- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-321-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24505-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei A. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 590,69 Eur negrąžinto kredito, 141,23 Eur pelno palūkanas, apskaičiuotas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2020 m. sausio 19 d., 245,87 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67,00 Eur žyminio mokesčio ir 40,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
2. Nurodė, kad atsakovė ir UAB „Nordecum“ 2018 m. vasario 6 d. nuotolinio ryšio priemonėmis sudarė Vartojimo kredito sutartį SP436108 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 3 350,00 Eur kreditas 60 mėnesių, o atsakovė įsipareigojo iki 2023 m. sausio 11 d. grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 402 Eur mokestį ir 18,00 proc. dydžio metines palūkanas. Atsakovė savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, laiku nemokėjo Sutartimi nustatytų įmokų. Dėl to UAB „Nordecum“ pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnį ir Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą 2020 m. sausio 19 d. nutraukė Sutartį ir išsiuntė atsakovei pranešimą, kad dėl jos padarytų Sutarties esminių pažeidimų Sutartis nutraukta.
3. Sutarties nutraukimo metu atsakovė buvo skolinga UAB „Nordecum“ 2 590,69 Eur kredito sumą ir 141,23 Eur pelno palūkanas, apskaičiuotas nuo negrąžinto kredito už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo dienos (2018 m. vasario 6 d.) iki Sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 19 d.). Pagal Sutarties 8.3 punktą, nutraukus Sutartį, klientui uždelsus sumokėti Sutartyje nustatytą mokėjimą, klientas įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Atsakovė už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. turi mokėti 245,87 Eur delspinigių. UAB „Nordecum“ pagal 2017 m. birželio 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal Sutartį. Apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovė informavo atsakovę pranešimu.
Šalies argumentai
4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra gavusi kredito, nebuvo supažindinta su Sutartimi. Visi paklausimai ir užsakymai buvo vykdomi telefonu, kurio numeris atsakovei nepriklauso. Pinigų suma 2018 m. vasario 6 d. buvo pervesta UAB „ARN Group“, tačiau sutartis dėl pervedimo nėra pateikta. Ieškovė pateikė duomenis, kad į atsakovės sąskaitą buvo pervesta 1 080 Eur, tačiau šį mokėjimo dokumentą pasirašė V. V.. Atsakovė taip pat negavo ieškovės pateikto 2019 m. gruodžio 29 d. pranešimo apie Sutarties nutraukimą. Ieškovė taip pat nepateikė teismui sutarties apie kreditorės pasikeitimą. Dėl to teismas turi įpareigoti ieškovę pateikti visus privalomus dokumentus, taip pat pakeisti atsakovę į tinkamą atsakovą nagrinėjamoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės A. Š. ieškovei UAB „Julianus Inkaso“ 2 590,69 Eur negrąžintą kreditą, 141,23 Eur palūkanų, 245,87 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 977,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas, ex officio vertindamas, ar pradinė kreditorė tinkamai vykdė vartojimo kredito gavėjos kreditingumo vertinimą, pripažino, kad buvo laikytasi kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimų pagal Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, atsižvelgta į atsakovės turėtus įsipareigojimus, jos pajamas bei kitas reikšmingas aplinkybes.
7. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ suteikė atsakovei 3 350,00 Eur kreditą, jo dalį – 1 863,19 Eur – pervesdama į UAB „ARN group“ sąskaitą, refinansuodama atsakovės negrąžintą kreditą UAB „ARN group“ pagal 2017 m. gruodžio 13 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 134141, o kitą dalį – 1 084,81 Eur – pervesdama į atsakovės banko sąskaitą, iš kurios buvo atliktas ir 0,01 Eur registracijos mokestis. Likusi suteikto kredito dalis – 402,00 Eur – buvo išskaičiuota, kaip Sutarties sudarymo mokestis iš kredito sumos. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė ir pagrindė pradinės kreditorės UAB „Nordecum“ suteiktą vartojimo kreditą atsakovei, o atsakovė šių faktinių aplinkybių niekaip nepaneigė. Teismas atsakovės argumentus, kad ji jokio kredito negavusi, pripažino atsakovės gynybine pozicija, o ne patikimais įrodymais pagrįstais atsikirtimais. Byloje esančių įrodymų visuma neleidžia teismui abejoti kredito suteikimo faktu atsakovei.
8. Teismas nustatė, kad Sutartis buvo sudaryta elektroninėmis ryšio priemonėmis, nuotoliniu būdu kredito gavėjai (atsakovei) prisijungus prie pradinės kredito davėjos (UAB „Nordecum“) siūlomų sąlygų. Pagal Sutarties bendrąsias sąlygas, norint gauti vartojimo kreditą, reikia pateikti paraišką (prašymą). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.3 punktą pradinė kreditorė paraiškas kreditui gauti priima tik iš asmenų, kurie sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis registruoti pradinės kreditorės interneto svetainėje. Pradinė kreditorė sudarė registracijos anketą, o atsakovė užpildė registracijos anketą, nurodydama savo asmens duomenis (Bendrųjų sąlygų 2.1, 2.2 punktai). Byloje pateikta atsakovės užpildyta anketa su asmens duomenimis, kartu pateikus ir asmens tapatybės kortelę. Atsakovei buvo sugeneruotas identifikacinis kodas, kurį gavusi atsakovė iš savo asmeninės sąskaitos pervedė 0,01 Eur registracijos mokestį. Tokiu būdu atsakovė patvirtino savo tapatybę ir valią sudaryti Sutartį nuotoliniu būdu ir akceptuoti bendrąsias sąlygas, su kuriomis ji susipažino gavusi jas į savo nurodytą el. paštą (Sutarties bendrųjų sąlygų 2.4.6 punktas).
9. Teismas atmetė atsakovės teiginį, kad ji nebuvo supažindinta su Sutarties sąlygomis. Užpildytos anketos duomenys patvirtina, kad atsakovė pradinei kreditorei buvo nurodžiusi tą patį savo elektroninio pašto adresą, kurį nurodė ir teismui teiktame savo atsiliepime į ieškinį. Pagal bendrųjų nuostatų 3.9 punktą, prieš sudarant kreditavimo sutartį, klientui pateikiant paraišką kreditui gauti, klientui suteikiama galimybė susipažinti su standartinės informacijos apie vartojimo kredito forma. Atsakovė, nesutikdama su Sutarties sąlygomis, nebūtų teikusi paraiškos kreditui gauti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paraiška buvo pateikta, taigi atsakovei tiko Sutartyje numatytos sąlygos. Atskiro pranešimo, kad atsakovė nori atšaukti paraišką kreditui gauti, nebuvo. Atsakovė pateikusi paraišką kreditui gauti, kartu patvirtino Sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su Sutarties sąlygomis ir su jomis sutiko. Atsakovę tenkino vartojimo kredito sąlygos, ji jų nekeitė ir neginčijo, o po Sutarties sudarymo atsakovė netgi mokėjo pradinei kreditorei per kitą finansuotoją, AS Bigbank. Ši aplinkybė patvirtina atsakovės sutikimą gauti vartojimo kreditą, t. y. Sutarties sudarymo faktą.
10. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ 2017 m. birz?elio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi su vėlesniais pakeitimais visas reikalavimo teises į atsakovę perleido ieškovei. Atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota 2020 m. sausio 22 d. pranešimu. Teismas pripažino, kad apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo jau informuota ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir civilinėje byloje Nr. eL2-22520-960/2021 dėl teismo įsakymo išdavimo, nes atsakovė teikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo. Taigi atsakovė buvo informuota apie tai, kad pradinė kreditorė perleido savo reikalavimo teises ieškovei, todėl ieškovė pripažintina turinčia teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti pagal Sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).
11. Pagal Sutartį tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. Atsakovė Sutarties tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė UAB „Nordecum” 2019 m. gruodžio 29 d. pranešimu nuo 2020 m. sausio 19 d. vienašališkai nutraukė Sutartį pagal bendrųjų sąlygų 5.4 punktą. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė iki šiol nėra grąžinusi visos kredito sumos (CPK 185 straipsnis, 179 straipsnis). Dėl to atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei skolą (likusius mokėjimus pagal sutartį). Atsakovė ieškovės prašomo priteisti skolos dydžio neginčijo. Teismas ieškovė reikalavimą priteisti 2 590,69 Eur negrąžinto kredito pripažino pagrįstu ir tenkintu. Reikalavimo perleidimo sutarties priedas patvirtina, kad būtent į tokią negrąžinto kredito dalį ir buvo perleistas reikalavimas. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad atsakovė 2018 m. vasario 22 d. sumokėjo tik 1 619,31 Eur. Šį mokėjimą už atsakovę atliko AS Bigbank.
12. Pagal Sutarties specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti 18 proc. dydz?io metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal Sutarties specialiąsias sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2023 m. sausio 11 d. Atsakovė iki kredito sutarties nutraukimo 2019 m. sausio 19 d. nesumokėjo 141,23 Eur pelno palūkanų. Teismas pripažino, kad reikalavimas priteisti šias palūkanas yra pagrįstas, dėl to tenkinamas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punkte numatyta, kad klientui uz?delsus sumoke?ti bet kuri? kreditavimo sutartyje nustatyta? moke?jima?, klientas i?sipareigoja moke?ti kreditoriui 0,05 proc. dydz?io delspinigius nuo pradelstos moke?jimu? sumos uz? kiekviena? pradelsta? kalendorine? diena?. Kreditavimo sutarties nutraukimas neatleidz?ia kliento nuo moke?tinu? sumu? gra?z?inimo ir nuostoliu? bei netesybu?, numatytu? Kreditavimo sutartyje atlyginimo. Kadangi atsakovė laiku negrąžino jai suteikto kredito, ieškovės reikalavimas dėl 245,87 Eur delspinigių, apskaičiuotų, taikant 0,05 procentus normą, priteisimo iš atsakovės tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
13.1. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir teigė, kad ji nėra tinkama atsakove nagrinėjamoje byloje. Taigi byloje kilo klausimas dėl tinkamo atsakovo. Tinkamo atsakovo įtraukimas į bylą galimas tik pirmosios instancijos teisme. Dėl to teismas, nepasiūlęs ieškovei pakeisti atsakovės tinkamu atsakovu, padarė esminį procesinių teisės normų pažeidimą. Teismas nesigilino į bylos aplinkybes, neanalizavo, kaip buvo suteiktas kreditas, taip pat neatidėjo bylos nagrinėjimo, nors teismui buvo pranešta, kad mirė atsakovės motina.
13.2. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo negalimumo dalies, dėl palūkanų bei dėl sutartinių palūkanų priteisimo nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų sumokėjimo kilo iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.
13.3. Nagrinėjamu atveju šalių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Konstatuojama, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikrą jos sąlygą, tokios sutarties ar jos sąlygos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą.
13.4. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; be to, gali reikalauti pakeisti sutartį. Teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Nagrinėjamoje byloje atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, nors pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau nebuvo reiškiama reikalavimų dėl šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl palūkanų normos modifikavimo.
13.5. Teismas šioje byloje neteisingai interpretavo teismo nešališkumo sampratą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Julianus Inkaso“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės nelabai skiriasi nuo jos atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė pagal teismo įpareigojimą buvo pateikusi dubliką į atsakovės atsiliepimą. Atsakovė nepateikė savo atsiliepimo į dubliką, nedalyvavimo teismo posėdyje, taip pat nepranešė teismui apie savo nedalyvavimą teismo posėdyje. Ieškovė bandė susisiekti tiek su atsakove, tiek su jos teisininke, siekdama užbaigti ginčą taikiai bei sudaryti taikos sutartį. Ieškovės siūlymus sudaryti taikos sutartį atsakovė ignoravo. Taigi atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei vilkina teismo sprendimo vykdymą.
14.2. Atsakovė su pradine kreditore 2018 m. vasario 6 d., naudodamos nuotolinio ryšio priemones, sudarė Sutartį. Atsakovė pateikė pradinei kreditorei paraišką dėl kredito suteikimo. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.3 punktą kreditorė paraiškas kreditui gauti priima tik iš asmenų, kurie Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įregistruoti kreditorės interneto svetainėje. Kreditorė sudarė registracijos anketą, pateikė ją interneto svetainėje, o atsakovė užpildė registracijos anketą, nurodydama savo asmens duomenis. Kartu su paraiška atsakovė pateikė savo asmens tapatybės kortelės kopiją bei vartojimo kredito sutartį Nr. 134141, sudarytą su UAB „ARN group“, kad būtų refinansuota jos paskola kitai kreditorei. Sumokėdama registracijos mokestį, atsakovė patvirtino savo tapatybę bei savo valią sudaryti Sutartį nuotoliniu būdu.
14.3. Visi dokumentai apie reikalavimo perleidimo faktą ieškovei buvo pateikti kartu su ieškiniu, t. y. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, Reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedo išrašas. Taip pat ieškovė atsakovei 2021 m. vasario 25 d. išsiuntė registruotą pranešimą, kuriame pateikė informaciją apie reikalavimo teisių perleidimą, o 2021 m. birželio 16 d. pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, dėl kurio atsakovė prieštaravo, todėl ieškovė pareiškė ieškinį. Taigi atsakovės teiginiai, kad ji buvo neinformuota apie reikalavimo teisių perleidimo faktą, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės buvo priteista 2 590,69 Eur negrąžinto kredito, 141,23 Eur palūkanų, 245,87 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 977,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė 2018 m. vasario 6 d., naudodama nuotolinio ryšio priemones, su UAB „Nordecum“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP436108 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 3 350,00 Eur kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo iki 2023 m. sausio 11 d. grąz?inti kreditą bei sumokti Sutartyje nustatytas 18 proc. palūkanas, taip pat sumokėti 402 Eur Sutarties sudarymo mokestį. UAB „Nordecum“ 2019 m. gruodžio 29 d. raštu pranešė atsakovei apie Sutarties nutraukimą pagal Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnį nuo 2020 m. sausio 19 d., jeigu nebus padengtas jos pradelstas mokėjimas.
Žemesnės instancijos teismas
17. UAB „Nordecum“ su ieškove 2017 m. birželio 1 d. buvo sudariusi Reikalavimų perleidimų sutartį, kurią keitė ir papildė 2018 m. balandžio 10 d. pakeitimu Nr. 1, 2018 m. spalio 9 d. pakeitimu Nr. 2, 2019 m. sausio 22 d. daliniu pakeitimu Nr. 3 ir 2020 m. gegužės 1 d. pakeitimu Nr. 4. Pagal šią sutartį ir 2020 m. sausio 21 d. Perleistų skolų suderinimo aktą pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės 2 590,69 Eur skolą pagal Sutartį Nr. SP436108, 141,23 Eur palūkanas ir 0,05 proc. dydžio delspinigius. Ieškovė 2020 m. sausio 22 d. išsiuntė atsakovei pranešimą apie kreditorės pagal Sutartį pasikeitimą ir ragino iki 2020 m. sausio 29 d. sumokėti 3 168,15 Eur skolą (el.b.l., l. 12). Atsakovė šios skolos nesumokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.
Dėl tinkamo atsakovo byloje
18. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo gavusi kredito pagal Sutartį, nebuvo supažindinta su Sutartimi, visi užsakymai buvo vykdomi iš telefono numerio, kuris jai nepriklauso, ieškovės pateiktoje sąskaitoje, pagal kurią atsakovei buvo pervesta 1 080,00 Eur, pasirašė V. V., todėl atsakovė nėra tinkama atsakove byloje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
19. Sutiktina su atsakove, kad pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamą atsakovu. Tačiau, ar yra pagrindas byloje keisti atsakovą, sprendžia teismas, vertindamas šalių pateiktus duomenis, pagrindžiančius ar paneigiančius ieškovo atsakovui reiškiamą reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovei reikalavimą reiškė, remdamasi atsakovės su pradine kreditore sudaryta vartojimo kredito sutartimi ir ieškovės su pradine kreditore sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi.
20. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).
21. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).
22. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė Sutartį sudarė nuotoliniu būdu, elektroninėmis ryšio priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas detaliai vertino visus byloje esančius duomenis, susijusius su Sutarties sudarymu, atsižvelgdamas į pačioje Sutartyje nustatytas taisykles. Ieškovė pateikė atsakovės UAB „Nordecum“ registracijos svetainėje smspinigai.lt užpildytą registracijos anketą, kurioje nurodyti: atsakovės vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, elektroninio pašto adresas, darbovietė, pareigos gaunamas darbo užmokestis, taip pat banko sąskaitos numeris (el.b., l. 110-111). Pagal Sutarties bendrąsias sąlygas registracijos anketa – interneto svetainėje ar skyriuje kliento užpildyta ir pateikta kreditoriui nustatytos formos anketa su kliento duomenimis. Interneto svetainė – kreditoriaus interneto svetainė www.paskolos.lt arba atitinkamai www.smspinigai.lt.
24. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad atsakovė 2017 m. gruodžio 22 d. sumokėjo UAB „Nordecum“ 0,01 Eur registracijos mokestį (el.b., l. 112). Pagal Sutarties bendrąsias sąlygas registracijos mokestis – vienkartinis mokestis, kurį klientas privalo sumokėti, norėdamas patvirtinti registracijos duomenis. Šių sąlygų 2 dalyje yra detaliai aprašytos registracijos sąlygos, pagal kurias tapatybės patvirtinimui naudojamas registracijos mokestis, kuris turi būti sumokamas tik iš asmeninės kliento banko sąskaitos, į kurią pageidauja gauti kreditą. Registracijos mokestį klientas privalo sumokėti, atlikdamas pervedimą į kreditoriaus sąskaitą, esančią tame pačiame banke, kuriame yra kliento asmeninė banko sąskaita, iš kurios jis moka registracijos mokestį. Registracijos mokestį klientas privalo sumokėti naudodamas banko internetinės bankininkystės sistemą (Sutarties bendrųjų sąlygų 2.4.5 punktas).
25. Pagal bendrųjų sąlygų 2.4.6 punktą šalys susitarė, kad klientas, sumokėdamas registracijos mokestį su mokėjimo pavedime įrašytu MD5 arba CRC32 kodu, patvirtina: savo tapatybę, sutikimą tikrinti asmens duomenis, savo valią sudaryti kreditavimo sutartį nuotoliniu būdu ir akceptuoti būtent tokias sąlygas, su kuriomis jis susipažino, gavęs jas į savo nurodytą el.paštą, savo pageidavimą, kad kreditorius pervestų kreditą į tą kliento sąskaitą, iš kurios jis sumokėjo registracijos mokestį. Refinansavimo atveju kreditas, skirtas kliento esamiems įsipareigojimams įvykdyti, išmokamas specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir sąlygomis į kliento nurodytą gavėjo mokėjimo sąskaitą.
26. Aptartoje atsakovės registracijos anketoje yra nurodytas jos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei procesinius dokumentus siuntė būtent šiuo jos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė teismo procesinius dokumentus gavo, pateikė teismui atsiliepimą, jame nurodydama tokį patį savo gyvenamosios vietos adresą ir tris elektroninio pašto adresus, tarp kurių buvo ir (duomenys neskelbtini) (el.b., l. 62).
27. Registracijos anketoje nurodytas atsakovės telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde teigė nesinaudojanti. Tačiau Sutarties specialiosiose sąlygose papildomai nurodyta, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis refinansuojamas atsakovės 1 863,19 Eur kreditas, nurodytą sumą pervedant į UAB „ARN group“ sąskaitą (el.b., l. 53-54). Kartu byloje ieškovė pateikė atsakovės su UAB „ARN group“ 2017 m. gruodžio 13 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 134141, kurioje nurodyti visi atsakovės duomenys, sutampantys su pradinei kreditorei UAB „Nordecum“ pateiktais duomenis, tai yra gyvenamosios vietos ir elektroninio pašto adresas, taip pat sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), numeris ir telefono numeris (duomenys neskelbtini) (el.b., l. 94-108). Taigi vienai iš savo kreditorių (UAB „ARN group“) atsakovė taip pat buvo nurodžiusi tokį patį telefono numerį.
28. Byloje esantis AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 7361 patvirtina, kad 2018 m. vasario 6 d. buvo sumokėti 1 863,19 Eur gavėjai UAB „ARN Group“, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai išankstinis kredito grąžinimas už atsakovę (el.b., l. 45). (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 6 d. lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, kad UAB „Nordecum“ pervedė atsakovei 1 084,81 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (el.b., l. 44). Taigi nurodyta suma buvo pervesta į tą atsakovės sąskaitą, kurią ji nurodė registracijos anketoje ir iš kurios ji pati atliko 0,01 Eur registracijos mokesčio mokėjimą, kartu patvirtindama savo tapatybę ir valią sudaryti Sutartį bei gauti prašomo kredito sumą į sąskaitą, iš kurios atliktas mokėjimas.
29. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad minėtame 2018 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini) mokėjimo dokumente pasirašė V. V.. Tačiau pačiame dokumente aiškiai nurodyta, kad pervedamų pinigų gavėja yra atsakovė. Tuo tarpu šiame dokumente esanti nuoroda – kliento patvirtinimas, kurioje nurodyta pasirašanti V. V., identifikuoja asmenį, faktiškai atlikusį lėšų pervedimą ir jį patvirtinusį, bet ne asmenį, kuris gauna pervedamas lėšas.
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esanti aptartų duomenų visuma patvirtina, kad būtent atsakovė 2018 m. vasario 6 d. su UAB „Nordecum“ sudarė Sutartį, pagal kurią jai buvo realiai pervesta Sutartyje nurodyta pinigų suma. Taigi atsakovė yra tinkama atsakove nagrinėjamoje byloje.
31. Byloje taip pat yra duomenys, patvirtinantys, kad UAB „Nordecum“ 2018 m. vasario 22 d. buvo pervesta 1 619,31 Eur iš AS Bigbank, nurodant, kad mokama už atsakovę pagal Sutartį (el.b., l. 18). Taigi atsakovė pripažino savo pareigas pagal Sutartį ir iš dalies jas vykdė. Priešingai, negu atsakovė nurodo apeliaciniame skunde, ieškovė pateikė su UAB „Nordecum“ 2017 m. birželio 1 d. sudarytą reikalavimų perleidimų sutartį (el.b., l. 37-39) su visais vėlesniais pakeitimais (el.b., l. 7-8; 21-22; 31; 33-34), taip pat ir išrašą iš 2020 m. sausio 21 d. Perleistų skolų suderinimo akto, kuris patvirtina, kad pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės 2 590,69 Eur skolą pagal Sutartį Nr. SP436108, 141,23 Eur palūkanas ir 0,05 proc. dydžio delspinigius (el.b., l. 30).
32. Ieškovė 2020 m. sausio 22 d. išsiuntė atsakovei jos Sutartyje nurodytos gyvenamosios vietos adresu pranešimą apie kreditorės pagal Sutartį pasikeitimą ir ragino iki 2020 m. sausio 29 d. sumokėti 3 168,15 Eur skolą (el.b.l., l. 12). Ieškovė taip pat pateikė išrašą iš Lietuvos pašto išsiųstų laiškų ataskaitos, kurioje nurodyta, kad 2021 m. vasario 27 d. siunta atsakovei, siųsta jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, yra priimta (el.b., l. 19). Atitinkamai ieškovė išsiuntė atsakovei analogiško turinio pranešimą atsakovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (el.b., l. 27). Taigi atsakovė buvo tinkamai informuota apie kreditorės pasikeitimą.
33. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo, nors teismui buvo pranešta, kad mirė atsakovės motina. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė prieš pirmosios instancijos teismo paskirtą 2021 m. spalio 25 d. parengiamąjį teismo posėdį ar jo metu būtų teikusi kokius nors procesinius dokumentus teismui. Būtent dėl to pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 25 d. perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą išnagrinėjo atsakovei nedalyvaujant. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartimi šalims buvo išaiškinta, jog parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties.
34. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad kartu prideda mirties liudijimą, tačiau šis dokumentas su apeliaciniu skundu pateiktas nebuvo. Atsakovė jo nepateikė ir po pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties apeliacinio skundo trūkumams šalinti. Pažymėtina, kad atsakovei visi teismo procesiniai dokumentai buvo pateikiami tinkamai ir laiku, ji turėjo visas galimybes susipažinti su ieškovės pateiktais dokumentais ir teismo atliktu jų vertinimu. Taigi atsakovė turėjo galimybę apeliaciniame skunde nurodyti visus argumentus, kuriais ji nesutinkanti su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, pasisakyti dėl skundžiamame teismo sprendime aptartų įrodymų vertinimo, pateikti naujus įrodymus. Dėl to aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei nedalyvaujant, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų
35. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikia daug Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriose buvo aiškinamos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos bei CK teisės normos, susijusios su palūkanų ir delspinigių pagal paskolos sutartis mokėjimu, citatų, tačiau nenurodo, kaip jos yra susijusios su nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir jame padarytomis išvadomis.
36. Sutiktina, kad pagal atsakovės su UAB „Nordecum“ sudarytą Sutartį atsakovė yra vartotoja, todėl pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas). Taigi, teismo pareiga ex officio vertinti sąžiningumą yra ir vartojimo kredito teisinių santykių atveju.
37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ex officio analizavo, ar pradinė kreditorė tinkamai vykdė vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimą, tyrė, kaip buvo sudaryta pati Sutartis, ar atsakovei buvo tinkamai atskleistos suteikiamo kredito grąžinimo ir mokėtinų palūkanų bei kitų mokesčių sąlygos. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės prašomų priteisti iš atsakovės 141,23 Eur pelno palūkanų ir 245,87 Eur delspinigių pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Sutarties sąlygos neatitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytų nesąžiningų sutarties sąlygų prezumpcijų.
38. Sutartyje nustatyta 18 proc. metinė palūkanų norma neviršija Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 punkte nustatytų dydžių. Ieškovė 141,23 Eur pelno palūkanų reikalauja tik už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki jos nutraukimo 2020 m. sausio 19 d. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punkte numatyta 0,05 proc. dydžio delspinigių suma nuo pradelstos mokėjimų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną taip pat nepripažintina nepagrįstai didele pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį. Ieškovė 245,87 Eur delspinigių reikalauja tik už 180 dienas. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kurių prašomų priteisti palūkanų ar delspinigių suma turėtų būti mažinama. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomos priteisti sumos iš atsakovės.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai.
40. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Ieškovė neprašė atlyginti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese, nepateikė duomenų, kad šias išlaidas būtų patyrusi, todėl nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės A. Š. apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.