Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-06-27 · Civilinė byla Nr. 2A-485/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-27
Bylos Nr.
2A-485/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas
Ieškovas
B. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-485/2013Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. K. (B. K.) bei atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-6235-590/2011 pagal ieškovo B. K. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 21 600 Lt turtinės žalos, 100 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. birželio 18 d. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą atskirti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu ir pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00036-07 pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnį. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. 2008 m. spalio 15 d. ieškovas buvo paleistas į laisvę, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 5 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Ieškovas su šiuo nuosprendžiu nesutiko ir jį apskundė. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria ieškovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują, išteisinamąjį nuosprendį. Ieškovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – buvo panaikinta ir ieškovas iš suėmimo buvo nedelsiant paleistas teismo posėdžio salėje. Dėl prokuratūros pareigūnų ir pirmosios instancijos teismo kaltės ieškovas nepagrįstai laikinai sulaikytas, nepagrįstai du kartus paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, bei neteisėtai nuteistas. Per laiką, kol buvo suimtas (nuo 2008-08-16 iki 2010-10-15 ir nuo 2008-11-20 iki 2010-12-20, t.y. viso 820 dienų), ieškovas galėjo įsidarbinti ir gauti minimalų mėnesinį atlyginimą už 27 mėn., t.y. 21 600 Lt, todėl šią žalą turi atlyginti valstybė. Dėl neteisėto sulaikymo, suėmimo bei nuteisimo patyrė labai didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, iširo šeimyniniai santykiai su M. J.. Ieškovas padarytą neturtinę žalą įvertino 100 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė ieškovo naudai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad 2006 m. gruodžio 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnį, 199 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis kvalifikuojančiomis aplinkybėmis ir psichotropinių medžiagų kontrabandos. Šioje baudžiamojoje byloje 2007 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu ieškovui buvo pareikštas įtarimas, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 14 d. iki 15 d. padėjo bendrininkams G. P., D. L., G. Š. ir D. L. išvengiant muitinės kontrolės ir neturint leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Latvijos Respubliką kontrabanda gabenti psichotropines medžiagas. 2008 m. lapkričio 20 d. ieškovui buvo įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, t.y. ieškovas buvo įtariamas tuo, kad G. Š. ir D. L. pavedimu surado asmenis, galinčius automobiliu (duomenys neskelbtini) nugabenti psichotropines medžiagas į Latvijos Respubliką, šį automobilį su jame paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis kartu su D. L. perdavė I. P. ir E. R., o pats su D. L., D. L. ir G. P. D. L. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) lydėjo vežamas psichotropines medžiagas nuo Nemenčinės iki Lietuvos-Latvijos valstybės sienos Smėlynės pasienio posto, pakeliui sistemingai skambindamas E. R., taip kontroliuodamas automobilio buvimo vietą ir pranešdamas G. Š. apie psichotropinių medžiagų gabenimo aplinkybes. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad žala jam padaryta dėl to, jog Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ieškovas buvo nuteistas 5 metams laisvės atėmimo bausme ir iki Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. išteisinamojo nuosprendžio priėmimo buvo suimtas. Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nebuvo aiškiai išdėstęs išvadų dėl ieškovo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme ir dėl jo kaltės, kokiais įrodymais grindžiamos išvados, kodėl atmesti ieškovą teisinantys įrodymai. Padarė išvadą, kad ieškovo atžvilgiu priimtas neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl jis buvo priverstas iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo dienos būti suimtas. Teismas sprendė, kad neteisėto nuosprendžio pagrindu būdamas nelaisvėje 21 mėnesį ir 10 dienų patyrė neturtinę žalą, kurią sudaro ieškovo nurodyti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, bendravimo galimybių sumažėjimas, negalėjimas matytis su artimaisiais. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jis patyrė labai didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, nes šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas jau buvo kelis kartus teistas laisvės atėmimu už brutalius nusikaltimus, todėl darė išvadą, jog jis nėra jautri ar lengvai pažeidžiama asmenybė. Pažymėjo, kad dėl nuteisimo ir buvimo nelaisvėje taip pat negalėjo pablogėti ieškovo reputacija, nes ieškovas jau buvo teistas už žiaurius nusikaltimus, o teistumas dar nebuvo išnykęs. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo gyveno kaip šeima kartu su M. J. ir jų bendra dukra. Konstatavo, kad ieškovo argumentai dėl šeimyninių santykių iširimo neįrodyti. Vertindamas ieškovo patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgė ir į paties ieškovo didelį neatsargumą, kuris turėjo įtakos jo patirtos žalos atsiradimui. Sprendė, kad ieškovo neprotingas ir neatsargus elgesys bendraujant su E. R., nuteistaisiais D. L., D. L. ir G. P. didele dalimi lėmė jam pareikštą įtarimą, o galiausiai ir pirmosios instancijos teismo išvadas priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad žalą patyrė dėl neteisėto sulaikymo ir suėmimo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, kadangi procesiniai sprendimai sulaikyti ir suimti ieškovą baudžiamojoje byloje nebuvo pripažinti neteisėtais, be to, ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant ieškovo suėmimo klausimą, buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių ieškovo galimą dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas buvo suimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl dėl šių veiksmų negalėjo patirti žalos, o aplinkybė, jog jam pareikšti įtarimai vėliau nepasitvirtino ir ieškovas buvo išteisintas, nepaneigia suėmimo ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 21 600 Lt turtinės žalos atlyginimo, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad iki suėmimo dirbo ir gavo kokį nors atlyginimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą bei padidinti priteistą neturtinę žalą iki 70 000 Lt. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas dėl neteisėto sulaikymo ir suėmimo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nepatyrė žalos. Ieškovo teigimu, nebuvo BPK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų sulaikyti ieškovą, todėl laikinas sulaikymas buvo neteisėtas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių ieškovo galimą dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Kauno miesto apylinkės teismas, 2008 m. lapkričio 20 d. paskirdamas suėmimą, praktiškai pakeitė anksčiau paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą, neatsižvelgęs į tai, kad ieškovas pastarųjų kardomųjų priemonių nepažeidė. Taigi teismas nesivadovavo BPK 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Spręsdami ieškovo sulaikymo ir suėmimo klausimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, todėl ieškovas buvo neteisėtai sulaikytas ir suimtas.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad žalai atsirasti įtakos turėjo didelis ieškovo neatsargumas. Ieškovo teigimu, jis nepadarė jokių veiksmų, kurie dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas sulaikymui. Vairuotojo suradimo faktas, važiavimas su kitais asmenimis į kitą šalį, skambinimas dėl buvimo vietos nustatymo nedavė pagrindo pradėti baudžiamąjį persekiojimą bei manyti, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką. Ieškovas teigia nieko nežinojęs apie daromą nusikaltimą.

3. Priteista 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylose (3K-3-364/2008, 3K-3-89/2010, 3K-3-604/2005, 3K-3-196/2007, 3K-7-7/2007, 3K-3-417/2007) ir nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas konstatavo, kad ieškovas buvo suimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl nebuvo teisinio pagrindo spręsti, jog iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo ieškovas suimtas neteisėtai. Išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję veiksmai buvo neteisėti ab initio. Ieškovas Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, todėl kardomoji priemonė pagrįstai palikta nepakeista. Baudžiamąją bylą nagrinėjusi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertino įrodymų pakankamumą apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti. Tuo tarpu sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės, bylai reikšmingas aplinkybes reikia vertinti civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

2. Teismui nepagrįstai konstatavus neteisėtus veiksmus, buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę ir ieškovui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovas apeliacinės instancijos teismo buvo išteisintas, t.y. jo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taigi jis neįgijo ir teisės į žalos atlyginimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 3 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pareiškimu nurodė prisidedanti prie atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinio skundo.

Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, jog su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinis teismas ieškovą išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panašioje faktinėmis aplinkybėmis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2010 neteisėtai suimtam asmeniui buvo priteista 10 000 Lt neturtinės žalos. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008 asmuo, reikalavęs žalos atlyginimo, buvo išteisintas pirmosios instancijos teisme, t.y. nuteistas nebuvo. Todėl pastarąja byla, kaip skirtinga savo faktinėmis aplinkybėmis, negali būti vadovaujamasi.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovas buvo suimtas pagrįstai ir teisėtai, o aplinkybė, kad jam pareikšti įtarimai vėliau nepasitvirtino ir ieškovas buvo išteisintas, nepaneigia suėmimo ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo. Kardomosios priemonės ieškovo atžvilgiu buvo paskirtos ir taikomos nepažeidžiant BPK reikalavimų. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtino galimai nusikalstamus ieškovo veiksmus, todėl nebuvo pagrindo juos vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus, nepakankamus ikiteisminiam tyrimui pradėti ir procesinės prievartos priemonėms taikyti. Apeliantui pateikti įtarimai davė pagrindą taikyti kardomąją priemonę – suėmimą. Atsakovo nuomone, teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti yra neteisėta ir nepagrįsta.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas buvo suimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl dėl šių veiksmų negalėjo patirti žalos. Aplinkybė, kad jam pareikšti įtarimai vėliau nepasitvirtino ir apeliantas buvo išteisintas, nepaneigia suėmimo ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje konstatuota, kad ieškovas pasislėpė nuo tyrimo, vengė duoti parodymus baudžiamojoje byloje, todėl suėmimas jam paskirtas nepažeidžiant BPK nustatytų normų. Pažymėjo, kad net jei ir būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, apelianto reikalaujamas neturtinės žalos dydi (70 000 Lt) aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus galimai padarytam pažeidimui ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai šios kategorijos bylose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės už neturtinę žalą, kildinamą iš neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, t.y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl jam tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-183/2006).

Dėl ikiteisminio tyrimų pareigūnų veiksmų teisėtumo

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo neteisėtas. Teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai ir teisėtai pradėjo ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu.

Pagal baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi įstatymas aiškiai nustato, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, ar ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą bei kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. gruodžio 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir kontrabandos labai dideliais kiekiais (baudž. b. Nr. 20-9-00036-07, t. 1, b.l. 4-5). Kadangi ieškovo buvimo vieta nebuvo žinoma, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo atskirtas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, paskelbta ieškovo paieška (baudž. b. Nr. 20-9-00036-07, t. 1, b.l. 1-3). Ieškovas buvo įtariamas tuo, jog padėjo bendrininkams išvengiant muitinės kontrolės ir neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Latvijos Respubliką kontrabanda gabenti psichotropines medžiagas, surado asmenį, kuris galėtų narkotines medžiagas pervežti, su bendrininkais lydėjo gabenamą kontrabandą į Latvijos Respubliką, nuolat skambindamas kontroliavo šių medžiagų gabenimą (bauž. B. Nr. 20-9-00036-07, t. 2, b.l. 90). Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu siekiama surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo arba duomenų, kurie sudarytų pagrindą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Byloje esantys liudytojų parodymai, skambučių išklotinės, pažyma, jog ieškovas 2006 m. gruodžio 15 d. 01.30 val. kirto Lietuvos Respublikos sieną Smėlynės tarptautiniame PKP (baudž. b. Nr. 20-9-00036-07, t. 1, b.l. 30, 35-57, 149-150, 154-156, 175-176) patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas bei kardomosios priemonės skirtos turint pagrįstų įtarimų, jog ieškovas galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką pagrįstas įtarimas suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui leistų susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgment of 28 October 1994; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgement of 6 April 2000; Shannon v. Latvia,no. 32214/03, judgement of 24 November 2009; kt.).

Nagrinėjant kardomųjų priemonių skyrimo teisėtumą, pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkte yra nustatyta, kad asmens laisvės gali būti suvaržytos, kai asmuo teisėtai suimamas ar sulaikomas, kad būtų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą, ar kai pagrįstai manoma, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą arba manoma, kad jis gali pabėgti tokį nusikaltimą padaręs.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ieškovas teisėsaugos institucijų buvo paieškomas, sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pagrįstai skyrė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą dviems mėnesiams. Teismas pagrįstai konstatavo, kad buvo pagrindas manyti, jog B. K. gali pasislėpti nuo tyrimo, kadangi penkis mėnesius gyveno Graikijoje, Lietuvoje gyveno, keisdamas gyvenamąją vietą (baudž. b. Nr. 20-9-00036-07, t. 2, b.l. 106). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės ar pritaikytos kitokios procesines prievartos priemonės teisėtumo, būtina įvertinti ir šių priemonių skyrimo tikslą: jas skiriant asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą. Minėtos nutarties paskirti kardomąją priemonę ieškovas aukštesnės instancijos teismui neskundė.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto B. K. argumentu, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi paskirdamas ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą dviems mėnesiams, pažeidė BPK 139 straipsnio 1 dalies nuostatas, t.y. jam nepagrįstai paskirta griežtesnė kardomoji priemonė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros 2008 m. spalio 14 d. nutarimu B. K. pasibaigus suėmimo terminui paleistas į laisvę ir 2008 m. spalio 15 d. nutarimu jam skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (baudž. b. Nr. 20-9-00036-07, t. 2, b.l. 107-109). Atkreiptinas dėmesys, kad 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi suėmimas buvo paskirtas ne keičiant lengvesnę kardomąją priemonę sunkesne, o įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, t.y. 2008 m. lapkričio 20 d. ieškovui buvo pareikšti įtarimai dar ir dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo (baudž. b. Nr. 20-9-00036-07, t. 2, b.l. 97-98). Dėl šių naujai paaiškėjusių aplinkybių kardomoji priemonė – suėmimas – skirta pagrįstai. Šios nutarties pagrįstumas patvirtintas Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi, kurioje pažymėta, kad pasunkėjęs B. K. įtarimas davė pagrindą įtariamąjį laikyti pavojingesniu visuomenei (baudž. b. Nr. 20-9-00036-07, t. 3, b.l. 11-13).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo pradžios metu gautų duomenų pakako įtarti, jog B. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, o pagrindo juos vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje (b.l. 18-25), kuriuo panaikinta Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis – B. K. išteisintas, nėra padarytos išvados, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; kt.). Aplinkybė, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-169/2007).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamam pagrindui įtarti apie jo padarytą nusikalstamą veiką, paskirtos kardomosios priemonės buvo pagrįstos ir teisėtos. Ieškovas neįrodė jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų (CPK 178 str.), todėl negali atsirasti ir atsakomybė už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus.

Dėl patirtos neturtinės žalos bei priteistino žalos dydžio

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žala B. K. padaryta dėl to, jog jis buvo nepagrįstai suimtas nuo Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio iki Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. išteisinamojo nuosprendžio priėmimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad ieškovas neįgijo teisės į žalos atlyginimą, kadangi jo atžvilgiu nebuvo priimtas galutinis apkaltinamasis nuosprendis, yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje konstatuoti Kauno apygardos teismo nuosprendyje padaryti pažeidimai, kurie leidžia teigti pastarąjį nuosprendį esant nepagrįstu. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad ieškovas 21 mėnesį ir 10 dienų buvo sulaikytas nepagrįstai, dėl ko neabejotinai patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovui B. K. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas B. K. teigia, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra per mažas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto teiginiu.

Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu turėti omenyje tai, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje K. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-337/2006).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto žalos atlyginimo dydžio neatitikties teismų praktikai nėra pagrįsti. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinių bylos aplinkybių visumą bei priteisdamas neturtinę žalą nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė nuostolių mažinimo doktriną ir konstatavo didelį paties ieškovo neatsargumą, todėl atmeta su tuo susijusius ieškovo apeliacinio skundo argumentus. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, tokio pobūdžio bylose ieškovo dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008). Elgdamasis nerūpestingai ar aplaidžiai asmuo iš dalies prisiima negatyvių padarinių riziką, o, sprendžiant klausimą, ar pats nukentėjusysis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo, būtina nustatyti šių veiksmų tiesioginį ar netiesioginį ryšį su žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010). Atkreiptinas dėmesys, kad faktiniai veiksmai, kurių pagrindu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, išteisinus B. K., nėra paneigti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų nebuvimo, pagrįstai konstatavo ieškovo neteisėtą suėmimą po Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio priėmimo bei tinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimo nuostatas. Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinių skundų argumentais jo naikinti ar keisti nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėDanguolė MartinavičienėDonatas Šernas