). Gavo policijos raštą 2017-05-11, pagal kurį nuvyko į eismo įvykio vietą, išmatavo padarytą žalą – apie 8 m². Programų pagalba yra apskaičiuojami įkainiai. Gavo iš policijos raštą su nuotraukomis (jose nesimatė nei mašinos, nei asmens), kurių patikrinimui vyko į eismo įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo aiškiai matyti padaryta žala (nuvažiuotos automobilio nuo kelio vėžės). Pats buvo įvykio vietoje (važiavo automobiliu Citroen Berlingo). (b. l. 22, antra nuotrauka apačioje IMG_1029) kelio dalis nebe KT nuosavybė. Po eismo įvykio žala nėra atstatyta, paskaičiuotas tik jos mastas. KT nėra svarbu, kas ir kaip padarė žalą, kadangi jie gavo iš policijos raštą su klausimu, ar padaryta žala. Jie tai patikrinę nustatė ir atlikęs paskaičiavimus pateikė išvadą. Nuo 2017-11-01 įvyko reorganizacija ir keliai (jų nuosavybė) atiteko Kelių direkcijai.
Išvykstamojo posėdžio į įvykio vietą 2018-01-04 metu pažeidėjas teigė negalįs nurodyti tikslios įvykio vietos. Nukentėjusiojo atstovė nurodė eismo įvykio vietą, kurioje, jos nuomone, matyti pilnai neataugusi žolė, nestabilus sankasos paviršius, ką įtakojo padarytas eismo įvykis; kadangi po eismo įvykio praėjo 8 mėn., šiai akimirkai jokio atitaisymo nereikia, žala galimai buvo pataisyta tiesiog darbininkams pravažiuojant pamačius kelio apgadinimą. Nukentėjusiosios atstovės nurodytoje eismo įvykio vietoje, sutampančioje su foto nuotraukose (b. l. 19) užfiksuota įvykio vieta, matomos nestabilus sankasos paviršius, galimai kanopinių gyvūnų paliktos grunto įspaudos.
Nukentėjusiojo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad kelių tarnybos atstovas įvertino žalą, pateikė lokalinę sąmatą. Žala padaryta, iš naujai pateiktų nuotraukų jos pamatyti neįmanoma, tačiau byloje esančiose nuotraukose akivaizdžiai matosi stabdymo žymės ant kelio (b. l. 19), kurios sutampa su provėžomis žolėje, ant sankasos išorinio briaunos krašto matosi smūgio vieta, pažeista velėna. Kadangi išorinis griovio išlaidas priklauso sankasai, turi įtakos vandens nubėgimui, užsklandų susidarymui, todėl būtina atstatyti padarytą žalą. Jei žala nesutvarkoma, pradeda kauptis vanduo, kuris plauna sankasą, to pasėkoje sugadinamas kelio griovys (sankasa), kurią reikalinga iš naujo formuoti. Kadangi nukentėjusysis tik dabar yra įtrauktas į procesą, dėl to iki pat šiol ši žala nebuvo pašalinta, nežino ar naujai buvo suformuota. Į bylą naujai pateiktos nuotraukos nėra informatyvios, nesimato įvykio vieta, tik Nr. 9 galima iš tolo įžvelgti įvykio vietą, tačiau ji taip pat nėra labai informatyvi. Per laiką gali savaime žala minimali pasitaisyti, nes žolė savaime auga, ji gali savaime per tiek laiko dingti. Žala buvo padaryta minimali, tačiau įvykio metu ji buvo padaryta. Žala iki pat šiol nebuvo taisoma, kadangi kelių tarnyba nenori kištis į įvykio vietą, kol vyksta teisminis procesas. Žala per tiek laiko bus tikrai pakitusi, nes buvo vasaros laikas, vyko šienavimai, todėl tikimybė, kad viskas pakitę – didelė. Išvykstamojo teismo posėdžio į eismo įvykį Kelių tarnybos specialistas nurodė, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajam padaryta žala, kuri matosi ir po 8 mėnesio, nors eismo įvykio vieta per šį laikotarpį buvo tvarkoma 6 kartus. Todėl vadovaudamasi tuo kas pateikta byloje nukentėjusiojo atstovė patvirtina, kad jiems įvykusio eismo įvykio metu buvo padaryta žala, kuri nustatyta 21,22 Eur.
2017-12-01 teismo posėdžio metu Kauno VPK atstovė nurodė, jog protokolas R. K. buvo surašytas pagrįstai. Kadangi praėjus valandai beveik po eismo įvykio jam buvo nustatytas 1,58 prom. girtumas. BPC pranešęs asmuo nurodė, jog asmuo padaręs eismo įvykį stengiasi kuo greičiau pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kad galimai jam padeda išvykti greideris. Abejonių kyla dėl automobilio sava eiga judėjimo ir tai, jog iš nuotraukų matosi, jog automobilio galinis ratas „išmuštas“. Asmuo pats pripažino, jog apgadino savo transporto priemonę, taip pat vėliau buvo nustatyta, jog KT buvo padaryta žala, vadovaujantis tuo, mano, kad pažeidėjo padaryti nusižengimai kvalifikuoti teisingai ir pagrįstai. 2018-01-04 institucijos atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad liudytoja, kuri pranešė apie padarytą pažeidimą, yra J. P.. Pažeidėjas teigia, kad jo transporto priemonė buvo apgadinta jau seniai, dar prieš eismo įvykį. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu darytos nuotraukos neinformatyvios, jose nėra užfiksuotos pačios eismo įvykio vietos. Antstolio užfiksuotoje Nr. 9 nuotraukoje matosi sankasos pakilimas, pažeidimas. Mano, kad naujai nustatinėti aplinkybes nėra tikslinga, nes žala buvo svarbi įvykio padarymo metu, o ne dabar, kai nuo įvykio padarymo praėję daugiau nei pusė metų. Byloje gauti duomenys, kad pažeidėjo padaryta žala siekia 21,22 Eur. Pažeidėjas yra buvęs pareigūnas, todėl jam turėjo būti žinoma, jog jis pasišalindamas iš įvykio vietos daro nusižengimą. Įstatymas nenurodo, kokio dydžio žala turi būti padaryta, jog asmeniui būtų inkriminuojamas eismo įvykio padarymas. Šiuo atveju pažeidėjas eismo įvykio padarymo metu buvo adekvatus, įvykis įvyko dienos metu, kai buvo geras matomumas, todėl jis galėjo identifikuoti padarytus apgadinimus kelio sankasai. Net po 8 mėnesių eismo įvykio vietoje buvo pastebimi kelio sankasos apgadinimai. Išvykstamojo teismo posėdžio metu kelių tarnybos specialistas taip pat paaiškino, jog keliai nuolatos prižiūrimi, tvarkomi, šienaujami, lyginami, todėl ir įvykio vieta buvo sutvarkyta, ką patvirtina ir dokumentai, kuriuos 2018-01-12 vykusio teismo posėdyje buvo atsisakyta prijungti prie bylos. Nors pažeidėjas eismo įvykio vietoje nurodė, jog įvykio dieną galėjo nurodyti ne tą vietą, tačiau tai vertintina kaip gynybinė versija.
Teismų praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš susiklosčiusios teismų praktikos matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (2017-02-15 Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-142-319/2017).
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje
Kelių eismo taisyklių 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o 127 punktas įpareigoja vairuotoją važiuoti neviršydamas leistino greičio.
Motyvuojamoji dalis
ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Nors pažeidėjo atstovas ir prašo administracinių nusižengimo bylą nutraukti pagal visus inkriminuotus straipsnius, tačiau akivaizdu, jog nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, fakto pažeidėjas neginčija, tai patvirtino ir pažeidimo padarymo surašymo metu, ir teismo posėdžių metu pripažinęs, kad jis protokole nurodytu laiku vairuodamas automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo protokole nurodytoje vietoje ir, norėdamas aplenkti priekyje važiavusį traktorių su plačia priekaba, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tačiau, pamatęs iš priekio atvažiuojančią kitą transporto priemonę ir įvertinęs savo automobilio technines galimybes, nusprendė manevro nebaigti, staiga pasuko atgal į savo važiuojamąją pusę ir pradėjo stabdyti, bet, automobiliui dėl neaišku kokios priežasties tapus nevaldomam, dešinėje pusėje nuvažiavo į griovį, automobilis dešiniu šonu atsitrenkė į griovį, nuo smūgio automobilis vertėsi ir atsirado vėl ant ratų kitoje griovio pusėje.
Akivaizdu, jog pažeidėjas, toje situacijoje nusprendęs atlikti lenkimo manevrą nurodytoje vietoje (kai plati traktoriaus priekaba užstojo matomumą), nebūdamas įsitikinęs, kad lenkti yra saugu, ir neįvertinęs vairuojamos transporto priemonės techninių duomenų, nepasirinkęs toje situacijoje saugaus greičio, kuriam esant būtų galėjęs saugiai sugrįžti į savo važiavimo juostą, dėl ko jo transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio, tokiais savo veiksmais nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyviams, t. y. padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
R. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį traukiamas už tai, kad krašto kelio Vilijampolė–Žeimiai–Šėta, 35,00 km, vairuodamas transporto priemonę Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) <...> nuvažiavęs nuo kelio į pakelės griovį, sugadino transporto priemonę, bei apgadino kelio sankasą. Įvykus eismo įvykiui ir padaręs turtinę žalą, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei kelio savininkui ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Pažeidėjas tiek įvykio metu, tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, jog jis eismo įvykio nepadarė, kadangi eismo įvykis yra tik tada, kai žala padaroma kitam asmeniui. Šiuo atveju jis, sugadinęs tik savo tėvui priklausantį automobilį, kurį jis valdė patikėjimo teise, niekam kitam nepadarė jokios žalos – nei keliui, nei gamtai. Pažeidėjo teigimu, „vizualiai matėsi tik nuvažinėta žolė, „pakelta velėna“, dėl ko jis nelaiko, jog įvyko eismo įvykis, o užsikūręs mašiną išvažiavo iš pievos atgal į kelią ir grįžo namo.
Nustatyta, jog pažeidėjas nusižengimo padarymo metu dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos r. policijos komisariate vyriausiuoju patruliu, kuriam pačiam ne kartą buvo tekę vykti į eismo įvykius ir juos forminti, ką pažeidėjas pripažino teismo posėdyje. Teismo vertinimu, pažeidėjui, turinčiam ilgalaikę tokio darbo patirtį (dirbo apie 30 metų), turėjo būti žinomi ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir kitų eismo saugumą įtvirtinančių įstatymų reikalavimai ir atsakomybė už jų nesilaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 dalies 13 punkte įtvirtinta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Iš to, kas įtvirtinta šiame įstatyme teismui nekyla dvejonių, jog kai pažeidėjo vairuojamai transporto priemonei judant buvo apgadinta bent viena transporto priemonė (šiuo konkrečiu atveju Toyota Corolla, ką patvirtino visi byloje dalyvavę asmenys, taip pat byloje esančios foto nuotraukos) ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (šiuo atveju kelio sankasa), buvo padarytas eismo įvykis.
Teismas, vadovaudamasis nusistovėjusia teismų praktika, sutinka su pareiškėjo ir jo atstovo pozicija, jog pažeidėjas po eismo įvykio neprivalėjo pranešti policijai apie eismo įvykį, jei įvykio metu buvo sugadintas jo tėvui priklausęs automobilis, kurį jis vairavo patikėjimo teise, kadangi administracinė atsakomybė nekyla tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo teisėtu jo valdytoju (Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-21 nutarimas byloje Nr. ATP-768-380/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-435/2012, Nr. N261-1024/2012). Tačiau teismas kritiškai vertina pažeidėjo ir jo atstovo poziciją, kad įvykusio eismo metu niekam kitam nebuvo padaryta turtinė žala.
Nors Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. A. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, jog ,,atvykus į galimą eismo įvykio vietą, apgadinimo žymių neradome“, tačiau, kaip nustatyta liudytojo R. A. parodymais teismo posėdyje, iš gauto pranešimo nebuvo tiksliai žinoma įvykio vieta, automobilio įvykio vietoje nebebuvo, todėl galimoje įvykio vietoje jie nematė nei kelio ženklų, nei stulpų nulaužtų ar kitaip sugadintų. Liudytojo teigimu, tarnybiniame pranešime nurodyta „apgadinimo žymių neradome“ reiškia tik kelio ženklų neapgadinimą, kadangi pravažiuojant automobiliu sankasos sugadinimų jie neapžiūrinėjo, įvykio vietos iki ją nurodė Kuliešius nebuvo pastebėję. Po kraujo patikrinimo pats Kuliešius nurodė tikslią įvykio vietą, kurią jie ir nufotografavo. Nurodytoje įvykio vietoje jis (liudytojas R. A.), nebūdamas ekspertu, neįžvelgė žalos, matė tik vėžes kelkraštyje. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos vyriausiasis patrulis L. V., kartu su R. A. važiavęs į įvykio vietą, parodė, jog pranešime nurodytoje apytikslėje kelio atkarpoje nerado jokios sugadintos transporto priemonės, važiuodami ieškojo apgadintos transporto priemonės, apgadintų kelio ženklų, tačiau neieškojo tokių neakivaizdžių apgadinimų, kaip kelio sankasos apgadinimų. R. K. pačiam nurodžius eismo įvykio vietą, jis įvykio vietoje matė žolėje provėžas, mano, kad tai buvo tik apgadinta nuvažinėta žolė, žala buvo nežymi, tačiau tai tik jo subjektyvi nuomonė, nes jis specialių žinių neturi tam nustatyti.
Teismo nuomone, šį įvykį fiksavę pakankamai jauno amžiaus pareigūnai ir neturėję tokio didelio kaip R. K. darbo stažo policijoje, nėra žalos nustatinėjimo specialistai, dėl jo jie galėjo ir neįžvelgti kelio sankasai padarytos žalos, nors teismo posėdžio metu L. V. netgi pripažino matęs apgadintą nuvažinėtą žolę, jo nuomone, padaryta žala buvo nežymi.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus vyresnysis specialistas Ž. M. 2017-05-25 tarnybiniame pranešime nurodė, kad eismo įvykio metu, kai automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. K., nuvažiavo nuo kelio į griovį, eismo įvykio vietoje matėsi kelio sankasos apgadinimai, buvo kreiptasi į VĮ „Kauno regiono keliai" Jonavos kelių tarnybą, iš kur buvo gautas atsakymas, kad dėl eismo įvykio metu sugadintos kelio sankasos Jonavos kelių tarnybai buvo padaryta žala 21,22 Eur.
Byloje R. K. atstovas teigia, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus vyresnysis specialistas Ž. M. tirdamas bylą negalėjo savo iniciatyva konstatuoti, jog eismo įvykio metu kelio sankasai buvo padaryta žala ir apie tai nurodyti savo kreipimesi į VĮ „Kauno regiono keliai" Jonavos kelių tarnybą, prašant nurodyti konkretų žalos dydį, kad jis buvo šališkas ir neveikė pagal ANK 593–594 straipsnių nuostatas tiriant medžiagą ir renkant įrodymus.
Teismas atmeta tokius pažeidėjo atstovo argumentus kaip gynybinę poziciją, kadangi ANK 569 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Teismas atkreipia dėmesį, jog tokios praktikos laikosi ir apygardos teismai jei mato, jog pirmosios instancijos teismas nesurinko byloje visų reikalingų įrodymų, todėl savo iniciatyva renka bylai reikšmingus įrodymus (2017-07-27 Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-47-744/2017).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta įstatyme ir teismų praktikoje, teismas teigiamai vertina institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, elgesį, kai, visapusiškam, pilnutiniam ir objektyviam aplinkybių išsiaiškinimui, iš įvykio vietos fotonuotraukų pamačius kelio sankasos apgadinimą, 2017-05-11 raštu (b. l. 39) buvo kreiptasi į VĮ ,,Kauno regiono keliai“ dėl informacijos apie padarytą žalą ir jos dydį pateikimo. Iš bylai pateiktos medžiagos nustatyta, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajam dėl kelio sankasos sugadinimo buvo padaryta 21,22 Eur žala, ką patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklausto A. A. parodymai bei jo sudaryta lokalinė sąmata Nr. S033.
Žemesnės instancijos teismas
Tai, kad šiuo metu, po įvykio praėjus aštuoniems mėnesiams, kelio sankasos sugadinimo dėl ataugusios žolės (velėnos) beveik nesimato, teismo nuomone, dar nereiškia, kad eismo įvykio metu žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta. Nors liudytoju apklaustas žalos dydį nustatęs VĮ ,,Kauno regiono keliai“ darbuotojas A. A. teismo posėdyje patvirtino, jog kelio sankasa nebuvo taisyta ir realių išlaidų jos pataisymui nebuvo, o nukentėjusiojo atstovė įvykio vietos apžiūros metu nurodė, jog sankasos atstatinėti šiuo metu nereikia, tačiau vien tai, jog įvykio vietoje įvykio metu nuo apsivertusio automobilio smūgio išjudintas kelio sankasos gruntas ir šiuo metu yra nestabilus (dėl ko lengvai įsispaudė gyvūnų pėdsakai), teismo nuomone, reiškia, jog nukentėjusiajam, kuris ateityje sankasos gruntą turės tvirtinti anksčiau nei nesugadintą sankasos dalį, ir šiuo metu tebėra padaryta žala.
Kelių eismo taisyklių 231.1 punkte nustatyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka.
Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje įtvirtintos ir eismo dalyvio pareigos įvykus eismo įvykiui, kurio 1 dalyje nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus ir kt. Pagal šiuo metu galiojančių KET nuostatas (232 ir 234 p.) kviesti policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą privaloma, kai: a) eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužaloti žmonės, b) su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, c) dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra. Visais kitais atvejais, jeigu eismo įvykio vietoje sutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, kartu su kitu eismo įvykio dalyviu, yra užpildoma eismo įvykio deklaracija ir kreipiamasi tiesiai į draudikus. Nagrinėjamu atveju, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo, nėra ir būtinos eismo įvykio deklaracijos surašymo sąlygos – su eismo įvykiu susijusių asmenų susitarimo dėl eismo įvykio aplinkybių. Tokiais atvejais turi būti įvykdomas KET 232 punkte įtvirtintas reikalavimas su eismo įvykiu susijusiam dalyviui nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai. Esant tokiai situacijai netenkama teisės į eismo įvykio deklaracijos surašymą ir prasideda administracine teisena, kuri gali baigtis ir nuobaudos paskyrimu kaltininkui.
Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).
Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Kelio apsaugos zona – tai abipus kelio nustatyto pločio žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla (4 dalis). Kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (8 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte įtvirtinta, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), (toliau – funkcijos) pablogėjimas.
Teismas kritiškai vertina pažeidėjo paaiškinimą, jog jis po eismo įvykio jokios žalos nematė, kadangi pažeidėjas ilgus metus dirbęs Vidaus tarnybos sistemoje, privalėjo suvokti, jog bet koks neigiamas mechaninis veikimas į žemę, žolę ar kitą gamtoje esantį kūną, daro jam žalą.
Teismas kritiškai vertina pažeidėjo atstovo argumentą, jog jeigu žala atsistatė savaime (žolė per ilgą laiką ataugo pati), nukentėjusysis civilinio ieškinio byloje nepareiškė, vertintina, jog nukentėjusiajam jokia žala nepadaryta. Teismų praktikoje laikomasi įtvirtinta, jog nors turto savininkas nurodė, kad pretenzijų dėl minėto turto (konkrečiai cituojamoje byloje – vejos) sugadinimo neturi, vien materialinių pretenzijų nebuvimas nepaneigia turto apgadinimo fakto, kuris savininko teismui pateiktame atsakyme yra konstatuotas (2017-06-13 Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-17-487-2017).
Teismas pažymi, jog statutinio pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigūnui keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai, kurių jis prisiekia laikytis. Pareiškėjas taip turi elgtis ir pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso nuostatas (2013-12-17 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2283-13). Pažeidėjas, kaip vidaus tarnybos atstovas, privalėjo suvokti, jog visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro vidaus tarnybos atstovas (pareigūnas), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja. Toks policijos pareigūno veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1107/2010).
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas) nuostatų, inter alia, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir punktais įtvirtinta, jog pareigūnai privalo atlikti šias bendrąsias pareigas sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui bei gavę žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pažeidėjo paaiškinimus ir byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog policijos pareigūnas duodamas priesaiką suvokia, jog įstatymų, reglamentuojančių jo profesinės veiklos vykdymą, jis privalo laikytis ne tik tarnybos metu, bet ir ne tarnybos metu, t. y. įvykus eismo įvykiui privalėjo suvokti, jog dėl kelio sankasos sugadinimo galimai buvo padaryta žala, dėl ko privalėjo nedelsdamas sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka ir nukentėjusiajam asmeniui eismo įvykio vietoje nesant pranešti policijos pareigūnams bei pasilikti eismo įvykio vietoje
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Kelių eismo taisyklių 222 punkte nustatyta vairuotojo pareiga kviesti policiją tuo atveju, kai įvykus eismo įvykiui padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokie duomenys, kurie rodo, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Kaip visiškai nepagrįsti atmestini pažeidėjo ir jo atstovo argumentai, kad netinkamai buvo nustatyta įvykio vieta ir netinkamai atlikta jos fiksavimo procedūra, nes, esą, pareigūnai įvykio vietą nustatė patys, neblaivų pažeidėją nufotografavę vietoje, kurioje neaišku ar tas įvykis iš tiesų buvo. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kelio sankasa, įvyko 2017 m. gegužės 10 d. apie 16.30 val. Neblaivumas R. K. nustatytas 17.39 val. Iš vyriausiojo patrulio R. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad R. K. paaiškino, jog alkoholį vartojo po eismo įvykio, nes buvo šoko būsenos, jog alkoholį vartojo vėliau nei prieš 15 min. (b. l. 2). Duomenų, kad pažeidėjas nebūtų orientavęsis aplinkoje, nėra – iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 77 nustatyta, jog pažeidėjo elgsena normali, sąmoningas, atmintis, dėmesys, mąstymas bei kalba – normalūs. Taip pat iš bylos medžiagos nėra nustatyta, jog pažeidėjas priešinosi pareigūnams, taip pat byloje nėra duomenų, jog pareigūnai būtų naudoję prievartą pažeidėjo atžvilgiu. Todėl vertinant aptartas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad tikrinant tiriant eismo įvykio aplinkybes buvo pažeistos pažeidėjo teisės ar pats nusižengimo ištyrimo procesas, tuo labiau, kad toje pranešėjos nurodytoje kelio atkarpoje matėsi vienintelės ant kelio likusios stabdymo žymės, vedančios griovio link. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad R. K. ir jo administracinių nusižengimų medžiagą tyrusius policijos pareigūnus sietų tam tikri asmeniniai santykiai, kurie galėtų sąlygoti jų norą pakenkti pažeidėjui ir jį apkalbėti, todėl abejoti teisės pažeidimo metu užfiksuotais parodymais ir surinktais įrodymais nėra pagrindo. Be to, kaip jau minėta, atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu buvo padaryta kitam asmeniui žala, pažeidėjas, kaip Vidaus tarnybos specialistas, privalėjo vadovautis jo darbą ir vairuotojo elgesį reglamentuojančiomis teisės normomis ir pažymėti ar kitaip apsaugoti eismo įvykio vietą bei, nukentėjusiojo nesant įvykio vietoje, pranešti apie įvykį policijai.
Taip pat atmestini pareiškėjo atstovo argumentai, jog institucijos atstovas tyręs administracinio nusižengimo bylą vilkino procesą, kadangi iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog pažeidėjas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą buvo šaukiamas atvykti 2017-06-16, šaukimas buvo išsiųstas paštu 2017-06-05, tačiau pažeidėjas nurodytu metu neatvyko. Taip pat iš medžiagos matyti, jog liudytojas L. V. pažeidėjo tėvui 2017-06-12 įteikė šaukimą, kad pažeidėjas į instituciją atvyktų 2017-06-21, tačiau 2017-06-20 pažeidėjas telefonu susisiekęs su medžiagą tiriančiu pareigūnu pranešė, jog jis nurodytu metu atvykti negali, kadangi iki 2017-06-23 turi nedarbingumo pažymėjimą ir nurodė, jog atvykti gali tik su advokatu. Iš teismui pateiktos medžiagos, CD diske užfiksuoto vaizdo įrašo (b. l. 60) matyti, jog pareiškėjas supažindinamas su administracinio nusižengimo protokolu ir jį pasirašo. Iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. 20ANP-116652614-17 matyti, jog tai įvyko 2017-09-07. Todėl, vertinant byloje pateiktą informaciją, jog pažeidėjas pats vengė atvykti į instituciją, taip pat tai, jog buvo vasaros ir atostogų laikas, teismas atmeta pareiškėjo atstovo argumentą, jog institucijos atstovas vilkino ir taip specialiai uždelsė bylos ištyrimo procesą.
Priešingai nei teigia pažeidėjas bei jo atstovas, byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. K., turėjęs suprasti, kad sukėlė eismo įvykį, nesant nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje, policijos nekvietė. Šios aplinkybės rodo, kad R. K., negalėdamas nesuprasti, kad bent jau minimali žala kelio sankasos sugadinimu nukentėjusiajam yra padaryta, iš eismo įvykio vietos skubiai pasišalino, sąmoningai ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Teismo nuomone, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, abejoti jais nėra pagrindo, dėl to jis baustinas.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje
ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Nors pažeidėjas nesutiko, jog jis padarė eismo įvykį, po kurio privalėjo kviesti policiją įvykio aplinkybėms nustatyti, tačiau ši aplinkybė įrodyta konstatuojant nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes. Tam, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. neginčija fakto, kad jis po savo sukelto eismo įvykio (kurio jis nepagrįstai nelaiko eismo įvykio) vartojo alkoholį. Tai jis patvirtino tiek rašytiniame paaiškinime (b. l. 10), tiek apklausiamas teisme. Aplinkybę, kad R. K. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (policijos pareigūnų atvykimo) vartojo alkoholį, patvirtina ir alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0446 kvite (b. l. 32) užfiksuoti duomenys, jog po 2017-05-10 apie 16.30 val. įvykusio eismo įvykio R. K. tą pačią dieną 17.39 ir 18.28 val. atitinkamai nustatytas 1,52 ir 1,21 promilių girtumas (su šiais alkotesterio parodymais jis sutiko ir tai patvirtino savo parašu (b. l. 32)), o taip pat policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kad pažeidėjas pripažino po eismo įvykio vartojęs alkoholinius gėrimus (b. l. 2). Pažymėtina, kad atsakomybei už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kilti konkretus neblaivumo laipsnis nėra reikšmingas.
Taigi byloje neabejotinai įrodyta, kad R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines priemones, psichotropines ir kitas svaigiąsias medžiagas) ir taip padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.
Pažeidėjo ir jo atstovo argumentai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesuprato, jog įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, dėl ko jam buvo draudžiama po eismo įvykio vartoti alkoholinius gėrimus, nepašalina jo pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. K., eismo įvykį padaręs esant šviesiam paros metui, negalėjo nesuprasti, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas ne tik jo tėvui priklausantis teisėtai jo naudotas automobilis, bet ir kelio sankasa, tuo padarant nukentėjusiajam žalą, todėl jam kilo pareiga pranešti apie eismo įvykį policijai ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholio.
Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad visos reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos, prieštaravimų tarp bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių nėra, visos abejonės pašalintos teismui išnagrinėjus objektyvius bylos duomenis.
Teismo nuomone, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, abejoti jais nėra pagrindo, dėl to jis baustinas.
Dėl nuobaudų skyrimo
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai).
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21 nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005-11-10 nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Skirdamas administracines nuobaudas už padarytus nusižengimus teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jų padarymo aplinkybes (padaryta nedidelė žala), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų), į tai, jog atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti nuobaudos tikslai (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus) nusižengimų padarymą paskyrus minimalias sankcijose numatytas baudas be transporto priemonės konfiskavimo. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrinamos ANK 38 straipsnio nustatyta tvarka.
Nurodytina, jog, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A-21-527/2018 ir ROIK: 17068523327 bei įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 ir 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalimi, 423 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 34–36, 38 straipsniais, 629 straipsnio 1 dalimi, 634–636 straipsniais, 619–620 straipsniais, 636, 646, 675–676 straipsniais,
nutaria:
R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso:
417 straipsnio 8 dalyje, ir jam už tai skirti įspėjimą;
423 straipsnio 3 dalyje, ir jam už tai skirti 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams;
426 straipsnio 1 dalyje, ir jam už tai skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas apjungti apėmimo būdu ir R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Nutarimo vykdymą pavesti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.
Nurodyti, jog, vadovaujantis ANK 682 straipsniu, asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nutarimo atimti šią teisę priėmimo dieną (jei vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas ANK 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) privalo institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris perduodamas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai. Jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemones, nustatytu laiku vairuotojo pažymėjimo nepateikia nurodytai institucijai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pratęsiamas tiek, kiek laiko nebuvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.