Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-589/2013

Teisėja Irena Stefanovič Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00777-2012-3

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. F. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 172 str. ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. F. nuteistas už tai, kad papirkdamas trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti ir dalyvauti referendume, t. y. jis 2012 m. spalio 14 d., apie 14.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Trakų mieste, pažadėjęs materialinį atlygį, padavė J. B. tris užpildytus balsavimo biuletenius: referendumo biuletenį su atžyma, kad pritaria naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje, biuletenį daugiamandatėje rinkimų apygardoje su atžyma ties sąrašu Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bei užpildytais reitingavimo langeliais (39, 3, 1, 61, 80), biuletenį vienmandatėje rinkimų apygardoje su atžyma ties V. U. pavarde, ir nurodė eiti į Trakų - Elektrėnų rinkiminės apygardos Nr. 58 Trakų miesto apylinkę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Trakų mieste, įmesti į balsavimo dėžę jo duotus biuletenius, o tris tuščius balsavimo biuletenius atnešti V. F., taip papirkdamas J. B. sutrukdė jam realizuoti savo teisę rinkti - atiduoti balsą 2012 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose ir dalyvauti referendume dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 172 str., padarymo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise gali būti trukdoma tik asmenims, turintiems tokią teisę, t. y. teisę rinkti ir dalyvauti referendume turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, išskyrus pripažintus neveiksniais. Dar ikiteisminio tyrimo metu, o ir teisminio proceso metu liudytojo J. B. psichinė būsena visiems kėlė abejonių. Be to, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į prokurorą su prašymu, kad šis pavestų atlikti liudytojo J. B. psichiatrinę ekspertizę, tikslu nustatyti ar asmuo yra veiksnus ir jo parodymais galima remtis byloje, tačiau toks prašymas buvo atmestas. Nuteistojo vertinimu, teismas vienareikšmiškai negali tikėti tik liudytojo J. B. parodymais. Be to, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tai darė iš esmės remdamasis netiesioginiais, šalutiniais įrodymais, kurių nepakanka siekiant patvirtinti kaltinamajame akte suformuluotus kaltinimus. Nuteistojo kaltė nebuvo įrodyta, kadangi byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis, V. F., trukdė realizuoti asmens teisę rinkti ir dalyvauti referendume ir už pažadėtą atlygį padavė J. B. biuletenius.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta akistata (b. l. 37-39), kurios metu J. B. užduoti tokie klausimai kaip: „Ką jums V. pažadėjo?“ J. B. atsakymas: „Nieko nežadėjo“. „Tvirtinate, kad be akinių nematote, ar Jūs matėte, ką paėmėte iš V.?“ J. B. atsakymas: „Nemačiau, ką paėmiau“. „Ar galėtumėte atpažinti popierius, kuriuos Jums davė V.?“ J. B. atsakymas: „Negalėčiau jų atpažinti“. „Kiek tuo metu buvote išgėrę?“ J. B. atsakymas: „Buvau išgėręs alaus (dviese išgėrėme du litrus alaus (6 proc. stiprumo)“. „Ar matė kas nors dar, kai V. davė Jums tuos popierius?“ J. B. atsakymas: „Niekas nematė, prie V. priėjau vienas. Gerai neprisimenu, ar nuo V. iki kultūros namų eidamas ką nors buvau sutikęs, ar su kuo nors kalbėjau“. „Jeigu V. Jums nieko nežadėjo, tai kodėl paėmėte iš jo tuos popierius ir atsinešėte į rinkimų apylinkę?“ J. B. atsakymas: „Nežinau, kodėl taip pasielgiau“. Taigi, nuteistojo vertinimu, baudžiamojoje byloje nėra objektyvių įrodymų, kuriais remiantis galėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis

Nuteistasis taip pat nesutinka su kaltinimais, kad papirkdamas trukdė realizuoti asmeniui savo teisę rinkti ir dalyvauti referendume. Apelianto įsitikinimu, nebuvo nustatyti visi Lietuvos Respublikos BK 172 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nes šioje byloje nėra tiksliai nustatytas nusikaltimo veikos subjektas, kadangi surinkti įrodymai nenustato konkretaus kaltininko. Be to, jeigu biuletenius į balsavimo vietą atsinešė J. B., dar nereiškia, kad juos davė būtent V. F.. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo proceso taisykles, kadangi rėmėsi subjektyviais įrodymais, taip pat skundžiamajame nuosprendyje nenustatė ar J. B. yra veiksnus. Nuteistojo vertinimu, neįrodžius šio fakto, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas turėjo nesivadovauti galimai neveiksnaus asmens parodymais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistais ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamame apeliaciniame skunde iš esmės nurodyti du pagrindiniai argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo, t. y. abejonių kelianti liudytojo J. B. psichikos būklė bei netinkamas įrodymų vertinimas. Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais konstatuoja, kad nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 str. 3 d. numatyta, kad rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnis nustato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Asmens neveiksnumo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, įsiteisėjimo momentas. Jokių duomenų, kad J. B. atžvilgiu iki 2012 m. spalio 14 d. vykusių rinkimų buvo priimtas ir įsiteisėjo nurodyto turinio sprendimas, byloje nėra, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kuriuose išsakoma abejonė, ar J. B. iš viso gali būti laikomas asmeniu, kuriam trukdyta pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise, laikytinas nepagrįstu.

Lietuvos Respublikos BPK 79 str. numatyta, kad liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus. Minėto straipsnio nuostatos taikomos asmenims, apie kuriuos yra duomenų, kad jie gali žinoti kokias nors reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes, tačiau jų negalima šaukti kaip liudytojų dėl jų fizinės ar psichinės sveikatos būklės. Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nuteistasis nekėlė klausimo dėl galimo Lietuvos Respublikos BPK 79 str. pažeidimo ir nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, keliančių abejonių dėl liudytojo J. B. psichinės sveikatos būklės, dėl kurios jis negalėtų liudyti. Akcentuotina, kad baudžiamosios bylos medžiagoje jokių duomenų, verčiančių abejoti minėto liudytojo psichinės sveikatos būkle, nėra. Liudytojo psichinės sveikatos būklė nesukėlė abejonių nei ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai, nei prokurorui, nei pirmosios instancijos teismui. Taigi, apeliacinio skundo teiginys, neva liudytojo psichinės sveikatos būsena visiems kėlė abejonių, yra nepagrįstas. Viso proceso metu liudytojas davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus, protavo ir sakinius dėstė sklandžiai, logiškai. Vieninteliai asmenys, kuriems liudytojo psichinė sveikatos būklė kėlė abejonių, buvo nuteistasis ir jo gynėjas, kurie savo nuomonę grindė tuo, neva iš liudytojo veiksmų akistatos metu matėsi, jog jis galimai serga psichikos ligomis, o nuteistasis iš žmonių kalbų žino, kad J. B. yra išgeriantis ir neadekvatus žmogus, galintis „daug ką papasakoti“. Šiuo atveju, vien subjektyvi gynėjo ir nuteistojo nuomonė, paremta nuogirdomis, nenurodant konkrečių faktų ar aplinkybių, nelaikytina pagrindu abejoti J. B. psichinės sveikatos būkle. Akcentuotina ir tai, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nebuvo prašoma skirti liudytojui psichiatrinę ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos BPK 79 str. nurodytų aplinkybių buvimą ir kartu – šio straipsnio nuostatų pažeidimą bei abejoti liudytojo J. B. psichinės sveikatos būkle ir jo duotų parodymų patikimumu.

Apeliacinį skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo V. F. kaltės yra padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktus, tiek teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, aprašomojoje nuosprendžio dalyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl ko vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, taigi, Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė.

Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės bylos Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Lietuvos Respublikos BK 172 str. (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija Nr. X-1233, 2007 m. birželio 28 d., (Žin., 2007, Nr. 81-3309 (įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d.)) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume. Trukdymas asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume yra tada, kai veikiant tam tikru būdu bent vienam tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas apsunkinamas. Lietuvos Respublikos BK 172 str. numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė (trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teisę) pasireiškia nurodytais alternatyviais būdais, t. y. psichinės prievartos naudojimu, papirkimu, apgaule. Atsakomybei pakanka panaudoti bent vieną šių būdų (kasacinė nutartis Nr. 2K-393/2013).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas R. D. parodė, kad 2012 m. spalio 14 d. jis buvo Trakų m. rinkimų stebėtoju. Pastebėjo, kad balsuoti atvyksta daug išgėrusių, įtartinų asmenų, ir matėsi, kad išeinantys iš rinkimų žmonės eina link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jis (R. D.) išėjęs į koridorių pamatė, kad vienas pilietis, t. y. J. B., stovintis eilėje, rodė balsavimo biuletenius šalia stovintiems piliečiams ir sakė, kad jau balsavo. J. B. dar nebuvo įėjęs į salę, o jau turėjo balsavimo biuletenius. Balsavimo biuletenius galima gauti tik įėjus į salę ir išeiti iš salės su biuleteniais negalima, balsuoti galima tik salėje. Paaiškino, kad yra tokia sukčiavimo rinkimuose forma, vadinama „karuselė“: vienas asmuo įneša užpildytą biuletenį, o išneša tuščią biuletenį, ir viskas taip sukasi ratu, t. y. tokiu būdu yra klastojami rinkimų rezultatai. Jis (R. D.) nuėjo ir paėmė iš minėto asmens balsavimo biuletenius, o jį nusivedė pas rinkimų pirmininkę ir iškvietė policiją. Prisimena, kad tuose balsavimo biuleteniuose, kuriuos atėmė iš J. B., buvo pažymėti langeliai - už (duomenys neskelbtini), už V. U. ir už atominės elektrinės statybas. Akcentuotina, kad šie liudytojo parodymai iš dalies yra patvirtinti kitų pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, t. y. A. K., A. B., O. D., J. M. parodymais bei rašytine baudžiamosios bylos medžiaga: 2012 m. spalio 14 d. tarnybiniais pranešimais bei pranešimo apie įvykį išrašu (b. l. 1, 3, 4, 6), 2012 m. spalio 14 d. pranešimais (b. l. 7-8), 2012 m. spalio 14 d. J. B. paaiškinimu (b. l. 9), apžiūros protokolu (b. l. 10-14). Konstatuotina, jog nurodytų liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga yra neginčijamai nustatyta, jog 2012 m. spalio 14 d. vykusių rinkimų metu įtarimą kėlė išgėrę, įtartini asmenys, kurie išėję iš rinkimų, eina link parduotuvės (duomenys neskelbtini), taip pat buvo sulaikytas J. B., kuris dar nebuvo įėjęs į salę, o jau turėjo tris užpildytus balsavimo biuletenius: referendumo biuletenį su atžyma, kad pritaria naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje, biuletenį daugiamandatėje rinkimų apygardoje su atžyma ties sąrašu Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bei užpildytais reitingavimo langeliais (39, 3, 1, 61, 80), biuletenį vienmandatėje rinkimų apygardoje su atžyma ties V. U. pavarde, dėl ko buvo iškviesta policija, o J. B. pristatytas į Trakų rajono policijos komisariatą.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas A. B. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą stebėtojas jam paaiškino, kad prie įėjimo sulaikė J. B. su užpildytais biuleteniais. Po to jie su stebėtoju priėjo prie rinkimų pirmininkės, kuri paaiškino, kad sulaikytas asmuo negalėjo gauti biuletenių ir išeiti iš balsavimo salės, jis turėjo užpildyti balsavimo biuletenius neišėjęs už rinkimų apygardos durų, o rinkimų apygardos vietoje. Jo kolega paprašė, kad pirmininkė parašytų paaiškinimą. Po įvykio vietos apžiūros grįžo į Trakų rajono policijos komisariatą, kur jo kolega paklausė J. B., iš kur jis paėmė biuletenius, o jis paaiškino, kad balsavimo biuletenius jam davė V. F., kuris gyvena prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Po kiek laiko J. B. prisiminė, kad F. vardas – V. ir pasakė, kad jis dirba „spasalkėje“ (gelbėjimo įstaigoje). J. B. aiškino, kad sutiko V. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, žinojo, kad V. F. superka balsus, todėl pasiūlė jam nupirkti jo balsą. V. J. B. davė tris užpildytus balsavimo biuletenius. Minėti liudytojo parodymai patvirtina, kad J. B., sulaikytas iš karto po įvykio davė parodymus apie tai, kad jam pasiūlius parduoti savo balsą, užpildytus biuletenius gavo iš nuteistojo, su kuriuo susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, t. y. tos pačios vietos, kurią kaip įtartinų rinkimuose balsavusių asmenų judėjimo kryptį nurodė ir rinkimų stebėtojas liudytojas R. D.. Pažymėtina, kad nurodyti liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga laikytini netiesioginiais įrodymais, tačiau jie neabejotinai reikšmingi, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi.

Akcentuotina, kad liudytojo J. B. parodymai yra laikytini tiesioginiais V. F. kaltės įrodymais. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino šio liudytojo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotus parodymus. Tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek akistatos su nuteistuoju metu (b. l. 37-39), tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme liudytojas nuosekliai parodė, kad 2012 metais, rinkimų dieną, jis ėjo į rinkimus Trakų mieste ir sutiko pažįstamą (2012 m. spalio 14 d. apklausos metu nurodė, kad du nepažįstamus asocialius vyrus), kuris pasiūlė užsidirbti pinigų. Žmogų, kuris pasiūlė užsidirbti pinigų, pažinojo iš matymo. Šis pažįstamas pasakė kreiptis į V. F., kuris turėjo duoti jam (J. B.) balsavimo biuletenius. Su V. F. susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, Vytauto gatvėje, apie pietus. Akcentuotina, kad viso proceso metu liudytojas išliko nuoseklus dėl to, kad su V. F. susitiko pasiūlius pašaliniam asmeniui, kuris nurodė, kad galima užsidirbti parduodant savo balsą, kreipiantis į nuteistąjį, kuris duos biuletenius, su kuriais reikia prabalsuoti. Liudytojas viso proceso metu taip pat teigė, kad V. F. padavė jam balsavimo biuletenius, ir jis nuėjo balsuoti į Trakų kultūros rūmus. Jis norėjo pasižiūrėti, kokius popierius jam davė kaltinamasis, bet nespėjo, nes juos iš jo paėmė kažkoks žmogus, kuris jam nieko nepaaiškino. Pažymėtina, kad duodamas parodymus J. B. žinojo ne tik kur nuteistasis gyvena, bet ir kur dirba, be to, 2012 m. lapkričio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, pagal bendrus veido bruožus atpažino V. F. kaip asmenį, davusį jam pažymėtus rinkimų biuletenius (b. l. 29-31). Akcentuotina, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, liudytojas nurodė, kad nuteistasis neaiškino, kur liudytojui eiti ir ką daryti. Nežino, ar tie biuleteniai, kuriuos jam davė V. F., buvo tušti, ar užpildyti, neklausė, ar jis jam sumokės, o nuteistasis taip pat nesakė, kad jam sumokės. Tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė, kad paklausus, ar gali „užsidirbti kažkiek pinigų“, V. F. atsakė: „Taip“, padavė du rinkimų biuletenius ir vieną referendumo biuletenį. Iš kur jis juos gavo, nežino. V. F. pasakė, kad šiuos biuletenius reikia įmesti į urną balsavimo salėje, o tuščius, kurios duos jam salėje, reikia atnešti V. F.. Už tai jis žadėjo užmokėti, kiek tiksliai - J. B. neklausė. V. F. pasakė, kad kai J. B. pabalsuos, jam reikės ateiti prie darbo biržos Trakų mieste, ten jis atsiskaitys su J. B.. 2012 m. lapkričio 19 d. akistatos su nuteistuoju metu liudytojas parodė, kad užkalbino V. F., pasakė, kad nori užsidirbti pinigų, už ką konkrečiai - nesakė, V. F. ir taip jį suprato. Pažymėtina, kad pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pirmosios instancijos teisme (b. l. 15), jis nurodė, kad juos patvirtina. Be to, liudytojas 2012 m. spalio 14 d., t. y. iš karto po įvykio rašytame paaiškinime (b. l. 9) nurodė, kad su V. susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir sutiko parduoti savo balsą. Jis davė tris užpildytus rinkimų biuletenius ir pasakė įmesti juos į urną ir atnešti tuščius biuletenius. Paskui, kai atneš tuščius biuletenius, žadėjo jam sumokėti, kiek – nesakė. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neatitikimai tarp liudytojo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų paaiškinami tuo, kad nuo minėtų įvykių jau yra praėjęs netrumpas laiko tarpas, todėl tikėtina, kad J. B., kuris nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi, šiuo metu jau blogiau atsimena šio įvykio aplinkybes ir gali sąžiningai klysti. Akcentuotina ir tai, kad papirkimas gali būti įvykdomas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlius, pažadėjus ar susitarus duoti arba davus atlygį už pageidaujamus asmens veiksmus ar neveikimą, dėl to, nors ir nenustatyta, kokį konkrečiai V. F. pažadėjo atlygį liudytojui J. B., tai netrukdo jo veiksmų kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 172 str., nes V. F., papirkdamas J. B., trukdė jam realizuoti savo teisę rinkti ir dalyvauti referendume. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patikrintų faktinių duomenų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis V. F., papirkdamas, t. y. pažadėdamas materialinį atlygį, sutrukdė J. B. realizuoti savo teisę rinkti ir dalyvauti referendume ir kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 172 str. numatyto nusikaltimo dispozicijoje išdėstytos objektyviosios pusės požymius. Kolegija neturi pagrindo vadovautis tik apeliaciniame skunde selektyviai nurodytomis liudytojo ir nuteistojo akistatos frazėmis ir kritiškai vertinti kitų baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų - tiek tiesioginių, tiek netiesioginių - visumą.

Pagal bylos aplinkybes kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. F. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje yra įrodytas, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. F. (V. F.) apeliacinį skundą atmesti.