Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-09-13 · Civilinė byla Nr. 2A-914/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-13
Bylos Nr.
2A-914/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Egidija Tamošiūnienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
Asociacijos LATGA
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „SPLIUS“
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-914/2013Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1; 84 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Asociacijos LATGA (buvęs pavadinimas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra) ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SPLIUS“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-502-210/2012 pagal ieškovo Asociacijos LATGA ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SPLIUS“ dėl nesumokėto autorinio atlyginimo ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Asociacija LATGA, remdamasis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „SPLIUS“ ieškovo naudai 139 073,78 Lt negauto autorinio atlyginimo (laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31), 29 205,49 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 18 713,91 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 1-7 b. l.).

Ieškovas nurodė, jog jis su kabelinės retransliacijos operatoriais UAB „Telerena“ ir UAB „Lignita“ (toliau – Kabelinės retransliacijos operatoriai, Operatoriai) 2006 m. vasario 20 d. sudarė Licencines sutartis Nr. TK-7 ir TK-21, kurių pagrindu ieškovas suteikė neišimtinę teisę UAB „Telerena“ ir UAB „Lignita“ kabeliniais bei MDTV tinklais retransliuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje šių operatorių abonentams ieškovo narių repertuaro kūrinius, o Kabelinės retransliacijos operatoriai įsipareigojo ieškovui mokėti 1,9 proc. autorinį atlyginimą nuo retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų, neskaičiuojant PVM, per atsiskaitomąjį laikotarpį gautų iš fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais Kabelinės retransliacijos operatoriai yra sudarę televizijos ir radijo programų retransliavimo paslaugų teikimo sutartis (4.1 p.; toliau – Licencinės sutartys). Pagal Licencines sutartis Kabelinės retransliacijos operatoriai taip pat įsipareigojo kartą per mėnesį iki kiekvieno mėnesio 20 d. pateikti ieškovui informaciją apie abonentinio mokesčio pajamas, gautas per praėjusį mėnesį, reikalingas autorinio atlyginimo ir PVM apskaičiavimui (Licencinių sutarčių 5.1 p.). Pasak ieškovo, Kabelinės retransliacijos operatoriai 2007-01-10 pranešimais Nr. 32 ir Nr. 10 informavo ieškovą apie keičiamą autorinio atlyginimo apskaičiavimo tvarką nuo 2007-01-01, t. y. vienašališkai pakeitė Licencinių sutarčių sąlygas, nuspręsdami autorinį atlyginimą mokėti tik nuo dalies abonentinio mokesčio pajamų – retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio, jo nemokėdami nuo Linijos palaikymo mokesčio, išskiriamo iš retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų. Ieškovo paskaičiavimais, jo negautas autorinis atlyginimas su PVM nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. sudaro 168 279,27 Lt (negautas autorinis atlyginimas – 139 073,78 Lt, PVM – 29 205,49 Lt).

Ieškovo teigimu, reikalavimas dėl negauto autorinio atlyginimo priteisimo reiškiamas atsakovui UAB „SPLIUS“, kadangi atsakovas UAB „SPLIUS“ yra reorganizuotų UAB „Telerena“ ir UAB „Lignita“ teisių ir pareigų perėmėjas (1 b. t., 20-31 l.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškiniu (2 b. t., 39-49 l.). Nurodė, kad ieškovas netinkamai aiškina Licencinių sutarčių sąlygas, susijusias su autorinio atlyginimo mokėjimu, tikslus ir tikruosius šalių ketinimus. Pasak atsakovo, Licencinėmis sutartimis ieškovas ir Kabelinės retransliacijos operatoriai susitarė, jog Kabelinės retransliacijos operatoriai ieškovui moka už retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamas, o retransliavimą suvokė kaip turinio paslaugų teikimą, t. y. viešą kūrinių paskelbimą atsakovo klientams (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau - ATGTĮ) 15 str. 1 d. 8 p.). Todėl pajamas, gautas dėl tokio kūrinių naudojimo, šalys ir laikė pagrindu autorinio atlyginimo skaičiavimui, o mokėjimai nuo pajamų, gaunamų už kitas kabelinės televizijos paslaugos dalis, Licencinėse sutartyse nebuvo numatyti, kadangi jos nėra susijusios su Licencinėse sutartyse nurodytų kūrinių naudojimu. Atsakovas nurodė, jog neturėjo pagrindo teikti duomenis apie pajamas, gaunamas iš Linijos palaikymo mokesčio, kadangi tokios pajamos pagal atsakovo apskaitos dokumentus nėra priskiriamos ir laikomos pajamomis, gautomis iš retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio.

Atsakovo teigimu, jo galimybė nustatyti ar keisti taikomo klientams abonentinio mokesčio už retransliavimo paslaugas dydį bei savo teikiamų paslaugų kainodarą Licencinėmis sutartimis neapribota, todėl jis turėjo teisę, 2007-01-01 įvedęs naują apskaitos sistemą, savo nuožiūra sumažinti abonentinį mokestį už retransliavimo paslaugą ir įvesti naują mokestį – Linijos palaikymo mokestį, kuris yra mokamas už elektroninių ryšių pateikimą, užtikrinantį kokybišką retransliaciją, todėl autorių kūrinių panaudojimas neturi įtakos atsakovo teikiamų persiuntimo paslaugų kokybei ir atlyginimas nuo pajamų, gaunamų už persiuntimo paslaugas, autoriams neturi būti mokamas.

Atsakovo nuomone, šalių elgesys po Licencinių sutarčių sudarymo patvirtina, kad ieškovas Linijos palaikymo mokesčio nelaikė abonentinio mokesčio, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas autorinis atlyginimas, dalimi. Ieškovas buvo informuotas apie teikiamų duomenų pasikeitimą, tačiau iki pat Licencinių sutarčių galiojimo pabaigos autorinį atlyginimą apskaičiuodavo ir atsakovui apmokėjimui išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras nuo abonentinio mokesčio pajamų, į kurias nebuvo įtrauktas Linijos palaikymo mokestis, nereikalaudamas pašalinti tariamų pažeidimų. Atsakovo teigimu, Licencinių sutarčių 4.1 punkto aiškinimas taip, jog atsakovas turi pareigą mokėti autorinį atlyginimą ir nuo Linijos palaikymo paslaugų, kurias teikiant autorių kūriniai nėra naudojami, yra nesąžiningas bei prieštaraujantis autorinio atlyginimo paskirčiai.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su ieškinio argumentu, jog ieškovui pateikė nepilną ir neteisingą informaciją apie gautas abonentinio mokesčio pajamas, ieškovo paskaičiuotą autorinį atlyginimą mokėjo nuo visų abonentinio mokesčio pajamų, o Linijos palaikymo mokestis yra atskiras mokestis, iš kurio gautos pajamos nelaikomos retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamomis, be to, atsakovui nebuvo apribota teisė keisti abonentinį mokestį. Atsakovo teigimu, Licencinėse sutartyse konkretus abonentinio mokesčio dydis ar sudėtis nebuvo nustatyti, todėl atsakovas, pasinaudodamas teisės aktų nustatyta teise keisti savo apskaitos sistemą ir sumažinęs abonentinį mokestį, nepakeitė Licencinių sutarčių nuostatų.

Pasak atsakovo, ieškovas elgėsi nesąžiningai ir siekia nepagrįstai pasipelnyti, ieškovas privalėjo elgtis sąžiningai bei vykdyti šalių pareigą kooperuotis, informuodamas atsakovą apie neva nevykdomus sutartinius įsipareigojimus (CK 6.38 str. 1 d.), tačiau atsakovui nepateikė pranešimų apie netinkamą prievolės vykdymą. Atsakovo teigimu, ieškovas piktnaudžiauja savo subjektine teise į gynybą, kadangi teikia ieškinį dėl neva netinkamo Licencinių sutarčių vykdymo, nors keturis metus konkliudentiniais veiksmais leido ieškovui suprasti apie tinkamą Licencinių sutarčių vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 139 073,78 Lt negauto autorinio atlyginimo, 29 205,49 Lt PVM, ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (168 279,27 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9119,49 Lt bylinėjimosi išlaidų (4 265,53 Lt žyminio mokesčio ir 4 854,36 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų); atmetė likusią dalį ieškinio; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 21,03 Lt procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo išlaidų (CK 6.193 str.; 3 b. t., 57-65 l.).

Teismas nurodė, jog nors šalys Licencinėse sutartyse neaptarė abonentinio mokesčio turinio, nuo kurio Kabelinės retransliacijos operatoriai privalo mokėti autorinį atlyginimą, abonentinio mokesčio turinys iš esmės atskleidžiamas šalių pirminiais veiksmai pradėjus vykdyti (ir vykdant) Licencines sutartis. Teismo teigimu, Licencinių sutarčių pasirašymo metu abonentams atskiras Linijos palaikymo mokestis nebuvo nustatytas, o Licencinių sutarčių sudarymo metu šalys retransliavimo paslaugos abonentiniu mokesčiu pripažino visą abonentų mokamą abonentinį mokestį už naudojimąsi kabelinės televizijos paslaugomis, kadangi Kabelinės retransliacijos operatoriai teikė ieškovui duomenis apie visą surenkamą retransliavimo paslaugos abonentinį mokestį, neišskirdami iš jo sąnaudų, susijusių su linijos palaikymu, plėtra ar modernizavimu. Teismas sutiko su ieškovu, jog Kabelinės retransliacijos operatoriai Licencinių sutarčių sudarymo metu savo abonentams ne tik retransliavo televizijos laidas, tačiau prižiūrėjo ir plėtojo linijas, prijungdami naujus abonentus, bei jas modernizavo. Apygardos teismas sprendė, kad iš tuometinės šalių praktikos ir elgesio iki 2007-01-01 darytina išvada, jog šalys Licencinių sutarčių 1.4 punkte vartojamą sąvoką „Retransliavimo paslaugos abonentinis mokestis“ suprato vienodai – kaip kabelinės televizijos abonentų mokamas periodines lėšas už naudojimąsi kabelinės televizijos paslaugomis, Licencinių sutarčių sudarymo metu suvokdami retransliavimo ir linijos palaikymo mokesčio kompleksiškumą bei vientisumą.

Apygardos teismas nurodė, jog sutinka su atsakovu, kad jis turėjo teisę pasirinkti savo teikiamų paslaugų vartotojams apskaitymą, vidinės buhalterijos tvarkymą, paslaugų įkainių bei jų sudėtinių dalių apmokėjimo pateikimą vartotojui, tačiau tokia neginčijama atsakovo teisė negali įtakoti ar keisti šalių sutartinių teisinių santykių, o Linijos palaikymo mokesčio išskyrimas nereiškia vartotojo mokamo abonentinio mokesčio dydžio pasikeitimo. Teismo teigimu, retransliavimo turinio paslauga, be Linijos perdavimo tinklų, nėra galima, todėl jos dirbtinis atskyrimas iš bendro abonentinio mokesčio nesudaro teisinio pagrindo nelaikyti Linijos palaikymo mokesčio bendro retransliacijos paslaugos abonentinio mokesčio sudėtine dalimi, nuo kurio taip pat turi būti skaičiuojamas autorinis atlyginimas. Teismas sprendė, jog, sudarydamos Licencines sutartis, šalys susitarė, kad autorinis atlyginimas bus skaičiuojamas nuo visų pajamų, gautų iš kabelinės televizijos abonentų mokamo abonentinio mokesčio, kuriuo ieškovas ir Kabelinės retransliacijos operatoriai Licencinių sutarčių sudarymo metu laikė visas abonentų mokamas lėšas už jiems teikiamas kabelinės retransliacijos paslaugas, neišskirdami jo sudėtinių dalių.

Pasak apygardos teismo, ieškovas tuo metu buvo vienintelis subjektas, galintis suteikti teisę retransliuoti autorių kūrinius, tačiau Licencinių sutarčių sudarymo metu šalys ieškojo abiems pusėms priimtino teisingo ir protingo autorinio atlyginimo apskaičiavimo būdo, o įvertindamos aplinkybes, jog transliuotojo surenkamos abonentinio mokesčio pajamos gali kisti dėl įvairių priežasčių, pasirinko procentinę autorinio atlyginimo apskaičiavimo išraišką, skaičiuojamą nuo transliuotojo surenkamų retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovas, išrašydamas apmokėjimui sąskaitas ir nenurodydamas tarp šalių pasirašytuose skolų suderinimo aktuose nesumokėtos autorinio atlyginimo dalies, sutiko su Licencinių sutarčių vykdymo būdu. Teismo teigimu, ieškovas, teikdamas pretenzijas bei atsakydamas į Kabelinės retransliacijos operatorių laiškus, nesutiko su vienašališku sprendimu išskaidyti abonentinio mokesčio dydį į dvi dalis, o atsakovui sąskaitas išrašydavo pagal jo pateikiamus duomenis.

Teismo teigimu, nustatant atsakovo pareigą mokėti palūkanas už dalies prievolės neįvykdymą laiku, svarbus ne tik atsakovo elgesys, tačiau ir ieškovo veiksmai bei jo elgesys per visą Licencinių sutarčių galiojimo ir jų dalinio vykdymo laiką; ieškovas visą Licencinių sutarčių nevykdymo (dalinio vykdymo) laiką žinojo apie atsakovo teikiamų duomenų apimtis, per visą Licencinių sutarčių galiojimo laikotarpį ir joms pasibaigus bei derindamas su atsakovu susidariusius įsiskolinimus neteikė atsakovui reikalavimo dėl nesumokėtos autorinio atlyginimo dalies, nors turėjo tokią galimybę, neteikė atsakovui pretenzijų dėl nevisaverčio sutarčių vykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 18 713,91 Lt palūkanų yra nesąžiningas, neteisingas bei nepagrįstas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. balandžio 18 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „SPLIUS“ 18 713,91 Lt palūkanų ir priimti naują sprendimą – ieškovo Asociacijos LATGA ieškinį atsakovui UAB „SPLIUS“ tenkinti pilnai; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas (2 b. t., 70-73 l.). Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas palūkanų klausimą, netinkamai vertino įrodymus, padarydamas nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neteikė atsakovui pretenzijų dėl negauto autorinio atlyginimo dalies. Kabelinės retransliacijos operatoriams siųstos 2007-01-29 pretenzijos patvirtino ieškovo nesutikimą su abonentinio mokesčio išskaidymu į dvi dalis. Nors teismas minėtas pretenzijas įvertino, tenkinant ieškovo reikalavimą dėl negauto autorinio atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo, tačiau spręsdamas palūkanų priteisimo klausimą, teismas padarė priešingą išvadą, nurodydamas, jog ieškovas per visą sutarčių galiojimo laiką neteikė pretenzijų atsakovui;

2. Apygardos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl 18 713,91 Lt palūkanų priteisimo, pažeidė materialinės teisės normas ir neatsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Prievolę pažeidusi šalis turi atlyginti kreditoriaus patirtus nuostolius, todėl atsakovas, nepagrįstai nuo 2007-01-01 ieškovui nemokėjęs autorinio atlyginimo dalies, privalo atlyginti ieškovui nuostolius už prievolės įvykdymo termino pažeidimą (CK 6.63 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas nesutiko su ieškovo apeliaciniu skundu (3 b. t., 92-98 l.). Nurodė, kad ieškovas Licencinių sutarčių galiojimo laikotarpiu nepateikė nė vienos pretenzijos dėl netinkamo duomenų, būtinų autoriniam atlyginimui apskaičiuoti, teikimo, neteikė pretenzijų ir dėl netinkamo Licencinių sutarčių vykdymo, t. y. žinodamas, kokius duomenis pateikia atsakovas, keturis su puse metų vykdė Licencines sutartis, išrašydamas sąskaitas, autorinį atlyginimą apskaičiuodamas pagal retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamas, į kurias nebuvo įtraukiamas linijos palaikymo mokestis, tačiau tam neprieštaravo. Atsakovo teigimu, tokiu elgesiu ieškovas patvirtino, jog atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu vykdo tinkamai; ieškovas, manydamas, jog atsakovas įsipareigojimus vykdo netinkamai, privalėjo elgtis sąžiningai bei vykdyti šalių pareigą kooperuotis, informuodamas atsakovą apie tariamus Licencinių sutarčių pažeidimus. Atsakovo nuomone, dėl nuostolių, kuriais ieškovas įvardija prašomas priteisti palūkanas, kaltas yra ieškovas, todėl palūkanos neturėtų būti priteisiamos (CK 1.137 str. 3 d., 6.259 str. 2 d.).

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2012 m. balandžio 18 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovo Asociacijos LATGA ieškinys, ir ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 b. t., 77-88 l.). Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Apygardos teismas skundžiamame sprendime neįvertino ir nenustatė Licencinių sutarčių tikslo, nurodydamas, jog autorinis atlyginimas turi būti skaičiuojamas bei mokamas nuo visų kabelinės televizijos abonentų mokamų periodinių lėšų už naudojimąsi kabelinės televizijos paslaugomis. Licencinių sutarčių prigimtis ir tikslas yra susitarti dėl autorių kūrinių naudojimo retransliavimo ir atlyginimo už tokį naudojimą mokėjimo, o autorinio atlyginimo paskirtis – teisingai atlyginti autoriams už jų kūrinių viešą paskelbimą atsakovo klientams. Todėl autorinio atlyginimo apskaičiavimo pagrindas yra retransliavimo paslaugos abonentinis mokestis, o retransliavimą abi šalys suvokė kaip turinio paslaugų teikimą, t. y. viešą kūrinių paskelbimą atsakovo klientams (ATGTĮ 15 str. 1 d. 8 p.). Tinklų tiekimo paslauga neturi įtakos autorių kūrinių naudojimui, todėl šalys Licencinėmis sutartimis aiškiai susiejo autorinio atlyginimo mokėjimą išimtinai su turinio (retransliavimo) paslauga ir iš jos gaunamomis pajamomis;

2. Pirmosios instancijos teismas nevertino šalių praktikos iki Licencinių sutarčių sudarymo, taip pat netinkamai įvertino ir šalių praktiką Licencinių sutarčių vykdymo metu, nevertino Licencinių sutarčių šalių santykių, kuriais ir iki 2006 Licencinių sutarčių pasirašymo šalys buvo susitarusios dėl autorių kūrinių retransliavimo bei mokėjimo, t. y. 1998-12-04 Sutarčių 6.4 punkte buvo nurodomas nebaigtinis sąrašas pajamų, nuo kurių nemokamas autorinis atlyginimas, o Licencinėmis sutartimis šalys patikslino abonentinio mokesčio sąvoką, nurodydami, jog autorinis atlyginimas mokamas nuo retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio. Taigi šalys suvokė skirtumą tarp retransliavimo paslaugos ir telekomunikacijų (elektroninių ryšių) paslaugos, nelaikydami jų tapačiomis paslaugomis. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog Licencinių sutarčių sudarymo metu nebuvo tinklų pateikimo paslaugos ir už ją mokėtino Linijos palaikymo mokesčio, o tokia paslauga buvo pradėta teikti 2007 metais modernizavus elektroninių ryšių tinklą;

3. Skundžiamame sprendime neįvertinti ieškovo veiksmai bei retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio sąvokos aiškinimas kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Ieškovas tokias pačias nuostatas aiškina skirtingai, kadangi kiti ūkio subjektai, tokie kaip TEO LT, AB, autorinį atlyginimą moka tik nuo retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio, jo nemokėdami nuo Linijos palaikymo mokesčio;

4. Licencinių sutarčių sąlygas pasiūlė ieškovas, minėtos sutartys buvo sudaromos prisijungimo būdu, o atsakovas neturėjo galimybės nepasirašyti Licencinių sutarčių, kadangi nebūtų galėjęs retransliuoti autorių kūrinių. Ieškovas buvo vienintelis subjektas, galintis suteikti atsakovui retransliavimo teises, todėl apygardos teismas neturėjo pagrindo aiškinti Licencinių sutarčių tekstą kaip sudarytą dviejų lygiaverčių partnerių. Ieškovas yra stipresnioji šalis, todėl visi sutartyje esantys neaiškumai turi būti aiškinami silpnesnės ir derybinės galios neturėjusios šalies - atsakovo naudai (CK 6.193 str. 4 d.);

5. Apygardos teismas, mažindamas priteistinų išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog dalis reikalaujamų priteisti išlaidų ir paslaugos, už kurias reikalaujama jas priteisti, neatitinka tikrovės. Ieškovo atstovo parengti procesiniai dokumentai nebuvo sudėtingi ar ilgi, juose nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, nagrinėjamas dalykas nereikalavo specialių žinių, ieškovo atstovas dalyvavo tik dviejuose teismo posėdžiuose, kurie truko 2 val ir 15 min. bei 30 min, todėl ieškovo atstovui advokato teisinės pagalbos išlaidos turėtų būti sumažintinos iki maksimalios 2134,96 Lt sumos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Asociacija LATGA prašo atmesti šį skundą ir palikti nepakeistą apygardos teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovo reikalavimai, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 b. t., 100-106 l.). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius ir rėmėsi Licencinėmis sutartimis pagal jų turinį bei tikruosius šalių ketinimus. Kabelinės retransliacijos operatoriai Licencinių sutarčių sudarymo metu visas abonentinio mokesčio pajamas, gaunamas iš abonentų, priskyrė retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamoms, kadangi atskiras elektroninių ryšių aptarnavimo ir palaikymo mokestis nebuvo išskirtas. Tai, jog atsakovas iki 2007-01-01 teikė ieškovui duomenis apie visas iš abonentų surenkamas pajamas, neišskirdamas Linijos palaikymo mokesčio, patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas autorinį atlyginimą ieškovui mokėti nuo visų iš fizinių ir juridinių asmenų surenkamų abonentinio mokesčio pajamų. Ieškovo teigimu, nei ankstesnių sutarčių nuostatos, nei šalių santykiai, buvę iki Licencinių sutarčių sudarymo, nepatvirtina atsakovo argumentų, jos Linijos palaikymo mokestis nėra susijęs su retransliavimo paslaugomis, o atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog retransliavimo paslauga klientams gali būti teikiama atskirai nuo linijų ar tinklų. Ieškovas nurodo, jog nėra pagrindo sumažinti apygardos teismo priteistas advokato pagalbos išlaidas, kadangi teismas ir taip sumažino ieškovo patirtas advokato pagalbos išlaidas, be to, jų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytus maksimalius priteistinus dydžius (toliau - Rekomendacijos).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas, jog atsakovo išskirta abonentinio mokesčio dalis (vadinama TV linijos palaikymo mokesčiu, Linijos mokesčiu) yra priskirtina prie pajamų, gautų už atsakovo abonentams teikiamas retransliavimo paslaugas, nuo kurių skaičiuojamas autorinio atlyginimo dydis, iš esmės tinkamai aiškindamas Licencinių sutarčių nuostatas, susijusias su atsakovo pareiga mokėti ieškovui autorinį atlyginimą.

Autorinis atlyginimas mokamas už viešą kūrinių panaudojimą juos paskelbiant (retransliuojant), jo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis (ATGTĮ 15 str. 1 d. 8 p., 3 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas su kabelinės retransliacijos operatoriais UAB „Telerena“ ir UAB „Lignita“, kurių teises ir pareigas perėmė atsakovas UAB „SPLIUS“ (UAB „Telerena“ – nuo 2011-01-01, UAB „Lignita“ – nuo 2011-04-07; 20-31 b. l.), 2006 m. vasario 20 d. sudarė Licencines sutartis Nr. TK-7 ir TK-21, kurių pagrindu susitarė su minėtais juridiniais asmenims dėl autorinio atlyginimo dydžio ir jo skaičiavimo tvarkos už suteiktą teisę retransliuoti jų abonentams ieškovo narių repertuaro kūrinius (1 b. t., 32-39 l.).

Apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad Licencinėse sutartyse neaptartas abonentinio mokesčio, nuo kurio buvo mokamas autorinis atlyginimas, turinys, kad jį atskleidžia šalių veiksmai, pradėjus vykdyti Licencines sutartis bei jas vykdant, t. y. aiškinant Licencines sutartis.

Spręsdamas ginčą dėl sutarties šalių teisių ir pareigų apimties, teismas vadovaujasi CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011). Įstatymas reglamentuoja, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai ir, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, taip pat turi būti atsižvelgiama į sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes, analizuojamas šalių elgesys, derantis dėl sutarties sudarymo bei po jos sudarymo (CK 6.193 str. 1 d., 1.193 str. 2, 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Licencines sutartis, tarp jų nuostatas, susijusias su autorinio atlyginimo skaičiavimu, teisingai nustatė tikruosius šalių ketinimus tiek sudarant, tiek vykdant Licencines sutartis, pagrįstai spręsdamas, jog atsakovas pagal galiojančias Licencines sutartis turėjo pareigą autorinį atlyginimą mokėti nuo viso abonentinio mokesčio, t. y. ir nuo išskirtos abonentinio mokesčio dalies – Linijos palaikymo mokesčio. Beje, bylos duomenimis (tarp jų UAB „Telerena“ ir UAB „Lignita“ 2007-01-10 pranešimai apie pasikeitusią autorinio atlyginimo skaičiavimo tvarką), atsakovas Linijos palaikymo paslaugą teikė ir iki naujos programinės įrangos įdiegimo, ji nėra savarankiška paslauga, o yra skirta įgyvendinti atsakovo abonentams teikiamas retransliavimo paslaugas (atsakovas patvirtino, kad be Linijos palaikymo paslaugos negalima teikti retransliavimo paslaugų; 1 b. t., 40-41 l.; 3 b. t., 34 l.). Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Licencinių sutarčių sudarymo metu nebuvo Linijos palaikymo paslaugos bei už ją mokėtino Linijos palaikymo mokesčio, tačiau jis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog Linijos palaikymo paslauga nebuvo teikiama iki elektroninių ryšių tinklo modernizavimo 2007 m. ar kad mokestis už ją nesudarė dalies abonentinio mokesčio, mokėto iki nurodyto modernizavimo (CPK 178 str.). Todėl sutiktina su apygardos teismo išvadomis, jog, sudarydamos Licencines sutartis, ginčo šalys susitarė autorinį atlyginimą skaičiuoti nuo visų pajamų, gautų iš kabelinės televizijos abonentų mokamo abonentinio mokesčio, neišskiriant jo sudėtinių dalių, duomenis apie kurį Operatoriai teikė ieškovui (neišskirdami iš jo sąnaudų, susijusių su Linijos palaikymu ar plėtra), o atsakovas autorinį atlyginimą mokėjo nuo viso abonentinio mokesčio, pripažindamas jį teisingu. Taigi neturi pagrindo atsakovo skundo argumentas, jog jo teikiama Linijos palaikymo paslauga nėra susijusi su retransliavimo paslaugos teikimu.

Be to, atsakovas neginčijo Licencinių sutarčių nuostatų, tarp jų ir autorinio atlyginimo skaičiavimo tvarkos, ir nėra įrodymų, kad po naujos programinės įrangos įdiegimo jis siūlė pakeisti Licencinėmis sutartimis sulygto autorinio atlyginimo skaičiavimą, todėl teisinga teismo išvada, jog ieškovo nurodytu laikotarpiu (nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31) autorinis atlyginimas turėjo būti skaičiuojamas remiantis Licencinėse sutartyse numatyta tvarka.

Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo ir apelianto argumentas, jog Licencinės sutartys buvo sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines ieškovo pasiūlytas sutarčių sąlygas, dėl kurių atsakovas negalėjo derėtis. Bylos duomenimis, Licencinės sutartys buvo sudarytos iki operatoriams įdiegiant naują programinę įrangą, o byloje nėra įrodymų apie tai, kad Kabelinės retransliacijos operatoriai, įdiegę naują programinę įrangą, raštu derėjosi ar siūlė ieškovui derėtis dėl Licencinių sutarčių pakeitimo, tarp jų dėl autorinio atlyginimo skaičiavimo tik nuo jo nurodytos dalies abonentinio mokesčio, o ieškovas atsisakė derėtis; tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 314 str.). Juolab kad ieškovas 2007-01-29 pranešimuose Kabelinės retransliacijos operatoriams, nurodė, jog sutinka pradėti derybas dėl Licencinių sutarčių sąlygų, numatančių autorinio atlyginimo mokėjimą, pakeitimo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad Operatoriai atsakė į šį ieškovo pasiūlymą (1 b. t., 42-45 l.). Taigi byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovas negalėjo derėtis dėl Licencinių sutarčių sąlygų, reglamentuojančių autorinio atlyginimo mokėjimą. Todėl atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog Licencinių sutarčių sąlygos, tarp jų ir susiję su autorinio atlyginimo mokėjimu, turi būti aiškinamos atsakovo naudai.

Nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo ir dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su TEO LT, AB, mokamu ieškovui autoriniu atlyginimu bei jo skaičiavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad TEO LT, AB, ir ieškovą siejantys sutartiniai santykiai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, beje, byloje nepateikti ir duomenys apie nurodyto asmens abonentinio mokesčio skaičiavimą (tarp jų ir apie Linijos palaikymo mokestį), todėl nėra vertintini, nagrinėjant atsakovo apeliacinį skundą.

Aukščiau nurodyti ir kiti apygardos teismo motyvai sudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Operatoriai pažeidė Licencinių sutarčių sąlygas, susijusias su autorinio atlyginimo skaičiavimu, pateikdami ieškovui duomenis apie dalį abonentinio mokesčio pajamų, nuo kurių apmokėdavo ir autorinį atlyginimą ieškovui, ir kad atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui jo nurodytą autorinio atlyginimo dalį (CK 6.189 str., 1 d., 6.200 str. 1 d., CPK 185 str.).

Tačiau apygardos teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, suklydo įvertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su šiuo reikalavimu, bei padarydamas prieštaringas išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių ir įstatymo.

Pagal įstatymą skolininkas, praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją; tokias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Be to, civilinėje sutartinėje atsakomybėje kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę ar jį visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės (t. y. netesybų, nuostolių atlyginimo; CK 6.259 str. 2 d.). Pagal įstatymą ir Kasacinio teismo išaiškinimą, kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nėra preziumuojama, ją privalo įrodyti skolininkas, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (CK 6.248 str., CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-370/2007; 2011 m. gegužės mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2011). Be to, pripažįstama, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).

Bylos duomenimis (tarp jų ieškovo 2007-01-29 pranešimai Kabelinės retransliacijos operatoriams Nr. 187A ir Nr. 188 A) nustatyta, jog ieškovas, nesutikdamas su Kabelinės retransliacijos operatorių 2007-01-10 raštuose nurodytu abonentinio mokesčio išskaidymu į retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio ir Linijos palaikymo mokesčio pajamas bei operatorių siūlomu mokėti autoriniu atlyginimu tik nuo dalies abonentinio mokesčio, sutikdamas derėtis dėl Licencinės sutarties pakeitimo, pakeičiant autorinio atlyginimo dydžio skaičiavimo tvarką, jį nustatant fiksuotu dydžiu, nurodė, jog kol Licencinių sutarčių sąlygos nepakeistos, turi būti mokamas Licencinėse sutartyse numatytas autorinis atlyginimas - 1,9 proc. nuo šiose sutartyse nustatytų pajamų (1 b. t., 42-45 l.), o Kabelinės retransliacijos operatoriai neatsakė į šias ieškovo pretenzijas, be to, byloje nėra įrodymų apie ginčo laikotarpiu Operatorių teikiamus ieškovui duomenis apie pajamas (nuo kurių šis skaičiuodavo autorinį atlyginimą), iš kurių būtų galima nustatyti Operatorių teiktų ieškovui duomenų turinį; tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 314 str.). Beje, apygardos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad atsakovas pažeidė aukščiau nurodytą prievolę, kad ieškovas, teikdamas pretenzijas bei atsakydamas į Kabelinės retransliacijos operatorių laiškus, nesutiko su vienašališku sprendimu išskaidyti abonentinio mokesčio dydį į dvi dalis, o atsakovui sąskaitas išrašydavo pagal jo pateikiamus duomenis, laikydamasis Sutarčių nuostatų, ir pagal šias sąskaitas pasirašė skolų suderinimo aktus.

Tačiau ieškovas tik 2011-06-11 pranešimais Nr. 919 M-L ir Nr. 917 M-L kreipėsi į Kabelinės retransliacijos operatorius, prašydamas iki 2011-06-27 pateikti išsamius duomenis apie abonentinio mokesčio pajamas, gautas laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31 (1 b.t.,46-47 l.). Nors minėti duomenys ieškovui nebuvo pateikti (juos atsakovas pateikė tik bylą nagrinėjant teisme; 1 b. t., 48 l.; 3 b. t., 48 l.), tačiau byloje nėra įrodymų, jog ieškovas, 2007-01-01 gavęs operatorių pranešimus apie abonentinio mokesčio išskaidymą, nuo paminėtų 2007-01-29 pretenzijos iki 2011-06-11 pranešimų būtų kreipęsis į Operatorius dėl tokių duomenų pateikimo ar pasinaudojęs Licencinių sutarčių 11 punkte numatyta teise atlikti Kabelinės retransliacijos operatoriaus pateiktų duomenų, reikalingų autorinio atlyginimo paskaičiavimui, patikrinimą, apie ką pagrįstai nurodė ir atsakovas apeliaciniame skunde (1 b. t., 32-39 l.).

Taigi, įvertinus aplinkybes, jog ieškovo reikalaujamą priteisti 18 713,91 Lt palūkanų dydį įtakojo ne tik atsakovo Licencinių sutarčių pažeidimas, bet ir paties ieškovo nerūpestingumas, ieškovo prašomos priteisti palūkanos sumažintinos iki 9360 Lt (CK 6.259 str. 1-2 d., CK 1.5 str.).

Dėl pasakyto apygardos teismas be pagrindo, prieštaringais argumentais, visiškai atmetė ieškovo reikalavimą dėl palūkanų skundžiamu sprendimu, kuris pakeistinas, panaikinant jo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, ir iš dalies patenkinant šį reikalavimą (CPK 326 str., 1 d. 3 p., 329 - 330 str.; CK 6.210 str., 6.261 str., 6.259 str. 1-2 d., 1.5 str.; 1 b. t., 51 l., 101 l.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

Patenkinus dalį ieškovo apeliacinio skundo ir pakeitus apygardos teismo sprendimą aukščiau nurodytu būdu, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Bylos duomenimis, ieškovas Asociacija LATGA už ieškinį sumokėjo 4740 Lt žyminio mokesčio (1 b. t., 8 l.), už advokato teisinę pagalbą – 12 100 Lt (3 b. t., 4-13 l., 39-41 l., 43-44 l.), t. y. iš viso patyrė 16 840 Lt bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas – 5445 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų apygardos teisme (3 b. t., 15-17 l.).

Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į Rekomendacijas bei įvertinus ieškovo atstovo darbo sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus (ieškinį, dubliką, paaiškinimus), ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (ieškovo buveinė ir jo atstovo darbo vieta Vilniaus mieste), taip pat, turint omeny teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškovo turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos sudarytų 5500 Lt, o patenkinus dalį (95 proc. ieškinio reikalavimų) šios ieškovo išlaidos sumažintinos iki 5225 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2, 5 d., 98 str., Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.15, 8.18 p.). Be to, įskaičius ieškovo ir atsakovo (kurio patenkintinos advokato teisinės pagalbos išlaidos sudaro 272 Lt) tarpusavio bylinėjimosi išlaidų reikalavimus, iš atsakovo priteistina ieškovui 4953 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (5225 Lt-272 Lt) (CPK 93 str. 2, 5 p., 98 str.)., bei 4503 Lt žyminio mokesčio išlaidų (95 proc. patenkintų ieškinio reikalavimų x 4740 Lt).

Taigi, pakeitus apygardos teismo sprendimą, patenkinant iš dalies ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. panaikintina apygardos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, iš naujo išsprendžiant šį klausimą, iš atsakovo priteisiant ieškovui 4503 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 4953 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, bei valstybei - 23,40 Lt dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 92 str., 93 str. 1, 5 d., 96 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovas sumokėjo 561 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (3 b. t., 74 l.), o atsakovas sumokėjo už apeliacinį skundą – 4366 Lt žyminio mokesčio (3 b. t., 89 l.).

Patenkinus ieškovo apeliacinio skundo dalį bei atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina ieškovui 280 Lt žyminio mokesčio, jo sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 2, 5 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo Asociacijos LATGA ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo bei priteista iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SPLIUS“ ieškovo Asociacijos LATGA naudai 4265,53 Lt žyminio mokesčio ir 4854,36 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, o valstybės naudai – 21,03 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir priimti naują sprendimą.

Patenkinti dalį ieškovo reikalavimo dėl palūkanų ir priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SPLIUS“ (į. k. 145221538) ieškovo Asociacijos LATGA (į. k. 110061038) naudai 9360 Lt (devyni tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt Lt) palūkanų, 4503 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai trys Lt) žyminio mokesčio ir 4953 Lt (keturi tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt trys Lt) advokato teisinės pagalbos išlaidų, o valstybės naudai – 23,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SPLIUS“ ieškovo Asociacijos LATGA naudai 280 Lt (du šimtai aštuoniasdešimt Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų.

Teisėjai Audronė JarackaitėEgidija TamošiūnienėEgidijus Žironas