Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-28 · Civilinė byla Nr. e2A-731-794/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-28
Bylos Nr.
e2A-731-794/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03565-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
E. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-731-794/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03565-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.3; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.3; 3.3.1.18.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei E. N. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. N. 457,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidasIeškovė nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro metu, buvo apgadintas J. P. (J. P.) priklausantis turtas (balkonas), draustas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė, kompensuodama draudėjui padarytus nuostolius, išmokėjo 457,11 EUR sumą. Ieškovės teigimu, išmokėjus draudimo išmoką, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Gaisro židinys buvo atsakovei priklausančiame bute, o atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nes nevykdė pareigos valdyti jai priklausantį turtą tuo būdu, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui. Atsakovė E. N. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, jog gaisro kilimo dieną (2015 m. rugsėjo 1 d.) namie nieko nebuvo – atsakovė buvo darbe, o atsakovės sūnūs – mokykloje. Atsakovės manymu, gaisrą jai priklausančiame balkone galėjo sukelti kaimyno numesta nuorūka. Atsakovė nurodė, kad žinojo, jog jos kaimynai yra rūkantys, tačiau nesutiko su ieškovės argumentu, kad palikdama atvirus langus atsakovė elgėsi nerūpestingai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nurodė, kad pačios atsakovės teismo posėdžio metu pripažinta aplinkybė, jog gaisro kilimo dieną ji išėjo iš namų, palikdama juos be priežiūros, t. y. palikdama balkone du pravirus langus, negali būti vertinama kaip rūpestingas elgesys, juo labiau kad atsakovė žinojo, jog jos kaimynai yra rūkantys, o daugiabutis gyvenamasis namas yra vėjuotoje vietoje. Todėl teismo vertinimu, atsakovė galėjo numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti, dėl ko teismas padarė išvadą, jog aptartas atsakovės elgesys neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.263 straipsniuose įtvirtintos pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad savo veikimu ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Šiuo atveju neteisėti atsakovės veiksmai tiesiogiai lėmė trečiajam asmeniui J. P. priklausančio turto apgadinimą. Uždarydama pravirus balkono langus atsakovė būtų užkirtusi kelią trečiųjų asmenų neatsakingai numestai nuorūkai patekti į atsakovei priklausančias patalpas, tokiu būdu išvengiant svetimo turto apgadinimo ir prievolės atlyginti šiais veiksmais padarytą žalą. Be to, teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, kad bendrame pastate kilusio gaisro atveju atsakingu už jo kilimą asmeniu pripažintinas tas asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Šiuo atveju įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai. Teismas taip pat konstatavo, jog šioje byloje atsakovė, kaip buto, kuriame kilo gaisras, savininkė, neįrodė, kad jos kaltės nėra, t. y. kad ji laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga.Kadangi byloje nebuvo ginčo dėl trečiajam asmeniui J. P. padarytos ir ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio – 457,11 EUR, todėl žalos dydį byloje laikė nustatytu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė E. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė neįrodė, kad gaisras kilo būtent dėl atsakovės kaltės. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte nurodoma tik spėjama gaisro kilimo priežastis. Teismo sprendimas negali būti paremtas vien prielaidomis ir spėjimais. Ieškovės namuose elektros instaliacija yra tvarkinga ir gaisro metu neužsidegė. Praviras balkono langas niekaip negali sietis priežastiniu ryšiu tarp kaltės ir kilusios žalos.CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai atleistas ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens veiksmų. Šiuo atveju gaisrą sąlygojo nenustatytų asmenų numesta nuorūka. Ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Gaisras kilo būtent atsakovei priklausančiame balkone, todėl žala padaryta dėl atsakovės netinkamo naudojimosi savo turtu. Ieškovė neprivalo įrodinėti konkrečios gaisro kilimo priežasties, nes priešgaisrinė tarnyba nenustatė tyčinės nusikalstamos veikos požymių, priešgaisrinės tarnybos nustatyta spėjama gaisro priežastis yra tikėtina pagal byloje esančių faktinių aplinkybių visetą. Atsakovė neįrodė aplinkybių, kurios atleistų ją nuo atsakomybės.Atsakovė elgėsi nerūpestingai, išeidama paliko pravirus langus, per kuriuos pateko nuorūka. Butas yra kampinis, vėjuotoje vietoje, atsakovė žinojo, jog viršuje gyvenantis kaimynas rūko, o jai priklausantis balkonas yra iš medinių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog 2015 m. rugsėjo 1 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu išdegė balkonas ir ten buvę daiktai, apdegė langų rėmai, virtuvė, aprūko kitos patalpos, apdegė buto Nr. 28 balkono langai, vandeniu aplietos buto Nr. 18 patalpos. Butas Nr. 28 laikotarpiui nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2016 m. kovo 8 d. buvo apdraustas. Pagal Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą Nr. 1621558, 2015 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 20150302, 2015 m. spalio 8 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 2015179 ir 2015 m. spalio 9 d. lokalinę sąmatą, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), gaisro metu padaryta žala buvo įvertinta 457,11 Eur suma. 2015 m. spalio 12 d. ieškovė išmokėjo apgadinto buto Nr. 28 draudėjui J. P. minėtą sumą.Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovės ieškovei priteistas žalos atlyginimas. Apeliantės nuomone, ieškovė neįrodė, kad atsakovė kalta dėl kilusio gaisro. Apeliantės teigimu šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp kaltės ir kilusios žalos.CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).Apeliaciniame skunde nesutinkama dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimo. Atsakovės teigimu, praviras langas niekaip nedaro įtakos atsakovės kaltei atsirasti. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovės patalpose. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir kad ši nepriklausė nuo jo elgesio (CPK 178 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju tai yra apeliantės pareiga. Byloje nustatytos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. lapkričio 25 d. pranešime dėl informacijos apie kilusį gaisrą nurodytos aplinkybės, kad spėjama gaisro priežastis – nenustatyto asmens neatsargus elgesys rūkant. Kaip jau minėta anksčiau, byloje nėra ginčo, jog gaisras kilo atsakovei priklausančiame balkone. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gaisras kilo dėl atsakovės nerūpestingo elgesio. Vertindamas atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė išeidama ir palikdama pavirus balkono langus elgėsi neapdairiai, kadangi žinojo, jog viršuje gyvena rūkantys kaimynai. Pagal byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti priešingą nei nurodyta pirmosios instancijos teismo išvadą, kadangi apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų faktą, jog gaisras kilo ne dėl jos kaltės. Kaip pati apeliantė teigia, teismo sprendimas negali būti pagrįstas abejonėmis ir prielaidomis. Byloje nėra konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų, jog gaisrą sukėlė konkretus asmuo/konkretaus asmens nuorūka, dėl gaisro nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu būtų nustatyti asmenys, atsakingi už gaisro kilimą. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą savo turto priežiūrą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Apeliantė taip pat neįrodė, kad gaisras kilo dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Kita vertus, sutiktina, jog net tuo atveju, jei gaisras kilo dėl įkritusios nuorūkos, nuorūka nebūtų patekusi į balkoną, jei langai būtų buvę uždaryti. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad apeliantės elgesys nagrinėjamu atveju neatitiko rūpestingo asmens standarto, ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nenustatytos visos apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant tokioms aplinkybėms nagrinėjamu atveju atsakovė, būdama pakankamai rūpestinga ir apdairi patalpų naudotoja, kiek atitinkamoje situacijoje buvo būtina, turėjo galimybę numatyti, kad pro pravirą balkono langą gali būti įneštas ugnies kilimo šaltinis (neužgesintas degtukas ar nuorūka). Nors apeliantė teigia, jog gaisras galėjo kilti dėl kitų trečiųjų asmenų (kaimynų) veiksmų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė neįrodė, kad nėra jos kaltės, t. y. kad gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių nuo jos nepriklausančių aplinkybių, už kurias ji nėra atsakinga (CPK 176–178, 185 str.), dėl to nėra pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnio 1, 4 dalies nuostatas ir atleisti ją visiškai ar iš dalies nuo civilinės atsakomybės. Darytina išvada, kad atsakovė neįvykdė bendro pobūdžio pareigos prižiūrėti patalpas atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jos naudojamose patalpose nekiltų gaisras, nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei, kurios naudojamose patalpose nustatytas gaisro židinys, nenustačius kitų kaltų asmenų, kyla atsakomybė už gaisro kilimą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tuo pagrindu tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinti. Skundžiamą sprendimą naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas