- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-27
- Bylos Nr.
- AN2-47-744/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00100-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Pažeidėjas
- D. S.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nubaustas galutine subendrinta nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
D. S. nubaustas už tai, kad 2017 m. gegužės 25 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini) kaime, vairuodamas transporto priemonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, eismo įvykio metu apgadino automobilį „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kelio sankasą, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 221 punktų reikalavimus.Skundžiamu nutarimu D. S. buvo nubaustas: pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 10 Eur dydžio bauda; pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – 1200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams be transporto priemonės konfiskavimo. Taikant ANK 38 straipsnio nuostatas, paskirtos nuobaudos buvo subendrintos, D. S. paskiriant galutinę subendrintą nuobaudą – 1200 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. S. prašo panaikinti ar pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarimą dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, kaip nepagrįstą, paliekant nuobaudą, paskirtą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Teismui nusprendus prašomos nutarimo dalies nenaikinti ir nekeisti, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti švelnesnę nei įstatymu numatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą iki 1,5 metų arba jos iš viso neskirti.Skunde teigia, kad su jam inkriminuojamu nusižengimu - kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, iš dalies sutinka, t. y. pripažįsta padaręs nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Mano, kad už tai taikyta 10 eurų bauda yra teisinga nuobauda. Apelianto teigimu, jis leistino greičio neviršijo, tačiau mano, kad dėl to, jog nepasirinko saugaus važiavimo greičio tokiu keliu – kelias ėjo per aukštai išaugusių ir žydinčių rapsų laukus, jokio įspėjamojo kelio ženklo, informuojančio apie priekyje esančią sankryžą su lygiaverčiu keliu nebuvo, todėl važiuodamas šiuo keliu ir staiga įvažiavęs į „T“ formos lygiaverčių kelių sankryžą nesuvaldė automobilio. Mano, kad jo kaltė dėl minėto pažeidimo yra tik formali ir šio eismo įvykio nebūtų, jei apie priekyje esančią sankryžą būtų informuojantis kelio ženklas. Pripažįsta, jog po eismo įvykio pavartojo alkoholio ir dėl to labai gailisi. Pažymi, kad jis nesuprato Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimų, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Teigia, kad jis tiek teismo posėdžio metu, tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą nurodė, jog šį pažeidimą padarė nesąmoningai, būdamas šoko būsenos. Po eismo įvykio apvirtus automobiliui ir suveikus saugos oro pagalvėms, buvo išsigandęs, apstulbęs, afekto būsenos, ne visai suprato kas vyksta, todėl išgėrė su savimi turėto alkoholinio gėrimo „Dainava“ vieną gurkšnį, t. y. ne daugiau 50 gramų. Pažymi, kad pats vartojimas alkoholio savaime neturėtų būti šioje situacijoje pripažintinas kaip vartojimas, jei alkoholio matuokliu nebūtų buvę nustatyta viršijanti leistiną alkoholio kiekį kraujyje nustatyta riba.Nesutinka su jam taikyto nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, įforminimu, t. y. neblaivumo fiksavimo procedūra. Nurodo, kad policijos pareigūnai jam nustatinėdami neblaivumą nesivadovavo alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos reikalavimais. Pažymi, kad minėtuose reikalavimuose nurodyta, jog atlikti neblaivumo testo negalima, jeigu manoma, kad tiriamasis asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15–20 minučių, arba rūkė per paskutines 2 minutes. Instrukcijoje nurodyta, kad negalima naudoti prietaiso nukrypstant nuo šios instrukcijos. Apelianto teigimu, pareigūnai nepasidomėjo, prieš kiek laiko jis buvo išgėręs alkoholio, ar rūkęs, nors privalėjo to paklausti. Be to, jis pareigūnų akivaizdoje rūkė, todėl mano, kad tai galėjo įtakoti tokius alkotesterio parodymus. Pažymi, kad pareigūnai, forminę pažeidimą, neleido „pūsti“ antrą kartą. Nurodo, kad, matant pareigūnams, jis pasiėmė savo automobilyje turimą alkotesterį, kur įpūtus buvo nulis promilių. Pareigūnai tai matė, bet vis tiek neleido atlikti pakartotinio testo – pakartotinai pabandyti pūsti į alkotesterį. Pažymi, kad jeigu policijos pareigūnai būtų tinkamai vadovavęsi alkoholio matuoklio (alkotesterio) panaudojimo instrukcija, nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje, nebūtų jam inkriminuotas.Teigia, kad nusižengimo sudėčiai nustatyti neturėtų užtekti vien tik pareigūnų surašyto protokolo ar afekto būsenoje iš asmens paimto paaiškinimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnai iš karto faktiškai atvykę į įvykio vietą nesuskubo apžiūrėti jo sveikatos (psichinės bei somatinės) būklės, bet visais įmanomais būdais stengėsi kuo greičiau atlikti alkoholio kiekio kraujyje patikrinimo testą. Pareigūnų išsiblaškymą ir neprofesionalumą patvirtina ir pačiame administracinio nusižengimo protokole, surašytame jo atžvilgiu, padaryti neatitikimai. Protokole nurodyta, kad nusižengimo data ir laikas yra 2017 m. gegužės 25 d. 16.15 val., o alkoholio matuokliu testas atliktas 2017 m. gegužės 25 d. 16.04 val. Pasak apelianto, šie neatitikimai verčia abejoti, ar alkoholio matuoklio spausdintuvu atspausdintas kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) iš tiesų yra jo atlikto alkoholio testo, o ne anksčiau atlikto kokio nors kito asmens testo. Teigia, kad jam atlikus testą pareigūnai labai trumpai parodė alkotesterio ekrane esančius skaičius, tik pranešė, kad jis neblaivus ir davė pasirašyti ant kvito. Pažymi, kad pareigūnai visiškai nesidomėjo, ką jis vartojo ir kiek. Neapžiūrėjo bei nepaėmė iš įvykio vietos svarbaus įrodymo – alkoholinio gėrimo butelio.Atkreipia dėmesį ir į tai, kad administracinio nusižengimo protokole buvo padaryta esminių klaidų, nurodyta visai kita transporto priemonė ir kitas valstybinis transporto priemonės numeris, transporto priemonės identifikavimo numeris. Mano, kad pareigūnai surašė jam protokolą ant jau iš anksto turimo protokolo šablono. Apelianto nuomone, pareigūnai jam pateikė pasirašyti kito asmens atlikto testo alkoholio matuoklio spausdintuvo kvitą. Pažymi ir tai, kad kitą dieną jis nuvyko į Joniškio rajono policijos komisariatą, parodė pareigūnams, kad jie protokole įrašė visai ne tą transporto priemonę, ko pasėkoje pirmąjį protokolą jie pripažino negaliojančiu, o jam surašė naują administracinio nusižengimo protokolą.Nurodo, jog teisė vairuoti jam yra būtina, kadangi dirba trijose įmonėse. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba direktoriaus pavaduotoju. Pagal darbo pobūdį jam reikalinga vykti į eilę įmonės objektų, kurie yra įvairiose Lietuvos vietose, vidutiniškai į dieną nuvažiuojant apie 100 kilometrų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba generaliniu direktoriumi ir pagal darbo pobūdį (klientų paieška, derybos su klientais ir pan.) jam būtina vykti pas klientus. Taip pat dirba pas ūkininką A. B., kuris vykdo individualią žemės ūkio veiklą. Jo funkcijos šioje darbovietėje yra prižiūrėti žemės ūkio veiklą, kontroliuoti atliekamus darbus, sekti vykdomus darbo procesus ir t. t. Nurodo, kad darbovietės tarpininkauja ir prašo atsižvelgti į šias aplinkybes. Teigia, kad jis yra šeimos žmogus, kartu su savo gyvenimo drauge (partnere) A. Č. augina mažametį sūnų. Mano, kad sėkmingai ugdant vaiką, reikia jį vežioti į (iš) darželį - lopšelį, ugdymo būrelius, periodiniams sėkmingo vystymosi patikrinimams ar susirgus ir į polikliniką, tačiau netekus teisės vairuoti būtų labai apsunkintos galimybės tai atlikti, todėl nukentėtų ne tik jis, bet ir jo šeima. Nurodo, kad po teismo nutarimo priėmimo dienos savo iniciatyva nedelsdamas išklausė ir yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Taip pat atlygino eismo įvykiu Joniškio rajono savivaldybės administracijos Gataučių seniūnijai padarytą 30 eurų žalą. Nurodo ir tai, kad vien tik išnuomoto ir jo naudojamo automobilio, kuris buvo apgadintas įvykio metu, remontas gali jam kainuoti apie 4000 eurų. Tokį pasiūlymą pateikė autoservisas, teikiantis automobilių remonto paslaugas Vilniaus mieste. Nurodo, kad iki šio nusižengimo eilę metų nebuvo padaręs jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl mano, kad jo atžvilgiu yra pakankamai sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. S. savo kaltės dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo neginčija, tačiau nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Teigia, kad netinkamai buvo atlikta neblaivumo fiksavimo procedūra, pareigūnai nesivadovavo alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos reikalavimais, administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas pažeidimo laikas neatitinka alkotesterio kvite užfiksuotą laiką, buvo padaryta kitų esminių klaidų. Taip pat kelia paskirtos nuobaudos pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį individualizavimo klausimą, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymu numatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą iki pusantrų metų arba iš viso jos neskirti. Taigi apeliacinis teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma D. S. apeliaciniu skundu.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje
Tam, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Nors apeliantas nesutinka su alkoholio matuoklio rodmenimis, pažymėtina, kad atsakomybei už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo pagal 423 straipsnio 3 dalį kilti konkretus neblaivumo laipsnis nėra reikšmingas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. S. neginčija skundžiamu Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu nustatytos aplinkybės, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio, tai yra sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino vairuotą automobilį „Audi Q7“ ir kelio sankasą. D. S. neginčija ir kitos teismo nustatytos aplinkybės, kad po eismo įvykio vartojo alkoholį. Tai jis patvirtino tiek rašytiniame paaiškinime (6 b. l.), tiek apklausiamas apylinkės teisme bei apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde. Aplinkybę, kad D. S. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (policijos pareigūnų atvykimo) vartojo alkoholį, patvirtina ir alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0129 kvite (10 b. l.) užfiksuoti duomenys, jog po 2017 m. gegužės 25 d. apie 15.40 val. įvykusio eismo įvykio D. S. tą pačią dieną 16.04 val. nustatytas 1.11 promilių girtumas (su šiais alkotesterio parodymais D. S. sutiko ir tai patvirtino savo parašu (10 b. l.)), o taip pat policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, kad pažeidėjas pripažino po eismo įvykio vartojęs alkoholinius gėrimus (11-12 b. l.). Taigi byloje neabejotinai įrodyta, kad D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines priemones, psichotropines ir kitas svaigiąsias medžiagas) ir taip padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Apelianto skundo argumentai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesuprato, jog įvykus eismo įvykiui draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, nepašalina jo pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. S. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis, kuriuo jis teisėtai naudojosi, bet ir kelio sankasa, todėl jam kilo pareiga pranešti apie eismo įvykį policijai ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholio.Nepagrįsti ir atmestini apelianto skundo argumentai, kad netinkamai buvo atlikta neblaivumo fiksavimo procedūra, nes pareigūnai nesivadovavo alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos reikalavimais. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kelio sankasa, įvyko 2017 m. gegužės 25 d. apie 15.40 val. Neblaivumas D. S. nustatytas 16.04 val. Iš vyriausiojo patrulio G. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad D. S. paaiškino, jog alkoholį vartojo po eismo įvykio, nes buvo šoko būsenos, jog alkoholį vartojo vėliau nei prieš 20 min. (11 b. l.). Duomenų, kad D. S. prieš pat neblaivumo patikrinimą būtų gėręs alkoholinius gėrimus ar rūkęs, byloje nėra nustatyta. Tokių aplinkybių teikdamas rašytinį paaiškinimą nenurodė ir pats D. S.. Todėl vertinant aptartas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad tikrinant D. S. neblaivumą buvo pažeisti alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos reikalavimai. Taip pat nėra duomenų, kad D. S. ir jo blaivumą tikrinusius policijos pareigūnus sietų tam tikri asmeniniai santykiai, todėl abejoti teisės pažeidimo metu užfiksuotais alkotesterio parodymais nėra pagrindo. Be to, kaip jau buvo minėta, atsakomybei už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo pagal 423 straipsnio 3 dalį kilti konkretus neblaivumo laipsnis nėra reikšmingas.Apeliantas nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole klaidingai nurodytas pažeidimo padarymo laikas 16.15 val. ir tai yra esminis proceso pažeidimas. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą pastebėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo padarymo laikas (apie 16.15 val.) akivaizdžiai siejamas ne su tikruoju pažeidimo padarymo laiku, bet su pažeidimo paaiškėjimo momentu, kuomet buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, sudaryta eismo įvykio vietos schema, apžiūrėtas automobilis Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patikrintas D. S. neblaivumas. Toks netikslus pažeidimo laiko nurodymas protokole laikytinas kaip neteisingai protokolą surašiusio asmens įvertintas pažeidimo padarymo laikas, tačiau tai nelaikytina esminiu proceso pažeidimu, sudarančiu pagrindą skundžiamą nutarimą naikinti. Juo labiau, kad pažeidimo padarymo laikas buvo nustatytas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą.
Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, D. S. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, buvo paskirta 1200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Taigi D. S. buvo skirta minimali jo padaryto nusižengimo sankcijoje numatyta nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda, ir minimalaus termino ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams. D. S. skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – už jo padarytą pažeidimą yra privaloma ir jos neskirti ar skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą galima tik taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad tokia išvada šioje byloje yra negalima. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad D. S. padarė du nusižengimus – ne tik vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, eismo įvykio metu apgadino automobilį ir kelio sankasą, bet po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. D. S. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes vartojo alkoholį po įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, jam buvo nustatytas lengvas neblaivumas (1,11 ± 1,7 % promilės), o tai rodo D. S. neatsakingumą. Nors ir nebuvo nustatyta D. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro, jis praeityje jau buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (leistino greičio viršijimą). Taip pat 2017 m. liepos 21 d. priimtas sprendimas administracinio nusižengimo byloje dėl ANK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Taigi anksčiau paskirtos nuobaudos D. S. aiškiai nepasiekė joms keliamų tikslų, kadangi jo daromi nusižengimai vis sunkėja.Apeliantas skunde nurodo, kad teisė vairuoti jam reikalinga tiek atliekant darbo funkcijas, tiek rūpinantis šeima, tačiau, kaip matyti, šios aplinkybės D. S. nuo naujų administracinių nusižengimų darymo neatgraso, todėl poreikis rūpintis šeima ir darbas šiuo atveju negali būti vertinama kaip išskirtinės aplinkybės, dėl kurių pažeidėjui neturėtų būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė. Tai, kad specialiosios teisės atėmimas sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui ar jo šeimai, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtas aplinkybes, apibūdinančias D. S. padaryto ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pobūdį, apelianto asmenybę, konstatuoja, kad D. S. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – nėra aiškiai per griežta, ir ji atitinka tiek apelianto padaryto nusižengimo pobūdį, tiek pavojingumo laipsnį, tiek teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl tenkinti D. S. skundą jame nurodytais motyvais ir taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.