Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui S. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – tinkamos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas pagal atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-25241-465/2016, 2016 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai patenkino ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) ,,Vilniaus būstas“ ieškinį ir nusprendė iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, priklausančios Vilniaus miesto savivaldybei, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, taip pat priteisti iš atsakovo 2896,08 Eur skolos už patalpų nuomą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2896,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (65,00 Eur žyminio mokesčio) valstybei. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 2 d., 2016 m. spalio 31 d. išduotas vykdomasis raštas. Atsakovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atnaujinti praleistą pareiškimo dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą, sustabdyti antstolio G. B. vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime dėl 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, kad visada gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Teismo procesinių dokumentų negavo, apie paskirtą teismo posėdį nežinojo. Negyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), iš kurių buvo iškeldintas, negyveno ir negalėjo būti iš šių patalpų iškeldintas. Ieškovei savo kontaktinį telefono numerį pateikė nuo savo gyvenamosios vietos deklaravimo adresu (duomenys neskelbtini). Įsiskolinimų neturi, iš ieškovės pranešimų apie įsiskolinimus negavo, procesinių dokumentų iš teismo – taip pat negavo, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto užėmęs nebuvo. Apie savo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių atsakovas sužinojo 2017 m. rugpjūčio mėnesį ir nedelsdamas, kiek leido sveikatos būklė, 2017 m. spalio 5 d. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, t. y. elgėsi aktyviai ir įstatymo nustatytas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti turėtų būti atnaujintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo pareiškimą dėl 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatęs, jog ieškinys su priedais ir teismo pranešimas atsakovui buvo siunčiami deklaruotos ir ieškovės ieškinyje nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti neįteikti, atsakovas tuo metu, remiantis VSDFV duomenimis, niekur nedirbo, jam procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, padarė išvadą, kad atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių. Teismas konstatavo, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą turėjo būti paduotas per tris mėnesius nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo pateikė minėtam naikinamajam terminui pasibaigus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas S. P. pateikė atskirąjį skundą dėl 2017 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą priimti atsakovo pareiškimą dėl 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodo, kad civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, atsakovas neturėjo galimybės apginti savo pažeistas teises, kadangi apie priimtą sprendimą už akių nežinojo, jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir taip buvo suvaržyta jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, apie priimtą sprendimą jam tapo žinoma tik 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Pažymėjo, kad dėl prastos sveikatos būklės atsakovui yra sudėtinga tvarkyti reikalus. Jeigu atsakovas būtų buvęs informuotas apie teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas nebūtų priteisęs mokėti tokio didelio įsiskolinimo, nes bute (duomenys neskelbtini), jis negyveno. Ieškovės atsiliepimas į atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016). CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjui, siekiančiam atnaujinti praleistą terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, keliami du pagrindiniai reikalavimai: 1) terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir 2) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos nėra praėję trys mėnesiai. Įtvirtintas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra procesinė teisė ar procesinė pareiga; šis terminas negali būti atnaujinamas. Taigi, sprendimas už akių negali būti peržiūrėtas, jeigu nuo jo priėmimo dienos praėjo daugiau negu trys mėnesiai. Toks įstatyme nustatytas reglamentavimas grindžiamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, skatina bylos dalyvius aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis ginant savo interesus teisme, tačiau nei CPK 287 straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra tiesiogiai reglamentuota procesinė situacija, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda šalis, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir neturėjo galimybės ginčyti jai pateiktų ieškinio reikalavimų. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu už akių, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą atnaujinti pareiškimo padavimo terminą, jo teigimu, praleistą dėl to, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą bei dėl to, kad jis nesutinka su teismo sprendimu už akių priteistu skolos dydžiu. Sprendžiant klausimą dėl CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 dienų termino atnaujinimo, yra ypač svarbu nustatyti, ar sprendimą už akių teismas priėmė nepažeisdamas sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančių teisės normų. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 straipsnio 5 dalis), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.Sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualu, ar asmeniui, prašančiam peržiūrėti sprendimą už akių, buvo tinkamai pranešta apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Apeliantas tvirtina, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą teisminį procesą, kadangi apie priimtą sprendimą jam tapo žinoma tik 2017 m. rugpjūčio mėnesį, siunčiamų procesinių dokumentų jis negavo. Byloje nustatyta, kad ieškovė SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ 2016 m. gegužės 25 d. pateikė ieškinį, teismas jį 2016 m. gegužės 25 d. priėmė ir nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Procesiniai dokumentai pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 26 d. buvo išsiųsti ieškovės ieškinyje nurodytu atsakovo gyventojų registre deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie 2016 m. birželio 6 d. grįžo neįteikti su pašto žymomis „grąžinimas siuntėjui; neatsiėmė pašte“. 2016 m. birželio 7 d. pirmosios instancijos teismas, patikrinęs VSDFV duomenis, nustatė, kad duomenų apie atsakovo darbovietę nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijas ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, nutarė įteikti viešo paskelbimo būdu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Teismo sprendimas už akių 2016 m. rugpjūčio 2 d. atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. atsakovui išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 18 d. vokas su teismo procesiniais dokumentais grįžo neįteiktas su žymomis „grąžinimas siuntėjui; neatsiėmė pašte“. 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas už akių įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 2 d. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis, galiojusi nuo 2011 m. spalio 1 d. (Žin., 2011, Nr. 85-4126)). CPK 123 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 1 d. (Žin., 2011, Nr. 85-4126) iki 2017 m. birželio 30 d., numatė, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Taigi byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus. Jeigu byloje yra įrodymų, kad nėra galimybės gauti duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietas, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 straipsniai). Procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Be to, kooperacijos (bendradarbiavimo) principas įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis ir teismą bendradarbiauti tam, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta (CPK 8 str.). Vadinasi, paaiškėjus, kad teismui nepavyksta įteikti ieškinio ar kitų procesinių dokumentų atsakovui ieškovo nurodytu adresu, tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantis asmuo turi imtis priemonių, sprendžiant dėl procesinių dokumentų įteikimo kitu leistinu būdu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1427/2013). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, panaudodamas kraštutinę procesinių dokumentų įteikimo priemonę – viešą paskelbimą – visų veiksmų, siekiant atsakovą tinkamai informuoti apie prasidėjusį civilinį procesą jo atžvilgiu, neatliko. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsakovui procesinius dokumentus registruotu paštu siųsdamas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu tik vieną kartą (aktuali CPK 123 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi procesinių veiksmų atlikimo metu, iki 2017 m. birželio 30 d.), nors byloje buvo žinomas ir kitas faktinis atsakovo gyvenamosios vietos adresas ((duomenys neskelbtini)), kadangi dėl iškeldinimo iš jo ir buvo kilęs ginčas, kitais galimais procesinių dokumentų įteikimo būdais nebandydamas pranešti apie atsakovo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą, nesvarstydamas kitų atsakovo informavimo apie vykstantį teismo procesą būdų, numatytų CPK 117 straipsnyje, pažeidė atsakovo CPK jam suteiktas procesines teises, įgalinančias ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo, – teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. ( CPK 42 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti, jog atsakovas būtų informuotas apie iškeltą ir nagrinėjamą bylą, turėjo imtis jam prieinamų papildomų priemonių, kad procesiniai dokumentai atsakovui būtų įteikti. Tik pritaikęs papildomas priemones ir negavęs siekiamo rezultato, teismas turėjo pagrindą spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Šiuo atveju nebuvo išnaudotos visos CPK numatytos dokumentų įteikimo galimybės prieš priimant nutartį dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pagal CPK 130 straipsnį. Pritartina atskirojo skundo argumentams, kad atsakovas faktiškai nebuvo informuotas nei apie ieškinio jam pareiškimą, nei apie teismo sprendimo priėmimą, t. y. tokiu būdu buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės būti išklausytam.Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems asmenims. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nesprendžia pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų priėmimo klausimo, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis naikintina ir apelianto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo S. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl S. P. pareiškimo dėl 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-25241-465/2016 priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.