Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio T. U. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. (skolininko) skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas įpareigojo antstolį ginčo klausimą spręsti iš naujo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio T. U. kontoroje skolininko A. N. atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta 2018 m. rugsėjo 7 d.) ir A. J. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta 2019 m. birželio 21 d.). Vykdyta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta 2019 m. gruodžio 9 d., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tačiau ji 2024 m. gruodžio 30 d. antstolio patvarkymu pabaigta, t. y. nutraukta, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-458/2020.

14. Skolininkas A. N. 2024 m. lapkričio 15 d. teikė antstoliui prašymą nutraukti / užbaigti vykdomąsias bylas ir jas užbaigus grąžinti vykdomuosius raštus išieškotojui. Prašymą argumentavo tuo, kad 2024 m. lapkričio 12 d. gavo pranešimą iš antstolio T. U. apie vykdymo išlaidų paskaičiavimą ir tik tada sužinojo apie jo atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas.

15. Antstolis 2024 m. gruodžio 5 d. patvarkymu Nr. S-24-136-66749 skolininko prašymo užbaigti vykdomąsias bylas netenkino, nurodydamas, kad vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdymui klausimas spręstas jų pateikimo vykdymui metu, t. y. 2018-2019 metais. Po jų užvedimo jokių pretenzijų dėl teritorinio principo pažeidimo antstoliui nebuvo pateikta. Pradėdamas vykdomasis bylas antstolis vadovavosi vykdomuosiuose dokumentuose nurodytomis skolininko gyvenamosiomis vietomis. Gyventojų registro duomenimis, skolininko deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).

16. Skolininkas teikė skundą dėl antstolio 2024 m. gruodžio 5 d. patvarkymo Nr. S-24-136-66749. Nurodė, kad antstolis vykdomąjį dokumentą turi vykdyti pagal skolininko gyvenamąją vietą, jo turto ar darbo buvimo vietą. Antstoliui 2019 metais priėmus vykdyti vykdomuosius raštus, juos turėjo grąžinti išieškotojui, kadangi A. N. tuo metu Lietuvoje negyveno (nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2024 m. rugsėjo 26 d. nuolat gyveno Norvegijoje), nedirbo ir jokio turto neturėjo. A. N. jokių pretenzijų dėl teritorinio principo pažeidimo negalėjo pareikšti, kadangi apie jo atžvilgiu pradėtas aukščiau nurodytas vykdomąsias bylas jų priėmimo 2019 metais jis nežinojo ir negalėjo žinoti. 2019 m. birželio 21 d. užvesta vykdomoji byla susijusi su išlaikymo išieškojimu, todėl antstolis turėjo imtis veiksmų skolininko gyvenamajai vietai nustatyti, privalėjo skelbti skolininko paiešką per policiją. Tikėtina, kad išieškotoja vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdama vykdomąjį raštą antstoliui buvo nurodžiusi, kad skolininkas gyvena Norvegijoje ir Norvegijos Karalystėje jau vykdomas išieškojimas.

17. Antstolis 2024 m. gruodžio 23 d. patvarkymu Nr. S-24-136-69508 grąžino A. N. 2024 m. gruodžio 19 d. skundą dėl antstolio veiksmų praleidus 90 dienų terminą. Šiuo patvarkymu buvo nutraukta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Išaiškino, kad atsisakymas atnaujinti terminą gali būti skundžiamas.

19. Iš antstolio atskirojo skundo argumentų (tiek ir patvarkymų) matyti, kad jis vertina, jog turėjo teisę užvesti vykdomąsias bylas. Nurodė, kad teismas netinkamai interpretavo pareiškėjo skundą, laikydamas, kad jis ginčija 2024 m. gruodžio 19 d. patvarkymą, o ne antstolio teisę priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti. Nagrinėjamu atveju matyti, kad antstolis laikosi pozicijos, jog skolininkas ginčija jo teisę pradėti vykdymo veiksmus, t. y. 2018-2019 m. patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti ir kt., kuriems apskųsti yra praleistas terminas.

20. Priešingai, pareiškėjo (skolininko) vertinimu nuo 2019 metų, kai užvestos vykdomosios bylos, jis jau gyveno Norvegijoje, todėl antstolis neturėjo užvesti vykdomųjų bylų, o užvedęs jas - turėjo užbaigti. Teikdamas prašymą antstoliui, tiek skundą dėl antstolio veiksmų prašo vykdomąsias bylas užbaigti CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

21. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo 2024 m. lapkričio 15 d. prašymą, 2024 m. gruodžio 19 d. skundą dėl antstolio veiksmų daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ginčo esmę ne dėl vykdomosios (-ųjų) bylos (-ų) pradėjimo pagrįstumo ir antstolio veiksmų 2018-2019 metais, o dėl ginčijamo 2024 m. gruodžio 23 d. (iš esmės tuo pačiu ir 2024 m. gruodžio 5 d.) patvarkymo teisėtumo. Iš pareiškėjo procesinių dokumentų turinio matyti, kad jo reikalavimas siejamas su vykdomųjų bylų nutraukimu / užbaigimu šioje vykdymo proceso stadijoje (esamuoju momentu), nuo prašymo pateikimo momento. Nors pareiškėjas nurodo, kad galimai antstolis žinojo ir / ar turėjo žinoti aplinkybes apie pareiškėjo gyvenamąją vietą ne Lietuvoje, tačiau tai tik viena iš skunde dėstomų aplinkybių, kuri nepagrindžia pareiškėjo siekiamo teisinio rezultato. Tai reiškia, kad nors pareiškėjas (skolininkas) nurodo kai kurias aplinkybes, susijusias su 2018-2019 metais antstolio atliktais vykdymo veiksmais, tačiau tai neatsispindi pareiškėjo (skolininko) reikalavimuose, siekiant panaikinti patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti ir visus kitus po priėmimo atliktus antstolio veiksmus (kad visi priimti patvarkymai netektų teisinės reikšmės).

22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstoliui duomenys iki 2024 m. lapkričio 15 d. apie tai, kad skolininkas gyvena ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. deklaravo gyvenamąją vietą užsienyje, nežinojo. Tačiau iš išieškotojos A. J. ir antstolio 2024 m. spalio 8 d. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad faktas apie A. N. atžvilgiu vykdomą išieškojimą Norvegijoje antstoliui nurodytą dieną tapo žinomas, kas reiškia, jog antstolis objektyvių duomenų apie galimą skolininko gyvenamąją ir darbo vietą ne Lietuvos Respublikoje galėjo žinoti (negalėjo nežinoti) anksčiau.

24. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 13 d. 7.40 val. pranešimas patvirtina, kad skolininkas gavo 2024 m. lapkričio 12 d. antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimą ir tai vienintelis objektyvus įrodymas apie realų ir faktinį skolininko informavimą (sužinojimą) apie jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, nors iš visumos aplinkybių galima suprasti, kad pareiškėjui buvo žinoma apie vykstantį teisminį ginčą dėl išlaikymo teikimo, apie teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-166-446/2019, todėl būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, turėjo domėtis tolimesne bylos eiga, o jam pačiam teismo sprendimo nevykdant ir nemokant vaikui išlaikymo, galėjo numanyti, kad gali būti pradėtas išlaikymo išieškojimas (priverstinis vykdymas).

25. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kad antstoliui informacija apie išieškojimo iš skolininko vykdymą Norvegijoje tapo žinoma 2024 m. spalio 8 d., 2024 m. lapkričio 15 d. antstolis sužinojo faktą apie atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos, darbo, veiklos vykdymą Norvegijoje (Norvegijoje nuo 2014 metų), formaliai atsirado CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindas grąžinti vykdomąjį dokumentą, tačiau, kaip matyti, to ginčijamais patvarkymais antstolis nevertino, iš esmės netinkamai akcentuodamas vykdomosios bylos pradėjimo ir vykdymo teisėtumą ir pagrįstumą.

26. Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčo esmė - pareiškėjo prašymas nutraukti vykdomąsias bylas CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, ir aplinkybių tam įgyvendinti (ne)buvimas ir vertinimas nuo 2024 m. lapkričio mėn., ko antstolis iš esmės neatliko. Todėl nustačius, kad antstolis netinkamai vertino skolininko prašymo esmę (skundą vertino visai kitu aspektu), grąžinus klausimą nagrinėti iš naujo negali būti laikoma, kad jis įpareigotas iš naujo nagrinėti tą patį klausimą, dėl kurio neva jau pasisakė. Šiuo atveju antstoliui iš naujo grąžinus nagrinėti skundą svarbu įvertinti, ar nuo 2024 m. lapkričio mėn. buvo CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindas vykdomojo dokumento grąžinimui, ar toks pagrindas yra šiuo metu (pastebėtina, kad Gyventojų registro duomenimis, A. N. nuo 2025 m. kovo 3 d. vėl yra deklaravęs išvykimą į Norvegiją).

27. Pagal teismų praktiką, matyti, kad galima situacija, jog teisinis pagrindas vykdomajam dokumentui grąžinti yra, tačiau vykdomasis dokumentas gali būti negrąžinamas ir vykdomoji byla tęsiama, antstoliui manant, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus. Tačiau tokiu atveju antstoliui, atsisakant CPK 631 straipsnio pagrindu grąžinti vykdomąjį dokumentą, manant, kad yra pagrindas tęsti vykdymo veiksmus, turėtų būti aišku, kokių aplinkybių vertinimas antstoliui davė pagristą įsitikinimą dėl galimo įvykdymo, kokių priemonių antstolis ketina imtis vykdomajai bylai užbaigti ir kt. Šiuo atveju šios antstolio diskrecijos teisės taikymas tiesiogiai susijęs su antstolių veiklos principų įgyvendinimu, kurioje numatyta, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, tačiau nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalių teisių ir teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

28. Šiuo atveju antstolio sprendimo tęsti vykdomąją bylą (net ir esant CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindui) aspektu, apeliacinės instancijos teismas pastebi aplinkybes, jog antstolis buvo nurodęs, kad jis reguliariai siekė nustatyti pareiškėjo turtinę padėtį, skolininko turtinė padėtis buvo nuolat stebima ir kt. Tačiau su šiuo reguliaraus ir nuolatinio skolininko turtinės padėties tikrinimo kriterijumi, koks antstolio buvo įgyvendinamas iki šiol, sutikti nėra pagrindo.

29. Kaip minėta, vykdomosios bylos užvestos 2018-2019 metais. Iš vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolis tikrino duomenis apie fiziniams asmenims paskirtas socialines išmokas (2018 m. rugsėjo 10 d.); Pensijų kaupimo sutarčių registro duomenis, informaciją apie draudėją, periodus ir draudžiamąsias pajamas; Nekilnojamojo turto registrą (2019 m. liepos 29 d.). Informaciją apie draudėją, periodus ir draudžiamąsias pajamas tikrino dar 2020 m. sausio 13 d. (teismas nutartyje nurodė, kad periodiškai išieškojimo veiksmus antstolis atliko 2018 m. rugsėjo 10 d., 2018 m. rugsėjo 17 d., 2018 m. spalio 17 d., 2019 m. liepos 29 d., 2020 m. sausio 13 d., nors tokių duomenų pagal pateiktas vykdomąsias bylas nustatyti nebuvo galima). Daugiau duomenų, pagrindžiančių nuolatinį ir sistemingą nuo 2018 metų vykdomosiose bylose atliekamą įvairių duomenų bazių apie skolininko turtinę padėtį tikrinimą (tuo pačiu ir gyvenamąją vietą), nebuvo atlikta.

30. Šiuo aspektu pareiškėjas (skolininkas) nurodo, kad egzistuoja pagrindas nutraukti vykdomąsias bylas, nes suėjusi vykdymo senatis. Ginčo vykdomosiose bylose paskutiniai veiksmai buvo atlikti 2019 m. spalio mėn., o nauji veiksmai tik 2024 m. spalio 8 d., kas rodo, jog bylose beveik penkis metus nebuvo nieko daroma. Tačiau šie argumentai negali būti vertinami apeliacinės instancijos teisme, kadangi dėl to nebuvo pareiškėjo skundo, taip pat nenagrinėti pirmosios instancijos teisme.

31. Nustačius, kad antstolis netinkamai vertino ginčo esmę ir klausimą dėl vykdomojo rašto grąžinimo CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu perdavus nagrinėti iš naujo (tuo pačiu ir dėl vykdomųjų bylų eigos), antstolis turi įvertinti aplinkybių visumą: skolininko ryšį su Lietuvos Respublika, jo deklaruotą gyvenamąją vietą, Norvegijoje vykdomą išieškojimą, realias išieškojimo galimybes Lietuvoje ir kt. aplinkybes vykdymo proceso tikslų gyvendinimo kontekste, t. y. kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą.

32. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl antstolio atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2, 5 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

35. Apelianto (antstolio) atskirojo skundo netenkinus, pareiškėjui atlygintinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 500 Eur, į bylą pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15 punkte nustatytos sumos, yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistinos iš apelianto (antstolio) pareiškėjui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš antstolio T. U. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.