- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-25
- Bylos Nr.
- e2-5565-1215/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01420-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Donielaitė-Paškevičė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- D. P.
- Advokatai
- Agnė Gaurelienė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui Pavelui Šegurovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 2021-04-01 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.e2YT-3711-1031/2021 priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo D. P. nepilnamečiams vaikams E. P., gim. (duomenys neskelbtini), G. P., gim. (duomenys neskelbtini) M. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis nuo 2023-12-15 iki vaikų pilnametystės; ieškovę paskirti vaikams priteisto išlaikymo valdytoja uzufrukto teise. Ieškovė taip pat prašo pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti sekančią tvarką:
1.1. Tėvas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas juos visų metų savaičių penktadieniais iš jų gyvenamosios ar kitos su vaiko motina sutartos vietos nuo 18.00 val. bei grąžindamas vaikus po savaitgalio sekmadienį vakare į vaikų gyvenamąją ar kitą su vaikų motina sutartą vietą iki 18.00 val.
1.2. Šventines dienas vaikai praleidžia:
1.2.1. Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dieną (gruodžio 25 - 26 d.) poriniais metais su motina, neporiniais - su tėvu;
1.2.2. Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.): poriniais metais - su motina, neporiniais - su tėvu (porinius ar neporinius metus vertinant pagal sausio 1 d. prasidedančius metus);
1.2.3. Katalikų Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) ir antrąją dieną (pirmadienį): poriniais metais - su motina, neporiniais - su tėvu;
1.2.4. Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) - visais metais su mama, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas tą savaitgalį su vaikais numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą;
1.2.5. Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) - visais metais su tėvu, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas tą savaitgalį su vaikais numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą;
1.2.6. Motinos gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) - visais metais su mama, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas su vaikais numatytas pagal bendravimo markos 1 punktą;
1.2.7. Tėvo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) - visais metais su tėvu, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas su vaikais numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą;
1.2.8. Vaiko gimtadienį - tėvas praleidžia su vaiku pirmą sekmadienį po vaiko gimimo dienos, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas tą savaitgalį su vaikais numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą;
1.2.9. Tėvo tėvadienį (vieną dieną per mėnesį) tėvas praleidžia su vaikais. Tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos 10.00 val. ryto ir sugrąžina vaikus į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą 18.00 val.;
1.2.10. Konkretų vaikų paėmimo iš gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos laiką tėvai tarpusavyje raštu (elektroniniu paštu, SMS žinutėmis, bendravimo programėlėmis ar pan.) suderina likus ne mažiau kaip 1 (vienai) dienai iki šventinės dienos.
1.3. Tėvas praleidžia su vaikais vasaros atostogas iki 14 nepertraukiamų dienų Lietuvoje ar užsienyje, atostogų laiką ir trukmę suderinęs su vaikų motina ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Likus ne mažiau kaip 10 dienų iki numatomų atostogų, rėvas telefonu informuoja motiną apie išvykimo šalį (klimatą, reikalingus skiepus ir kt.). Tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos pirmąją atostogų dieną 10.00 vai. ryto, sugrąžina vaikus į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą paskutinę atostogų dieną 19.00 val. Kilus nesutarimams tarp tėvų dėl pasirenkamo atostogų laiko, pirmenybę pasirinkti nepertraukiamą 14 dienų atostogų su vaiku laiką lyginiais metais turi motina, nelyginiais - tėvas.
1.4. Motina neturi teisės išsivežti vaikų iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui be tėvo sutikimo; šio punkto išimtis galima tik esant rašytiniam (įskaitant d. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) tėvo pritarimui.
1.5. Tėvas neturi teises išsivežti vaikų iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui be motinos sutikimo; šio punkto išimtis galima tik esant rašytiniam (įskaitant ei. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) motinos pritarimui.
1.6. Motina ir tėvas nedarys nepagrįstų kliūčių ir išduos nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir dokumentus, reikalingus vaikų kelionėms, gydymui ar kitiems veiksniams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.
1.7. Tėvai neprieštarauja vaikų bendravimui su skyriumi esančiu kitu iš tėvų elektroninėmis bendravimo priemonėmis, netrukdant įprasto vaikų dienos režimo. Bendravimo nuotolinėmis ryšio priemonėmis laiką skyriumi esantis tėvas (motina) iš anksto suderina su tėvu (motina), pas kurį tuo laiku yra vaikas, kad nebūtų trukdomas įprastas vaiko dienos režimas. Pasikeitus kontaktiniam telefono numeriui ar pasirinktos kompiuterinės programos vartotojo vardui, kitiems nuotoliniam bendravimui reikalingiems duomenims, tėvai privalo apie tai ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas informuoti vienas kitą.
1.8. Nepilnamečių vaikų sveikata rūpinsis abu tėvai ir apie nepilnamečių vaikų(-o) ligą, šalys informuoja viena kitą, priklausomai nuo to, pas ką tuo metu yra nepilnamečiai vaikai. Vaikams ar vaikui susirgus, tėvai apie tai informuoja vienas kitą ir gali aplankyti vaikus(-ą) jo ar jų buvimo vietoje, iš anksto susitarus;
1.9. Bendravimo tvarkoje neaptarti pakeitimai ir papildymai galimi raštiškai (ei. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis ir pan.) abiem tėvams susitarus.
1.10. Jei kurią nors dieną pagal grafiką tėvas ar motina turi bendrauti su vaiku, tačiau neturi objektyvios galimybės (dėl vaiko ar tėvų ligos, transporto sutrikimų, darbo grafiko pakeitimų ar panašiai) to padaryti, tai nedelsiant informuoja kitą šalį apie šias aplinkybes raštu (ei. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) ir suderina bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimus.
1.11. Visi dėl bendravimo su vaikais tvarkos kylantys ginčai šalių sprendžiami geranoriškai, siekiant suderinti vaikų ir abiejų tėvų interesus.
2. Ieškovė nurodo, kad nuo materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo praėjo jau beveik dveji metai, paskutiniu metu pakilo prekių ir paslaugų kainos, pasikeitė minimali mėnesio alga. Gaunamų lėšų nepakanka patenkinti būtinuosius vaikų poreikius. Ieškovė nurodo dirbanti UAB „K. t.“ 0,5 etato ir MB „B.“ pilnu etatu. Mėnesio darbo pajamos siekia apie 1800 Eur. Dirbti daugiau negalinti dėl vaikų priežiūros, nes viena augina tris mažamečius vaikus. Dviem vaikams yra pritaikyta speciali ugdymo ir švietimo pagalba, todėl jiems skirtinas dar didesnis dėmesys ir poreikiai, tokie kaip pvz. du kartus per savaitę po 2 valandas lankymasis pas spec. pedagogus ir kt. Vaikai mokosi skirtingose mokyklose, tad papildomai reikia ir nuvežti ir parvežti iš mokyklų.
3. Ieškovės teigimu, vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 600 Eurų: maistui per mėnesį reikalinga 240- 300 Eur, drabužiams (įskaitant apatinius drabužius, sportinę aprangą, šalikus, kepures, pirštines diržą ir pan.) 60 Eur, avalynei (įskaitant sezoninę avalynę, sportinę avalynę) apie 40 Eur, higienos prekėms ( šampūnas, dantų pasta, muilas, dušo želė, dantų šepetėliai, šukos, prausimosi kempinės, skalbimo-valymo priemonės, ausų krapštukai tualetinis popierius) 30-50 Eur, vitaminams, maisto papildams - 30 Eurų, jei vaikai serga – vaistams vidutiniškai 50-60 Eurų kiekvienam. Moksleiviams reikalinga uniforma, sportinė apranga, avalynė, mokykliniai reikmenys, priemonės dailės, technologijų painokoms. Visi vaikai lanko mokyklą, tad kainuoja ir nuvežimas, maitinimas priklausomai nuo lankymo dienų. Visiems vaikams parūpina piešimo, priemonėmis tiek namuose, riek ugdymo įstaigoje -per mėnesį maždaug po 20-30 Eurų kiekvienam. Sūnūs kairiarankis ir mokyklai jam reikia brangesnių priemonių. Patiriamos išlaidos mokyklos organizuojamoms ekskursijoms. Ieškovė patiria išlaidas internetui, Tamo dienynui. Vyresnioji dukra turi mobilųjį telefoną -10 Eur/mėn. Vaikams reikalingi lavinantys žaislai, atitinkantys jų amžių, knygeles, tam reikia skirti vidutiniškai 30-50 Eurų per mėnesį. Kirpykla vienam vaikui per mėnesį kainuoja 10-15 Eur. vieno vaiko komunalinių mokesčių dalis sudaro 360 Eur šildymas metams, 15 eur/ mėn vanduo, 20 Eur/mėn elektra, 45 Eur per metus atliekų tvarkymas. Išlaidos patiriamos vaikų pramogoms bei būtiniesiems baldams (ieškovė atliko remontą vaikų kambariuose, pirko baldus). Dažnai pasitaiko lėšų nenumatytiems atvejams. Išlaikymą prašo priteisti nuo 2023 m. gruodžio 15 d. (nuo mediacijos pažymos išdavimo) iki vaikų pilnametystės. Prašomą bendravimo su vaikais tvarką prašo nustatyti dėl to, kad esama tvarka ieškovės netenkina.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovė R. P. paaiškino, kad nesutarimai tarp šalių prasidėjo 2023 m. lapkritį, kai ieškovė sužinojo, kad vaikai, būdami su atsakovu, vienoje lovoje miega su atsakovo drauge. Iki to laiko atsakovas pasiimdavo vaikus, su jais būdavo ir bendraudavo, pasiimdavo vaikus kas antrą savaitgalį su nakvyne. Paaiškino, kad bendravimo tvarkos nustatymas su dukra G. P. neaktualus, nes jai 16 metų ir ji jau kuris laikas su atsakovu nebendrauja. Neprieštarauja, kad atsakovas, pasiimdamas vaikus būtų su savo gyvenimo drauge, tačiau nori, kad abu vaikai turėtų atskiras lovas. Pati ieškovė gyvena jos tėvams priklausančiame name, gyvena 5 asmenys, tarp jų ir ieškovės 25 metų sūnus, kuris nuo rudens ten nebegyvens. Iki ieškinio pateikimo teismui atsakovas mokėjo 100 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, rugpjūčio mėnesiais papildomai po 50 Eur teikdavo pasiruošti mokyklai. Per du metus pasikeitė ieškovės finansinės galimybės (nutrauktos kelios paslaugų sutartys), taip pat išaugo vaikų poreikiai (sūnus daugiau valgo, dukrai alergija, vaikai lanko būrelius, daugiau laisvalaikio renginių). Dėl ieškovės turimų sveikatos problemų jos turtinė padėtis tik blogės, nes jai planuojama smegenų auglio operacija, ji turinti išvaržą. Negali tiksliai pasakyti pajamų sumažėjimo apimties per paskutinius du metus. Šiuo metu ieškovė gauna 1800 Eur/mėn pajamas. Įmonės vardu yra registruotas žemės sklypas ir automobilis, kuriuo ieškovė naudojasi ir darbo ir asmeninėms reikmėms. Dėl vaikų poreikių nurodė, kad vaikai greitai išauga rūbus, ji neperkanti pigiausių rūbų ir avalynės (Maximose), renkasi kuo kokybiškesnę, kuri daugiau kainuoja, nes vaikų sąskaita taupyti nesiruošia. Vitaminams ir vaistams per mėnesį išleidžia iki 180 Eur, nes dukrai alergija, sūnus geria vaistus, kurie padeda spręsti šlapinimosi į lovą problemą. Abu jaunesnieji vaikai turi spec. Poreikių. Atsakovas visiškai nusišalinęs nuo pagalbos juos prižiūrint, tad ieškovei tenka visa našta.
Atsiliepimas
5. Atsakovas D. P. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2022-05-31 susitarimu su ieškove sutarė, kad vaikams teikiamas išlaikymo dydis sudarys po 100 Eur kiekvienam vaikui. Susitarimai dėl tokių išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžių buvo nulemti to, jog ieškovei buvo žinoma atsakovo turtinė padėtis ir kad teikti didesnio išlaikymo vaikams, objektyviai jis neturi galimybių. Ieškovas yra pasiėmęs paskolą 2022 metais vieno kambario buto pirkimui, kiekvieną mėnesį moka 200 Eur kredito įmoką. Atsakovas taip pat turi vieną išlaikytinį – dukrą U. P., kuri yra pilnametė, tačiau studijuoja universitete ir jai vis dar reikalinga finansinė parama. U. P. mama prieš keletą mirė, todėl atsakovas yra vienintelis, kuris gali dukra pasirūpinti. U. P. išlaikymui kiekvieną mėnesį perveda po 200 Eur. Ieškovė 2022-05-31 susitarimu sutiko, kad nuo 2022-06-01 vaikams atsakovas teiktų po 100 Eur išlaikymą. Per šiuos du metus atsakovo finansinės galimybės nepasikeitė ir ieškovė tą žinojo, tačiau pretenzijas pradėjo reikšti tiek dėl vaikų išlaikymo, tiek dėl bendravimo su vaikais tvarkos tuomet, kai atsakovas pradėjo bendrauti su kita moterimi.
6. Atsakovo teigimu, ieškovės reikalavimai prasilenkia ne tik su jo finansinėmis galimybėmis, bet ir vaikų poreikiais – ieškovė ieškinyje nepagrindžia kaip ir dėl kokių priežasčių, sąlyginai per tokį trumpą laiką, nepilnamečių vaikų poreikiai galėjo šoktelti net 2,5 karto. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudaro 1200 Eur. Dirba samdomą darbą įmonėje UAB „D.“, suvirintojo pareigose. Nei išsilavinimas nei profesinė kvalifikacija, dirbamas pilnu etatu pilną darbo dieną darbas, nesudaro galimybių gauti kokių nors papildomų pajamų. Iš minėto 1200 Eur darbo užmokesčio, moka 200 Eur būsto kredito dengimui 200 Eur teikia išlaikymą dukrai U.. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį ir iš manęs priteisus po 250 Eur kiekvienam vaikui, gautųsi, kad kiekvieną mėnesį, pragyvenimui liktų 50 Eur, iš kurių tektų susimokėti ne tik komunalinius mokesčius, pavalgyti, nuvykti į darbą, nusipirkti apavą ar bent kokį drabužį – kas būtų neįmanoma.
7. Atsakovas nurodo, kad ieškovė gyvena nuosavame name, kuris tik formaliai priklauso jos tėvams. Ten registruota ir ieškovės vienasmeniškai valdoma įmonė. Ieškovė teikia į bylą duomenis, patvirtinančius, kad jos gaunamos pajamos yra 1800 Eur, tačiau net ir šalims gyvenant kartu ieškovė tuomet gaudavo didesnes pajamas, kas verčia abejoti ar ir dabar ieškovė atskleidžia savo tikrąją turtinę padėtį. Mažiausiems vaikams yra po devynis metus, jie yra mokyklinio amžiaus, ieškovė nėra motinystės atostogose ir tokio amžiaus vaikų auginimas neriboja jokių darbinių galimybių. Ieškovės darbo vieta įkurta tame pačiame name, kur ji ir gyvena su vaikais, todėl net ir vaikams susirgus ar nelankant mokyklos, ieškovės darbinė veikla nebūna sutrikdyta. Nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, vertina, kad ieškovė jo neįrodo ir jo dydis viršija realius vaikų poreikius. Nesutinka su reikalavimu priteisti padidintą išlaikymą nuo mediacijos pažymos išdavimo. Atsakovas gyvena vieno kambario bute, todėl objektyviai neturintis galimybių pasiimti vaikus su nakvyne. Atsakovui tenka dirbti šeštadieniais, dėl ko neturintis galimybių vaikus prižiūrėti šeštadieniais. Anksčiau šalių susitarta bendravimo su vaikais tvarka ieškovei tiko, reikalavimai pasikeitė tuomet, kai atsakovas pradėjo draugauti su kita moterimi. Be to, pati ieškovė reiškė priekaištus dėl vaikų buvimo pas atsakovą dėl mažo buto ir aplinkybių, kad tuo metu namuose yra atsakovo draugė. Prašo nustatyti sekančią bendravimo su vaikais tvarką:
7.1. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais E. P., M. P. bei G. P., bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas juos sekmadienį 11 val. iš R. P. namų ir iki 18 val. grąžindamas vaikus į R. P. namus; Per Šv. Kalėdas pasiimdamas vaikus gruodžio 26 d. 11 val. iš R. P. namų ir iki 18 val. grąžindamas vaikus į R. P. namus; Per šv. Velykas pasiimdamas vaikus antrą Velykų dieną 11 val. iš R. P. namų ir iki 18 val. grąžindamas vaikus į R. P. namus;
7.2. Atsakovui dėl objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, lankymasis ar artimo asmens lydėjimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, darbo funkcijų vykdymas išvykstant į komandiruotę užsienio šalyje, kitos aplinkybės, nepriklausančios nuo atsakovo valios) negalint bendrauti su vaikais nustatytą dieną, atsakovas informuoja vaikų mamą žinute apie negalėjimą susitikti su vaikais ir suderina kitą susitikimo su vaikais dieną ir laiką, laikantis tėvo ir vaikų susitikimų valandinio grafiko.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu atsakovas D. P. paaiškino, kad iš esmės sutiktų su dauguma ieškovės siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos pozicijų, jei ieškovė neprieštarautų, kad pasiimant vaikus dalyvautų ir atsakovo gyvenimo draugė, su kuria planuoja kurti bendrą ateitį. Šiuo metu su drauge negyvena, ji turi kitą gyvenamąjį būstą, bet tokių planų turi, praleidžia kartu daug laiko. Nurodo, kad nėra nuskriaudęs vaikų, ieškovės teiginiai apie vaikų guldymą kartu yra melagingi. Sutinka su vaikais bendrauti savaitgaliais su nakvyne pasiimti. Per savo gimtadienį pasiimti vaikų nenori - nes gimtadienių nešvenčia. Kadangi nešvenčia ir kalendorinių švenčių, mano, kad ieškovė geriau užtikrintų vaikams šventinę atmosferą. Vasarą atostogų imti negalintis, nes darbe vasarą yra pikas ir atostogų neišleidžiama. Sutinkantis vaikus pasiimti per atostogas kitais metų laikais. Nurodo, kad jo vidutinės mėnesio pajamos sudaro 1273 Eur, per savaitę gaunantis apie 300 Eur, tad jei mėnuo turi daugiau savaičių, atlyginimas tą mėnesį išmokamas didesnis. Dirbantis penkias dienas per savaitę, nuo 8-17 val. Jei dėl kažkokių priežasčių tenka darbo metu išvykti, darbo normą turi padaryti per savaitgalį, tad kartais tenka dirbti šeštadieniais. Darbas fizinis ir sunkus, tad neturintis galimybių dirbti viršvalandžius. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų – būsto paskolą, moka po 200 Eur/mėn. Taip pat išlaiko pilnametę dukrą U. P., kuri yra našlaitė. Susitarimas dėl pradinio 70 Eur išlaikymo dydžio gimė besiskiriant, ieškovei pasakius, kad vaikus auginsianti pati. Sutinka, kad neprisideda prie pagalbos vaikams, tačiau nurodo dėl darbo neturintis tam galimybių. Tėvadieniais darbe nesinaudoja dėl darbo specifikos įvykdyti darbo normą.
9. Atsakovo D. P. atstovė advokatė Agnė Gaurelienė teismo posėdžio metu palaikė poziciją, kad šalių turtinė padėtis nelygiavertė ir teigė, kad atsakovas neturi galimybės mokėti prašomo išlaikymo. Taip pat išsakė, kad šalys teismo posėdžio metu rado tam tikrą kompromisą dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Mano, kad padidintas išlaikymas turėtų būti priteistas nuo sprendimo įsiteisėjimo, o ne nuo mediacijos pažymos išdavimo dienos. Taip pat nurodo, kad ieškovė neturi teisės į atstovavimo išlaidų priteisimą, nes ieškovė naudojosi ne advokato ar advokato padėjėjo paslaugomis.
10. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje iš esmės pritarė ieškovės reikalavimui dėl vaikų poreikio išlaikymui. Taip pat nurodė, kad iš teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovo pozicija dėl bendravimo tvarkos pasikeitė ir ieškovės prašoma bendravimo su vaikais tvarka labiausiai atitinka vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Byloje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina yra ieškovė R. P., tėvas – D. P.. 2021 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3711-1031/2021 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad atsakovas vaikams teiks išlaikymą po 70 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės jas indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka.
12. Šiuo sprendimu šalys susitarė ir dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir nustatė, kad D. P. nevaržomai bendrauja su vaikais G. P., E. P. ir M. P. bei dalyvauja jų auklėjime, nenustatant konkrečių dienų, pasimatymų laiką suderinus iš anksto raštu, prieš 1 (vieną) savaitę su mama R. P.; D. P. bendraudamas su vaikais G. P., E. P., M. P. pagal nustatytą bendravimo tvarką, įsipareigoja vaikus pasiimti iš jų buvimo vietos iš anksto suderintu laiku ir grąžinti vaikus sutartu laiku; D. P. derindamas bendravimo laiką privalo informuoti R. P. apie bendravimo trukmę, nurodant vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką, vaikų buvimo vietą per bendravimo laikotarpį bei užtikrina mamai bendravimą su vaikais nuotoliniu būdu (telefonu, internetu); D. P. privalo nedelsiant raštu informuoti R. P., jeigu pasikeičia bendravimo trukmė, vaikų paėmimo ir grąžinimo laikas, apie vaikų buvimo vietą per bendravimo laikotarpį, jeigu vaikai suserga ar yra stacionarizuojami į gydymo įstaigą; Vaikams karščiuojant ar sergant, jie bendravimui su tėčiu D. P. neperduodami; D. P. bendraudamas su vaikais užtikrina jų dienos režimo laikymąsi bei jų lankymąsi ugdymo įstaigose, neformaliajame ugdyme, draugų gimtadieniuose.
13. 2022 m. gegužės 31 d. šalys papildomu rašytiniu susitarimu susitarė, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams teiks po 100 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės ir papildomai po 50 Eur kiekvienam vaikui skirs rugpjūčio mėnesį pasiruošimui mokyklai.
14. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi, savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės vardu yra registruota MB „B.“, šio juridinio asmens vardu yra registruota viena transporto priemonė Audi A5 ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1310 Eur vidutinės rinkos vertės pagal VĮ Registrų centras duomenis 2019-09-16 datai). Atsakovė taip pat dirba 0,5 etato UAB „K. t.“. Ieškovė pateikė duomenis (gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas ir pažymą apie darbo užmokestį), patvirtinančias jos gaunamas pajamas.
15. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų pagal 2022 m. kovo 21 d. kredito sutartį 30600 Eur sumai iki 2047 m. vasario 18 d., pagal kurią mokama 195,79 Eur mėnesio įmoka (66 b.l.). Atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat viena transporto priemonė- automobilis Opel Insignia. Atsakovas dirba UAB „D.“, gaunamas neto darbo užmokestis sudaro apie 1270 Eur. Atsakovas taip pat turi pilnametę dukrą U. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai teikia 200 Eur išlaikymą (nepriteistą teismo sprendimu), U. P. motina mirusi.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo
16. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
18. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą ieškinyje iš esmės grindė išaugusiais vaikų poreikiais, bei vėliau procesiniuose dokumentuose nurodė pablogėjusią savo turtine padėtį.
Dėl nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimo
19. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė įrodinėjo šalių nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimą, nagrinėjamu atveju teismas vertina šiuos poreikius bei jų pasikeitimą.
20. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
21. Ieškovė teismo posėdžio metu vaikų poreikių padidėjimą įrodinėjo paaiškinimais, kad vaikai E. ir M. pradėjo lankyti mokyklą, atsirado papildomos išlaidos jų ugdymui, paaugę vaikai daugiau valgo, vaikai mokosi skirtingose mokyklose, kas sukelia papildomas išlaidas vežiojimui. Dukrai E. yra alergija, sūnui M. reikalingi vaistai dėl naktinio šlapinimosi. Ieškovė taip pat vaikų poreikius įrodinėja remdamasi orientaciniu kriterijumi – minimalios mėnesinės algos dydžiu, teigdama, kad šiai sumai atitinkančių poreikių nereikia įrodinėti.
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių, nei minimalioji mėnesinė alga, išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
23. Nuo 2024 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) sudarė 924 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 709 Eur. Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Ieškovė papildomai gauna 56,65 euro dydžio išmokas prie vaiko pinigų, iš viso ieškovė papildomai gauna 152,90 Eur už kiekvieną vaiką. Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimais teismo prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą nuo 104,16 Eur (teismas vertina 2022-05-31 papildomu susitarimu nustatytą dydį įvertinus ir papildomai mokamą 50 Eur sumą) iki 250 Eur per mėnesį. Ieškovė poreikių detalizacijoje nurodo, kad kiekvieno vaiko mėnesio poreikiai sudaro nuo 614 Eur iki 745 Eur (dalis poreikių nurodyti „nuo-iki“ būdu). Įvertinus kad maksimali poreikių suma viršija neįrodinėtiną išlaikymo sumą, teismas toliau pasisakys dėl šių poreikių pagrįstumo ir realaus vaikų išlaikymo poreikių apimties.
Žemesnės instancijos teismas
25. Ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko maisto poreikiams reikia 250-300 Eur, motyvavo, kad sūnus M. valgo kaip suaugęs asmuo. Teismas įvertinęs, kad, kad vaikams E. ir M. tėra po 9 metus, įvertinęs, kad šeimai ruošiant maistą kartu, tam skiriama mažiau lėšų nei ruošiant vienam asmeniui atskirai, įvertinus visuotinai žinomas maisto prekių ir produktų kainas, sprendžia, jog kiekvieno vaiko maisto poreikiams, įvertinus tiek maitinimąsi namie, tiek galimus pietus mokykloje, pakanka 220 Eur.
26. Ieškovės nurodytas išlaidas drabužiams, uniformai ir mokyklos aprangai (bendrai 60 Eur mėnesiui) teismas vertina kaip pagrįstas ir protingas. Vaikų kanceliarinėms priemonėms, knygoms, teismas vertina kaip pakankamas 20 Eur mėnesiui išlaidas. Ieškovės nurodytas 30-50 Eur poreikis knygelėms ir žaislams laikytinas pernelyg išdidintu ir nepagrįstu. Dukters G. P. naudojimasis Digi klasė platforma (400 Eur metams) taip pat nėra laikytinas esminiu poreikių pasikeitimu, nes vaikas papildomam ugdymui turi dėti tiek asmenines pastangas, tiek naudotis mokykloje teikiama pagalba (konsultacijos) ir fakultatyvus mokymosi spragų taisymas privačiose mokymosi platformose nėra laikytinas būtinuoju poreikiu, be to byloje nėra duomenų kad G. P. būtų nustatytas papildomo ugdymo poreikis. Teismas kaip pernelyg dideles vertina ir ieškovės nurodytas išlaidas higienos priemonėms (30-50 Eur vaikui/mėn), bei vaistams, vitaminams (50-60 Eur mėnesiui vaikui). Nors ieškovė ir nurodė, kad vaikai dažnai serga, dukrai yra alergija, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie gydytojų rekomendacijas vitaminus vartoti visus metus, nėra duomenų, kokius vaistus nuolat vartoja vaikai ir kiek jie kainuoja, tad laikytina, jog ieškovė neįrodė, kad per mėnesį visų vaikų vitaminams ir vaistams reiktų nuolat 150-180 Eur, o higienos priemonėms 90-150 Eur mėnesiui. Teismas kaip optimalų dydį higienos priemonėms vertina 30 Eur mėnesiui vienam vaikui, o vaistams ir vitaminams – taip pat 30 Eur mėnesiui. Išlaidos baldams yra vienkartinės, tad jų įtraukimas į nuolatinį išlaikymo poreikį laikytinas neadekvačiu ir vertintina, kad visiems apskritai ilgalaikio naudojimo daiktams įsigyti reikalinga 15 Eur per mėnesį suma kiekvienam vaikui. Išlaidų stomatologui (kaip nenumatytoms išlaidoms) teismas nelaiko būtinosiomis išlaidomis, nes vaikams yra teikiama valstybės nemokama medicinos pagalba ir naudojimasis privačiomis stomatologų paslaugomis laikytinas pertekliniu ir atsakovui neturi tekti pareiga dengti visas ieškovės nuožiūra patiriamas papildomas išlaidas. Vis dėl to tiksliai nustatyti vaikų poreikius sudėtinga, nes atsiranda ir nenumatytų išlaidų, tad teismas prie nenumatytų išlaidų priskiria 15 Eur mėnesiui. Ieškovė byloje pateikė duomenis, kad E. ir M. nustatyti vidutiniai specialieji ugdymo poreikiai. Specialiųjų poreikių vertinime E. rekomenduota pritaikyti tam tikrų dalykų programas, teikti spec. pedagogo ir logopedo pagalbą. Analogiškos rekomendacijos nustatytos ir M., papildomai įtraukiant rekomendaciją dėl psichologinės, socialinės pedagoginės pagalbos. Teismas atkreipia dėmesį, kad visas šios rekomendacijos yra įgyvendinamos ugdymo įstaigos pagalba, ir nėra duomenų, kokias papildomas išlaidas ieškovei sukelia šių specialiųjų ugdymo poreikių tenkinimas.
27. Ieškovės nurodytas išlaidas komunaliniams mokesčiams, kirpyklai, vyresniosios dukters telefonui, išlaidas vaikų laisvalaikiui (ekskursijos ir pnš.) teismas vertina kaip pagrįstas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė neperkanti vaikams prastos kokybės rūbų ir avalynės „iš Maximų“, o perkanti gerų prekių ženklų avalynę ir kokybiškus papildus. Teismas pažymi, kad toks ieškovės pasirinkimas, kuomet greitai augantiems vaikams perkami pasirinktinai brangesni rūbai ir avalynė, neturi lemti atsakovo pareigos dengti tokius vaikų poreikius. Konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo momentu vaikų išlaikymo poreikis yra apie 600 Eur kiekvienam vaikui, kas iš esmės sutampa su ieškovės ieškinyje nurodyta poreikio suma (ieškinio 16 punktas). Ši poreikio dalis mažintina 152,90 Eur universalia išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą. Tad kiekvienam iš tėvų tenkanti vaikų išlaikymo dalis sudaro 223,55 Eur ((600-152,90)/2).
Dėl šalių turtinės padėties vertinimo
28. Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), turimų išlaikytinių skaičių. Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.
29. Tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra aptarti sprendimo 15-16 pastraipose. Vertinant abiejų šalių turtinę padėtį matyti, kad ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi, atsakovas savo ruožtu moka apie 200 Eur įmoką už būsto paskolą, kuri buvo skirta jo vieninteliam būstui įsigyti. Ieškovė su trimis nepilnamečiais vaikais ir pilnamečiu sūnumi gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Nors ieškovė ir teikė argumentus, kad tėvai bet kada gali liepti jai išsikelti, tačiau iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad šalys tame name gyveno ir būdami santuokoje, nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovės tėvai būtų grasinę ieškovei iškeldinimu, priešingai- ieškovė nurodė, kad tėvai jai padeda su vaikų priežiūra, tad teismas tokius ieškovės argumentus atmeta kaip deklaratyvius. Abi šalys turi mokėti komunalinius mokesčius savo gyvenamojo būsto priežiūrai. Ieškovė jai priklausančios MB „B.“ vardu turi nuosavybės teise registruotą žemės sklypą ir automobilį, kurį naudoja tiek savo asmeninėms, tiek darbo reikmėms. Atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė. Abi šalys yra dirbančios, gauna nuolatines pajamas. Vertinant šalių atlyginimus, matyti, jog ieškovė gauna didesnį atlyginimą, nei atsakovas (ieškovė apie 1800 Eur, atsakovas apie 1270 Eur). Tiek ieškovė, tiek atsakovas sveikatos problemų, kurios šiai dienai ribotų šalių darbingumą, neturi. Nors ieškovė byloje įrodinėjo turinti sveikatos problemų ir iš to kilusį pajamų sumažėjimą, tačiau teismas pažymi, kad tokias aplinkybės ieškovė pradėjo įrodinėti tik byloje gavus atsakovo atsiliepimą. Ieškinys buvo iš esmės grindžiamas padidėjusiais vaikų poreikiais ir orientaciniu minimalios mėnesio algos dydžiu (ieškinio 5 pastraipa). Aplinkybių dėl savo sveikatos ieškovė nenurodė ir ieškinyje teikdama paaiškinimus dėl savo turtinės padėties (ieškinio 13 pastraipa). Vėliau ieškovė byloje teikė medicinines pažymas dėl jai diagnozuotos stuburo išvaržos ir rasto smegenų naviko, vis dėl to byloje nėra duomenų apie ieškovei dėl to apribotą darbingumą. Ieškovės argumentai apie tai, kad ateityje ieškovei galimai bus būtina galvos operacija ir ji nesanti tikra ar pavyks dirbti šiai dienai, vertinant šalių turtinę padėtį nėra aktuali, nes abiejų šalių ateities sveikatos perspektyvos gali kisti, tad spekuliatyvus šalių sveikatos situacijos vertinimas į ateitį nėra prasmingas. Ieškovė byloje taip pat teikė 2021-04-15 ir 2021-06-07 pranešimus, kuriais MB „B.“ iniciatyva nutrauktos paslaugų sutartys su VšĮ (duomenys neskelbtini) ir VšĮ „A. b.“, ir tuo ieškovė argumentavo jos finansinės padėties pablogėjimą. Vis dėl to teismas atkreipia dėmesį, kad šalių susitarimas dėl didesnio 100 Eur išlaikymo vaikams buvo pasirašytas 2022-05-31, t.y. praėjus beveik metams po šių sutarčių nutraukimo, tad teismas vertina, kad ieškovė, pasirašydama tokį susitarimą, buvo įsivertinusi savo finansinę padėtį esant nutrauktoms sutartims. Teismas konstatuoja, kad ieškovė byloje neįrodė pablogėjusios savo finansinės padėties, taip pat neįrodė savo riboto darbingumo, kas leistų spręsti apie ieškovės negalėjimą prisidėti prie vaikų išlaikymo.
30. Atsakovas savo ruožtu įrodinėjo turintis kreditorinių įsipareigojimų ir teikiantis išlaikymą savo 20 metų amžiaus pilnametei dukrai U. P. po 200 Eur kas mėnesį, kuri yra našlaitė. Teismas atkreipia dėmesį, kad šis paramos pilnamečiam asmeniui poreikis nebuvo įvertintas ir nustatytas teismo sprendimu ir atsakovas šią paramą teikia savo nuožiūra. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovui turint vieną pilnametį ir tris nepilnamečius vaikus, prioritetas turi būti teikiamas būtent nepilnamečiams vaikams. Atsakovo dukra U. P., nors ir esant duomenims, apie tai, kad jos motina yra mirusi, vis dėl to yra 20 metų amžiaus, ji gali ieškoti galimybių papildomai dirbti ir gauti pajamų, ji taip pat turi teisę gauti našlaičio pensiją, tad situacija, kuomet nepilnamečiams vaikams mokamas mažesnio dydžio išlaikymas nei parama pilnamečiam vaikui laikytina neproporcinga, tad teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, į pareigą teikti paramą U. P. neatsižvelgia, nes tokia parama nėra įvertinta teismo sprendimu. Be to tai, kad atsakovas galima turi pilnametį išlaikytinį, neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
31. Teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu abi šalys yra darbingos ir ieškovės turtinė padėtis (įvertinus šalių darbines pajamas, turimą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus) laikytina geresne. Teismas atmeta ieškovės argumentus apie atsakovo galimybes papildomai užsidirbti, nes atsakovas dirba pilnu etatu fizinį darbą. Ieškovės pateiktas vienas darbo skelbimas su galimai didesniu darbo užmokesčiu (nuo 1600 iki 2000 Eur) nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių gauti daugiau pajamų. Nuo 2022-05-31 susitarimo dėl išlaikymo padidinimo pasirašymo aplinkybės dėl šalių turtinės padėties, turimų išlaikytinių skaičiaus išliko iš esmės nepakitusios. Teismas atmeta ieškovės argumentus, kad prie atsakovo būsto paskolos mokėjimo turėtų prisidėti ir atsakovo gyvenimo draugė. Teismas pažymi, kad paskolos sandoris yra sudarytas vienasmeniškai atsakovo, tad pagal šiai dienai žinomas byloje aplinkybes tai laikytina jo asmenine prievole, atsakovas taip pat nurodė, kad jo gyvenimo draugė turi atskirą būstą, turi asmeninius kreditorinius įsipareigojimus ir jie kartu šiuo metu negyvena, tad šių atsakovo santykių teismas nevertina kaip turinčių įtakos atsakovo finansinei padėčiai.
32. Įvertinus teismo nustatytą kiekvienam iš tėvų tenkančią išlaikymo dalį (223,55 Eur ), akivaizdu, jog priteisus iš atsakovo prašomą pinigų sumą, atsakovo turtinė padėtis itin suprastėtų, atsižvelgiant į turimus kreditorinius įsipareigojimus vieninteliam būstui ir būsto išlaikymo kaštus. Teismas, įvertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškovė tik iš dalies įrodė išaugusius vaikų poreikius, kurių nebuvo 2022 m., bei įvertinęs tai, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nuo 2022-05-31 susitarimo pasirašymo išliko nepakitusi, atsižvelgdamas į atsakovo finansines galimybes, turimus kreditorinius įsipareigojimus, taip pat atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, t. y. skiria kiekvienam vaikui išmoką, kuri, ieškovės atveju siekia 152,90 Eur, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies ir pakeisti 2021 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi priteistą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisiant 160,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. kovo 26 d.) iki vaikų pilnametystės (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius ir poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, tėvų turtinę padėtį, gaunamas darbines pajamas, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
33. Ieškovė prašo padidintą išlaikymą priteisti nuo pažymos dėl privalomosios mediacijos išdavimo (2023-12-15), o atsakovas teikia argumentus, kad padidintas išlaikymas turėtų būti priteistas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, yra nurodęs, kad išlaikymo prievolės pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų. Teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgia, kad nuo pažymos dėl privalomosios mediacijos išdavimo iki ieškinio teismo pateikimo praėjo daugiau nei trys mėnesiai, kas laikytina ganėtinai ilgu laikotarpiu realizuoti savo procesinę teisę kreiptis į teismą po mediacijos pabaigos ir atsakovui neturi tekti papildoma našta dėl tokio ieškovės delsimo, tad teismas padidinto išlaikymo pradžios momentu laiko ieškinio teismui pateikimo dieną (2024-06-26).
34. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaikų poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikams dydis (CK 3.201 straipsnis).
35. Nors ieškovė ieškiniu prašo ją paskirti vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, tačiau tai buvo nustatyta 2021-04-01 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, vaikų gyvenamoji vieta nekeičiama, tad konstatuotina, kad ieškovė ir toliau lieka vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir papildomas to nustatymas šiuo sprendimu būtų perteklinis.
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
36. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
37. 2021 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu šalys buvo susitarusios, kad atsakovas nevaržomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais, tačiau detali bendravimo tvarka nenustatyta. Ieškovė paaiškino, kad detalios bendravimo su vaikais tvarkos poreikis iškilo, nes jai reikalinga pagalba su vaikais ir ji siekianti, kad atsakovas daugiau laiko praleistų su vaikais. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį ir pateikė savo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, kurioje jis vaikus pasiimtų tik dienos metu be nakvynės, tačiau bylos nagrinėjimo metu teikė paaiškinimus, kad vaikus pasiimdavo anksčiau be jokių trukdžių, kad jis turintis galimybę namie abiem nepilnamečiams vaikams užtikrinti gyvenimo sąlygas, norintis ir galintis su jais leisti laiką ir sutinkantis pasiimti vaikus su nakvyne. Ieškovė teismo posėdžio metu esminių prieštaravimų dėl tokios atsakovo pozicijos neteikė.
38. Šalims sutinkant, teismas tenkina ieškovės reikalavimo dalį, dėl atsakovo bendravimo su vaikais kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio 18 val. Įvertinus, kad atsakovas darbą baigia 17 val., teismas savaitgalio bendravimo pradžią nustato penktadieniais 19 val. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nurodė, jog kartais atsakovui tenka dirbti šeštadieniais (jei per savaitę neįvykdoma darbo norma), atsakovas įpareigotinas apie negalėjimą pasiimti vaikus sutartu laiku ar sutartą dieną informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Atsakovui negalint pasiimti vaikų jam priskirtu laiku, atsakovas, ieškovei sutinkant, papildomai vaikus pasiima sekantį savaitgalį.
Žemesnės instancijos teismas
39. Teismas, įvertinęs atsakovo argumentus, kad nešvenčia savo gimtadienio ir nesinaudoja tėvadieniais, kaip neaktualios netenkina ieškovės reikalavimo dalies dėl atsakovo bendravimo su vaikais tėvadieniais ir per atsakovo gimtadienį. Teismas taip pat nenumato bendravimo tvarkoje ieškovo pareigos bendrauti su vaikais per tėvo dieną, jei ši diena nesutampa su pagal grafiką jam priskirtu savaitgaliu, nes šis papildomas bendravimas priskirtinas paties atsakovo diskrecijai, atsižvelgiant į jo požiūrį konkrečios šventės atžvilgiu. Savo ruožtu numatytina, kad atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais per tėvo dieną, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas tą savaitgalį numatytas. Apie poreikį bendrauti su vaikais per tėvo dieną atsakovas ieškovę turi informuoti ne vėliau kaip prieš 2 dienas.
40. Ieškovė taip pat prašė nustatyti, kad atsakovas su vaikais bendrauja atitinkamomis kalendorinių švenčių dienomis (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos, nauji metai). Atsakovas teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad šių švenčių nešvenčiantis, todėl negebėsiantis vaikams kurti šventinės atmosferos. Išvadą teikiančios institucijos atstovui pasiūlius vietoj šių dienų atsakovui vaikus pasiimti papildomai kitomis dienomis savaitgalį, su tuo sutiko tiek ieškovė, tiek atsakovas. Tad teismas, įvertinęs pačių šalių poziciją, nustato, kad tuo atveju, kai neporiniais metais kalendorinių švenčių dienos nesutampa su atsakovui priskirtu bendravimo su vaikais laiku savaitgaliais, ir tuo atveju jei kalendorinės šventės sutampa su atsakovui priskirtais savaitgaliais, tačiau atsakovas nepasiima vaikų per kalendorines šventes, atsakovas papildomai, iš anksto susiderinęs su ieškove (ne vėliau kaip prieš savaitę iki planuojamo pasiimti laiko), bendrauja su nepilnamečiais vaikais tris dienas (dvi nakvynės) vietoj Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų (gruodžio 24-26 dienos), dvi dienas (viena nakvynė) vietoj Šv. Velykų, vaikus pasiimant pirmosios dienos 10 val. ryto ir grąžinant paskutinės dienos 19 val., viena diena (be nakvynės) vietoj Naujųjų metų (sausio 1 d.), vaikus pasiimant 10 val. ryto ir grąžinant 19 val. Šalys savo ruožtu yra laisvos susitarti dėl kitokio atsakovo papildomo bendravimo su vaikais vietoj kalendorinių švenčių.
41. Atsakovas sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarkos dalimi dėl vaikų gimtadienių, todėl šis reikalavimas tenkintinas.
42. Atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus, kad neturi galimybių atostogauti vasarą ir įvertinęs, kad atsakovas sutiko vaikus pasiimti atostogų laikotarpiu kitais sezonais, ieškovei neprieštaraujant, teismas nustato, kad atsakovas su vaikais praleidžia rudens ir pavasario atostogas (po 7 kalendorines dienas), pagal vaikų mokymosi ir atostogų kalendorių.
43. Likę ieškovės reikalaujami bendravimo su vaikais tvarkos punktai (dėl vaikų išvežimo į užsienį, vaikų sveikatos, susitarimų dėl papildomo bendravimo ir kt.) tenkinami, įvertinus organizacinį jų pobūdį ir šalims nepareiškus dėl jų prieštaravimų. Teismas papildomai akcentuoja, kad bendravimo tvarka nustatytina, tik dėl nepilnamečių vaikų E. P. ir M. P., nes abi šalys sutiko, kad bendravimo tvarka su dukra G. P. neaktuali.
44. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (pakeitimo) neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taip pat paminėtina, kad šalys pačios gera valia, kiekvieną kartą, tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai (arba priešingai visiškas nebendradarbiavimas tiek dėl vaikų bendravimo su tėvu, tiek ir vaikų poreikių tenkinimo) ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą ir tinkamą emocinę būseną. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
45. Kadangi sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytina skubiai, 2024 m. kovo 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams- naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos (CPK 282 str. 2 d. 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
46. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
47. Ieškovė šioje byloje bylą vedė pati, ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, patyrė 109 Eur išlaidas už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovė taip pat prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
48. CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma skaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Teismas šiuo atveju žyminio mokesčio dydį už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo skaičiuoja nuo 2022-05-31 šalių sutarto 100 Eur išlaikymo dydžio ir šiuo sprendimu priteistino išlaikymo skirtumo, t.y. 60 Eur, tad iš ieškovo valstybės naudai priteistina 16 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
49. Ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo laikytinas iš esmės patenkintu, šalims teismo posėdžio metu išsakius tam tikras jiems tinkančias modifikacijas, tad iš atsakovo ieškovei priteistinas 109 Eur žyminis mokestis už neturtinį ieškinio reikalavimą. Ieškovės patirtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos, nes pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu priskiriamos išlaidos už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą. Nagrinėjamu atveju, ieškinį rengė I. L., dirbanti individualios veiklos pagrindu, pateikta jos išrašyta sąskaita-faktūra 200 Eur sumai, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad ji būtų advokatė ar advokato padėjėja, tad šios ieškovės išlaidos nepriskirtinos prie su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
50. Atsakovas byloje patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinys patenkintas 75 proc., tad ieškovė atsakovui turi atlyginti 25 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 175 Eur. Sudengus priešpriešines pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui priteistina 66 Eur bylinėjimosi išlaidų (175 Eur-109 Eur).
51. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 23,79 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos taip pat priteistinos valstybei iš šalių (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo valstybei priteistina 75 proc. šių išlaidų, t.y. 17,84 Eur. Iš ieškovės šių išlaidų dalis nepriteistina, nes ši dalis neviršija minimalios priteistinos bylinėjimosi išlaidų dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2021 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3711-1031/2021 priteistą nepilnamečiams vaikams E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį, ir priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 26 d. iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Pakeisti 2021 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3711-1031/2021 nustatytą bendravimo tvarką su vaikais E. P. ir M. P. sekančiai:
1. Tėvas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas juos visų metų savaičių penktadieniais iš jų gyvenamosios ar kitos su vaiko motina sutartos vietos nuo 19.00 val. bei grąžindamas vaikus po savaitgalio sekmadienį vakare į vaikų gyvenamąją ar kitą su vaikų motina sutartą vietą iki 18.00 val. Tėvui negalint pasiimti vaikų jam priskirtu laiku, atsakovas, ieškovei sutinkant, papildomai vaikus pasiima sekantį savaitgalį. Apie negalėjimą vaikus pasiimt sutartą dieną tėvas motinai praneša ne vėliau kaip prie dvi dienas.
2. Neporiniais metais, kuomet kalendorinių švenčių (Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos (gruodžio 24-16 d.), Šv. Velykos (sekmadienis ir pirmadienis), Nauji metai (sausio 1 d.)) dienos nesutampa su tėvui 1 punkte priskirtu bendravimo su vaikais laiku savaitgaliais, ir tuo atveju, jei šios kalendorinės šventės sutampa su tėvui priskirtais savaitgaliais, tačiau tėvas nepasiima vaikų per šias kalendorines šventes, tėvas papildomai, iš anksto susiderinęs su motina (ne vėliau kaip prie savaitę iki planuojamo pasiimti laiko), bendrauja su nepilnamečiais vaikais tris dienas (dvi nakvynės) vietoj Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų (gruodžio 24-26 d.), dvi dienas (viena nakvynė) vietoj Šv. Velykų, vaikus pasiimant pirmosios dienos 10 val. ryto ir grąžinant paskutinės dienos 19 val., viena diena (be nakvynės) vietoj Naujųjų metų (sausio 1 d.), vaikus pasiimant tos dienos 10 val. ir gražinant tos pačios dienos 19 val. vakare. Šalys savo ruožtu yra laisvos susitarti dėl kitokio tėvo papildomo bendravimo su vaikais vietoj kalendorinių švenčių.
3. Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) - visais metais vaikai bendrauja su mama, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas tą savaitgalį su vaikais numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą.
4. Tėvas turi teisę bendrauti su vaikais per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) - kiekvienais metais su tėvu, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas tą savaitgalį su vaikais numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą. Apie poreikį bendrauti su vaikais per Tėvo dieną tėvas motiną turi informuoti ne vėliau kaip prieš 2 dienas.
5. Motinos gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) vaikai praleidžia kiekvienais metais su mama, nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių bendravimas su vaikais numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą.
6. E. P. ir M. P. gimtadienį tėvas praleidžia su vaikais pirmą sekmadienį po vaikų gimimo dienos, nepriklausomai nuo to), kurios iš šalių bendravimas tą savaitgalį su vaikais numatytas pagal bendravimo tvarkos 1 punktą.
7. Konkretų vaikų paėmimo iš gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos laiką tėvai tarpusavyje raštu (elektroniniu paštu, SMS žinutėmis, bendravimo programėlėmis ar pan.) suderina likus ne mažiau kaip 1 (vienai) dienai iki šventinės dienos.
8. Tėvas su vaikais praleidžia rudens ir pavasario kasmetines mokyklines atostogas (7 kalendorines dienas), pagal vaikų ugdymo įstaigos nustatytą tvarkaraštį. Motina įpareigotina tėvą kiekvienų mokslo metų pradžioje iki spalio 1 d. informuoti apie šių atostogų grafiką. Tėvui planuojant atostogas užsienyje, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki numatomų atostogų, tėvas telefonu informuoja motiną apie išvykimo šalį (klimatą, reikalingus skiepus ir kt.). Tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos pirmąją atostogų dieną 10.00 val. ryto, sugrąžina vaikus į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą paskutinę atostogų dieną 19.00 val.
9. Motina neturi teisės išsivežti vaikų iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui be tėvo sutikimo; šio punkto išimtis galima tik esant rašytiniam (įskaitant d. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) tėvo pritarimui.
10. Tėvas neturi teises išsivežti vaikų iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui be motinos sutikimo; šio punkto išimtis galima tik esant rašytiniam (įskaitant ei. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) motinos pritarimui.
11. Motina ir tėvas nedarys nepagrįstų kliūčių ir išduos nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir dokumentus, reikalingus vaikų kelionėms, gydymui ar kitiems veiksniams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.
12. Tėvai neprieštarauja vaikų bendravimui su skyriumi esančiu kitu iš tėvų elektroninėmis bendravimo priemonėmis, netrukdant įprasto vaikų dienos režimo. Bendravimo nuotolinėmis ryšio priemonėmis laiką skyriumi esantis tėvas (motina) iš anksto suderina su tėvu (motina), pas kurį tuo laiku yra vaikas, kad nebūtų trukdomas įprastas vaiko dienos režimas. Pasikeitus kontaktiniam telefono numeriui ar pasirinktos kompiuterinės programos vartotojo vardui, kitiems nuotoliniam bendravimui reikalingiems duomenims, tėvai privalo apie tai ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas informuoti vienas kitą.
13. Nepilnamečių vaikų sveikata rūpinsis abu tėvai ir apie nepilnamečių vaikų(-o) ligą, šalys informuoja viena kitą, priklausomai nuo to, pas ką tuo metu yra nepilnamečiai vaikai. Vaikams ar vaikui susirgus, tėvai apie tai informuoja vienas kitą ir gali aplankyti vaikus(-ą) jo ar jų buvimo vietoje, iš anksto susitarus;
14. Bendravimo tvarkoje neaptarti pakeitimai ir papildymai galimi raštiškai (ei. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis ir pan.) abiem tėvams susitarus.
15. Jei kurią nors dieną pagal grafiką tėvas ar motina turi bendrauti su vaiku, tačiau neturi objektyvios galimybės (dėl vaiko ar tėvų ligos, transporto sutrikimų, darbo grafiko pakeitimų ar panašiai) to padaryti, tai nedelsiant informuoja kitą šalį apie šias aplinkybes raštu (ei. paštu, bendravimo programėlėmis, SMS žinutėmis) ir suderina bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimus.
16. Visi dėl bendravimo su vaikais tvarkos kylantys ginčai šalių sprendžiami geranoriškai, siekiant suderinti vaikų ir abiejų tėvų interesus.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16 Eur (šešiolika eurų) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 (mokėjimo paskirtis: „žyminis mokestis“).
Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17,84 Eur (septyniolika eurų 84 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos“ (Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį)).
2024 m. kovo 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams- naikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.