- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-719-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08103-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- A. Z.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“, akcinė bendrovė „City service“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-11965-285/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovei A. Z. dėl skolos už šilumos energiją, tretieji asmenys – Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“, akcinė bendrovė „City service“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. Z. 12 480,54 Lt įsiskolinimą už patiektą šilumos energiją, 499,43 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 389,00 Lt žyminį mokestį, 5,90 Lt išlaidas už duomenų gavimą. Nurodė, kad ieškovė tiekia šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugpjūčio 12 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 201-9-447 minėtas butas, nuosavybės teise priklausantis Kauno miesto savivaldybei, buvo išnuomotas atsakovei A. Z.. Pagal 2008 m. rugpjūčio 7 d. apžiūros aktą, atsakovė bute gyvena nuo 1989 metų. Nors atsakovė yra šilumos vartotoja, tačiau už ją moka dalinai. Prašoma priteisti iš atsakovės skola susidarė už patiektą šilumą patalpų šildymui nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. sausio 22 d. – 6 463,26 Lt, už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. sausio 22 d. – 6 017,28 Lt, iš viso 12 480,54 Lt. Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė, už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. kovo 1 d. jai priskaičiuota 499,43 Lt delspinigių.
Atsakovė A. Z. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad butas esantis Kęstučio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei. Sudariusi su savivaldybe 2011 m. rugpjūčio 12 d. buto nuomos sutartį, atsakovė ėmėsi veiksmų, kad bute būtų sutvarkyta netvarkinga šildymo sistema, tačiau trečiasis asmuo iki buto nuomos sutarties nutraukimo (2014-01-22) nesutvarkė buto šildymo sistemos. Sudarant buto nuomos sutartį, nebuvo sudarytas gyvenamųjų patalpų perdavimo aktas, dėl ko, atsakovės nuomone, ji turėtų būti pakeista byloje tinkamu atsakovu – Kauno miesto savivaldybe. Pažymėjo, kad ieškovei buvo žinoma, jog 2013 m. gruodžio 13 d. butas buvo pripažintas avarinės būklės ir netinkamas eksploatuoti, tačiau ieškovė ir toliau teikė energijos paslaugas netinkamos būklės butui. Be to, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad įpareigotų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), valdytoją UAB „Žaidas“ sutvarkyti buto šildymo sistemą. Nurodė, kad 2010 m. kreipėsi į namo administratorių UAB „Žaidas“, tačiau pastarasis šildymo sistemos nesutvarkė ir davė atsakovei elektrinį šildytuvą, kuriuo ji ir šildydavo savo butą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės A. Z. ieškovės AB „Kauno energija“ naudai 12 480,54 Lt (3 759,26 Eur) įsiskolinimą už patiektą šilumą, 499,43 Lt (144,64 Eur) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 759,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 389 Lt (112,66 Eur) žyminio mokesčio ir 5,90 Lt (1,71 Eur) išlaidų už duomenų gavimą.
Remdamasis bylos duomenimis, teismas konstatavo, kad su atsakove energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, kuri laikytina viešąja sutartimi (CK 6.161 str., 6.383 str. 3 d.). Tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai dėl šilumos tiekimo į trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ir atsakovės nuomojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė paslaugas teikė, o atsakovė jomis naudojosi, todėl už jas privalo su ieškove tinkamai ir laiku atsiskaityti (CK 6.1 str., 6.2 str.). Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove, todėl susidarė įsiskolinimas už pateiktą šilumą. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės nurodytą argumentą, kad mokestis už šilumą buvo skaičiuojamas, tačiau šildymo sistema neveikė, kadangi šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė nepateikė jokių šį faktą pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti UAB „Žaidas“ 2009 m. sausio 8 d. ir 2009 m. sausio 12 d. apžiūros aktai, Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2011 m. spalio 10 d. raštas patvirtina, kad patalpų atsakovės nuomojamų patalpų temperatūra atitiko higienos normas. AB „Kauno energija“ 2011 m. spalio 26 d. raštu patvirtino, kad nėra gavusi jokių buto šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos įteisinančių dokumentų. UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis 2014 m. liepos 7 d. raštu nurodė, kad į bendrovę dėl šildymo sistemos remonto niekas nesikreipė. UAB „Žaidas“ 2014 m. liepos 8 d. raštu patvirtino, kad nuo 2011 m. namo šildymo sistemoje gedimų nebuvo, nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. pranešimų apie šildymo sistemos gedimus iš atsakovės negauta. Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2014 m. balandžio 17 d. rašte „dėl gyvenamosios patalpos Kęstučio g. 37-23 avarinės būklės vamzdyno“ Nr. 53-2-729 konstatuota, kad butas, kuris išnuomotas A. Z., Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-710 pripažintas netinkamu naudoti ir minėtai nuomininkei išnuomotos naujai suremontuotos patalpos (duomenys neskelbtini). Remdamasis nurodytu ir įvertinęs ieškovės pateiktus buto apyvartos žiniaraščius bei sąskaitas, kuriuose nurodyti visi priskaitymai už tiekiamą šilumą patalpų šildymui bei šilumą karštam vandeniui ruošti, atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių jos atsikirtimus dėl neveikiančios šildymo sistemos, teismas pripažino ieškinį pagrįstu ir jį tenkino (CK 6.383 str., 6.384 str., 6.388 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantės nuomone, nors teismas sprendė, kad su atsakove energijos pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais yra viešoji sutartis, tačiau visiškai netyrė aplinkybių, ar yra sudaryta rašytinė sutartis su šilumos tiekėju dėl Kauno mieto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto. Tuo atveju, jei tarp ieškovo AB „Kauno energija“ ir Kauno miesto savivaldybės nėra sudarytos rašytinės sutarties, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ieškovo AB „Kauno energija“ ir buto, kuriam tiekiama šiluma, savininko Kauno miesto savivaldybės. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; ir kt.). Nagrinėjamu atveju tokio susitarimo tarp buto savininko ir nuomininko nebuvo, todėl atsakomybė tenka buto savininkui Kauno miesto savivaldybei. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad savivaldybė, nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji suteikia būstą, veiksmų ūkio subjektams, teikiantiems energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ji nuomoja, nes tai prieštarautų teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Tokiu būdu, priimdamas sprendimą, teismas nepagrįstai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
2. Apeliantė pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakomybė turi kilti buto savininkui ir dėl to, kad prie nuomos sutarties nebuvo pridėtas savivaldybės gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktas, nors toks buvo numatytas sutarties 18.1. punkte, kaip tai buvo padaryta sudarant 2014 m. sausio 28 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Nesant buto perdavimo ir priėmimo akto, apeliantei nekyla pareiga atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nes gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, nustatančios nuomininko atsakomybę be kaltės, negalioja (CK 6.580 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 1 punktas, 6.587 straipsnio 3 dalis).
3. Teismas byloje padarė procesinės teisės normos, t. y. CPK 45 straipsnio, pažeidimą, dėl kurio byla buvo išspręsta neteisingai, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė prašė spręsti klausimą dėl netinkamo atsakovo A. Z. pakeitimo tinkamu – Kauno miesto savivaldybe, tačiau teismas šio prašymo visapusiškai ir objektyviai neištyrė. Šio pažeidimo apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, nes pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (CPK 45 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Kauno energija“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Bute, kuriam ieškovė tiekia šilumos energiją, atsakovė gyvena nuo 1989 m. Su atsakove Kauno miesto savivaldybės 2011 m. liepos 13 d. įsakymo pagrindu sudaryta buto nuomos sutartis. Nuomojamų patalpų adresu atsakovė iki 2014 m. vasario 17 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą. Todėl apeliantės argumentai dėl nesančio buto perdavimo-priėmimo akto yra nepagrįsti.
2. Ieškovė tiekia šilumos energiją tiems objektams, kurie yra prijungti prie šilumos tiekimo tinklų, nepriklausomai nuo to, kas yra objekto savininkas. Buto šildymo sistema nuo namo šilumos tiekimo yra atjungiama buto savininko lėšomis ir iniciatyva. Ieškovė neturi informacijos, kad patalpų savininkas Kauno miesto savivaldybė buto šildymą atjungė, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė tiekė šilumą butui, kuris netinkamas eksploatuoti.
3. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, ieškovė negali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju. Namo, kuriame atsakovė nuomoja patalpas, administratoriumi paskirtas UAB „Žaidas“, kuris minėtą sistemą ir prižiūri. Ieškovė jokios veiklos, išskyrus šilumos tiekimą, namo viduje nevykdo. Todėl ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ji turi imtis veiksmų, įpareigojančių UAB „Žaidas“ sutvarkyti namo šildymo sistemą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovės pareiga atsiskaityti už nuomojamo buvo komunalinius mokesčius kilo iš nuomos sutarties 5.6. punkto, kuriuo atsakovė įsipareigojo mokėti ne tik buto nuomos mokesčius, bet ir mokesčius už komunalines bei kitas teikiamas paslaugas. Ieškovo pareikštame ieškinyje nurodyta, kad su atsakove šilumos pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 6.384 str. 1 d.) pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas.
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno miesto savivaldybė, kaip nuomojamo buto savininkė, privalo dalyvauti byloje atsakovu. Pažymi, kad socialinio būsto suteikimas nereiškia, kad šio būsto nuomininkai neturi pareigos mokėti būsto nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčių. Kauno miesto savivaldybei, kaip valstybinio turto savininkei, teisės aktais nėra suteikta teisė ne tik nekomerciniais pagrindais suteikti socialinį būstą, bet ir mokėti už socialinio būsto nuomininkų naudojamas komunalines paslaugas, nes tai būtų atskirų asmenų, bet ne visuomenės poreikių tenkinimas, pažeistų visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo principus. Nagrinėjamu atveju savivaldybės nuosavybės teise valdomos patalpos atsakovei buvo išnuomotos, į nuomos mokestį neįtraukiant mokesčių už šilumos energijos tiekimą nuomojamam butui. Sudarant nuomos sutartį su nuomininke buvo numatyta, kad nuomininkė tiesiogiai sudarys sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Todėl būtent nuomininkei kyla pareiga mokėti mokesčius už ieškovo suteiktas paslaugas atsakovės nuomotam butui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
Nagrinėjamoje byloje kilo teisės normų, reglamentuojančių šilumos energijos pirkimo-pardavimo ir atsiskaitymo už patiektą šilumos energiją teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Pagal bylos duomenis, ieškovė AB „Kauno energija“ teikia šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Minėtas butas 2011 m. rugpjūčio 12 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 201-9-447 buvo išnuomotas atsakovei A. Z.. Sutarties 5.6. punktu atsakovė įsipareigojo mokėti ne tik buto nuomos mokesčius, bet ir mokesčius už komunalines ir kitas teikiamas paslaugas. Nagrinėjamu atveju susidarius 12 480,54 Lt įsiskolinimui už šilumos tiekimą į nuomojamą butą nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. sausio 22 d., ieškovė (šilumos tiekėjas) kreipėsi į teismą dėl skolos pritesimo (t. 1, b. l. 18-22).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir aiškindamas šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt. straipsniai), Šilumos ūkio įstatymą, LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Toks teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009; 2009 m. liepos 9 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Pažymėtina, kad tokios teismų praktikos laikomasi bylose, kai šilumos energija buvo tiekiama savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, kurios kaip socialinis būstas išnuomotas tretiesiems asmenims, su kuriais nors ir sudarytos socialinio būsto nuomos sutartys, tačiau jose neaptarta nuomininko pareiga atsiskaityti už sunaudotą šilumos energiją, nuomininkas nėra sudaręs su tiekėju šilumos tiekimo sutarties, o nuomos sutartis nėra įregistruota viešajame registre.
Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovei 2011 m. rugpjūčio 12 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 201-9-447 pagrindu buvo išnuomotas socialinis būstas, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Skirtingai nei paminėtoje kasacinio teismo teismų praktikoje, nuomos sutarties 5.3.1.2 punktu atsakovė įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo sudaryti šalto vandens pašildymo ir šiluminės energijos tiekimo sutartį (t. 1, b. l. 64-66). CK 6.584 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių, todėl šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygos atitinka šiam teisiniam reglamentavimui. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno misto savivaldybė nuomoja jai priklausančias gyvenamąsias patalpas – socialinį būstą, šiuos teisinius santykius taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, tačiau jame nėra nuostatų, kad išnuomojus socialinį būstą, nuomininkui nereikia mokėti ginčo mokesčių, dėl kurių mokėjimo jis buvo susitaręs nuomos sutartimi, kuri teisėtai sudaryta ir galiojanti jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Be to, minėta Nuomos sutartis 2011 m. rugsėjo 2 d. yra įregistruota viešajame registre (išregistruota – 2014-02-10), todėl vadovaujantis CK 6.478 straipsnio 2 dalies nuostatomis, gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Taigi atsakovei neįvykdžius nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (prievolės) ir nesudarius individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties su šilumos teikėju (ieškove), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuo nuomos sutarties įregistravimo viešajame registre dienos (2011-09-02) tarp atsakovės ir ieškovės AB „Kauno energija“ šilumos tiekimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 6.616 straipsnis, CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Iš to seka, kad būtent atsakovė laikytina faktine šilumos vartotoja, kuriai ir tenka atsakomybė prisiimti iš sutarties nevykdymo kilusias pasekmes. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad atsakove byloje turėtų būti patraukta ne atsakovė, o trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė.
Bylos duomenimis, prašomai priteisti skolai pagrįsti ieškovė pateikė apyvartos žiniaraščius bei sąskaitas, kuriuose nurodyti visi priskaitymai už tiekiamą šilumą ginčo patalpų šildymui bei šilumą karštam vandeniui ruošti. Nors atsakovė prašomą priteisti skolą ginčijo teigdama, kad nuomojamame bute buvo sumontuota netvarkinga šildymo sistema, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nustatęs byloje priešingas aplinkybes, šių teiginių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovė neįrodė, tokių duomenų nebuvo pateikta ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). Todėl yra pagrindas išvadai, kad už šilumos tiekėjo patiektą šilumos energiją atsakovės nuomojamų patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti atsakovė, kaip vartotoja, įgijo ne tik teisę gauti ir naudotis ieškovės patiekta šilumos energija, bet ir pareigą laiku bei tinkamai už ją atsiskaityti. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės prašoma priteisti skola yra paskaičiuota nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d., t. y. apima ir tą laikotarpį, kuomet su atsakove dar nebuvo sudaryta nuomos sutartis. Minėta, kad tuo atveju, kai šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas nėra sudarę susitarimo, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas, t. y. savivaldybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).
Byloje konstatavus, kad atsakovei pareiga mokėti mokesčius už šilumos energijos tiekimą į nuomojamą butą atsirado tik nuo sutarties įregistravimo viešajame registre dienos (2011-09-02), teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės paskaičiuota ir prašoma priteisti iš atsakovės skolos dalis už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2011 d. rugsėjo 2 d. yra nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, bendra priteista iš atsakovės skola mažintina iki 7028,73 Lt (2035,66 Eur), iš kurių 3208,82 Lt (929,33 Eur) – skola už vandens pašildymą ir 3819,91 Lt (1106,33 Eur) – skola už šildymą. Sumažinus priteistą skolą, atitinkamai iki 281,27 Lt (81,46 Eur) mažintina ir priteistų delspinigių suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus byloje sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Bylos duomenimis, ieškovas šioje byloje patyrė 389 Lt (112,66 Eur) žyminio mokesčio ir 5,90 Lt (1,71 Eur) kitų išlaidų (už duomenų gavimą). Atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba už 760 Lt (t. 1, b. l. 134). Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 56,30 proc., o atmestų – 43,70 proc. ieškinio kainos. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 3 dalies ir 99 straipsnio taisyklėmis, ieškovei priteistina iš atsakovės 222,32 Lt (64,38 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai iš ieškovės – 332,12 Lt (96,18 Eur) atstovavimo išlaidų.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija” (įmonės kodas 235014830) naudai 2035,66 Eur (du tūkstančius trisdešimt penkis eurus 66 euro centus) skolos, 81,46 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 46 euro centus) delspinigių (iš viso: 2 117,12 Eur ), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 117,12 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniolikos eurų 12 euro centų) sumą nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64,38 eur (šešiasdešimt keturis eurus 38 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija” (įmonės kodas 235014830) Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (įmonės kodas 30010381) 96,18 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 18 euro centų) atstovavimo išlaidų, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, bankas „Swedbank“, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.