Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaivai Samušytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui J. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas visiškai su dukra nebendrauja, jos poreikiais nesidomi ir išlaikymo jokia forma neteikia. Apskaičiuodama dukros poreikius, įtraukė tik lėšas būtiniausiems poreikiams. Ieškovės nuomone 300 Eur yra minimali suma, kurią turėtų teikti atsakovas, siekiant užtikrinti dukros būtiniausius poreikius. Ieškovės žiniomis atsakovas kitų išlaikytinių neturi, todėl turėtų teikti prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovė suprasdama atsakovo teisę bendrauti su dukra, neketina riboti tėvo ir dukros bendravimo, todėl konkrečios bendravimo tvarkos, nustačius vaiko gyvenamą vietą su ieškove, nenustatinėja.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma teismo sprendimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškove ryšių nepalaiko, mediacijos procese dalyvauti nesutiko, atsakovui nebendraujant klausimo dėl vaikų gyvenamosios vietos išsprendimas tėvų susitarimu nėra galimas.

Šalys turi du nepilnametę dukrą D. P., gimusią 2015 m. gruodžio 3 d.

Ieškovė siekia, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovo nuomonė dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo nėra žinoma.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistams lankantis ieškovės šeimoje nustatyta, kad ieškovė su nepilnamete dukra gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kuriame yra visi komunaliniai patogumai, butas tvarkingas, bute yra visi namų apyvokos daiktai, reikalingi vaiko poreikiams tenkinti. Šios fiksuotos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, leidžiančios užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą.

Byloje nėra duomenų apie ieškovės kaip motinos netinkamą pareigų vykdymą. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad bendrą gyvenimą šalys nutraukus dukra liko gyventi su ieškove, kuri viena pati iki šiol rūpinasi vaiko priežiūra, auklėjimu ir jo poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad ieškovė yra pajėgi ir toliau rūpintis nepilnamete dukra, turi. realias galimybes vaiko dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti.

Remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nuomonė dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra žinoma, tačiau iki šiol ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai tinkamai ir toliau bus užtikrinami mamos gyvenamojoje aplinkoje, gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks geriausius vaiko interesus, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Pažymėtina, kad pasikeitus šalių gyvenimo aplinkybėms ar šalims susitarus, vaiko gyvenamoji vieta gali būti ir keičiama.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Nagrinėjamoje byloje nustačius vaikų gyvenamą vietą su ieškove, nustatytina atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra.

CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog vaiko interesus atitinka maksimalus bendravimas su abiem skyrium gyvenančiais tėvais ir tik išskirtiniais išimtinais atvejais šis bendravimas gali būti ribojamas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko ryšys yra svarbus su abiem tėvais, todėl teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės principas reiškia, kad teismas privalo nustatyti tokią tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas.

Vertinant ieškovės nustatytiną bendravimo su nepilnamete tvarką, pastebėtina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra nekonkreti ir neužtikrintų bendravimo su vaiku apibrėžtumo, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovo teisė bendrauti su dukra nėra ginčijama, nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovo bendravimas turėtų būti ribojamas, ieškovės siūloma tvarka būtų užtikrintas maksimalus atsakovo bendravimas su dukra. Atsakovas paskutinis metu pagal ieškovės paaiškinimus su dukra nebendrauja, todėl ieškovės siūloma bendravimo tvarka, pagal kurią bendravimas turėtų būti iš anksto suderintas, užtikrintų vaiko interesus. Atsakovas savo siūlymų dėl bendravimo su dukra tvarkos neteikė, bendravimo su dukra tvarka nustatytina pagal ieškovės siūlymą.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Tuo labiau, kad visi galimi bendravimo su vaikais aspektai negali būti numatyti ir išspręsti teismo. Bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaikais, kai tai atitinka vaikų poreikius. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas.

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė dirba, jos gaunamų pajamų 2020 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais vidurkis siekė 758,60 Eur, ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įgijusi. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų pagal 2018 m. spalio 12 d. valstybės remiamos paskolos studentams sutartį ir pagal 2020 m. birželio 25 d. vartojimo kredito sutartį.

Atsakovas duomenų apie pajamas nepateikė. Vertinant atsakovo tutinę padėtį pagal registrų duomenis nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (VSDFV duomenys), duomenų apie gaunamas pajamas 2021 m. laikotarpiu nėra, atsakovas šioje bendrovėje dirbo ir 2020 m. , priskaičiuota atlyginimo suma svyruodavo nuo 781,58 Eur (2020 m. spalio mėnesį) iki 1 005 Eur (2020 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais), manytina, kad atsakovas, dirbdamas toje pačioje bendrovėje, ir toliau turės galimybę gauti pajamas, ne mažesnes nei 2020 m. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis atsakovas duomenis nekilnojamojo turto neturi.

Šalių gaunamos pajamos iš esmės yra vienodos, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju abu tėvai prie dukros išlaikymo turėtų prisidėti vienodai.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė prašo dukros išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, nurodydama, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 700 Eur, iš jų maistui 240 Eur, komunalinių mokesčių ir nuomos už butą dalis 140 Eur; higienos priemonėms 30 Eur, kirpėjo paslaugoms 10 Eur, vaistams, vitaminams 30 Eur, rūbams 200 Eur, laisvalaikiui – 30 Eur, mokestis už darželį 20 Eur. Dukra turi sveikatos problemų, jai diagnozuota širdies yda, atlikta operacija, kiekvienais metais tenka po 2 kartus vykti į gydymo įstaigą vaiko apžiūrai, todėl patiria papildomų išlaidų. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma. Pagal teismo posėdžio metu ieškovės paaiškinimus buto nuomai ir mokesčiams skiria 200 Eur per mėnesį, todėl buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams vaiko daliai tenkanti suma yra mažesnė nei ieškovės nurodoma. Per didelėmis teismas pripažįsta ir išlaidas maistui, kadangi dukra kasdien lanko darželį, kur gauna maitinimą per visą dieną, todėl ieškovės nurodoma suma maistui nėra būtina. Teismo vertinimu racionaliau galėtų būti naudojamos lėšos vaiko rūbams ir avalynei. Higienos priemonės yra ilgalaikio vartojimo, jų nereikia įsigyti kiekvieną mėnesį, todėl per mėnesį išleidžiamos lėšos higienai taip pat turėtų būti mažesnės. Pažymėtina, kad tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Ieškovė, apskaičiuodama išlaidų dydį dukrai nurodė, jog reikalingos lėšos kelionėms pas gydytoją į Vilnių, tačiau pagal pateiktą dukros medicininių dokumentų išrašą kontrolė reikalinga kas 4-6 mėnesius, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dėl to kasmėnesinės išlaikymo išlaidos žymiai padidėja.

Apskaičiuodama vaiko būtiniausius poreikius ieškovė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, pagal kurią vaiko būtiniems poreikiams tenkinti pripažįstamas būtinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) išlaikymas. Teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA, tačiau ši suma yra tik orientacinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-209-916/2016), konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta.

Ieškovė, nurodydama būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas, kai kurias išlaidas padidino, apskaičiuodama didesnes, nei būtina. Pagal ieškovės sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį, atsižvelgiant į šalių dukros amžių, konstatuotina, jog dukros poreikius užtikrina 580 Eur suma per mėnesį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nustačius, kad vaikų poreikius užtikrina 580 Eur suma, vaikui reikalingo išlaikymo dydis, mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, kurių dydis pagal ieškovės paaiškinimą šiuo metu 70 Eur (1,75 x40 Eur (Bazinė socialinė išmoka), ir yra 510 Eur.

Abu tėvai privalo išlaikyti vaikus, išlaikymas skiriamas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas kiekvieną dieną, įvertinus byloje esančius duomenis ir šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, tai, kad ieškovei vienai tenka kasdienė dukros priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, iš atsakovo priteistinas prašomo dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis po 255 Eur kas mėnesį.

Priteisus išlaikymą, vaiko mama, ieškovė, skirtina priteisto vaikams išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 2 409 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 18 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 20 d.).

Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu vaiko išlaikymui sumokėjo tik 300 Eur, jokios kitos paramos neteikė. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jis teikė išlaikymą, atsakovas šių aplinkybių neįrodinėjo.

Ieškovės paskaičiavimu dukros poreikiams per mėnesį iš atsakovo buvo būtina minimalią mėnesinę algą atitinkanti sumą. Kaip teismas jau pasisakė, išlaikymo dydis nustatomas pagal individualius vaiko poreikius, todėl ieškovės pasirinktas įsiskolinimo dydžio apskaičiavimas pagal MMA dydį nėra teisingas. Nustačius, kad vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti reikalinga suma 580 Eur ir atsižvelgiant į buvusį Socialinės bazinės išmokos dydį (60 Eur 2020 m., 70 Eur 2021 m.) įsiskolinimo laikotarpiu, įsiskolinimas sudaro 2 348,96 Eur (520:2 ir 260:30x13+260x8+255:31x19). Minusavus atsakovo teiktą išlaikymą (300 Eur), ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo mažintinas iki 2 048,86 Eur, likusioje dalyje ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 69 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovei buvo teikiama valstybė garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos išieškotinos iš atsakovo (CPK 99 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovo išieškotinos išlaidos mažintinos iki 295,75 Eur (85 procento, proporcingai patenkintiems reikalavimams).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti D. P., gim. 2015 m. gruodžio 3 d., gyvenamąją vietą su motina G. A..

Priteisti iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą D. P., gim. 2015 m. gruodžio 3 d. periodinėmis išmokomis po 255 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2021 m. sausio 20 d. iki vaiko pilnametystės.

Paskirti G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės D. P., gim. 2015 m. gruodžio 3 d., išlaikymui išieškomų lėšų tvarkytoja.

Nustatyti J. P. bendravimo su nepilnamete D. P., gim. 2015 m. gruodžio 3 d., tvarką: J. P. su dukra D. P. gali bendrauti kada tėvas ir nepilnametė dukra pageidauja, apie pageidavimą pranešant ieškovei prieš 2 dienas SMS žinutes.

Priteisti iš J. P. 2 048,96 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt aštuonių Eur 96 ct) išlaikymo įsiskolinimą G. A.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš J. P. 69 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB DNB banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr.LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT122140030002680220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660) ir 295,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB Luminor banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr.LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.