- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e2S-1676-480/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės Vilniaus
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-817-955/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklų ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. O. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Vilniaus šilumos tinklų ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. O. dėl skolos priteisimo. Minėtu sprendimu ieškinys patenkintas – iš atsakovo ieškovei priteista 596,84 Eur skola, 11,13 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
2. Atsakovas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos paduoto apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti apeliacinio skundo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į trečiajam asmeniui, nepareiškiam savarankiškų reikalavimų, suprantamą kalbą.
4. Teismas, nustatęs, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. O. nemoka valstybinės kalbos, o atsakovas reikšdamas apeliacinį skundą nepateikė jo vertimo į trečiajam asmeniui suprantamą kalbą, konstatavo, jog apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 113 ir 306 straipsnių reikalavimų.
5. Teismas taip pat atsakovui išaiškino, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – apeliacinį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
6.1. Atsakovas kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad jis privalo išversti trečiajam asmeniui apeliacinį skundą, nes tai pažeidžia jo teises ir teisės į teisminę gynybą principą.
6.2. Atsakovas kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad V. O. nemoka lietuvių kalbos, nes jis pats daug kartų yra bendravęs su ja lietuviškai. Išvadą, kad V. O. moka lietuvių kalbą, patvirtina ir ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-225-964/2020 dėl jos iškeldinimo iš A. K. buto V. O. dalyvavo atsakovės statusu, joje lietuvių kalbą suprato, neprašė versti jai lietuvių kalba teikiamų procesinių dokumentų.
6.3. Atsakovas pats neinicijavo šios bylos, o dalyvavo byloje atsakovo procesiniu statusu, neprašė įtraukti į bylą V. O. trečiuoju asmeniu, teismas ją įtraukė į bylą savo iniciatyva, dėl ko atsakovui negali kilti prievolė versti V. O. jo apeliacinio skundo.
6.4. Atsakovo vertinimu, V. O. neturėjo būti įtraukta į šią bylą trečiuoju asmeniu ir turėjo būti iš jos pašalinta, nes ši byla nėra susijusi su jos teisėmis ar pareigomis. V. O. šioje byloje galėjo dalyvauti tik atsakovės procesiniu statusu, tačiau ieškovei atsisakius pakeisti pradinį atsakovą į atsakovę V. O., ji šioje byloje apskritai neturėjo dalyvauti.
Šalies argumentai
6.5. Teismo įpareigojimas išversti trečiajam asmeniui jo pateiktą apeliacinį skundą, kai atsakovas prašė trečiąjį asmenį pašalinti iš bylos ir bylos nagrinėjimo metu atsisakė versti jam procesinius dokumentus, neproporcingai ir nepagrįstai apriboja jo teisę keiptis į aukštesnės instancijos teismą, taigi pažeidžia Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą.
Atsiliepimas
7. Ieškovė AB Vilniaus šilumos tinklai pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais:
7.1. Teismo reikalavimas teisėtas ir pagrįstas, nes viso teismo proceso metu trečiasis asmuo V. O. kalbėjo rusų kalba ir lietuvių kalbos nesuprato, savo teises gynė pati ir atstovo paslaugomis nesinaudojo, ko pasekoje trečiajam asmeniui buvo pateikti vertimai į rusų kalbą. Ieškovė mano, kad teismo reikalavimas pateikti vertimus trečiajam asmeniui yra teisėtas.
7.2. Teismas, priimdamas teismo nutartį, tinkamai įvertino byloje esančius faktus, vadovaudamasis logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
11. CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.
12. Teismų praktikoje pažymima, jog procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-791-553/2018).
13. Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiškindamas ir taikydamas CPK 113 straipsnio 3 dalį, yra nurodęs, kad pagal šioje proceso teisės normoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą apeliacinis skundas, nepateikus jo būtino vertimo į kitai bylos šaliai suprantamą kalbą, neturėtų būti priimtas, o teismas turėtų taikyti trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-916/2015).
14. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde nurodo, kad trečiasis asmuo V. O. moka lietuvių kalbą, nes jis pats yra su ja bendravęs lietuvių kalba, be to, kitoje byloje, kurią nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiasis asmuo dalyvavo atsakovės statusu, joje lietuvių kalbą suprato, neprašė versti jai lietuvių kalba teikiamų procesinių dokumentų. Apeliantas taip pat nurodo, jog toks teismo įpareigojimas neproporcingai ir nepagrįstai apriboja jo teisę keiptis į aukštesnės instancijos teismą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 7 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukta V. O., kuri 2021 m. vasario 2 d. pateikė į bylą paaiškinimus ir juose nurodė, jog silpnai kalba lietuviškai bei nurodė, kad paaiškinimus padėjo surašyti jos dukra. Vėliau vykusiuose teismo posėdžiuose (2021 m. kovo 30 d. ir 2021 m. gegužės 27 d.) trečiasis asmuo naudojosi teisme dirbančios rusų kalbos vertėjos paslaugomis.
16. Nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti labiau tikėtina išvadą apie tai, jog trečiasis asmuo prastai moka lietuvių kalbą, o tai, kad bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose kartu su trečiuoju asmeniu dalyvavo vertėja, tik papildomai patvirtina būtinybę trečiajam asmeniui teikti dokumentų vertimus į jam suprantamą rusų kalbą. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
17. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog bylą inicijavo ne jis, neprašė į bylą įtraukti trečiojo asmens, o tai padarė teismas savo iniciatyva, jo manymu, V. O. turėjo byloje dalyvauti arba kaip atsakovė, arba būti visai pašalinta iš byloje dalyvaujančių asmenų, atsižvelgiant į tai, atsakovui negali kilti prievolė atlikti jo apeliacinio skundo vertimus trečiajam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas – nustatyti, ar skundžiama nutartimi iš atsakovo pagrįstai pareikalauta apeliacinio skundo vertimo, o ne tai, ar byloje turėjo būti įtrauktas / pašalintas trečiasis asmuo. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nepateikus apeliacinio skundo vertimo į trečiajam asmeniui suprantamą kalbą, būtų sudarytos prielaidos pažeisti teisminės gynybos prieinamumo, lygiateisiškumo, rungimosi principus bei CPK 113 straipsnio 3 nuostatos.
18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pateikiamų procesinių dokumentų kalbą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovui nustatytas terminas nutartyje nurodytam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovui nustato naują 7 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, t. y. pateikti apeliacinio skundo vertimą į rusų kalbą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą
Nustatyti atsakovui (apeliantui) A. K. naują 7 (septynių) dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartyje, pašalinti (pateikti apeliacinio skundo vertimą į rusų kalbą).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.