Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. L. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kuriuo P. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 str. 1 d. 28 Eur bauda, pagal ATPK 123 str. 2 d. 28 Eur bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. 23 Eur bauda, pagal ATPK 124¹ str. 2 d. 40 Eur bauda, pagal ATPK 124¹ str. 8 d. 10 Eur bauda, pagal ATPK 124² str. 2 d. 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų laikotarpiui, pagal 127 str. 3 d. 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui, pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinė administracinė nuobauda P. L. skirta 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. L. 2016-09-24 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 123 str. 2 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 8 d., 124² str. 2 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2016-09-23, apie 23.20 val., Senoji Smiltelės g. – Nemuno g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „BMW 545“ be valstybinių numerių, priklausančią įmonei (duomenys neskelbtini), neįregistruotą nustatyta tvarka, neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis - 1,24 promilės (su ± 1,7 procentų paklaida), darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus (toliau – ir KET) iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo, savo bei kitų žmonių ir statinių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant automobilio judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas automobilį slysti šonu „piešiant saulę“ ir padarant transporto priemonę sunkiai valdoma, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Vairuotojas nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio bortelį ir užvažiavo ant šaligatvio. Apgadintas automobilis. Vairuotojas nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

Pažymi, jog P. L. labai gailisi, kad padarė pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 8 d. Padarytais minėtais teisės pažeidimais iš esmės nebuvo sutrikdyta visuomeninės tvarka, nesukelta sunkių pasekmių, t. y. žmonės nenukentėjo, kitos transporto priemonės ar kitas turtas nesugadinti. Padaryti pažeidimai nėra tyčiniai, o atsitiktiniai, P. L. tikrai nėra linkęs daryti teisės pažeidimus. P. L. neturi jokio nekilnojamojo bei vertingo kilnojamojo turto, be to, gaunamos pajamos yra labai menkos, gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl už padarytus pažeidimus P. L. prašo skirti kuo švelnesnę galutinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog ginčo dėl P. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 8 d. nėra, tačiau P. L. atstovas nesutinka, jog P. L. veiksmuose yra pažeidimų, numatytų ATPK 124² str. 2 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., sudėtis.

Dėl ATPK 124² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo

Pagal ATPK 124² str. 2 d. administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Skundžiamu nutarimu P. L. nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d. už tai, kad darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo, savo bei kitų žmonių ir statinių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant automobilio judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas automobilį slysti šonu „piešiant saulę“ ir padarant transporto priemonę sunkiai valdoma, dėl to atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba.

Tiek administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta, kurių KET reikalavimų P. L. nesilaikė, t. y. KET 4, 9 punkto reikalavimų. Pažeidėjas nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d. už chuliganišką vairavimą, kurio konstatavimui pakanka nustatyti bet vieną KET pažeidimą ir, priešingai negu teigia apeliantas, nereikia nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą, pagal teismų praktiką, KET 9 punkto reikalavimų pažeidimas yra pakankamas pažeidėjo veiksmams kvalifikuoti pagal 124² str. 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis byloje 2AT-37-507/2015).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad P. L. kaltė padarius ATPK 124² str. 2 d. nurodytą administracinį teisės pažeidimą yra tinkamai įrodyta ir šis jo padarytas administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 124² str. 2 d.

Dėl ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo

Sundžiamu nutarimu P. L. nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. už tai, jog nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į kelio bortelį ir užvažiavo ant šaligatvio, dėl to buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis.

Remiantis administracinio teisės pažeidimo medžiaga nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas tik P. L. vairuotas automobilis, kurį jis teisėtai valdė panaudos sutarties pagrindu (b. l. 46-47). Byloje duomenų apie tai, kad padaryta žala kitai, ne P. L. vairuotai transporto priemonei, kelio įrenginiams ar panašiai, nėra. Pagal teismų formuojamą praktiką, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pažeidęs ATPK 127 str. 3 d., 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. (atitinkamai ir pagal ATPK 127 str. 3 d.) nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtas valdytojas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2179/2009, N444-1996/2010, N575-435/2012, N261-1024/2012). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog P. L. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., sudėties.

Kartu pažymėtina, jog aplinkybė, kad pažeidimus P. L. padarė būdamas neblaivus, buvo jo veiką pagal ATPK 127 str. 3 d. kvalifikuojantis požymis ir atskirai pagal ATPK 126 str. 1 d., siekiant išvengti dvigubo nubaudimo, jo veika nebebuvo kvalifikuota, nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir buvo nurodyta, kad pažeidimus P. L. padarė būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis - 1,24 promilės (su ± 1,7 procentų paklaida). Pastebėtina, jog P. L. neginčija vartojęs alkoholį ir po to vairavęs (b. l. 58-59). Apygardos teismui nustačius, kad P. L. veiksmuose nėra ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėties, jo veika iš sunkesnio administracinio teisės pažeidimo perkvalifikuotina į lengvesnį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą P. L. skirtina minimali administracinė nuobauda, numatyta straipsnio sankcijoje, kadangi jis pripažįsta vairavęs būdamas neblaivus, be to, tokį grubų pažeidimą padarė pirmą kartą, anksčiau už vairavimą esant neblaiviam nebaustas.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė, be kita ko, kyla už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Skundžiamu nutarimu P. L. nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Tam, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, ir kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo, kurio vairuota transporto priemonė buvo stabdoma laikantis šiam veiksmui keliamų reikalavimų, matė policijos pareigūno reikalavimą sustoti ir suvokė savo pareigą stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau ją ignoruodamas, reikalavimui nepakluso.

P. L. teigia (b. l. 58-59) nematęs, kad yra stabdomas policijos pareigūnų. Teismo posėdžio metu (b. l. 62-63) liudytoja policijos pareigūnė L. J. nurodė, kad stabdė P. L. automobilį su švyturėliais, garsinio signalo neįsijungė, o liudytoja policijos pareigūnė V. P. parodė, jog neprisimena, ar jos kolegė per garsiakalbį liepė sustoti automobiliui. Tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 17, 18) pareigūnės nurodė, jog prie automobilio BMW privažiavo įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 25 p., transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Pagal Instrukcijos 26 p., tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų: 26.1. policijos pareigūnai turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu ar motociklais; 26.2. policijos patrulį turi sudaryti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai; 26.3. stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Rekomenduojama stabdyti transporto priemones apšviestuose kelio ruožuose (išskyrus atvejus, nurodytus instrukcijos 22.2, 22.4, 22.7 ir 22.8 punktuose). Analogiški galimi alternatyvūs policijos pareigūno stabdymo būdai išdėstyti ir ATPK 130 str. pastaboje. Taigi, tamsiuoju paros metu stabdyti kelių transporto priemones privaloma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Akivaizdu, jog būna situacijų, kada kelių transporto priemonė tamsiuoju paros metu stabdoma ne policijos pareigūnams sustojus ir išlipus, o vejantis/persekiojant nestojantį automobilį, tačiau ir tokiu atveju privalo būti laikomasi instrukcijoje nurodytų bendrųjų stabdymo reikalavimų - transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Tik tokiu atveju asmuo turės galimybę suvokti, kad jis yra stabdomas. Policijos pareigūnė L. J. teismo posėdžio metu (b. l. 62) nurodė, jog specialiųjų garso signalų narinėjamu atveju ji neįjungė. Kartu pastebėtina, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad tik pradėjus persekioti P. L. automobilį, įvyko eismo įvykis, tai taip pat leidžia abejoti, ar P. L. spėjo suvokti, jog yra stabdomas. Pažymėtina, jog vien tik įjungtas policijos automobilio švyturėlis savaime nereiškia, jog yra stabdoma ar persekiojama priekyje važiuojanti transporto priemonė – švyturėliai gali būti naudojami tiesiog vykstant į įvykio vietą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog KET 12 p. numatyta pareiga eismo dalyviams nedelsiant duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais, tačiau šis punktas nenumato, kad įjungti švyturėliai ir garso signalas reiškia besąlyginį reikalavimą sustoti. KET 78 p. numatyta, jog vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę tuomet, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Iš išvardyto akivaizdu, jog net ir tuo atveju, jei P. L. būtų matęs policijos automobilio švyturėlius, tačiau prie jo nebuvo prisiartinta ir nebuvo išreikštas reikalavimas sustoti (reguliuotojo lazdele, skrituliu su raudonu atšvaitu arba per garsiakalbį), jis galėjo nesuprasti jog yra stabdomas, nes vien artėjantis policijos automobilis su įjungtais švyturėliais besąlyginės pareigos sustabdyti vairuojamą transporto priemonę nesukelia.

Vaizdo įraše užfiksuota, jog P. L. pristabdo vairuojamą automobilį priartėjęs prie pareigūnų automobilio ir po to padidina greitį. Tačiau akivaizdu, jog P. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas reikiamų dokumentų, prieš tai chuliganiškai elgęsis stovėjimo aikštelėje, pamatęs, kad prasilenkė su policijos automobiliu, be jokios abejonės suprato, jog jis artimiausiu metu gali būti stabdomas, todėl galėjo nuspręsti didinti greitį siekiant išvengti galimo stabdymo, o ne siekio nevykdyti jau išreikšto jam suprantamo reikalavimo sustoti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesurinkta pakankamai P. L. kaltės įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti neginčytiną išvadą, jog jis buvo tinkamai stabdomas policijos pareigūnų ir matydamas bei suprasdamas, jog jam yra išreikštas reikalavimas sustoti, tyčia nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė kyla tuomet, kai transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, todėl aplinkybės, jog transporto priemonė buvo stabdoma pažeidžiant reikalavimus, nustatymas šalina pažeidėjo atsakomybę dėl nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Byloje nesant objektyvių duomenų, neginčytinai patvirtinančių P. L. kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, t. y. patvirtinančių, jog jis sąmoningai nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams, skundžiamo teismo nutarimo dalis dėl P. L. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Dėl P. L. skirtų administracinių nuobaudų

Apeliaciniu skundu atstovas prašo skirti kuo švelnesnę galutinę nuobaudą P. L..

P. L. padarė septynis tyčinius pažeidimus. Anksčiau jis keletą kartų baustas (b. l. 5-14), turi galiojančių nuobaudų, tai laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš savo elgesio nepasimoko ir jokių išvadų nedaro. Ne dėl visų savo padarytų pažeidimų pripažino kaltę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, skyrė P. L. už keturius pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124² str. 2 d., tarp jų ir už patį sunkiausią – chuliganišką vairavimą – minimalias nuobaudas. Už ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą skirta nuobauda mažesnė negu sankcijoje numatytas jos vidurkis, o už ATPK 124¹ str. 8 d. numatytą pažeidimą skirta beveik maksimali nuobauda, tačiau šios nuobaudos yra simbolinės (atitinkamai 40 Eur ir 10 Eur), be to, skiriant galutinę subendrintą nuobaudą jos jokios įtakos galutinei nuobaudai neturi.

Už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., taip pat skiriama minimali nuobauda, numatyta straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą dalyje dėl P. L. nubaudimo pagal ATPK 127 str. 3 d. pakeisti, jo veiką iš ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d. ir skirti P. L. 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų laikotarpiui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą dalyje dėl P. L. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje P. L. nutraukti.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimo dalį (dėl P. L. nubaudimo pagal ATPK 123 str. 1 d. 28 Eur bauda, pagal ATPK 123 str. 2 d. 28 Eur bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. 23 Eur bauda, pagal ATPK 124¹ str. 2 d. 40 Eur bauda, pagal ATPK 124¹ str. 8 d. 10 Eur bauda, pagal ATPK 124² str. 2 d. 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų laikotarpiui) palikti nepakeistą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirti P. L. galutinę administracinę nuobaudą – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų laikotarpiui, paskirtą baudą sumokant per 24 mėnesius, kas mėnesį sumokant lygiomis dalimis.

Nutarimas neskundžiamas.