Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovui I. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas I. V. pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo I. B. 4000 Eur skolos, 52,05 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2020 m. gegužės 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kurias sudaro: 46 Eur žyminis mokestis, 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 7,42 Eur išlaidų už notaro išrašytą liudijimą. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. sausio 29 d. Pakruojo rajono 1-jame notarų biure buvo surašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, pagal kurį atsakovui I. B. ieškovas paskolino 4000 Eur, o minėtą sumą atsakovas turėjo grąžinti 2020 m. vasario 1 d. Tačiau atsakovas paskolos negrąžino. Į atsakovą dėl lėšų grąžinimo pagal vekselį ieškovas nesikreipė, vykdomojo rašto notaras neišdavė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš ieškovo pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, paprastojo neprotestuotino vekselio, liudijimo, nustatyta, kad atsakovas I. B. pagal 2019 m. sausio 29 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, patvirtintą Pakruojo rajono I-mo notarų biuro notarės, įsipareigojo ieškovui sumokėti 4000 Eur iki 2020 m. vasario 1 d. Vekselio turėtojas (ieškovas) I. V. nepateikė vekselio vykdymui priverstine ne ginčo tvarka (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 81 straipsnis). Byloje duomenų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu, nėra.

Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant klausimą dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

Nagrinėjamu atveju atsakovo išduotas paprastas neprotestuotinas vekselis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo. Taigi, vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870, 6.878 straipsniai), nes paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37, 6.200, 6.205, 6.210, 6.870, 6.872–6.874, 6.878 straipsniais, yra pagrindas ieškinį tenkinti, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo I. B. priteistina 4000 Eur skolos ir 52,05 Eur palūkanų.

Skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnyje nustatyti palūkanų dydžiai, kuriuos terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnis) priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir skolininkui pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.). Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos (4052,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Visiškai tenkinant ieškinį, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, iš atsakovo I. B. ieškovui yra priteistinos jo patirtos ir įrodymais pagrįstos 253,42 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. 46 Eur žyminio mokesčio, 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 7,42 Eur išlaidų už notaro išrašytą liudijimą.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis), neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428-430 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) skolos, 52,05 Eur (penkiasdešimt du eurus 5 centus) palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4052,05 Eut) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 253,42 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus 42 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas.