Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovo argumentai

3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį yra informuotas viešo paskelbimo būdu (e. b. l. 48-49).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei

4. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 51). Ieškovės nuomone, atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, o būtent, atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo dėl savo žalingo įpročio – piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais bei dėl fizinio smurto naudojimo sutuoktinės atžvilgiu. Atsakovas savo pozicijos byloje neišreiškė.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017 ir kt.).

6. Ieškovė reikšdama reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės akcentavo, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis – atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu bei fizinio smurto naudojimas jos atžvilgiu. Teismo posėdyje apklausta liudytoja ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas jokių įrodymų, paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo nepateikė (CPK 185 straipsnis). Ieškovės paaiškinimai bei liudytojos parodymai byloje, atsakovui nepateikus priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu. Tokiu būdu atsakovas pažeidė tokias sutuoktinio pareigas, kaip abipusė pagarba, lojalumas, moralinė ir turtinė parama. Teismas laiko, kad atsakovas sutuoktinio pareigas pažeidė iš esmės, ir tai lėmė šalių santuokos iširimą. Ieškovė ieškiniu bei teismo posėdyje prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo

7. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

8. Šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (e. b. l. 54-55). Ieškovė ir atsakovas savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių (e. b. l. 52-53). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad šalys dalintino turto neturi. Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. P. paaiškino, kad šalys jokio turto neturi. Vedybų sutarties šalys nėra sudarę (e. b. l. 11). Visi šie įrodymai patvirtina, kad šalys dalintino turto neturi.

9. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai jokių prievolių kreditoriams neįgijo. Teismui patikrinus antstolių informacinės sistemos registro duomenis, nustatyta, kad šalių atžvilgiu vykdomų išieškojimų vykdomosiose bylose nėra (e. b. l. 9-10).

Dėl kitų klausimų reikalingų išspręsti nutraukiant santuoką

10. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti santuokos metu įgytą pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė M., o atsakovui paliekama prigimtinė pavardė – M..

11. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo iš sutuoktinės taip pat nepareiškė, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

13. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinas byloje sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 41 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis) (e. b. l. 8). Ieškovė byloje nepateikė duomenų apie išlaidas patirtas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

14. Teismas šioje byloje turėjo 5,11 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu) (b. l. 2). Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. M. palikti santuokinę pavardę – M., o atsakovui A. M. – prigimtinę pavardę M..

Priteisti iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,11 Eur (penkių eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.