Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovei L. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu L. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Nuosprendyje išspręsti bausmės skyrimo, kardomosios priemonės ir kiti klausimai. Taip pat nuosprendyje tenkintas civilinis ieškinys ir civilinei ieškovei K. S. ir iš nuteistosios L. J. priteista 500 eurų neturtinės ir 136,27 eurai turtinės žalos atlyginimo. Taip pat nuosprendyje pripažinta K. S. teisė į ieškinio patenkinimą dalyje dėl sugadinto telefono, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismo posėdžio metu ieškovė K. S. prašė ieškinį tenkinti. Telefoną susiremontuoti planuoja, kadangi anksčiau nebuvo pakankamai tam lėšų. Salone buvo įvertinta telefono būklė, tą ir nurodė ieškinio pareiškime. Prašo ieškinį priteisti. Su atsakove nesitarė, nes su ja santykiai išlikę konfliktiški.

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškinio dydžio nesutinka, nes viena dirba, išlaiko du mažamečius vaikus, su ieškove nebendrauja. Buvo bandyta susitarti per mediatores, tačiau nepavyko. Ieškovė pati provokuojančiai kelia konfliktus. Prašo civilinį ieškinį atmesti, kadangi atlyginti nėra galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė įrodyta Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, susijusių su asmens nusikalstamų veikų padariniais ir nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2509-573/2019.

L. J. nuteista už tai, kad, laikotarpiu 2019 m. vasario 17 d. apie 10:30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo Nr. X kieme, įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. tyčia atsistojo tarp nukentėjusiosios K. S. ir jos automobilio Mercedes Vito, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užremdama automobilio duris, kad nukentėjusioji negalėtų įlipti į jo vidų, kuriame sėdėjo nukentėjusios mažametė dukra, nukentėjusiajai išsitraukus savo mobilaus ryšio telefoną Samsung J7, siekiant viską nufilmuoti, atėmė iš jos mobilųjį telefoną, kuris vėliau iškrito jai iš rankų ir suskilo, nukentėjusiajai atsisėdus į savo automobilį, ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, išmatomis ištepė nukentėjusiajai priklausančio automobilio durelių stiklą ir pro atviras automobilio dureles išmatomis išterliotu delnu mažiausiai vieną kartą tyčia nukentėjusiajai sudavė į veidą, dalį išmatų įmetė į automobilio vidų, tuo nukentėjusiajai K. S. padarė lūpos gleivinės nubrozdinimą Nuosprendyje civilinės ieškovės K. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš L. J. 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos ir 136,27 Eur (vienas šimtas trisdešimt šeši eurai 27 cnt) turtinės žalos atlyginimo ir K. S. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dalyje dėl sugadinto telefono, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių. CK 6.251 straipsnio 1 dalis nustato visiško nuostolių atlyginimo principą: padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

Ieškovė K. S. Kauno apylinkės teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį bei dokumentus, įrodančius civiliniame ieškinyje išdėstytų reikalavimų pagrįstumą – telefono aparato Samsung SM-J730F 2020 m. sausio 10 d. techninės priežiūros taloną, bei „Mobili linija“ 10 eurų kasos kvitą už suteiktą telefono apžiūros paslaugą. Telefono aparato techninės priežiūros talonas patvirtina, kad telefono taisymo kaina 99 eurai. Tokiu būdu ieškinio kaina dėl žalos sudaro 109 eurus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veiklos ir žalos, kaltė, t. y. atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu ir tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis) ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė (LR CPK 178 straipsnis), t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu.

Ieškovė K. S., įrodinėdama patirtos žalos apimtį, kaip minėta, pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus – telefono aparato Samsung SM-J730F 2020 m. sausio 10 d. techninės priežiūros taloną, bei „Mobili linija“ 10 eurų kasos kvitą už suteiktą telefono apžiūros ir žalos įvertinimo paslaugą (b. l 24, 25). Teismas neturi jokio pagrindo abejoti civilinės ieškovės pateiktų dokumentų patikimumu, juo labiau, kai juose nurodytos telefono remonto ir jo remonto įvertinimo paslaugos kainos yra realios.

Remiantis prieš tai išdėstytomis įstatymo nuostatomis bei su civiliniu ieškiniu pateiktais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės K. S. reikalavimas dėl 109 Eur žalos atlyginimo iš atsakovės L. J. yra visiškai pagrįstas ir tenkinamas.

Atsakovė L. J., nesutikdama su ieškovės reikalavimais, savo argumentus grindė tik deklaratyviais teiginiais dėl blogos finansinės būklės, kurių jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė K. S. pateikė mokėjimo įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 605 Eur advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos byloje esančiu rašytiniu įrodymu – pinigų paėmimo kvitu (b. l. 35).

Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiam pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų nuostatomis už ieškinio parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant nustatytus koeficientus, tačiau, priteisiant išlaidas, taip pat būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį dalyvavimą byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių paslaugų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas ir kt. aplinkybes.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, kai byla išnagrinėta baudžiamojo proceso metu ir civilinis ieškinys iš esmės išspręstas, paliekant civilinio proceso metu išsiaiškinti žalą tik telefono remonto sąnaudų apimtyje, patikslinto ieškinio surašymas dėl mažos 109 Eur dydžio ginčo sumos nesudėtingoje byloje nereikalauja ypatingų teisinių žinių, išvykimo ar žymesnio advokato darbo laiko, kuomet pats advokatas bylos nagrinėjime nedalyvauja, sąnaudų, todėl šio procesinio dokumento parengimo įkainojimas 605 eurų suma neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad iš atsakovės L. J. ieškovei K. S. priteistinas patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dydis mažintinas iki 450 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei K. S. iš atsakovės L. J. 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės L. J. ieškovei K. S. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.