- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-02
- Bylos Nr.
- 1-1084-929/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57602-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- B. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 182 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduota baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje B. B. pareikštas kaltinimas yra suformuluotas taip: 2017-11-01 elektroniniu paštu B. B. gim. (duomenys neskelbtini) už buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomą V. T. gim. (duomenys neskelbtini) atsiuntė kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) kaip patvirtinimą, kad 650 eur suma pervesta, bet V. T. pinigų sąskaitoje negavus ir susisiekus su bankais buvo nustatyta, kad pervedimo nebuvo ir kasos pajamų orderis galimai suklastotas. Šiais savo veiksmais B. B. įtariama padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 182 str. 1 d.
Baudžiamoji byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.
BPK 219 str. yra nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.
BPK 254 str. 3 d. nustatyta, kad byla iš teismo perduodama prokurorui, kai surašytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. keliamų reikalavimų kaltinamojo akto turiniui, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-268/2013).
BK 182 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi, šio nusikaltimo sudėties objektyvieji (veikos) požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs. Be to, BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda, kurią panaudojęs apgaulę ir gauna kaltininkas. Galiausiai, esminis sukčiavimo požymis yra apgaulė, kurios turinys – faktinės aplinkybės – turi būti atskleistos ir aprašytos kaltinamajame akte.
B. B. suformuluotame kaltinime iš esmės nėra aprašytas sukčiavimo mechanizmas, nenurodyta kokią iš alternatyvių BK 182 str. 1 d. numatytų veikų ji kaltinama padariusi (ar pasikėsinusi padaryti), t.y. ar kaltinamoji įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, ar išvengė turtinės prievolės, ar ją panaikino. Taip pat nenurodyta kokios konkrečiai vertės turtas (turtinė teisė) buvo įgyta ar turtinė prievolė panaikinta bei kokio dydžio žala padaryta nukentėjusiajai. Be to, tinkamai nenurodyta ir kuo pasireiškė B. B. apgaulė kaltinant ją sukčiavimu. Kaltinime formuluojama, kad B. B. V. T. atsiuntė kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) kaip patvirtinimą, kad 650 eur suma pervesta, tačiau pervedimas nebuvo atliktas. Tokia kaltinimo formuluotė neatskleidžia kaip ir dėl ko nukentėjusioji buvo suklaidinta panaudojant apgaulę.
Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, keliami kaltinamojo akto surašymui (BPK 219 str.) nėra formalūs, todėl jų vykdymas yra privalomas. Nusikalstamų veikų aprašymas kaltinamajame akte apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 str.). Įstatyme numatytų nusikalstamos veikos aplinkybių nenurodžius kaltinamajame akte, tampa neaiškios ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei įrodinėtinų nusikalstamos veikos aplinkybių ribos, numatytos BPK 255 str. Šiuo atveju, dėl nustatytų trūkumų surašant kaltinamąjį aktą nėra aiškios įrodinėtinos faktinės aplinkybės, todėl akivaizdu, kad tai teismui trukdo nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Taip pat konstatuotina, jog esant nustatytiems esminiams kaltinamojo akto trūkumams yra apsunkinta kaltinamosios teisė žinoti, kuo jis yra kaltinama, ir tinkamai gintis nuo kaltinimo, o nukentėjusiajai - galimybės tinkamai įgyvendinti savo teisių baudžiamajame procese.
Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas trukdo nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje bei pažeidžia B. B. teisę į tinkamą gynybą, todėl baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 str. 1 d. 3 p., 234 str. 2 ir 3 d., 440 str.,
nutaria:
Baudžiamąją bylą, kurioje B. B. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. perduoti prokurorui, kadangi baudžiamojoje byloje buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.
Nustatyti vieno mėnesio terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kaltinamojo akto trūkumams pašalinti bei BPK 220 str. 4 d. numatytiems veiksmams atlikti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.