Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apeliantės) J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl globėjo nušalinimo ir kito globėjo paskyrimo, suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, J. T., J. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2018 m. kovo 9 d. Tarnyboje buvo gautas pranešimas apie galimai girtaujančius ir vaikų neprižiūrinčius J. T. ir V. T. 2018 m. kovo 9-13 d. Tarnybos specialistai vyko globotinės gyvenamosios vietos adresu, tačiau namų durų niekas neatidarė, paskambinus globėjos telefonu niekas neatsiliepė. 2018 m. kovo 16 d. gauta informacija iš Globos centro, jog nuo 2018 m. vasario 22 d. vaikas neatvyksta į psichologines konsultacijas. 2018 m. balandžio 13 d. Tarnyboje buvo gautas pranešimas apie galimai girtaujančius ir vaikų neprižiūrinčius J. T. ir V. T. Tą patį vakarą Tarnybos specialistui nuvykus patikrinti informacijos, į globėjos namus patekti nepavyko. Sutiktas šeimos kaimynas nurodė, jog globėja ir jos sutuoktinis gali būti neblaivūs, todėl galimai slepiasi namo rūsyje. 2018 m. gegužės 24 d. Globos centras pranešė Tarnybai, kad globėja nesilaiko jokių susitarimų, nebendradarbiauja. 2018 m. gegužės 29 d. Tarnybos specialistai nuvyko pas globėją, tačiau į namus įleisti nebuvo, pastebėta, jog vienoje namo patalpų užgeso šviesa, apeinant namo kiemą buvo pastebėtas galimai globėjos sūnus M., kuris pasislėpė, o į raginimus prieiti pasikalbėti nereagavo. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau ir jiems namų durų niekas neatidarė. 2018 m. birželio 21 d. Tarnyboje gauta informacija iš Globos centro, kad jiems nuvykus į globėjos namus, lauke pavyko pasikalbėti su globėja, globėjos vyru ir mergaite, tačiau specialistams sukėlė abejonių globėjos sutuoktinio psichinė būklė, vyras elgėsi neadekvačiai. Tarnyboje gautas (duomenys neskelbtini) progimnazijos raštas, kuriame nurodoma, kad mergaitė yra praleidusi daug pamokų dėl nepateisinamų priežasčių, pastebėta, kad nuo mergaitės nuolat sklinda cigarečių kvapas, mergaitė ne visuomet būna nuprausta, aprengta išaugtais rūbeliais. Nurodoma, kad globėja nesidomi vaiko ugdymu ir pasiekimais, nebendradarbiauja, todėl rekomenduotas vaiko ištyrimas Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.

4. 2019 m. liepos 8 d. ir 2019 m. rugsėjo 4 d. globėjai Tarnyba išsiuntė raštiškus kvietimus atvykti pokalbiui, tačiau moteris į pokalbius neatvyko. 2019 m. spalio 2 d. Tarnyboje gautas Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau ir psichologinė tarnyba) raštas, kuriame globėjai buvo rekomenduota atlikti kompleksinį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir taip pat kreiptis ištyrimui į Vaiko raidos centrą. Buvo pradėtas vertinimas psichologinėje tarnyboje, paskirti vizitai, tačiau globėja su globotine į paskirtas konsultacijas neatvyko, į skambučius neatsiliepė. 2019 m. spalio 2 d. gauta informacija iš VšĮ (duomenys neskelbtini), kad vaikas neatvyko kasmetinei sveikatos patikrai. 2019 m. spalio 21 d. bei 2019 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos administracija informavo Tarnybą, kad iki šios dienos vaikas nekalba, klasiokai mėgina mergaitę prakalbinti, užmegzti su ja ryšį ir pertraukų metu, tačiau mergaitė į jų pastangas atsako tyla ir šypsniu, be to, paklausta mokytojos atsakinėti, ji taip pat tyli. Mergaitė nedalyvauja klasės išvykose, nelanko nei vieno būrelio, globėja vengia susitikimų su klasės vadove. 2020 m. kovo 9 d. E. T. psichologinėje tarnyboje buvo nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai ir kompleksinis sutrikimas: (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 10 d. vaiko globėja buvo raštu iškviesta į pokalbį Tarnyboje įspėjant, kad neatvykus į pokalbį, bus sprendžiamas klausimas dėl jos tinkamumo toliau globoti vaiką, tačiau globėja neatvyko. 2021 m. spalio 1 d. Tarnybos specialistams apsilankius globotinės gyvenamojoje vietoje, specialistus pasitiko galimai globėjos sutuoktinis, kuris specialistams pasirodė neblaivus. Jis nurodė, kad neprivalo prisistatyti, nurodė, kad globėjos ir vaiko namuose nėra. Paklausus, kodėl vaikas nelanko mokyklos, vyras atsakė, kad vaikas šiuo metu serga. Vyro buvo paprašyta informuoti globėją, kad ji susisiektų su Tarnyba, tačiau vyras nurodė, kad Tarnybos specialistai nebus įleisti į namus be orderio. Dėl priešiško vyro nusiteikimo, globėjai pašto dėžutėje buvo paliktas raginimas susisiekti su Tarnyba, tačiau globėja nesusisiekė.

5. 2021 m. spalio 15 d. Tarnybos specialistai nuvyko į vaiko gyvenamąją vietą, nebuvo įleisti, tačiau pastebėjus, kad namuose kažkas yra, buvo iškviesti policijos bei Priešgaisrinės pagalbos pareigūnai, kuriems kopėčiomis pakilus į antrą namo aukštą, iš namų garsiai rėkdamas ir šaukdamas išbėgo globėjos sutuoktinis V. T. Įėjus į namus rasta netvarka, nemalonus kvapas, visur didelis sluoksnis nešvarumų, netvarkinga elektros instaliacija. Globėja elgėsi agresyviai, nuolat rėkavo, nenorėjo praleisti Tarnybos specialistų ir policijos pareigūnų į antrą namo aukštą, kur buvo vaikai (globotinė ir globėjos sūnus M. T., gim. (duomenys neskelbtini)). Globėja atrodė netvarkingai, riebaluotais plaukais, nuo jos sklido nemalonus kvapas, ji vos vaikščiojo (atsikelti galėjo tik su pareigūnų pagalba). Globėjos sutuoktinis taip pat buvo agresyvus, nuo jo sklido nemalonus kvapas, elgėsi nepagarbiai, įžeidinėjo Tarnybos specialistus. Tarnybos specialistams užlipus į antrą aukštą, mergaitė buvo rasta pasislėpusi savo kambaryje po antklode, išbalusi, nešvariais plaukais, purvinais drabužiais, drebėjo, negalėjo ištarti nei žodžio. Mergaitei su Tarnybos specialistų pagalba nusileidus į pirmą aukštą, globėja mergaitei liepė bėgti ir slėptis, nuvedė mergaitę į virtuvę teigdama, kad jai reikia persirengti, paskui vaikas dingo. Tarnybos specialistai ir pareigūnai pradėjo ieškoti mergaitės, ji buvo rasta uždaryta rūsyje, globėja paaiškino, kad jos sutuoktinis galimai netyčia uždarė vaiką rūsyje. Tarnybos specialistai, įvertinę situaciją, paėmė vaiką, o taip pat ir globėjos sūnų iš nesaugios aplinkos ištyrimui bei laikinam stebėjimui pristatė į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, o 2021 m. spalio 17 d. vaikus laikinai apgyvendino Vilniaus miesto krizių centre, bei pradėjo vaiko situacijos vertinimą.

6. 2021 m. spalio 21 d. Tarnyba įvertino vaiko situaciją ir nustatė vaikui apsaugos poreikį. 2021 m. spalio 22 d. Tarnyboje buvo atlikta vaiko globos peržiūra, kurios metu, įvertinus, jog vaiko globėja nevykdo savo pareigų, priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl globėjos nušalinimo ir kito globėjo vaikui paskyrimo. Tarnyba pažymėjo, kad globoti mergaitę išreiškė norą jos teta (globėjos dukra) J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini), kurios šeimoje mergaitė buvo apgyvendinta 2021 m. spalio 22 d., tačiau J. M. 2022 m. sausio 3 d. susitikimo su Globos centro specialistais metu nurodė, jog nusprendė netapti nuolatine vaiko globėja. Teismui pateiktame pareiškime Tarnyba nurodė, kad globėja netinkamai rūpinosi vaiku, neigiama situacija globėjos šeimoje tęsiasi jau keletą metų ir ji nesikeičia, kas rodo, jog moteris nėra linkusi keistis, priimti siūlomos specialistų pagalbos ir stengtis, kad mergaitė galėtų gyventi jos amžiui, sveikatai ir raidai palankioje aplinkoje. Tarnyba nurodė, jog fiziniai asmenys, kurie galėtų ir norėtų globoti vaiką nėra žinomi, todėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ galėtų būti skirtina nuolatine vaiko globėja.

9. Teismo įpareigojimu buvo išklausyta nepilnametė E. T. 2022 m. kovo 4 d. vaiko išklausymo akto duomenimis, Tarnybos vyriausioji specialistė D. J. susitiko su mergaite jos dabartinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Specialistė nurodė, jog mergaitė žaidė su kita globotine, mergaitės buvo gerai nusiteikusios. E. iš pradžių kalbėjo nedrąsiai, atsakinėjo į klausimus trumpais sakiniais, tačiau palaikė akių kontaktą, paskui įsidrąsino. E. teigė, jog jai patinka gyventi nurodytoje vietoje, draugauja su kita mergaite, sutaria su auklėtojomis. Mergaitė nurodė, kad jai patinka daryti darbelius, piešti, žaisti žaidimus per telefoną. Teigė, jog močiutė jai paskambina telefonu, bet ne visada ji atsiliepia, kadangi būna užsiėmusi, su seneliu nebendrauja, kadangi jis jai neskambina. E. paklausus, kur ji norėtų gyventi teigė, kad pas „babą“, bet gerai ir čia. Specialistė nurodė, jog nepilnametė yra pasikeitusi, tapo drąsesnė, noriai bendrauja su įstaigos darbuotojais ir vaikais.

10. Teismo posėdžio metu Tarnyba palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

11. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. T. prašė atmesti pareiškimą ir palaikė atsiliepimo į pareiškimą argumentus.

12. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. V. nurodė, jog nuo tada, kai mergaitė buvo atvežta į įstaigą (2022 m. vasario 22 d.), įvyko dideli pasikeitimai: mergaitė tapo linksma, susidraugavo su bendraamže, jai patinka mokytis. Teigė, jog mergaitė vengia kalbėti apie šeimą, niekada neužsiminė, jog nori namo. Be to, per trumpą laiką mergaitė pradėjo kalbėti ir mokykloje, pati išreiškė norą ir pradėjo lankyti būrelius.

13. Teismo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, jog nuo 2019 m. iki 2022 m. sausio mėn. buvo atsakingas už globėjos šeimą. Nurodė, jog su globėja daug kartų buvo bandoma susisiekti įvairiais būdais: skambino net iš savo asmeninio telefono, iš kolegų telefonų, siuntė kvietimus registruotu paštu. Nors sykį susitarė susitikti, tačiau globėja susirgo ir susitikimas neįvyko. Teigė, jog globėjai skambino, rašė žinutes, kvietimus (registruotu paštu) su raginimais bendradarbiauti ir susisiekti, tačiau į juos nebuvo reaguojama. Per visą darbo su šeima laiką, liudytojui su globėja pabendrauti gyvai pavyko tik vieną kartą – mokykloje, prisiskambinti globėjai pavyko taip pat tik vieną kartą. Liudytojo nuomone, globėja nebegali tinkamai atlikti savo pareigų.

14. Teismo posėdžio metu liudytojas A. Z. parodė, kad šiuo metu yra Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos globos centro vadovas, o kai pradėjo dirbti organizacijoje, nuo 2018 m. dirbo su globėjos šeima kaip globos koordinatorius. Nurodė, jog sklandus bendravimas vyko tik apie 2 mėnesius, globėja bendraudavo pagarbiai. Paskutinį kartą paskambinus telefonu, atsiliepė sutuoktinis, kuris liudytoją išvadino necenzūriniais žodžiais. Nurodė, jog mergaitė atrodė užgožta, pasimetusi. Liudytojas nematė galimybės grąžinti vaiko į šeimą, nes nebūtų galima užtikrinti vaiko situacijos vertinimo. Nurodė, kad situacijose, kuriose nedalyvavo globėja, mergaitė elgdavosi laisviau, bet prie močiutės stebėdavo močiutės reakcijas, ar teisingai atsakė, o tokiam mergaitės elgesiui gali daryti įtaką baimės momentas dėl galimų pasekmių.

15. Teismo posėdžio metu liudytojas V. T. paaiškino, jog mirus jo dukrai (vaiko motinai), jie nori įdukrinti mergaitę. Liudytojo nuomone, Tarnybos specialistai jų šeimą žemina, nori nepagrįstai atimti vaiką. Nurodė, jog vaikas pavalgydintas, auga šeimoje, nemušamas. Teigė, jog jam nebuvo perduoti kvietimai atvykti į Tarnybą. Paaiškino, jog užaugino penkis savo vaikus, du žmonos brolius ir globotinę E. T., tačiau dėl kitų vaikų nebuvo pretenzijų. Nurodė, jog 2021 m. spalio 15 d. atvykę pareigūnai elgėsi nepagarbiai, neprisistatė. Liudytojas teigė, jog nebuvo įspėtas apie vaiko paėmimą. Nurodė, jog jam nereikia prižiūrėtojų, nemato reikalo lankyti pozityvios tėvystės kursų. Paaiškino, jog neseniai jam buvo insultas, todėl su Tarnybos specialistais bendravo nemaloniai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantė buvo nušalinta nuo vaiko globėjos pareigų bei paskirta nauja vaiko globėja, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29. Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nesutikimą su nutartimi iš esmės grindžia netinkamai pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Atsižvelgiant į atskirojo skundo dalyką, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl apeliantės nušalinimo nuo vaiko globėjos pareigų pagrįstumo atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kontekste.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

30. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė teikia naujus įrodymus: VšĮ (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 18 ir 2022 m. balandžio 15 d. medicinos dokumentų išrašus. Apeliantės teigimu, poreikis minėtus dokumentus pateikti į bylą atsirado tik susipažinus su skundžiama nutartimi. Nurodo, kad naujai pateikiami įrodymai patvirtina, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodoma diagnozė (duomenys neskelbtini) nėra patvirtinta psichiatro, ji buvo įrašyta skiriant apeliantei vaistus dėl (duomenys neskelbtini) esant (duomenys neskelbtini) krizei. Apeliantė pažymi, kad tokia diagnozė nėra kliūtis būti globėja.

31. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas(-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise.

32. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantės pateiktas įrodymas iš esmės nelemia naujų aplinkybių įrodinėjimo ar naujo atsikirtimo (reikalavimo) suformulavimo apeliaciniame procese, o tik papildomai įrodo (patikslina) tam tikras faktines bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – konstatuoti po atskirojo pateikimo atsiradusį būtinumą teikti ir priimti naujus įrodymus. Byla tvarkoma elektronine forma, todėl bylos šalys turėjo galimybę bet kuriuo metu susipažinti su bylos medžiaga bei naujai pateiktu įrodymu. Taigi apeliantės kartu su atskiruoju skundu naujai pateikti įrodymai priimtini ir vertintini visų bylos aplinkybių kontekste.

33. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja Tarnyba teikia naujus įrodymus: Lietuvos pašto pranešimus, patvirtinančius Tarnybos siųstų registruotų laiškų įteikimą apeliantei asmeniškai. Tarnyba prašo prijungti šiuos įrodymus, kaip patvirtinančius, kad apeliantė gavo Tarnybos kvietimus atvykti į pokalbius su Tarnybos specialistais.

34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei pastebi, kad šalys ir apeliacinės instancijos teisme ginčija ir pateikia skirtingas pozicijas dėl faktinės aplinkybės, susijusios su Tarnybos kvietimų atvykti apeliantei (ne)įteikimu. Pažymėtina, kad byloje egzistuoja tam tikri prieštaravimai dėl to, ar apeliantei iš tiesų buvo įteikti Tarnybos kvietimai atvykti pokalbiui, tuo tarpu Tarnybos teikiami įrodymai patikslina šias faktines aplinkybes, todėl egzistuoja pagrindas Tarnybos teikiamus įrodymus prijungti vertinti juos visų bylos aplinkybių kontekste.

Dėl nutarties (ne)pagrįstumo

35. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys netinkamą globėjos pareigų vykdymą, datuojami nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. spalio 2 d., tačiau vaikas iš globėjos paimtas tik 2021 m. spalio 15 d., todėl konstatuoti globėjos netinkamą pareigų atlikimą vadovaujantis dviejų-penkerių metų senumo įvykiais nėra teisinga. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

36. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos teismo nutarties motyvais pastebi, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl to, ar globėja tinkamai vykdo savo pareigas, rėmėsi Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. SD-72, kuriuo vaikui nustatytas kompleksinis sutrikimas: (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat rėmėsi 2021 m. spalio 16 d. informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-3503, kuris, kaip nurodoma nutartyje, patvirtina, jog E. T. nustatyti sutrikimai, kurių gydymui būtina specialistų pagalba. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi 2021 m. spalio 17 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, pagal kurį mergaitė buvo išsigandusi, išoriškai atrodė netvarkingai, neprižiūrima. Taigi iš skundžiamos nutarties motyvų akivaizdu, kad teismas savo išvadą dėl netinkamo globėjos pareigų vykdymo grindė ir vėlesniais įrodymais, kurie yra datuojami po 2019 m. spalio 2 d.

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atskirajame skunde nurodomus rašytinius įrodymus, kuriuose globėjos veikla yra vertinama teigiamai ir tokiu būdu išryškino globėjai nepalankius įrodymus ir priešingai, nevertino įrodymų, kad ji savo pareigas vykdė tinkamai.

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

39. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

40. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų. Pabrėžtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino byloje esančius įrodymus ir šio vertinimo pagrindu padarė apeliantei nepalankias išvadas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti teismą atliktus procesinį įrodymų vertinimo pažeidimą.

41. Atskirajame skunde apeliantė nesutinka, kad Tarnybos byloje pateikti lydraščiai patvirtina, kad globėjai jos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami pranešimai atvykti į pokalbius, tačiau globėja neatvyksta. Apeliantės įsitikinimu, neįrodyta, kad kvietimai buvo siunčiami registruotu paštu ar faktiškai įteikti. Teigia, kad šiuo atveju sprendžiant dėl faktinio kvietimų (pranešimų) įteikimo, pagal analogiją taikytinos CPK įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo nuostatos.

42. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 4 straipsnio 9 punkte įtvirtinta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis, be kita ko, bendradarbiavimo principu, reiškiančiu, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos su vaiko teisių apsauga susijusias funkcijas, pasitelkdamos nevyriausybines organizacijas nuosekliai bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą bei tarpusavyje ir teikia viena kitai reikalingą informaciją ir kitokią pagalbą. Šiuo atveju bendradarbiavimo principas, siekiant visapusiško vaiko teisų užtikrinimo, taikytinas tiek globėjams plačiąja prasme (tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą), tiek valstybės institucijoms.

43. Pažymėtina, kad skundžiamoje teismo nutartyje visiškai pagrįstai konstatuota, kad dėl apeliantės ir jos sutuoktinio nebendradarbiavimo su Tarnyba ir kitomis institucijomis, globėja iš esmės sąmoningai sudarė kliūtis Tarnybos atstovams įvertinti globotinės situaciją. Byloje esančių įrodymų visuma, žodiniai paaiškinimai vykusiame teismo posėdyje tik patvirtina, kad apeliantė nebendradarbiavo ir iki toliau nebendradarbiauja su vaiko teisių apsauga suinteresuotomis institucijomis, sistemiškai vengė sudaryti galimybę įvertinti vaiko būklę, nesilaikė institucijų rekomendacijų. Papildomai teismui 2022 m. gegužės 3 d. Tarnybos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog, priešingai nei teigia apeliantė, kvietimai atvykti į pokalbius su Tarnybos specialistais, o taip pat įspėjimas dėl atsakomybės apeliantei buvo siunčiami registruotąja pašto siunta, o kaip matyti iš pridėtų Lietuvos pašto lydraščių, siuntos buvo įteiktos asmeniškai apeliantei jos gyvenamosios vietos adresu.

44. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliantės nebendradarbiavimą su Tarnyba ir kitomis institucijomis patvirtina ir tai, kad Tarnybos specialistai net keletą kartų buvo nuvykę į apeliantės namus, tačiau nebuvo įleidžiami. Be to, 2021 m. spalio 1 d. Tarnybos specialistams apsilankius globotinės gyvenamojoje vietoje su specialistais bendravo apeliantės sutuoktinis, kuriam buvo išaiškinta apeliantės (globėjos) pareiga bendradarbiauti su Tarnyba, be kita ko, nurodyto vizito metu Tarnybos specialistai paliko apeliantei rašytinį pranešimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad apeliantė sąmoningai pasirinko nebendradarbiauti su vaiko teisių apsaugą vykdančiomis institucijomis ir tokiu būdu neužtikrino geriausių vaiko interesų.

45. Pasak apeliantės, byloje neįrodyti rizikos veiksniai, dėl kurių vaikas negali likti ir toliau gyventi močiutės namuose, be to, 2022 m. kovo 4 d. vaiko išklausymo akte nurodyta, jog paklausta, kur nori gyventi, E. T. teigė, jog su močiute, todėl teismas turėjo atsižvelgti į E. nuomonę ir netenkinti Tarnybos pareiškimo.

46. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.246 straipsnio 3 dalyje ir CPK 494 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

47. Pažymėtina, kad esminis dalykas nušalinant globėją nuo pareigų yra konstatavimas, jog globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Globėjas privalo užtikrinti ne tik tinkamas buities sąlygas, pasirūpinti vaiko švara, tvarkingumu, bet ir suteikti fizinį ir psichinį saugumą, vystymosi, ugdymosi sąlygas, užtikrinti vaiko sveikatą bei parengti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje. Globėjo (rūpintojo) pareigoms asmuo turi būti pasiruošęs tiek fiziškai, tiek morališkai, tiek dvasiškai, nes jis prisiima įstatymo pareigą užauginti ir dorai išauklėti nepilnametį asmenį. Vaiko globa (rūpyba) apima ištisą sistemą nuolatinių priemonių ir veiksmų, kurių globėjas (rūpintojas) turi imtis atlikdamas šią pareigą.

48. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, CK 3.249 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas principas, jog pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys. Tačiau aptariamoje teisės normoje įtvirtinta, kad artimiems giminaičiams pirmumo teisė tapti globėjais suteikiama tik tada, kai tai atitinka vaiko interesus, o nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių dėl vaiko globos nustatymo su giminaite (močiute), atitikties geriausiems vaiko interesams, ypač turint omenyje, kad toje pačioje CK 3.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir kitas itin svarbus vaiko globos nustatymo principas – geriausių vaiko interesų pirmumo principas. Pažymėtina, kad bendriausia prasme CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad bet kokiuose šeimos teisiniuose santykiuose taikytinas universalus prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vertinant vaiko globos nustatymo principų reikšmę, CK 3.249 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-169/2010).

49. Nors apeliantė akcentuoja vaiko išsakytą norą gyventi su močiute, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsižvelgti į vaiko nuomonę yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjant ginčus dėl vaikų, svarbu ne tik išsiaiškinti vaikų nuomonę, bet ir nustatyti, ar vaiko nuomonė neprieštarauja jo paties interesams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašių aplinkybių vaiko norai ir interesai ne visuomet sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Jei vaiko norai prieštarauja jo interesams, sprendimą būtina priimti vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

50. Nagrinėjamu atveju vaiko išsakytas noras gyventi su močiute kelia pagrįstų abejonių dėl jo atitikimo geriausiems vaiko interesams, kadangi, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, bendra vaiko būklė ženkliai pagerėjo, kai mergaitės globą laikinai perėmė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad E. pradėjus gyventi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mergaitė per pakankamai trumpą laiką intensyviai socializavosi, be to, Tarnybos specialistės apklausiama mergaitė teigė, jog jai patinka gyventi nurodytoje vietoje, draugauja su kita mergaite, sutaria su auklėtojomis.

51. Vertinant mažametės išsakytą norą gyventi su močiute reikšminga aplinkybė, kad apklausta Tarnybos specialistės E. nurodė, kad močiutė jai paskambina telefonu, bet mergaitė ne visada atsiliepia, kadangi būna užsiėmusi. Kaip atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, močiutei mergaitė dažnai neatsiliepia, o įstaigos darbuotojai paprašius atsiliepti, mergaitė ima ieškoti priežasčių neatsiliepti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti apie vaiko nenorą (vengimą) bendrauti su apeliante. Pažymėtina, kad toks vaiko nenoras šiuo atveju gali būti nulemtas ne tik neigiamos patirties globėjos namuose, tačiau ir pačios globėjos pasyvumo, kadangi, kaip nurodė vaiką globojanti įstaiga, apeliantė nebendradarbiauja su įstaigos administracija, nesidomi mergaite, per visą mergaitės buvimo įstaigoje laikotarpį, apeliantė buvo atvykusi tik į du gyvus susitikimus.

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju vaiko buvimas globėjos šeimoje neužtikrina prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo tinkamo įgyvendinimo. Apeliantė neužtikrino tinkamos vaiko priežiūros, kas ilgainiui sąlygojo vaiko emocinį uždarumą, nebendravimą, taip pat ugdymosi pasyvumą. Teismo vertinimu tai, kad vaikas per sąlyginai trumpą buvimo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį sugebėjo greitai adaptuotis prie naujos aplinkos, socializavosi, leidžia daryti išvadą, kad vaiko psichologinei būklei didelę įtaką darė ir toliau daro ją supanti aplinka, kuri, mergaitei esant globėjos žinioje, neužtikrino tinkamo ir visapusiško nepilnametės E. vystymosi. Pabrėžtina ir tai, kad globėjos ir jos sutuoktinio priešiškumas ir nebendradarbiavimas su Tarnyba, kuriai įstatymų leidėjas nustatė pareigą užtikrinti visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 11 punktas), lėmė, kad mergaitei gyvenant globėjos namuose valstybės institucijos taip pat negali užtikrinti tinkamos vaiko teisių ir interesų apsaugos E. atžvilgiu.

53. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė turi būti nušalinta nuo globėjos pareigų nepilnametės E. atžvilgiu, kadangi šiuo konkrečiu atveju globėja netinkamai vykdė CK 3.271 straipsnyje nustatytas globėjos pareigas, neužtikrino tinkamos vaiko priežiūros, fizinio ir psichologinio saugumo, globotinių teisių ir interesų apsaugos.

54. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad diagnozė (duomenys neskelbtini), kuri, remiantis poįstatyminiu teisės aktu priskirtina prie diagnozių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju, šiuo konkrečiu atveju teisės aktų nėra patvirtinta psichiatro, o nurodyta diagnozė apeliantės medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuota skiriant vaistus dėl (duomenys neskelbtini) esant (duomenys neskelbtini), taigi, nepatvirtinta diagnozė nėra kliūtis apeliantei būti globėja.

55. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikia gydytojai psichiatrai, gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrai, gydytojai ir kiti asmens sveikatos priežiūros specialistai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įgiję teisę teikiant asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas naudoti psichoterapiją, psichikos sveikatos slaugytojai, šeimos gydytojai. Paciento psichikos būklės įvertinimą atlieka ir gydymo poreikį nustato gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros ir (ar) kitais specialistais (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

56. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad psichiatro ar kito kompetentingo specialisto nepatvirtinta psichinės ligos diagnozė savaime nėra kliūtis apeliantei būti globėja, tačiau nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste šis argumentas nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių ir jų pagrindu teismo padarytų išvadų, kad dėl netinkamo globėjos pareigų atlikimo, kuris pasireiškė nesugebėjimu užtikrinti saugią vaiko aplinką, visapusišką jo ugdymą bei vystymąsi, o taip pat dėl nebendradarbiavimo su vaiko teisių priežiūros institucijomis, apeliantė nebegali tinkamai globoti nepilnametės E. T., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nušalinti apeliantę nuo globėjos pareigų.

Dėl procesinės bylos baigties

57. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

58. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens J. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.