Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1785-772/2018 pagal pareiškėjo (išieškotojo) UAB ,,Talša“ skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. S. (A. S.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Talša“ pateikė skundą antstoliui A. L. dėl antstolio procesinių veiksmų ir nurodė, kad 2017 m. gruodžio 13 d. antstolis A. L. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (toliau - patvarkymas) vadovaudamasis CPK 632 str. 1 d. 6 punktu, užbaigė vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą (duomenys neskelbtini) persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui. Pareiškėjo manymu, vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) skolininku yra A. S., o ne IĮ „Centrion“, todėl vien tik bankroto bylos iškėlimas IĮ „Centrion“ nėra pagrindu vykdomąją bylą užbaigti ir vykdomąjį dokumentą perduoti Šiaulių apygardos teismui, o yra pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą, kurioje buvo vykdomas išieškojimas A. S..

Antstolis A. L. pareiškėjo skundo netenkino, skundą kartu su vykdomąja byla (duomenys neskelbtini) persiuntė Šiaulių apylinkės teismui.

Suinteresuotas asmuo skolininkas A. S. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti, o skundžiamą patvarkymą palikti nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „Talša“ skundą tenkino, panaikino antstolio A. L. 2017 m. gruodžio 13 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.Teismas nurodė, kad sutinka su pareiškėjo skundo motyvais, kad ginčo atveju nurodyta vykdomoji byla turėjo būti sustabdoma iki bus užbaigta IĮ ,,Centrion“ bankroto byla; pareiškėjui (išieškotojui) priklausančios pinigų sumos išieškojimas iš skolininko, kaip fizinio asmens, toliau irgi bus galimas remiantis materialinėmis ir procesinėmis teisės normomis (žr. LAT 2011-04-08 civ. byla Nr. 3K-3-160/2011 ir kt.). Tokia teismo išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad skolininkas savo vardu yra įregistravęs dar ir kitą individualią įmonę. Teismas nesirėmė antstolio patvarkyme nurodytomis nutartimis, išskyrus anksčiau paminėta LAT nutartį, kadangi skiriasi nagrinėjamos ir antstolio nurodytų LAT nutarčių ratio decidendi. Teismas išaiškino antstoliui, kad individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus kreditoriaus (ginčo atveju – pareiškėjo) reikalavimą, kilusi ne iš sandorio, sudaryto su įmone, o su jos savininku kaip fiziniu asmeniu, ir negavus šio reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia. Individualios įmonės bankroto metu pirmiausia patikrinamas jos, o tuo pačiu ir savininko mokumas. Tačiau bankroto bylą užbaigus, pastarojo kaip fizinio asmens prievolė kreditoriams nesibaigia, jis ir toliau lieka jų skolininku.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo reikalavimas nagrinėjamu atveju yra sietinas su A. S., kaip fiziniu asmeniu, o ne kaip su IĮ ,,Centrion“ savininku, todėl minėtą savininko įmonę pripažinus bankrutavusia ir likviduojama, skolos išieškojimas vekselio turėtojui turi būti tęsiamas toliau. Pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017-09-19 nutartis antstoliui tapo privaloma (CPK 18, 279 str.). Teismas sutiko su tokiu pareiškėjo ginčo teisinės situacijos aiškinimu ir nurodė, kad antstolio atsisakymą vykdyti minėtą procesinį sprendimą vertina kaip teismų nepriklausomumo ir viešosios tvarkos pažeidimą, kadangi skolininko materialinė atsakomybė turi tęstis ir minėtam teismui užbaigus skolininko IĮ ,,Centrion“ bankroto bylą.

Teismas pritarė pareiškėjo skundo motyvams ir atsižvelgdamas į anksčiau priimtus teismų procesinius sprendimus bei jų argumentus sprendė, kad antstoliui nebuvo teisinio pagrindo 2017-12-13 patvarkymu užbaigti vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti jam pateikto vykdomojo dokumento jo turėtojui. Dėl to pripažino, kad antstolio 2017-12-13 priimtas patvarkymas naikintinas, atkreipė ginčo šalių dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismo 2017-11-30 priimtos nutarties 16 punkte aiškiai yra nurodyta, kokie tolimesni veiksmai yra atliekami, kada IĮ ,,Centrion“ bus likviduota.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu antstolis A. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018-03-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nors CPK 632 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad persiuntus vykdomąją bylą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, pastaroji yra užbaigiama, tačiau šį teisės nuostata taikytina tik tuomet, kada teisme yra nagrinėjama bankroto byla, kuri iškelta ribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009 ir kt.). Bankrutuojant neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui ir jo turto nepakankant atsiskaityti su kreditoriais, yra realizuojamas ne tik juridinio asmens, bet ir jo dalyvio – fizinio asmens turtas, kurį šis asmuo turėjo bankroto bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2010).Bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje teismas perima iš antstolių vykdomuosius dokumentus, pagal kuriuos vykdomi išieškojimai iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, jei bankrutuojanti įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami ir vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos išieškoma iš tokios įmonės dalyvio (savininko). Tais atvejais, kai turtinio pobūdžio išieškojimas iš įmonės dalyvio vykdomas vykdymo proceso tvarka, tai tokie vykdomieji dokumentai perduotini bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, vadovaujantis CPK 626 straipsnio 3 punkto nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).CPK normų, reglamentuojančių vykdomosios bylos sustabdymą ir jos užbaigimą taikymas priklauso nuo bankroto byloje atliekamų procesinių veiksmų - CPK 626 str. 1 d. 3 p. taikomas ir vykdomoji byla sustabdoma tik laikotarpiui nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui iki kol bankroto bylą nagrinėjantis teismas išsprendžia klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu teismui iškėlus bankroto bylą, antstolis privalo užbaigti vykdomąją bylą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo UAB „Talša“ reikalavimai skolininkui A. S., kaip skolininkui, turi būti reiškiami būtent individualios įmonės bankroto byloje, o iki bankroto bylos iškėlimo pradėti vykdyti vykdomieji dokumentai perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Talša“ prašo atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindu laikytinas vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), kuris atlieka informavimo apie skolininką, iš kurio turi būti išieškoma, prievolės pobūdį, funkciją (CPK 648 straipsnis). Nagrinėjamu atveju antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1755,81 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. S. 3 eilės išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ naudai pagal 2015-10-28 Šiaulių m. 4-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad vykdymo procesas pradėtas dėl skolos iš skolininko, kaip fizinio asmens, išieškojimo. 2017-07-04 antstolio kontoroje buvo gautas Šiaulių apygardos teismo pranešimas, kad Šiaulių apygardos teisme priimtas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „CENTRION“. 2017-087-05 patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 27 d. iškėlė bankroto bylą IĮ „Centrion“, kurios savininkas yra A. S.. Atsižvelgus į tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2017-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-866-856/2017 dėl bankroto bylos IĮ „Centrion“ įsiteisėjo, antstolis 2017-12-13 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, kuriais vykdomoji byla buvo užbaigta CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Antstolis nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ši teisės nuostata taikytina tik tuomet, kada teisme yra nagrinėjama bankroto byla, kuri iškelta ribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui.

Individualios įmonės civilinė atsakomybė kreditoriams yra neribota (CK 2.50 str. 4 d., Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Šiuo atveju galimybę nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą po to, kai užbaigus individualios įmonės bankroto procedūras ji išregistruojama iš juridinių asmenų registro ir lieka įmonės savininko kreditorių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, lemia aplinkybė, ar prievolė kreditoriui yra individualios įmonės, ar šios įmonės dalyvio. Jeigu prievolę kreditoriui turėjo individuali įmonė, ją dėl bankroto išregistravus prievolė baigiasi (CK 6.128 str. 3 d.). Tačiau, jeigu individualios įmonės savininko prievolė yra asmeninė, jis įstatymo nustatyta tvarka turi pareigą atsakyti visu savo turtu už savo skolas kreditoriams ir po įmonės likvidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-159/2010).

ĮBĮ reglamentuoja tik santykius, atsirandančius įmonių bankroto procese, kitų subjektų, nors ir dalyvaujančių bankroto procese, prievolinių teisinių santykių ĮBĮ nereguliuoja. Be to, pasibaigus bankroto procedūrai, bankrutavusi įmonė likviduojama ir nustoja būti civilinių teisinių santykių subjektu. Įmonės savininko, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, teisinis statusas, pasibaigus bankroto procedūrai, nesikeičia. Todėl įmonės savininko prievolės nesibaigia ir jo kreditoriai turi teisę reikalauti vykdyti prievoles vykdymo proceso nustatyta tvarka. Todėl ir į individualios įmonės bankroto bylą perduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš įmonės savininko gali būti grąžintas kreditoriui, kad jis įstatymų nustatyta tvarka tęstų iki bankroto bylos iškėlimo pradėtą vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto.

Jeigu užbaigus individualios įmonės bankroto procedūras lieka neįvykdytų individualios įmonės savininko įsiskolinimų, teismas, gavęs informaciją apie įmonės išregistravimą, vykdomuosius dokumentus pagal asmenines individualios įmonės dalyvių prievoles turi grąžinti individualios įmonės bankroto proceso metu juos teismui perdavusiems antstoliams, kurie vykdė priverstinį išieškojimą iš įmonės dalyvių. Tai būtų pagrindas antstoliui atnaujinti vykdomąją bylą, kurioje toliau būtų tęsiami vykdymo veiksmai (nes vykdomoji byla buvo sustabdyta, o ne užbaigta, CPK 628 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis neprivalėjo užbaigti vykdomosios bylos CPK 632 str. 1 d. 6 p. pagrindu, nes iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei, asmeninė skolininko A. S. prievolė išieškotojui UAB „Talša“ išliko. Tai reiškia, jog vykdomasis raštas privalėtų būti grąžintas antstoliui tolimesniam vykdymui, ir tai sudarytų pagrindą tęsti išieškojimą iš įmonės savininko, turinčio pareigą atsakyti už asmenines skolas ir pasibaigus individualios įmonės bankroto procesui, kurio metu nebuvo patenkinti tokių kreditorių finansiniai reikalavimai. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju pagrindų, dėl ko antstolis turėtų užbaigti vykdomąją bylą, nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.