Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo (toliau –Institucija) 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimu D. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą nubaustas administracine nuobauda – 5 Eur bauda, už tai, kad jis, 2016 m. spalio 17 d. 18.25 val., (duomenys neskelbtini), ėjo per kelią ne pėsčiųjų perėja, kai matomoje zonoje buvo pėsčiųjų perėja. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi D. K. skundas dėl Institucijos priimto nutarimo atmestas. Teismas nutartyje sutiko su priimtu nutarimu ir nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ir jam inkriminuoto pažeidimo faktas įrodytas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma. D. K. skundžia Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį ir prašo ją panaikinti ir jo skundą dėl Institucijos nutarimo patenkinti.

3.1. Skunde apeliantas teigia, kad jis buvo nubaustas neteisėtai, nesant jokių jo kaltė patvirtinančių įrodymų. Apeliantas tvirtina neatlikęs veiksmų, už kuriuos jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas, už ką jis nubaustas. Teigia, kad policijos pareigūnai neteisingai tvirtino apie jo padarytą pažeidimą. Tvirtina, kad pareigūnas V. B. įvykio metu jam sakė, kad pažeidimą patvirtina vaizdinėje laikmenoje užfiksuoti duomenys, tačiau teisme įrašas nebuvo pateiktas, o apklaustas liudytoju V. B. nurodė, kad galinio vaizdo įrašo nėra, tačiau patvirtino per galinio vaizdo veidrodėlį aiškiai matęs, kaip D. K. bėgo per gatvę ne per perėją. Apeliantas nurodo, kad jis iš karto po įvykio parašė paaiškinimą, kaip viskas buvo ir savo versijos laikosi nuosekliai. Jis yra nekaltas, todėl prašo panaikinti nutarimą, kuriuo buvo nubaustas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. D. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) ( toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai su minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

8. Apeliaciniame skunde ginčijamas kaltės klausimas dėl apylinkės teismo nutarimu D. K. pripažinimo kaltu pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį. ATPK 131 straipsnio 5 dalies sankcija užtraukia baudą vairuotojams nuo 5 (penkių) iki 11 (vienuolikos) eurų. ANK 428 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šio straipsnio 6 dalis numato atsakomybę už 1 dalyje nurodytų asmenų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, kas užtraukia baudą nuo 10 (dešimties) iki 12 (dvylikos) eurų.

9. Kadangi senajame kodekse už apelianto padarytą teisės pažeidimą numatyta švelnesnė sankcija nei naujajame, vadovaujamasi ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio bei 5 straipsnio 4 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1896 redakcija) nuostatomis ir D. K. veiksmai neperkvalifikuojami. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, administracinių teisės pažeidimų byla nagrinėjama pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK normas.

10. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris grindžiamas išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, vertinami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

10.1. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų patikimumą, jų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog D. K. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 42 punkto reikalavimus, kur numatyta, jog į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų <....>, tuo jis padarė ATPK 131 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

10.2. Apeliaciniame skunde D. K. akcentavo, kad jos kaltė grindžiama prieštaringais policijos pareigūno parodymais, o administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta kitų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 5 dalyje. Tokius jo teiginius paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Įvertinus skundžiamos teismo nutarties turinį matyti, kad apylinkės teismas, atmesdamas D. K. skundą dėl institucijos pareigūno 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nuosekliai išdėstydamas, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

10.5. Kaip matyti iš policijos pareigūno Vyganto Bužio tarnybinio pranešimo bei jo parodymų teisme, kuriuose jis analogiškai nurodė, kad pastabėjo D. K., kuris išlipo iš automobilio ,,VW Golf“, tamsios spalvos, ir ruošėsi pereiti gatvę neleistinoje vietoje, nors maždaug 10 metrų atstumu nuo D. K. buvo pėsčiųjų perėja. Privažiavus prie D. K. jį perspėjo, kad eitų per pėsčiųjų perėją ir nuvažiavo. Važiuojant Vytauto gatve link Nr. 5 pažymėto pastato, per galinio vaizdo veidrodėlį stebėjo, ar D. K. nepadarys Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Buvo šviesu, nelijo, todėl matė, kaip D. K. priėjo prie automobilio ,,VW Golf“ vairuotojo durelių, pakalbėjo su mergina, sėdėjusia už transporto priemonės vairo, ir perbėgo gatvę ne per pėsčiųjų perėją. Ekipažas maždaug už 3-4 minučių apsisuko ir grįžtant atgal ta pačia gatve, pamatė iš parduotuvės išeinantį D. K., kuris per gatvę perėjo jau pėsčiųjų perėja ir atsisėdo į automobilio ,,VW Golf“ keleivio vietą. Tuomet jie privažiavo prie automobilio ir konstatavo, jog D. K. padarė pažeidimą, t. y. perėjo gatvę ne per pėsčiųjų perėją. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl ko pareigūnas V. B. turėtų pagrindo nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes, apkalbėti ir be pagrindo apkaltinti D. K.. Be to, kaip matyti iš paties pažeidėjo paaiškinimo, jo nurodytos aplinkybės iš dalies sutampa su policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau vertinant paties apelianto teikiamą įvykio versiją, kyla abejonių dėl jos logiškumo, kas pagrįstai apylinkės teismui davė pagrindo abejoti jo parodymų teisingumu.

10.6. D. K. nurodė, kad jis išlipo iš jo draugės vairuojamo automobilio norėdamas įpilti langų skysčio. Privažiavus patrulių automobiliu, pareigūnas jį įspėjo, jog perėja netoliese, į ką apeliantas atsakė, kad nesiruošia eiti per gatvę. Tačiau ekipažui nuvažiavus, D. K. tuoj pat apsigalvojo pilti skysčio, net neatidarė automobilio kapoto ir nutarė eiti į kitoje gatvės pusėje esančią parduotuvę apsipirkti. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie veiksmai išteis atrodo keisti ir sunkiai paaiškinami, bei policijos pareigūno parodymų kontekste vertintini kaip nepatikimi. Be to, norint atidaryti automobilio kapotą, užtenka stovėti prieš automobilį ir nebūtina išeiti už jo ribų į gatvės pusę. Tuo tarpu D. K., pasak Vyganto Bužio parodymų, buvo išlindęs iš už automobilio ir akivaizdžiai ruošėsi bėgti per gatvę, net vos neužšoko ant policijos automobilio, dėl ko pareigūnai sustojo ir jį perspėjo. Kaip teigė V. B., iš tokio apelianto elgesio buvo matyti, kad jis tikrai ruošėsi eiti per gatvę neleistinoje vietoje, todėl jiems nuvažiavus, pareigūnas per galinio vaizdo veidrodėlį stebėjo D. K., ar šis ir po perspėjimo nekirs gatvės neleistinoje vietoje, ir aiškiai matė, kaip šis asmuo perbėgo gatvę ne perėjoje. Taigi, tokie nuoseklūs ir faktines aplinkybes atitinkantys policijos pareigūno parodymai pagrįstai teismo vertinti kaip patikimi ir įrodantys apelianto kaltę.

10.7. Policijos pareigūno aprodymų nepatikimumą apeliantas bando aiškinti tuo, kad į bylą nebuvo pateiktas vaizdo registratoriuje užfiksuoti duomenys, apie kuriuos patrulis buvo nurodęs, tačiau pareigūnas V. B. teisme paaiškino, kad vaizdo registratorius jų tarnybiniame automobilyje fiksuoja tik priekinį vaizdą. Apeliantas taip pat abejoja, ar policininkas galėjo aiškiai matyti jo daromą pažeidimą dėl tamsaus paros meto bei oro sąlygų, nes, pasak jo, lašnojo, buvo apsiniukę. Pareigūnas nurodė, kad įvykio metu tamsu tikrai nebuvo ir jis pažeidimą matė aiškiai. Tokiais parodymais patikėti duoda pagrindo objektyvūs duomenys – spalio 17 d. saulė leidžiasi 18.19 val. todėl akivaizdu, jog net ir esant apniukusiam orui, ką tvirtino D. K., 18.25 val., dar nebuvo tamsu ir matomumas turėjo būti pakankamai geras.

10.8. Aukštesnysis teismas, be kita ko pažymi, kad vien tai, jog D. K. nuosekliai laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir aukščiau aptarti duomenys patvirtina D. K. kaltę padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog D. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį. Nuobauda pažeidėjui paskirta teisingai, vadovaujantis įstatymo reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti D. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.