- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-1237-392/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04177-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 141,24 Eur skolos, 1,69 delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 22 Eur žyminį mokestį ir 363 Eur išlaidas už teisines paslaugas.
2. Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti laikomi įteiktais 2025 m. sausio 11 d., praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 4 d. sprendimu už akių nusprendė Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ naudai iš atsakovo A. K. priteisti 141,24 Eur skolą, 1,69 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (142,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 3 d.) iki sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 122 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad pagal byloje esančius įrodymus formaliai nustatyta, kad pradinė kreditorė objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, suteikė komunalinių atliekų išvežimo paslaugas. Tačiau atsakovas su pradine kreditore laiku ir tinkamai neatsiskaitė, todėl susidarė 141,24 Eur įsiskolinimas nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio. 2024 m. spalio 3 d. ieškovė ir pradinė kreditorė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujoji kreditorė, perėmė, o atitinkamai pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovė 2024 m. spalio 8 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Duomenų, kad atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su pradine kreditore ir (ar) ieškove, į bylą nepateikta.
5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį ir priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių prievolės pradinei kreditorei ir (ar) ieškovei įvykdymą teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys formaliai patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą, ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 141,24 Eur įsiskolinimą už komunalines paslaugas laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 4.82, 6.38, 6.59, 6.63, 6.256 straipsniai).
6. Nustačius, kad atsakovas praleido terminą atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, ieškovei iš atsakovo taip pat priteisiami 1,69 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnis).
7. Kadangi atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas tinkamai nevykdė, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
8. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 22 Eur žyminį mokestį ir 363 Eur išlaidas už teisines paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos) patvirtintais maksimaliais atlygintinų išlaidų dydžiais, kurių 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius bei į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą bei kitas svarbias aplinkybes.
10. Teismo vertinimu, ieškovės prašomi priteisti 363 Eur (300 Eur + PVM) už ieškinio surašymą neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos už šiuos procesinius veiksmus, o sieti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumą vien su tuo, kad ji yra didesnė už ieškinio 142,93 Eur sumą, teismas neturi pagrindo, nes tokių kriterijų bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti įstatymas nenumato. Kita vertus, byla nėra sudėtinga, atsakovas yra vartotojas, ieškovė naudojosi advokato pagalba, kuriam turėjo būti žinoma, kad pažeistos teisės galėjo būti apgintos ne tik reiškiant ieškinio reikalavimus, bet ir rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tokiu būdu ieškovei patiriant kur kas mažesnes atstovavimo išlaidas. Nurodytais argumentais, teismo vertinimu, ieškovės atstovo pasirinktas teisių gynybos būdas sąlygojo situaciją, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra protingos, todėl negali būti priteistos visos. Teismas pažymi, kad ši aplinkybė turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kurios pagrindinė veikla yra skolų išieškojimo paslaugos. Be to, ieškovės internetinėje svetainėje (www.skoluisieskojimas.pro) skelbiama, kad jos paslaugas teikia kvalifikuoti teisės specialistai, todėl ieškovei pasirinkus brangesnį savo teisių gynimo būdą, jai tenka dalis atsakomybės dėl savo patirtų teisinių išlaidų. Byloje sprendžiamas klausimas buvo elementarus, jis nėra naujas (plačiai ir aiškiai suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose), todėl rengiant procesinius dokumentus neprireikė itin specialių žinių ar didelių advokato darbo laikos sąnaudų; ginčo sumos dydis 142,93 Eur, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti 2,5 kartų viršijo ieškinio sumą. Ieškovės ir jos advokato atstovavimo sutartis sudaryta 2018-12-20 d., iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovę su advokatu sieja tęstiniai sutartiniai santykiai dėl teisinių paslaugų teikimo. Teismo vertinimu, tęstiniai ieškovės ir jos advokato sutartiniai santykiai lemia, kad analogiškų ieškinių dėl skolos priteisimo ruošimas užtrunka neilgai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, tai nesudarė pagrindo priteisti visas ieškovės prašomas bylinėjimosi išlaidas. Be to, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio šalies išlaidavimo prašant bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų advokato teisinei pagalbai atlyginimo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 22 Eur žyminis mokestis ir 100 Eur išlaidos už teisines paslaugas, iš viso – 122 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta byloje nr. e2A-646-794/2023). Kita prašymo dalis yra atmestina, kaip nepagrįsta (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Ieškovė (apeliantė) UAB „Juris LT“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2025 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, dalyje dėl ieškovo UAB „Juris LT“ išlaidų advokato teisinėms paslaugoms priteisimo sumažinimo, ir ieškovo UAB “Juris LT” naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą advokato teisinėms paslaugoms iš atsakovo A. K. padidinti nuo 100 Eur iki 363 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Iš bylos dokumentų akivaizdu, kad ieškovas kreipiasi į teismą su ieškiniu tik tada, kuomet ikiteismine tvarka skolininkas neapmoka skolos (nagrinėjamu atveju skolininkas buvo raginamas skolą padengti ikiteismine tvarka).
11.2. Teisės aktuose nenustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti siejamos su ieškinio suma, todėl ieškinio suma negali būti pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas.
11.3. Ieškovo teisė samdytis advokatą kvalifikuotoms teisinėms paslaugoms teikti niekaip ir jokiais būdais negali būti apribota. Ieškovo vykdoma veikla nedraudžia jam pasinaudoti profesionalių teisininkų pagalba ir ieškinio patenkinimo atveju reikalauti pilna apimtimi atlyginti išlaidas už teisinę pagalbą.
11.4. Ieškiniai dėl skolų priteisimo ar kitokio pobūdžio ieškiniai yra rengiami tik ieškovo advokatui atlikus kliento (UAB „Juris LT“) pateiktų dokumentų teisinį įvertinimą t.y. galimybių prisiteisti skolą įvertinimą, nustatymą ar pateiktų dokumentų pakanka skolai įrodyti ir pan.
11.5. Teismas, sumažindamas bylinėjimosi išlaidas tokia apimtimi iš esmės pažeidė ir ieškovo teisę samdyti advokatą bei apskritai teisę kreiptis į teismą, nes faktiškai sprendimu paliko ieškovą blogesnėje finansinėje padėtyje nei prieš kreipiantis į teismą, nors kreipimasis į teismą buvo sąlygotas būtent atsakovo veiksmų – atsakovas net ir raginamas neįvykdė prievolių.
11.6. Priteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro vos apie 1,82 % skaičiuojant nuo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus priteistino dydžio už ieškinio parengimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
13. Apeliacijos dalykas šioje byloje yra sprendimo dalis, kuria patenkinta tik dalis apeliantės prašymo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
14. Apeliantė nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma neviršijo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau - Rekomendacijos), numatytų maksimalių dydžių.
15. Sutiktina su apeliante, kad už ieškinio parengimą nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis viršija 5 000 Eur. Tačiau šiuo reglamentavimu yra nustatyta maksimali priteistina suma, kuri jokiu būdu netaikoma menkos apimties nesudėtingose bylose. Ieškovė yra bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra skolų išieškojimo paslaugos. Ieškovės internetinėje svetainėje (www.skoluisieskojimas.pro) skelbiama, kad jos paslaugas teikia kvalifikuoti teisės specialistai. Byloje sprendžiamas klausimas buvo elementarus, jis nėra naujas (plačiai ir aiškiai suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose), todėl rengiant procesinius dokumentus neprireikė specialių žinių ar didelių advokato darbo laikos sąnaudų. Ginčo sumos dydis 142,93 Eur, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti 2,5 kartų viršijo ieškinio sumą. Šabloninių ieškinių rengimui, dėl kelių šimtų Eur išieškojimo, ieškovei turi pakakti ir vidinių resursų, o advokato pagalba tokio sudėtingumo bylose jai aplamai nėra būtina.
16. Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti vadovaujamasis, CPK 98 straipsnio 2 dalimi, taip pat remdamasis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
17. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos ne tik kreipiantis į teismą, bet ir atliekant dokumentų analizę, situacijos vertinimą bei tai, kad teismas neproporcingai jas sumažino vertinant atliktų darbų apimtį bei priteistinus maksimalius dydžius, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas advokato teiktas paslaugas įvertino kompleksiškai, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą ir faktą, kad ginčo dėl priteistinos sumos dydžio aplamai nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo priteisti visas ieškovės prašomas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į maksimalius priteistinus dydžius. Be to, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio šalies išlaidavimo prašant bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų advokato teisinei pagalbai atlyginimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kuriais remiantis ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sumažintos.
18. Nors apeliantė nurodo, kad teismo sumažintos bylinėjimosi išlaidos lemia jos atsidūrimą blogesnėje padėtyje nei iki ieškinio padavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė yra juridinis asmuo ir pati turi įvertinti būsimų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turi įvertinti ne tik ieškovės padėtį, tačiau turi išlaikyti pusiausvyrą tarp ieškovės ir atsakovės interesų. Pažymėtina ir tai, kad Rekomendacijose numatyti maksimalūs dydžiai yra orientacinio pobūdžio ir tik teismas nustato, koks teisingiausias bylinėjimosi išlaidų paskirstymas konkrečios bylos atžvilgiu.
19. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintoms bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
20. Dėl kitų apeliacino skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.