Vilniaus apygardos teismo sprendimas

3. Patentas saugo kompozitinę apdailos plytelę, atitinkančią I kategorijos atsparumo smūgiams ir atsparumo ugniai reikalavimus, tokios kompozitinės apdailos plytelės gamybos būdą ir tokios kompozitinės plytelės panaudojimą vėdinamam fasadui.

4. Patentas pažeidžia ieškovių teisėtą interesą Lietuvos Respublikos teritorijoje be apribojimų šiuo metu arba ateityje naudoti iki paraiškos padavimo dienos visuomenei žinoma tapusią plytelių sustiprinimo technologiją.

5. Anot ieškovių, pagal nustatytą teisinį reguliavimą patentu gali būti saugoma tik tokia kompozitinė apdailos plytelė, tik toks kompozitinės apdailos plytelės gamybos būdas ir tik toks kompozitinės apdailos plytelės panaudojimas, kurie technikos lygiu nėra žinomi ir akivaizdūs vidutiniam statybos srities specialistui. Kartu tai reiškia, kad patento teisinė apsauga negali būti suteikiama techniniams sprendimams, prie kurių srities specialistas lengvai prieitų, vadovaudamasis esamais techninio lygio šaltiniais, nepanaudojant jokių išradybinių gebėjimų.

6. Standartinės akmens masės plytelės ir metalo lakšto derinys, tarpusavyje sujungtas poliuretaniniais klijais, paraiškos padavimo metu buvo žinomas būdas pagerinti santykinai trapios prigimties keraminių plytelių energijos sugerties charakteristikas, esant smūginių apkrovų poveikiui.

7. Kaip matyti iš Patento aprašymo, praktikoje žinomi ir naudojami bent keli techniniai sprendimai, leidžiantys pakoreguoti keramikos savybes ir taip padidinant plytelių atsparumą smūgiams. Tai – plieno masės įterpimas į plytelės sudėtį, plieno lakštų sluoksniavimas su kitomis medžiagomis, taip pat plytelių dengimas plieno lakštu.

9. Patentų teisėje išradimo lygis yra vertinamas, taikant vadinamąjį uždavinio ir sprendimo metodą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49-798/2017).

10. Patento aprašyme suformuluota techninė problema, kurios sprendimui skirtas ginčo Patentu saugomas išradimas, yra poreikis įprastines grindų apdailai skirtas keramines plyteles pritaikyti, kad jos pagal Statybos techninių reglamentų reikalavimus būtų tinkamos naudoti kaip vėdinamų fasadų apdailos elementai. Esminis techninis sprendimas tokiai problemai spręsti yra keraminės plytelės atsparumo padidinimas, esant smūginių apkrovų poveikiui.

11. Vėdinamų sistemų elementų atsparumo smūgiams reikalavimus nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186. Šis reglamentas numato skirtingus atsparumo smūgiams reikalavimus vėdinamų sistemų apdailos elementams, priklausomai nuo jų naudojimo sąlygų. Siekiant užtikrinti, kad vėdinamų sistemų elementai galėtų būti naudojami tiek nuo žemės paviršiaus lengvai pasiekiamoms atitvarų dalimis, neapsaugotoms nuo smūgių ir netinkamo naudojimo, ir nuo žemės paviršiaus nepasiekiamoms atitvaro dalimis, vėdinamų sistemų elementai turi atitikti I atsparumo smūgiams kategoriją.

12. Įvertinus tai, kad technikos lygiu (Jungtinių Amerikos Valstijų patentų Nr. US 8557083 B2 ir Nr. US 2003129357, aprašymai) yra žinoma, kad plytelių dengimas plieno lakštu sprendžia keraminių plytelių atsparumo smūgiams problemą, ginčo Patento apibrėžtyje nurodoma trijų sluoksnių kompozitinės plytelės architektūra yra akivaizdus sprendimas pagerinti standartinės akmens masės plytelės tvirtumą. Taip pat technikos lygiu yra žinomas didelio atsparumo plokščių arba plytelių, skirtų vidaus arba išorės grindims arba sienoms dengti, gamybos būdas. Toks kompozitinės plytelės derinys taip pat yra žinomas iš informacijos apie Belgijos įmonės Unilin Technologies licencijuojamą ForTile technologiją, kuri dalijimosi vaizdo įrašais platformoje YouTube buvo padaryta viešai prieinama visuomenei jau 2019 m. spalio 15 d. Pagal šią technologiją standartinė 8 – 20 mm storio keraminė plytelė klijų sluoksniu yra sujungiama su 0,15 mm storio plieno plokštele. ForTile technologija yra skirta būtent Patento aprašyme įvardytai keraminės plytelės atsparumo smūgiams reguliavimo problemai spręsti.

13. Pažymi, kad Patento apibrėžties 1 punktas neatskleidžia ir jokių specialių kompozitinę plytelę sudarančių elementų charakteristikų. Ginčo kompozitinę plytelę sudaro standartinių charakteristikų akmens masės plytelė.

14. Specifiškai 0,5 mm metalo lakšto naudojimas plytelės pastiprinimui yra aiškiai ir nedviprasmiškai atskleistas Jungtinių Amerikos Valstijų patente Nr. US 2003/12935718. Dėl tinkamumo siekiamai paskirčiai nurodytų parametrų metalo lakštas yra akivaizdus pasirinkimas bet kuriam patyrusiam atitinkamos srities vidutiniam specialistui. Jeigu srities specialistas iš tam tikrų elementų derinio, kurį apibūdina tam tikrų charakteristikų visuma, gauna ne daugiau nei tą pranašumą, kurio tikisi pagal žinomą technikos lygį, (angl. a mere aggregation of features) toks derinys yra laikomas akivaizdžiu (žr. Europos patentų tarnybos Apeliacinės tarybos 2009 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. T 0204/06). Atsakovių Patento aprašyme joks specifinis 10 mm akmens masės plytelės ir 0,5 mm plieno lakšto kompozicijos efektas, kuris skirtųsi skirtingas nuo žinomo iš nustatyto technikos lygio, taip pat nėra atskleistas.

16. Ši Patento apibrėžtyje nurodytą kompozitinės plytelės charakteristika taip pat neturi jokio netikėtumo efekto, būdingo patentabiliems išradimams ir yra akivaizdus pasirinkimas bet kuriam patyrusiam atitinkamos srities specialistui. Ją lemia išimtinai teisiniai reikalavimai. Vertinant kompozitinės plytelės gamybos būdą, visi Patento apibrėžties 2 punkte nurodyti vienas po kito sekantys veiksmai, tai yra: kibumą mažinančių medžiagų pašalinimas, tolygus klijuojamosios medžiagos paskirstymas, suspaudimas, palikimas sukietėti įprastinėmis poliuretaninių klijų kietėjimo sąlygomis,) turi būti suprantami kaip yra įprastas ir akivaizdus techninis sprendimas gauti tvirtą dviejų klijuojamų paviršių sukibimą.

17. Vertinant kompozitinės plytelės, pagal Patento apibrėžties 1 punktą, panaudojimą vėdinamam fasadui, pagal Patento 3 apibrėžties punktą, yra vadovaujamasi iškelta problema dėl kompozitinės plytelės pritaikymo vėdinamiems fasadams neakivaizdumo. Visi Patento apibrėžties 3 punkte nurodyti kompozitinės plytelės, kuri yra saugoma pagal Patento apibrėžties 1 punktą, ir kuri yra tinkama vėdinamiems fasadams, kai ši kompozitinė plytelė yra tvirtinama ant pastato fasado su vėdinamo fasado laikikliais požymiai, t.y. atsparumo smūgiui I kategorija, degumas atitinka A2 klasę; dūmų susidarymas atitinka s2 klasę; liepsnojančių lašelių arba dalelių susidarymas atitinka d0 klasę, yra laikomi akivaizdžiais srities specialistui, nes pateikti išskirtiniai požymiai yra įprastiniai reikalavimai tokio tipo apdailos plytelėms, t. y. tam, kad bet kuri apdailos plytelė būtų tinkama vėdinamam fasadui, ji turi atitikti nurodytus reikalavimus.

19. Anot atsakovių, ieškovės iš tiesų yra suinteresuotos pasinaudoti atsakovių Patentu ir pareikštu ieškiniu patvirtino, kad atsakovių teises į Patentą yra arba planuojama pažeisti, tuo labiau ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovės neįrodė, kad atsakovių Patentas, kaip jie teigia, yra „visuomenei žinoma tapusi plytelių sustiprinimo technologiją”.

20. Ieškovės neįrodinėja, kad atsakovių Patentas tariamai neturi naujumo, todėl vertintina, kad ieškovės neįrodinėja savo suinteresuotumo faktinio pagrindo ir pripažįsta, kad atsakovių Patentas vis dėlto turi naujumą.

21. Kita vertus, akivaizdu, kad ieškovės neįrodo, kad „Patentu saugomos kompozitinės apdailos plytelės charakteristikos, jos gamybos būdas ir tokios plytelės panaudojimas vėdinamų fasadų apdailai yra akivaizdūs atitinkamos srities specialistui“.

22. Pažymi, kad Patentu yra saugoma kompozicinė apdailos plytelė, jos gamybos būdas bei panaudojimas. Kaip nurodyta Patento aprašyme (ieškovės jį cituoja netiksliai), yra daug ir įvairių pastatų fasadų apdailos būdų. Yra žinoma daug įvairiais būdais plienu sustiprintų plytelių, įterpiant plieno masę į pačią plytelės sudėtį, sluoksniuojant plieno lakštus su kitomis medžiagomis ir dengiant plyteles plieno lakštu, kai plytelės yra skirtos: sienoms, grindims, stogui. Tačiau žinomas sprendimas yra sustiprinta metalo lakštu plytelė skirta grindims ir sienoms, kai yra tvirtinama arba padėta ant lygaus stabilaus vientiso paviršiaus. Jos gamybos metu naudojamas šildymas, vėsinimas, kas padidina gamybos kainą. Ir ji nėra naudojama vėdinamam fasadui, kai plytelė yra tvirtinama per atstumą nuo sienos.

23. Išradimo esmė – yra pasiūlyta kompozitinės plytelė tvirtinimui ant pastato fasado, per atstumą nuo pastato sienos, kai nėra per visą plytelę einančios tvirtos atramos. Ši kompozitinė apdailos plytelė, skirta vėdinamo fasado apdailai, plytelė turi būti pakankamai atspari smūgiams ir dėl keliamų reikalavimų pasatų fasadams, turėti pakankamą atsparumą ugniai. Pasiūlyta plytelė atlaiko I kategorijos atsparumo smūgiui bei degumo bandymus, kurie yra reikalaujami statybos techninių reglamentų (STR), kai kompozitinės apdailos plytelė apima akmens masės plytelę padengtą poliuretaniniais klijais ir priklijuotą nerūdijančio plieno lakštą.

24. Šis techninis sprendimas yra naujas ir buvo pasiektas nuoseklių, intensyvių ir ilgai užtrukusių bandymų būdu, todėl savaime suprantama, kad sužinoję apie tai, kad ieškovės galimai pradėjo arba ketina pradėti tokios pačios kompozicinės apdailos plytelės gamybą, atsakovės ieškovėms pareiškė pretenzijas, prašydamas patvirtinti, kad ieškovės neketina gaminti kompozitinės apdailos plytelės, nesivadovaus jos gamybos bei panaudojimo būdais, kurie saugomi pagal patentinę paraišką Nr. LT2022 543, o jeigu tokia gamyba yra pradėta – nedelsiant ją nutrauks.

25. Anot atsakovių, akivaizdu, kad ieškovės neįrodė, kad Patentu saugomos kompozitinės apdailos plytelės charakteristikos, jos gamybos būdas ir tokios plytelės panaudojimas vėdinamų fasadų apdailai yra akivaizdūs atitinkamos srities specialistui.

27. Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49-798/2017) yra išaiškinta kad vertinant technikos lygį, paprastai yra taikomas vadinamasis uždavinio ir sprendimo metodas (anglų k. problem and solution approach) (taip pat žr., pvz., EPT Apeliacinės tarybos sprendimą T 1177/97; European Patent Office. Case Law of the Boards of Appeal of the European Patent Office. 7th edition, 2013, p. 196). Tai susideda iš to, kad: 1) turi būti nustatytas artimiausias technikos lygis; 2) įvardyta objektyvi techninė problema, kuri turi būti išspręsta ir 3) nustatyta, ar pareikštas išradimas, lyginant su artimiausiu technikos lygiu ir objektyvia technine problema, bus ar nebus akivaizdus atitinkamos srities specialistui (angl. k. skilled person) (žr. European Patent Office. Case Law of the Boards of Appeal of the European Patent Office. 7th edition, 2013, p. 165). Vertinant sprendimo (ne) akivaizdumą, galiausiai turi būti atsakyta į klausimą, ar atitinkamos srities specialistas išspręstų iškeltą techninę problemą tokiu būdu, kuris išplaukia iš ankstesnio technikos lygio, be jokių išradybinių gebėjimų (angl. k. inventive skill) (žr. European Patent Office. Inventive step; https://ecourses.epo.org/course/view.php?id=331>; taip pat žr. Birštonas R. ir kt. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 410).

29. Visų pirma, ieškovių argumentų pagrįstumo nepatvirtina ginčo Patento aprašyme nurodyta informacija, jog tam, kad padidinti plytelių atsparumą smūgiams jas reikia sustiprinti. Yra žinoma daug įvairiais būdais plienu sustiprintų plytelių, įterpiant plieno masę į pačią plytelės sudėtį, sluoksniuojant plieno lakštus su kitomis medžiagomis ir dengiant plyteles plieno lakštu, kai plytelės yra skirtos: sienoms, grindims, stogui, nes pateikta informacija nepateikia aiškios konkrečių naudojamų medžiagų sudėties ir jų parametrų. Priešingai, ši aprašyme nurodyta informacija nurodo techninę problemą, kurią ir išsprendė ginčijamas Patentas ir kuri nebuvo sprendžiama nei viename iš ieškovių nurodytų įrodymų.

32. Tai, kad ginčo patentu būtent ir buvo išspręsta atitinkama techninė problema, patvirtina ir Ieškovų cituojamas statybos techninis reglamentas STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186. Kaip ir nurodė ieškovės, šis reglamentas „numato skirtingus atsparumo smūgiams reikalavimus vėdinamų sistemų apdailos elementams, priklausomai nuo jų naudojimo sąlygų“, tačiau nepateikia jokios informacijos specialistui, kaip ir iš ko turi būti pagaminta kompozitinė plytelė, kad tokius reikalavimus atitiktų.

33. Patentuoto išradimo akivaizdumas neišplaukia ir iš ieškovų pateiktų Jungtinių Amerikos Valstijų patentų Nr. US 8557083 B2 Nr. US 2003129357 B2, nes jais sprendžiamos visai kitos techninės problemos, t. y. grindų plytelių montavimo ant nelygių, nešvarių ar kita danga padengtų grindų problema, garso izoliavimo poreikis, tuo tarpu nėra kalbama apie būtent vėdinamam fasadui naudojamas ir konkrečiomis savybėmis pasižyminčias plyteles ir jų gamybos būdą.

34. Ginčo plytelės derinys taip pat nėra žinomas iš ieškovių nurodytos informacijos apie Belgijos įmonės Unilin Technologies licencijuojamą ForTile technologiją, kuria dalijamasi platformoje YouTube, nes jame yra pateikiama informacija apie grindų plyteles, be to, nėra žinoma, kokio storio yra naudojamų medžiagų sluoksniai, kaip nurodyta plytelė gaminama. ForTile technologija nėra skirta būtent Patentu saugomai akmens masės plytelei, jos gamybai, o tuo labiau – panaudojimui, be to, yra kalbama tik apie plytelių atsparumą smūgiams, bet ne apie degumą ir jokiu būdu nėra net užsiminta apie tokios plytelės panaudojimą ventiliuojamam fasadui.

35. Priešingai nei teigia ieškovės, ir priešingai, nei ieškovių nurodytuose žinomo technikos lygio dokumentuose, Patento apibrėžties 1 punktas atskleidžia specialias kompozitinę plytelę sudarančių elementų charakteristikas. Tai visų pirma yra taikytina Patento apibrėžties 1 punkte nurodytai akmens masės plytelei, kurios storis yra fiksuotas – 10 mm. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad tokio storio plytelė, naudojama ventiliuojamam fasadui, yra nurodyta statybos techninėje dokumentacijoje. Europos Standartas BS EN 14411:2016 „Keraminės plytelės. Sąvoka, klasifikacija, charakteristikos, eksploatacinių savybių ir ženklinimo vertinimas ir tikrinimas“ iš tiesų nurodo sienų plytelių charakteristikas, tačiau ne akmens masės, o keramikinių. Tai, kad viena iš atsakovių (UAB „Iris“) prekiauja grindims skirtomis akmens masės plytelėms, taip pat neįrodo, kad tokios akmens masės plytelės gali būti naudojamos konkrečioje kompozicijoje ventiliuojamai sienų apdailai.

36. Kita vertus, net jeigu ir konkrečių parametrų dviejų iš trijų nurodytų komponentų (plytelės ir nerūdijančio metalo lakštas) pasirinkimas būtų laikomas akivaizdžiu atitinkamos srities specialistui apskritai kalbant apie sustiprintas plyteles, ieškovės „pamiršta“, kad Patentu saugomos plytelės kompozicijoje yra ir specifiniai atsparesnės degumo klasės klijai ir jų sluoksnis, kurie buvo parinkti po periodinių testavimų bandymų laboratorijose, kad atitiktų degumo reikalavimus bei sukurtų pakankamą adheziją tarp parinktos plytelės ir metalo lakšto, leidžiančią pasiekti I atsparumo smūgiams kategoriją. Klijų sluoksnis nėra paminėtas nei viename iš ieškovių nurodytų įrodymų, o svarbiausia – ginčo Patentu saugoma kompozitinė plytelė išsprendė ankstesniame technikos lygyje nenagrinėtą problemą – būtent ventiliuojamam fasadui tinkama plytelė, pasižyminti konkrečiomis atsparumo smūgiams ir degumui savybėmis.

37. Tai, kad būtent tokia ginčo patentu saugoma kompozicija išsprendžia nurodytą techninę problemą, atsakovės pasiekė ilgai trukusių bandymų metu. Tai reiškia, kad tokia kompozitinė plytelė skiriasi nuo žinomo technikos lygio ir ji nėra akivaizdi atitinkamos srities specialistui.

38. Taigi ir remiantis ieškovių cituojamu Europos patentų tarnybos Apeliacinės tarybos 2009 m. sausio 21 d. sprendimu byloje Nr. T 0204/06, Patento apibrėžties 1 punkte nurodyta konkreti kompozicija nėra akivaizdi atitinkamos srities specialistui, nes tik tuomet, kai srities specialistas iš tam tikrų elementų derinio, kurį apibūdina tam tikrų charakteristikų visuma, gauna ne daugiau nei tą pranašumą, kurio tikisi pagal žinomą technikos lygį, toks derinys yra laikomas akivaizdžiu – kaip minėta, ginčo Patentu yra išspręsta visai kita problema, be to netgi ir ankstesniame technikos lygyje nurodyti elementai nėra pilna apimtimi tapatūs nurodytiems ginčo Patente. Tai reiškia, kad ginčijamo Patento apibrėžties 1 punktas atitinka išradimo lygio reikalavimą.

39. Anot atsakovių, dėl ginčijamo Patento apibrėžties 2 punkto, ieškovės savo argumento nepagrindė jokiais paaiškinimais ir atitinkamais įrodymais. Ieškovės nepagrįstai teigia, kad patento apibrėžties 1 punktui neišpildant išradimo patentabilumo reikalavimų, nepatentabiliu yra laikytinas ir Patento apibrėžties 3 punktas, pagal kurį keraminės plytelės atsparumo smūgiams reguliavimo problemai, kaip nuo Patento apibrėžties 1 punkto priklausantys punktas.

40. PĮ IV skirsnio 19 straipsnis numato, kad Patento paraiška paduodama dėl vieno išradimo arba išradimų grupės, kurią jungia bendra išradybos mintis. Pagal Valstybinio patentų biuro direktoriaus 1994 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 11 „Dėl Patentų paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 78 punktas nurodo, kad išradimo apibrėžtyje gali būti keletas nepriklausomų vieno ir to paties išradimo objekto (įrenginio, būdo, medžiagos arba panaudojimo) punktų, jeigu išradimo objektas negali būti apibūdintas paprastu būdu vienu nepriklausomu punktu. Pavyzdžiui, išradimas yra grupė naujų cheminių junginių, kurie gaunami keliais būdais arba kai žinomai medžiagai surasta keletas medicininio panaudojimo būdų. Taisyklių 79 punkte nurodyta, kad daugiapunktėje išradimo apibrėžtyje, apibūdinančioje išradimų grupę, nepriklausomi punktai gali turėti nuorodų į kitus apibrėžties punktus, pavyzdžiui, produkto pagal 1 punktą gamybos būdas, ...“.

41. Šiuo atveju visi trys ginčijamo Patento apibrėžties punktai yra nepriklausomi, nes pirmasis nurodo gaminį, antrasis – gamybos būdą, o trečiasis – panaudojimą. Todėl net ir tuo atveju jeigu kuris nors vienas iš jų būtų pripažintu neatitinkančiu išradimo lygio reikalavimo, tai neturėtų jokios įtakos kitų dviejų punktų patentabilumo vertinimui.

42. Trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras (toliau – VPB) atsiliepime nurodė, kad byloje sprendžiami klausimai nėra tiesiogiai susiję su VPB pagal kompetenciją vykdomomis funkcijomis ir tinkamu ar netinkamu VPB funkcijų vykdymu, VPB nėra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl prašo nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

43. Ieškovės dubliku ieškinio reikalavimus ir argumentus palaikė.

44. Nurodo, kad išradimų patentabilumas nėra siejamas išimtinai vien su išradimo naujumu. Išradimai laikomi patentabiliais, jeigu jie yra nauji, atitinka išradimo lygį ir turi pramoninį pritaikomumą (Patentų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Patentų teisinei apsaugai atsirasti yra reikalingas šių sąlygų visetas ir kiekviena jų yra vertinama atskirai. Patentu saugomas techninis sprendimas gali būti naujas, bet neatitikti išradimo lygio (Patentų įstatymo 7 straipsnis).

45. Ieškovių suinteresuotumo faktinį pagrindą aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina atsakovių perspėjamieji laiškai. Ieškovės yra gavusios pakartotinius atsakovių reikalavimus pateikti rašytinius patvirtinimus, kad ieškovės negamina ir neketina gaminti gaminių, kurių savybės yra ekvivalentiškos atsakovių patentuojamos kompozitinės apdailos plytelės savybėms, ir/ar vadovautis jos gamybos bei panaudojimo būdais su nepagrįstais grasinimais, jog atsisakymas pateikti reikalaujamus patvirtinimus bus laikomas Patento savininko teisių pažeidimu.

46. Nesutinkant su atsakovių atsiliepimo argumentais, ieškovės dublike tvirtina, kad ginčijamu Patentu saugomas plytelių atsparumo smūginėms apkrovoms pagerinimo būdas yra pilnai atskleistas tiek Belgijos įmonės Unilin Technologies licencijuojamos ForTile technologijos aprašyme („ForTile yra licencijuojama technologija, skirta nerūdijančio plienu lakštais sustiprintų plytelių gamybai“), tiek Jungtinių Amerikos Valstijų patente Nr. US 8 557 083 B2 „Aukšto atsparumo plokščių arba plytelių, skirtų vidaus ar išorės grindims bei sienoms, gavimo būdas“ („Plokštė ar plytelė 1 yra pagaminta iš <...> keraminės ar panašios medžiagos, kuri gali būti glazūruota ir dekoruota. <...> Naudojama anksčiau minėta plona plokštelė arba atraminis lakštas, pageidautinai pagaminti iš metalo ar metalo lydinio. Tiksliau, pirmenybę teikiant cinkuotai geležiai, kurios storis yra nuo 0,1 mm iki 1 mm, pageidautina nuo 0,3 mm iki 0,5 mm“; „Gauta kompozitinė plytelė yra labai atspari ir iš esmės apima plokštę arba plytelę 1, turinčią matomą paviršių, nejudamai pritvirtintą prie plonos atraminės plokštės arba lakšto 2, suteikiant geras atsparumo nuo lengvo sutrūkinėjimo savybes <...>. Kompozitinė plytelė gali atlaikyti smūgį nesutrūkusi tol, kol dėl spaudimo atsiranda tipinis herco trūkis. Kitaip tariant, yra pažeidžiama, bet neskyla į gabalėlius“).

47. Dėl nurodyto, atsakovės nepagrįstai teigia, kad Patentu saugomos ginčo plytelės derinys neišplaukia iš ieškovių nurodytos informacijos. Atsakovės nepaaiškina, kodėl laiko, kad ieškinyje nurodytuose patentuose sprendžiamos techninės problemos atitinkamos srities specialistui užkerta kelią juose pateiktą informaciją apie kompozitinių plytelių sudėtį ir charakteristikas panaudoti sprendžiant Patente suformuluotai techninei problemai, jeigu metalinę plokštelė priklijavus prie išorės apdailai skirtos plytelės bus gautas tas pats techninis efektas kaip ir metalinę plokštelę priklijavus prie vidaus apdailai skirtos plytelės.

48. Pažymi, kad Patento aprašyme nėra nurodoma, kad Patentu saugomos plytelės atsparumą smūgiams papildomai didina Patento apibrėžties 1 punkte nurodyti kompozitinės plytelės parametrai; Patento apibrėžties 2 punkte nurodyti kompozitinės plytelės gamybos būdo žingsniai; kompozitinės plytelės atitiktis vėdinamiems fasadas naudojamų plytelių techniniams reikalavimams atsparumui smūgiui, degumui, dūmų susidarymui ir pan.

49. Deklaruojamą keraminės plytelės atsparumo smūginių apkrovų poveikiui padidinimo efektą sukuria būtent technikos lygiu vidutiniam atitinkamos srities specialistui akivaizdus nerūdijančio plieno lakšto panaudojimas.

50. Įvertinus tai, kad technikos lygiu yra žinoma, kad plytelių dengimas plieno lakštu sprendžia keraminių plytelių atsparumo trūkiams problemą, poliuretaniniai klijai yra gaminys, įprastai naudojamas tarpusavyje sujungti įvairias medžiagas, o reikalaujamai degumo klasei užtikrinti plytelė pagal objektyviai žinomas poliuretaninių klijų – vienintelės degios kompozitinės apdailos plytelės medžiagos – technines charakteristikas gali būti dengiama ne didesniu nei 0,14 mm storio šių klijų sluoksniu, ieškinyje pagrįstai nurodyta, kad Patento apibrėžtyje nurodoma trijų sluoksnių kompozitinės plytelės architektūra yra akivaizdus atitinkamos srities sprendimas gauti tą standartinės akmens masės plytelės pranašumą, kurio tikimasi pagal žinomą technikos lygį ir žinomas kompozitinės plytelės medžiagų savybes, susijusias su degumu.

51. Juo labiau, kad Patentu saugomos kompozitinės plytelės sudėčiai tinkamas klijų sluoksnis buvo parinktas pagal rekomenduojamas naudoti jų vertes – nuo 0,1 mm iki 4 mm1 – ir nei pats savaime, nei derinyje su plytele ar metalo lakštu (tiek imant juos kartu, tiek kiekvieną atskirai) negalėjo sukurti jokio netikėto efekto, tik duoti įprastinį ir akivaizdų rezultatą – vienos medžiagos sutvirtinimą su kita medžiaga.

52. Nors atsakovės atsiliepime į ieškinį pabrėžtinai akcentuoja, kad Jungtinių Amerikos Valstijų patente Nr. US 8 557 083 B2 yra kalbama apie keramines, ne apie akmens masės plyteles, todėl šiame patente atskleisti išradimo požymiai atitinkamos srities specialisto neva negali būti panaudoti sprendžiant Patente apibrėžtą techninę problemą, ieškovės pažymi, kad akmens masės plytelės yra keraminės plytelės, kurios nuo kitų keraminių plytelių skiriasi vandens įmirkio (įgeriamumo) koeficientu, sąlygojančiu geresnį jų atsparumą šalčiui ir panaudojamumą tiek išorės, tiek vidaus apdailai.

53. Tripliku atsakovės palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.

54. Nurodo, kad kaip matyti iš dubliko argumentų, ieškovės ignoruoja esminę aplinkybę – ginčijamu Patentu yra saugoma ne bet kokia, o būtent vėdinamam fasadui skirta ir konkrečiomis savybėmis pasižyminti kompozitinė plytelė, jos gamybos ir panaudojimo būdas. Nei viename iš ieškovių pateiktų žinomo technikos lygio dokumentų atsakovių išradimu išspręsta techninė problema nebuvo sprendžiama, kas reiškia, kad atsakovių patentas turi išradimo lygį. Tai reiškia, kad ieškovėms neįrodžius, jog atsakovių patentas neturi išradimo lygio, konstatuotina, kad atsakovių išradimas yra patentabilus ir dėl to ieškinys yra atmestinas, nes ieškovės ieškinį grindžia tik šios vienos patentabilumo sąlygos tariamu neišpildymu.

56. Ieškovės akivaizdžiai sąmoningai ignoruoja esminį faktą – ginčo Patentu yra saugoma ne bet kokia, o kompozitinė plytelė ventiliuojamiems fasadams, pasižyminti ne tik atsparumu smūgiams, bet ir degumui – ši faktinė aplinkybė yra esminė vertinant ginčo Patento išradimo lygį.

57. Ieškovių nurodomas STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, nėra šaltinis priskirtinas žinomam technikos lygiui Patentų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies prasme, nes jame yra suformuluota techninė problema, o ne jos sprendimo būdas.

58. Pažymu, kad nėra nustatytas joks rekomenduojamas klijų sluoksnis, priešingai, nei teigia ieškovės ir ypač – kaip rišamoji medžiaga tarp plytelės bei metalo lakšto, kad būtų užtikrinamas tiek atsparumas smūgiams, tiek (ypač) degumui, to nėra nurodyta ir ieškovių su dubliku pateiktame straipsnyje „Analysis of the adhesive spread and the thickness of the adhesive bonded joint depending on the compressive force applied to bonded materials with different surface structure“. Maža to, šiuo šaltiniu ieškovės siekia suklaidinti teismą, pateikdami tik vieno sakinio dalies vertimą, ignoruojant faktą, kad straipsnyje yra kalbama apie klijų panaudojimą metalo plokštelėms suklijuoti (bandymai buvo atlikti su trimis aliuminio plokščių poromis), ir apskritai nėra kalbama apie degumui atsparaus klijų sluoksnio storį.

59. Ginčijamu Patentu saugoma kompozitinė plytelė nebuvo žinoma, ji buvo sukurta atsakovių ilgai užtrukusių bandymų ir techninio sprendimo paieškų rezultate, todėl ne atsakovės tariamai nesąžiningai siekia savo techninio sprendimo apsaugos, o ieškovės siekia nesąžiningai pasinaudoti atsakovių sukurtu techniniu sprendimu.

61. Ieškovės neginčija fakto, kad konkretaus tipo plytelės parinkimas konkrečiam tikslui pasiekti pagal plytelės fizikines savybes nebuvo nagrinėjamas ieškovių nurodytą technikos lygį sudarančiuose dokumentuose, todėl konkretaus tipo plytelės panaudojimas atsakovių išradime yra reikšmingas vertinant atsakovių Patento išradimo lygį. Kita vertus, išradimo esmė neapsiriboja konkretaus tipo plytelės parinkimu, nes apsaugos objektas yra visa kompozitinė plytelė, naudojama vėdinamam fasadui ir atitinkanti konkrečius atsparumo smūgiams ir degumui reikalavimus.

62. Pažymi, kad Patento aprašyme pateiktas bandymų aprašymas iš tiesų yra itin svarbus ir ta prasme, kad jis taip pat patvirtina, jog atsižvelgiant į žinomą technikos lygį buvo neįmanoma pasiekti Patentu saugomą techninį sprendimą be išradybinių gebėjimų ir pastangų – atliktų bandymų.

64. Ieškovių atstovė teismo posėdyje baigiamosiose kalbose palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškovių argumentus nurodytus procesiniuose dokumentuose. Pažymėjo, kad Patento apibrėžties 3 punkto priklausomybė nuo Patento 1 apibrėžties punkto aiškiai nurodyta, pateikiant nuorodą į nepriklausomą punktą, kurią sudaro nepriklausomo punkto sutrumpintas pavadinimas, žodis „pagal“, skaitmeniu nurodytas punktas, nuo kurio šis punktas priklauso, ir žodis „punktą“, kaip tai numato Patentų paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių 87 punktas.

65. Nurodė, kad išradimų patentavimas ir apsauga yra grindžiami principu „mainai už atskleidimą“. Tai reiškia, kad patentu apsaugotam išradimui įstatyme nustatytam terminui suteikiamas valstybės garantuojamas monopolis, tačiau patentu suteikto monopolio apimtis turi atitikti ir turi būti pagrįsta techniniu indėliu į esamą technikos lygį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-684/2016).

66. Pagal nurodytas taisykles vertinant ginčo Patento 1 apibrėžties punkte nurodytų kompozitinę apdailos plytelę sudarančių elementų charakteristikų visumą – akmens masės plytelės storis 10 mm; šlapių poliuretaninių klijų sluoksnio storis 0,14 mm; nerūdijančio plieno lakšto storis 0,5 mm, – darytinos dvi išvados: pirma, ji yra akivaizdi įgudusiam statybų srities specialistu; antra, ji nesukuria jokio pagal technikos lygį nežinomo efekto.

67. Netgi Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorija ekspertizės išvadoje, nurodyta, kad taikomas stiprinimo principas iš esmės yra panašus į tą, kuris taikomas kompozitinei plytelei pagaminti.

68. Ginčo Patente referuojama į standartinių charakteristikų akmens masės plytelę, neatskleidžiant jokio jos kompozicijos su plieno lakštu efekto, skirtingo nuo žinomo iš nustatyto technikos lygio.

69. Aktualaus storio yra didžioji dauguma rinkoje siūlomų akmens masės plytelių. Ginčo Patento 1 apibrėžties punktas, padaryti akmens masės plytelę su klijuojamu metalo sluoksniu tokia, kad jos savybės atitiktų statybos techninių reglamentų reikalavimus naudoti vėdinamų fasadų apdailai. Nurodytos techninės problemos sprendimas atitinkamos srities specialistui (angl. person skilled in the art), kuris geba atlikti rutininius bandymus ir eksperimentus atitinkamoje srityje, tikrinti galimas alternatyvas ir sprendimus iš žinomų sprendinių aibės ir iš pakankamai nedidelio iteracijų skaičiaus projektinio skaičiavimo bei eksperimentinio patikrinimo būdu atrinkti užduotį tenkinantį sprendinį, yra akivaizdus – reikia į kompozitinę plytelę, kurios atsparumas smūginėms apkrovoms yra pagerintas žinomu ir anksčiau aptartu būdu, sudarantį derinį įtraukti būtent taikomus – iš anksto žinomus – degumo reikalavimus atitinkantį klijų sluoksnį, nes klijai yra vienintelė degi Patento apibrėžtyje atskleistos kompozitinės plytelės medžiaga. Atitinkamos srities specialistui taip pat yra aišku, kad jei kompozitinė plytelė neatitinka reikiamų techninių charakteristikų, susijusių su degumu, reikia mažinti klijų sluoksnį, nes didinti klijų sluoksnio storį reiškia didinti jo degumą bei dūmingumą.

70. Klijų sluoksnio storis dėl savo objektyviai žinomų savybių gali būti išskaičiuojamas, remiantis klijų technine specifikacija, ir patikrinimas deginimo eksperimentais. Jeigu remiantis bendromis techninėmis žiniomis išskaičiuotas kiekis nebūtų pakankamas, projektavimo procesas būtų atitinkamai tęsiamas, projektiniai skaičiavimai koreguojami projektinių ribojimų erdvėje ir ieškoma kitų alternatyvų. Svarbu atskirti eksperimentus dėl deklaruojamo techninio efekto, kurie parodo atitikimą standartui, ir išradimo lygio. Netgi Patento aprašyme nurodoma, kad Patento apibrėžties 1 punkte nurodyta šlapių poliuretaninių klijų charakteristika – 0,14 mm – yra „maksimalus galimas poliuretaninių klijų [sluoksnio] storis“, siekiant, kad ventiliuojamo fasado sistema su kompozitinių plytelių apdaila pagal statybos techninių dokumentų reikalavimus atitiktų pasirinktos degumo klasės reikalavimus. Negana to, šis klijų sluoksnis buvo parinktas moksliniuose straipsniuose rekomenduojamų naudoti poliuretaninių klijų verčių intervale, o jokie duomenys, kad tokios plytelės neturėtų būti galima suprojektuoti (angl. teaching away), nėra žinomi.

71. Patento apibrėžties 2 punkte apibrėžtas kompozitinės plytelės gamybos būdas nėra išradimo lygmens ir neišpildo išradimo patentabilumo reikalavimų. Visi Patento apibrėžties 2 punkte nurodyti vienas po kito sekantys veiksmai, turi būti suprantami kaip yra įprastas ir akivaizdus techninis sprendimas gauti tvirtą dviejų klijuojamų paviršių sukibimą.

72. Apibrėžtas klijavimo poliuretaniniais klijais metodas atkartoja poliuretaninių klijų gamintojo techninės specifikacijos duomenis ir nuo klijų gamintojo instrukcijoje nurodyto klijavimo metodo iš esmės skiriasi tik aiškiai įvardytu klijų sluoksniu. Ieškovių vertinimu, vien šis skirtumas nėra pakankamas kompozitinės plytelės gamybos būdą pripažinti patentabiliu.

73. Patentu saugomas kompozitinė apdailos plytelės gamybos yra atitinkamos srities specialisto, kuriam yra žinomi klijavimo žingsniai, yra logiškai ir be kūrybos elementų suplanuojamas bei patikrinamas, remiantis turimomis bendromis techninėmis žiniomis ir jas apjungus su klijavimo instrukcijomis. Atitinkamos srities specialistas, pasinaudojęs žinoma informacija, lengvai prieitų prie Patentu atskleistų techninių sprendimų. Dėl to atsakovių išradimas neatitinka išradimo lygio reikalavimų.

74. Patento apibrėžties 1 punktui neišpildant išradimo patentabilumo reikalavimų, nepatentabiliu yra laikytinas ir Patento apibrėžties 3 punktas kaip nuo Patento apibrėžties 1 punkto priklausantis punktas. Be to, šis papildomas požymis tik deklaruoja tą patį atitikimą statybos standartams, kurie gali keistis. Pakeitus slenkstines vertes, deklaruojamo efekto gali nelikti. Galiausiai, ekspertas nurodė, kad Patento apibrėžties 3 punkte nurodytų reikalavimų kompozitinė plytelė pati savaime atitikti ir negali, nes jie taikomi visai fasadinei sistemai.

75. Atsakovių atstovės vertinimu, ekspertizės trūkumai materialiniu aspektu, akto turinio prieštaringumas, išvadų neišplaukiančių iš tyrimo eigos pateikimas, ydingas ekspertizės atlikimo metodologijos pateikimas, klaidingas vertintų šaltinių nurodymas, taip pat faktas, kad ekspertai pateikė išradimo realizavimo, o ne išradimo lygmens vertinimą sudaro pagrindą Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorija ekspertizę atmesti kaip įrodymą.

76. Atsakovių atstovė teismo posėdyje baigiamosiose kalbose palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Pažymėjo, kad ieškovės savo įrodinėjimo pareigą siekė perkelti ekspertams, klausimus ekspertizei formuluodami taip, tarsi ekspertai turėtų ne remtis byloje pateiktais įrodymais ir savo, kaip specialistų turimomis žiniomis, o rinkti naujus įrodymus. Ieškovėms neįrodžius, jog atsakovių patentas neturi išradimo lygio, konstatuotina, kad atsakovių išradimas yra patentabilus ir dėl to ieškinys yra atmestinas, nes ieškovės ieškinį grindžia tik šios vienos patentabilumo sąlygos tariamu neišpildymu.

78. Pažymėjo, kad Patento aprašyme pateiktas bandymų aprašymas iš tiesų yra itin svarbus ir ta prasme, kad jis taip pat patvirtina, jog atsižvelgiant į žinomą technikos lygį buvo neįmanoma pasiekti Patentu saugomą techninį sprendimą be išradybinių gebėjimų ir pastangų – atliktų bandymų. Ieškovės sąmoningai ignoruoja šią faktinę aplinkybę, nes ji savaime lemia ieškinyje nurodyto teisinio pagrindo nepagrįstumą.

87.1. JAV patentu Nr. US 2003129357, kuriuo sprendžiama techninė problema – grindų plytelių montavimo ant nelygių, nešvarių ar kita danga padengtų grindų problema bei garso izoliavimo poreikis (t., b. l. 34–41).

87.3. Belgijos įmonės Unilin Technologies licencijuojamą ForTile technologija, kuria dalijamasi vaizdo įrašais platformoje YouTube (t. I, b. l. 58–62).

87.4. Straipsnio „Analysis of the adhesive spread and the thickness of the adhesive bonded joint depending on the compressive force applied to bonded materials with different surface structure“, ištraukų vertimu: „Literatūroje nurodomas rekomenduojamo klijų sluoksnio intervalas yra nuo 0,1 mm iki 4 mm priklausomai nuo klijų rūšies ir veikiančios apkrovos“; „Panašiai Campilho (4), nagrinėdamas poliuretaninių klijų jungtis storio intervale nuo 0,1 iki 0,2 nurodė, kad tie (objektai) su storesniu sluoksniu rodė geresnius atsparumo rezultatus“ (t. I, b. l. 119, DOK–43785).

87.6. Straipsnio „Elastinio klijų sluoksnio storio efektų vertinimas optinių matavimų metodais“ ištraukos vertimu „7 pav. parodyta Gnc (N/mm) raida su tA ir kiekvienos bandomosios grupės standartiniu nuokrypiu. Matoma aiški Gnc su tA didėjimo tendencija nuo 0,1 iki 2,0 mm su akivaizdžiai didesniu mažesnių tA verčių padidėjimu <...> 7 pav. Vidutinės vertės ir Gnc nuokrypis kaip tA funkcija pagal CBBM“ (DOK–43785).

88. Nors teismas negali nesutikti su ieškovių argumentais, kad vertinant JAV registruotus patentus ir paviešintą ForTile technologiją, buvo žinomas techninės problemos sprendimas sustiprinant keramikinę plytelę metalo lakštu, tačiau kita vertus pritartina atsakovių argumentams, kad aptariami įrodymai sprendė kitas nei ginčo Patento technines problemas, t. y. konkrečiai grindų plytelių atsparumo, garso izoliacijos, montavimo ant nelygių paviršių problemas. Tuo tarpu, ginčo Patentas sprendžia techninę problemą, t. y. savo savybėmis kitokios plytelės (akmens masės), naudojamos vėdinamiems fasadams atsparumo ir degumo klausimus.

89. Sprendžiant ar technikos lygis akivaizdus atitinkamos srities specialistui, pažymėtina, kad teismo ekspertizės akte atsakant į klausimą – ar remiantis Patento paraiškos padavimo dieną, tai yra 2022 m. lapkričio 15 d., prieinamu technikos lygiu (tam tarpe remiantis byloje pateiktais technikos lygio šaltiniais, bet jais neapsiribojant) Patento pirmame apibrėžties punkte pasiūlyta kompozitinės plytelės, sudarytos iš 10 mm storio akmens masės plytelės, 0,14 mm storio šlapių poliuretaninių klijų sluoksnio ir 0,5 mm storio plieno lakšto, sudėtis buvo akivaizdi (angl. obvious) atitinkamos srities specialistui ? padaryta sekanti išvada – Ar minima kompozitinės plytelės sluoksnių sudėtis akivaizdžiai tenkina vėdinamoms fasadų sistemoms keliamus standartinius atsparumo smūgiams reikalavimus (žinant visos sistemos rinkinį) galėtų patvirtinti nebent tas specialistas, kuris užsiima tokių plytelių gamyba ir/ar atlieka atitinkamus teorinius ir/ar eksperimentinius tyrimus ir/ar jų rezultatų analizę. Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje nėra žinoma apie platesnį tokių kompozitinių plytelių taikymą pastatų vėdinamose fasadinėse sistemose, darytina išvada, kad tiek vėdinamų fasadų sistemų projektuotojas, tiek montuotojas negalėtų teigti, jog aptariama kompozitinės plytelės sudėtis akivaizdžiai tenkina minėtus reikalavimus. Nepaisant to, kad plytelė yra vienas elementas iš viso fasadinės sistemos rinkinio, kuriam taikomi atsparumo smūgiui reikalavimai, atsparumo smūgiui bandymai atliekami smūgiuojant tam tikros masės kūną būtent į apdaro (plytelės) paviršių (EAD 090062-01- 0404, ISO 7892), todėl pačios plytelės mechaninės savybės yra svarbios. Keraminės plytelės yra trapios, todėl prognozuoti jų elgseną smūgio metu yra pakankamai sudėtinga, o standartinės metodikos, vėdinamos fasadinės sistemos atsparumo smūgiams apskaičiuoti, nėra. Todėl remiantis tik bendru teoriniu požiūriu (neatlikus gilesnės teorinės analizės ir/ar išsamesnių eksperimentinių tyrimų) negalima teigti, kad kompozitinė plytelė su patente apibrėžtais tiksliais parametrais ir žinomu fasadinės sistemos rinkiniu akivaizdžiai tenkins atsparumo smūgiams standartinius reikalavimus.

90. Ekspertizės akte be kita ko daroma išvada, kad pats stiprinimo principas iš esmės yra panašus į tą, kuris taikomas kompozitinei plytelei pagaminti. Tačiau nei viename iš minimų šaltinių tyrimo objektai nėra tiesiogiai sietini su vėdinamų fasadų sistemoms keliamais standartiniais atsparumo smūgiams ir degumui reikalavimais. Todėl tiesioginio techninio problemos sprendimo, apimančio kompozitinės apdailos plytelės pritaikymą vėdinamo fasado sistemose, atsižvelgiant į joms keliamus standartinius reikalavimus, šiuose šaltiniuose nėra (atsakymas į 6 ekspertizės klausimą).

91. Nors ieškovės kritikuoja teismo ekspertizės išvadas, tačiau įrodymų ir argumentų paneigiančių ekspertų išvadas nepateikia, o iš esmės remiasi tik savo subjektyviu vertinimu, kad technikos lygis akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Tačiau teismo vertinimu, tai kad buvo žinomas principinis sprendimo būdas, grindims naudojamos keramikinės plytelės sutvirtinimas metalo lakštu jį priklijuojant, savaime nesuponuoja išvados, kad akmens masės sustiprintos priklijuotu metalo lakštu, panaudojant konkrečių savybių medžiagas, panaudojimas vėdinamiems fasadams nereikalavo jokių išradybinių gebėjimų ir yra akivaizdus atitinkamos srities specialistui.