- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-30
- Bylos Nr.
- e2-9459-566/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03565-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- E. N.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei E. N. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, nurodydamas, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro metu buvo apgadintas J. P. priklausantis turtas (balkonas), draustas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas, kompensuodamas draudėjui padarytus nuostolius, išmokėjo 457,11 Eur sumą. Ieškovo teigimu, išmokėjus draudimo išmoką, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Nurodo, kad šiuo atveju gaisro židinys buvo atsakovei priklausančiame bute, o atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nes nevykdė pareigos valdyti jai priklausantį turtą tuo būdu, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui. Ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 457,11 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-2)
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Nurodė, jog gaisro kilimo dieną atsakovė elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai, nes išeidama iš namų paliko du atvirus įstiklinto balkono langus, nors žinojo, kad kaimynai yra rūkantys, o jos balkonas yra iš medinių konstrukcijų, be to, balkone buvo laikomi mediniai baldai. Ieškovo atstovės teigimu, toks neatsargus atsakovės elgesys lėmė tai, kad į jos balkoną galėjo patekti trečiojo asmens numesta nuorūka, sukėlusi gaisrą, kuris apgadino ir trečiųjų asmenų turtą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog gaisro kilimo dieną (2015 m. rugsėjo 1 d.) namie nieko nebuvo – atsakovė buvo darbe, o atsakovės sūnūs – mokykloje. Atsakovės manymu, gaisrą jai priklausančiame balkone galėjo sukelti kaimyno numesta nuorūka. Atsiliepime prašė ieškinį atmesti (e.b.l. 34-35).
Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsakovė nurodė, kad žinojo, jog jos kaimynai yra rūkantys, tačiau nesutiko su ieškovo argumentu, kad palikdama atvirus langus atsakovė elgėsi nerūpestingai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu išdegė balkonas ir ten buvę daiktai, apdegė langų rėmai, virtuvė, aprūko kitos patalpos, apdegė buto Nr. 28 balkono langai, vandeniu aplietos buto Nr. 18 patalpos (e.b.l. 7-8). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, kuriame įvyko gaisras ((duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso atsakovei E. N. (e.b.l. 9).
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono A. K. 2015 m. rugsėjo 2 d. Tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo nurodoma, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. apie 11.03 val. buvo gautas pranešimas, kad kilo gaisras daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad gaisras kilo dvylikos aukštų daugiabučio gyvenamojo namo penktame aukšte esančio buto Nr. 23 balkone. Nurodoma, kad šeštame aukšte virš buto Nr. 23 esančio buto Nr. 28 balkono langai apdegė, suskilo trys stiklai. Tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, kad apžiūrėjus gaisravietę, pagal išdegimą ir ugnies plitimo kelius, pasireiškiančius baldų, sienų ir lubų apdegimu ir apsmilkimu, įvertinus terminį poveikį, darytina išvada, kad gaisras kilo ir gaisro židinio zona buvo balkono kairėje pusėje. Gaisro židinio zonoje elektrinių prietaisų nerasta. Kadangi techninių gaisro kilimo priežasčių nenustatyta, tarnybiniame pranešime daroma prielaida, jog gaisras kilo nuo nenustatyto asmens neatsargiai numestos neužgesintos nuorūkos. Taip pat nurodoma, kad informacijos patikrinimo metu akivaizdžių tyčinio padegimo požymių nenustatyta, savaime užsidegančių medžiagų likučių nerasta. Spėjama gaisro priežastis – nenustatyto asmens neatsargus elgesys rūkant (e.b.l. 119, 122).
Iš byloje esančio 2015 m. vasario 10 d. Buto draudimo liudijimo TIA Nr. 276168819 matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2016 m. kovo 8 d. buvo apdraustas; draudėjas – J. P. (e.b.l. 13-15). Remiantis 2015 m. rugsėjo 2 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu Nr. 1621558, 2015 m. spalio 8 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 20150302, 2015 m. spalio 8 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 2015179 ir 2015 m. spalio 9 d. lokaline sąmata, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), gaisro metu padaryta žala buvo įvertinta 457,11 Eur suma (e.b.l. 16-20, 22-24), kurią ieškovas 2015 m. spalio 12 d. išmokėjo apgadinto buto Nr. 28 draudėjui J. P. (e.b.l. 25-26).
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2015 m. spalio 14 d. pranešimu informavo atsakovę apie trečiojo asmens J. P. patirtus nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl atsakovės bute kilusio gaisro (e.b.l. 11). Minėtu pranešimu ieškovas taip pat informavo atsakovę, jog ieškovas kompensavo J. P. nuostolius, išmokėdamas jam draudimo išmoką bei paprašė atsakovės, kaip už padarytą žalą atsakingo asmens, pervesti į ieškovo sąskaitą 457,11 Eur sumą, tačiau atsakovė 2015 m. spalio 15 d. raštu žalą atlyginti atsisakė, motyvuodama tuo, kad gaisras įvyko ne dėl jos kaltės (e.b.l. 12).
Nagrinėjamos bylos atveju nustačius, kad ieškovas (draudikas) nukentėjusiam nuo gaisro asmeniui (draudėjui) išmokėjo draudimo išmoką, spręstinas klausimas dėl ieškovo teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės, kaip už padarytą žalą atsakingo asmens. Šiuo atveju žala J. P. buvo padaryta gaisru, todėl ieškovui (draudikui) perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėtais veiksmais laikytini patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).
Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 1 d. apie 11.03 val. įvyko gaisras, kurio metu buvo apgadintas apdraustas J. P. priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad gaisro kilimo židinys buvo minėtame atsakovei priklausančio buto balkone. Šiuo atveju atsakovė pripažįsta gaisro židinio vietą, taip pat gaisro kilimo priežastį (nenustatyto asmens neatsargiai numesta neužgesinta nuorūka). Teismo vertinimu, pačios atsakovės teismo posėdžio metu pripažinta aplinkybė, jog gaisro kilimo dieną ji išėjo iš namų, palikdama juos be priežiūros, t. y. palikdama balkone du pravirus langus, negali būti vertinamas kaip rūpestingas elgesys, juo labiau kad atsakovė žinojo, jog jos kaimynai yra rūkantys, o daugiabutis gyvenamasis namas yra vėjuotoje vietoje. Taigi atsakovė galėjo numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti, todėl darytina išvada, jog aukščiau aptartas atsakovės elgesys neatitiko CK 6.246, 6.263 straipsniuose įtvirtintos pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad savo veikimu ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Šiuo atveju neteisėti atsakovės veiksmai tiesiogiai lėmė trečiajam asmeniui J. P. priklausančio turto apgadinimą. Uždarydama pravirus balkono langus atsakovė būtų užkirtusi kelią trečiųjų asmenų neatsakingai numestai nuorūkai patekti į atsakovei priklausančias patalpas, tokiu būdu išvengiant svetimo turto apgadinimo ir prievolės atlyginti šiais veiksmais padarytą žalą. Dėl to teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos atsiradimo. Be to, kaip minėta, bendrame pastate kilusio gaisro atveju atsakingu už jo kilimą asmeniu pripažintinas tas asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Šiuo atveju įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai. Teismas taip pat konstatuoja, jog šioje byloje atsakovė, kaip buto, kuriame kilo gaisras, savininkė, neįrodė, kad jos kaltės nėra, t. y. kad ji laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl trečiajam asmeniui J. P. padarytos ir ieškovo prašomos priteisti žalos dydžio – 457,11 Eur, todėl žalos dydis byloje laikytinas nustatytu. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl ieškovo ieškinys tenkintinas – ieškovui iš atsakovės priteistina 457,11 Eur žalos atlyginimo.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 457,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškinį tenkinus ieškovui iš atsakovės priteistina 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 6,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovės E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 457,11 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 11 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 457,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,77 Eur (šešis eurus ir 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.