- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- e2-817-955/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13538-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Trečiasis asmuo
- V. O.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. O..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir teisiniai argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) 596,84 Eur skolą, 11,13 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šiame name esantis 16 butas (toliau – ir Butas) pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. priklausė atsakovui A. K.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovo Butui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas V014911.
3. Su atsakovu nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau Buto šilumos / karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatas.
4. Už laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. į atsakovui priklausantį butą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį buvo neatsiskaityta, todėl yra susidariusi bendra 596,84 Eur skola. Ieškovė nurodo, kad per visą minėtą laikotarpį už patiektą šilumos energiją buvo priskaičiuota 840,65 Eur suma, taip pat 28,26 Eur likutis už praėjusį laikotarpį. Perskaičiavus ir pakoregavus priskaičiuotą sumą bendras įsiskolinimo dydis sumažintas 5,19 Eur suma. Per minėtą laikotarpį viso apmokėta tik 266,88 Eur, todėl likusi skola sudaro 596,84 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovas kreipėsi į juos su prašymu, kad bute būtų įrengti karšto vandens apskaitos prietaisai, raštu buvo išaiškinta, kad atsakovas privalo užtikrinti prieigą prie vamzdynų sanitariniame mazge. Kadangi atsakovas tokios galimybės nesudarė, mokesčiai už karštą vandenį buvo skaičiuojami pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, taikant normatyvą asmeniui.
6. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį, pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė vadovaudamasi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (toliau – Įstatymas dėl delspinigių) 2 straipsnio 1 dalį, Atsakovui paskaičiavo 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro iš viso 11,13 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d.
II. Atsakovo atsikirtimai ir teisiniai argumentai
7. Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad butą įsigijo 2018 m. gegužės 16 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 1. Šiame bute laikotarpiu, už kurį ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovo skolą už Butui teikiamas paslaugas, gyveno V. O., kuri vienintelė naudojosi Butu ir ieškovės teikiamomis paslaugomis - tiekiamu karštu vandeniu ir šilumos energija, todėl skolą ieškovei turi grąžinti būtent ji. V. O. iš buto išsikėlė tik 2019 m. gruodžio 28 d., o 2019 m. gruodžio 30 d. atsakovas Butą pardavė.
8. Atsakovas, negalėdamas naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu Butu, jokiais konkliudentiniais veiksmais nesukūrė sau pareigų, kylančių iš šilumos energijos vartojimo. Priešingai, atsakovas kreipėsi į UAB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ su 2018 m. gruodžio 27 d. prašymu atjungti karšto vandens tiekimą Butui, kas parodo, kad atsakovas nesiekė sudaryti su ieškove šilumos tiekimo sutarties, o norėjo atsisakyti ieškovės tiekiamų paslaugų. Todėl atsakovui neatsirado ir prievolė mokėti už Butui tiektą šilumos energiją, kai Butu neteisėtai naudojosi V. O..
9. Atsakovas negali būti laikomas skolingu ieškovei už karštą vandenį ne tik dėl to, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. karštą vandenį Bute vartojo tik V. O., bet ir dėl to, kad atsakovas aktyviais veiksmais prašė ieškovės, UAB ,,Vilniaus vandenys“ ir 203-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos atjungti Butui vandens tiekimą. Atsakovas taip pat prašė įrengti Bute vandens apskaitos prietaisus, kad nebūtų skaičiuojami karšto vandens suvartojimo normatyvai, tačiau ieškovė elgėsi aplaidžiai ir pasyviai, nes vandens apskaitos prietaisų taip ir neįrengė, nebendradarbiavo su kitomis institucijomis ir nesiėmė priemonių vandens tiekimo į Butą atjungimui.
Atsiliepimas
10. Atsakovas A. K. savo nesutikimą su ieškiniu grindžia aplinkybe, kad nors ginčijamu laikotarpiu nuosavybės teise Butas priklausė jam, atsakovas Butu negalėjo naudotis, kadangi iš jo neišsikėlė buvę buto savininkai. Šią aplinkybę atsakovas grindžia tuo, jog 2018 m. liepos 23 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus J. F., gimusį (duomenys neskelbtini)V. O., gimusią (duomenys neskelbtini)su visa jų manta iš buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-225-964/2020 byla dėl iškeldinimo buvo nutraukta, kadangi atsakovas J. F. bylos nagrinėjimo metu mirė, o ieškovo A. K. atstovė ieškinio atsisakė, nurodydama, jog atsakovė V. O. 2019 m. gruodžio 28 d. iš Buto išsikraustė. Taip pat atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė ir tuo, jog į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad iki 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigos Bute buvo buvusių savininkų daiktai. Kadangi bute gyveno bei ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojosi trečiasis asmuo V. O. su sutuoktiniu, todėl ir atsiskaitymo prievolė turi tekti tik buvusiai savininkei.
11. Atsakovui A. K. prieš teismo posėdį buvo išsiųsti prisijungimo kodai dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, prieš teismo posėdį atsakovas informavo teismo posėdžių sekretorę, jog vežasi kompiuterį į savo gyvenamąją vietą, tačiau nenurodė priežasčių, dėl kurių negali dalyvauti teismo posėdyje. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas prie posėdžio nuotoliniu būdu neprisijungė, į teismo posėdį neatvyko, svarbių nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių nenurodė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. L. nurodė, jog yra nekilnojamojo turto brokeris ir padėjo atsakovui parduoti Butą. Liudytojas fotografavo Butą ir jame matė esant gyventojams priklausančius daiktus. Liudytojas nurodė, jog bendravo su V. O. jai perduodant Buto raktus. Tikslios trečiojo asmens išsikraustymo iš Buto datos nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. pabaiga, o Butas gyventojų išsikraustymo metu jau kurį laiką priklausė atsakovui.
III. Trečiojo asmens paaiškinimai
13. Trečiasis asmuo V. O. nurodė, kad ginčo bute gyveno tik iki sutuoktinio mirties, t. y. iki 2019 m. balandžio 11 d. Tą pačią dieną dukra ją išsivežė pas save, kur ji pragyveno du mėnesius. Po to gyveno pas savo mamą, nes ją reikėjo prižiūrėti, o 2019 m. rugsėjo mėnesį išvažiavo gyventi į Berlyną, kur pragyveno iki 2020 m. sausio mėnesio. Po vyro mirties Bute negyveno nei vienos dienos, tik 2019 m. vasaros gale buvo su dukra atvažiavusi į Butą pasiimti savo daiktų. Taip pat trečiasis asmuo paaiškino, kad į butą patekti ji neturėjo galimybių, kadangi atsakovas buvo pakeitęs spynas. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, jog liudytojo E. L. nepamena, negali patvirtinti, kad būtent su šiuo asmeniu yra bendravusi perduodant Buto raktus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas.
14. Byloje kilo ginčas dėl skolos už patiektą šilumos energiją priteisimo bei subjekto, privalančio atsakyti už susidariusią skolą.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovė teikia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. nuosavybės teise priklausė atsakovui A. K.. Įregistravimo pagrindas – 2018 m. gegužės 16 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. 1.
16. Už butui pateiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. susidarė 596,84 Eur įsiskolinimas, kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, kaip buto savininko.
Dėl prievolės sumokėti šilumos tiekėjui už į daugiabučiame gyvenamajame name esantį butą centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, kai šis butas neteisėtai valdomas kito asmens
17. Pasisakydamas dėl patalpų savininko pareigos mokėti už šilumos energiją, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).
18. Kai šiluma tiekiama į daugiabučiame name esančias gyvenamąsias patalpas, dėl inžinerinių tinklų ypatumų bei bendrų patalpų tokiame name techniškai gali būti neįmanoma užtikrinti šilumos tiekimą daugiabučiam namui, netiekiant jos daliai patalpų. Tokiu atveju patalpų savininko prievolė mokėti už tiekiamą šilumą, inter alia (be kita ko), gali kilti ir iš įstatyme įtvirtintos juridinių faktų sudėties, kai patalpų savininkas, įgydamas nuosavybės teisę į jas, kartu prisiima ir prievolę atlyginti už tiekiamą šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-74-684/2020).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujausioje praktikoje, kurioje pasisakoma dėl atsakomybės už suvartotą šilumos energiją tuo atveju, kai nekilnojamuoju turtu, kuriam yra tiekiama centralizuota šilumos energija, tretieji asmenys naudojasi neteisėtai, yra išaiškinta, kad buto valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovo ir trečiojo asmens, negali turėti įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams ginčo atveju gauti atlygį už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nes ji nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovo ir trečiojo asmens dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-74-684/2020). Taigi, atsakovas, perėmęs nuosavybės teisę į Butą, kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, tokiu būdu perėmė ir atsiskaitymo prievolę ieškovei už šios tiekiamą į Butą šilumos energiją. Ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – tiekė šilumos energiją į atsakovui nuosavybės teise priklausantį Butą (CK 6.200–6.201 straipsniai), todėl už laikotarpį, kai Butas nuosavybės teise priklausė atsakovui, jis privalo atlyginti ieškovei už suteiktas paslaugas.
20. Teismas daro išvadą, kad atsakovo pateikti įrodymai, jog galimai ginčo laikotarpiu Bute kurį laiką gyveno buvę savininkai, o apklaustas liudytojas E. L. patvirtino, jog Butas buvo atlaisvintas tik 2019 m. gruodžio pabaigoje, nėra teisiškai reikšmingi. Atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog už susidariusį įsiskolinimą turėtų atsakyti trečiasis asmuo, kadangi trečiasis asmuo V. O. paaiškino, kad nuo 2019 m. balandžio 11 d. ji Bute nebegyveno ir neturėjo galimybės patekti į butą, kadangi atsakovas A. K. buvo pakeitęs visas spynas. Pateiktos fotonuotraukos, teismo vertinimu, taip pat neturi įrodomosios galios, kadangi nuotraukose yra užfiksuoti tik Bute esantys baldai, kiti daiktai, tačiau neaišku kam jie priklauso.
21. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, jog atlyginti už nuosavybės teise priklausančiam Butui patiektą šilumos energiją pareiga kyla būtent Buto savininkui, o ne jame faktiškai, nors galimai ir neteisėtai gyvenusiems asmenims. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovė visiškai pagrįstai byloje atsakovu laiko ginčo laikotarpiu, už kurį susidarė įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, buvusį Buto savininką – A. K..
Dėl skolos dydžio
22. Iš ieškovės pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymų matyti, kad per laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pateiktą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti buvo priskaičiuota 220,70 Eur, šilumos energiją butui šildyti – 493,03 Eur, už priskirtą šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) – 124,26 Eur, už priskirtą šilumos kiekį su nepaskirstytu karštu vandeniu – 2,66 Eur. Viso – 840,65 Eur. Taip pat pažymose nurodytas 28,26 Eur skolos likutis, susidaręs iki 2018 m. liepos 1 d. Ieškovė nurodė, kad atliko skolos perskaičiavimą ir pakoregavo šią sumą, sumažindama ją 2,96 Eur, bei perskaičiavo mokesčius už 2019 m. gruodžio mėnesį ir už paskutinę mėnesio dieną atėmė 2,23 Eur. Taigi, per visą ginčo laikotarpį butui už patiektą šilumos energiją buvo priskaičiuota 863,72 Eur (840,65 Eur +28,26 Eur - 2,96 Eur - 2,23 Eur =863,72 Eur. Per minėtą laikotarpį viso sumokėta 266,88 Eur: 2018 m. liepos mėn. – 28,26 Eur, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 20,00 Eur, 2018 m. rugsėjo mėn. – 17,74 Eur, 2018 m. spalio mėn. 20,88 Eur ir 2019 m. vasario mėn. – 180,00 Eur. Taigi, neapmokėta skolos suma yra 596,84 Eur (863,72 Eur – 266,88 Eur = 596,84 Eur).
23. Atsakovas skolos dydžio neginčijo, nurodydamas tik, kad už karštą vandenį mokėti jis neprivalo, kadangi jis Bute negyveno ir vandens nenaudojo, be to, asmeniškai kreipėsi į ieškovę, prašydamas pastatyti Bute karšto vandens apskaitos prietaisus, kad nebūtų skaičiuojami karšto vandens suvartojimo normatyvai, tačiau ieškovė to nepadarė. Atsakovas pateikė įrodymus, kad 2018 m. gruodžio 27 d. pateikė UAB „Vilniaus vandenys“ bei ieškovei AB „Vilniaus šilumos tiekimas“ prašymus atjungti vandens tiekimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) UAB „Vilniaus vandenys“ informavo atsakovą, kad vandens atjungimo įmonė nevykdo ir nurodė jam kreiptis į namą administruojančią įmonę. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tiekimas“ išaiškino atsakovui atsijungimo arba šildymo įrenginių pertvarkymo tvarką ir paaiškino, kad to nepadarius patalpų savininkai tebėra pripažįstami vartotojais.
24. Į bylą pateiktas atsakovo 2018 m. birželio 7 d. prašymas ieškovei įrengti Bute karšto vandens skaitiklį. 2018 m. birželio 22 d. Karšto vandens skaitiklių įrengimo defektiniame akte nurodoma, jog Bute karšto vandens skaitiklis neįrengtas dėl to, kad nėra galimybės jo sumontuoti, reikia užtikrinti patekimą į Butą bei priėjimą prie vamzdyno. Minėtą aktą pasirašė pats atsakovas A. K.. Taip pat 2019 m. sausio 18 d. ieškovės rašytame elektroniniame laiške atsakovas buvo paragintas sudaryti sąlygas ieškovei įvykdyti teisės aktais nustatytas pareigas ir įrengti karšto vandens skaitiklius atsakovo Bute.
25. Kadangi atsakovas neužtikrino ieškovei Bute įrengti karšto vandens skaitiklių, taip pat įstatymų nustatyta tvarka neatsijungė nuo centralizuotos šildymo sistemos, mokesčiai už butui tiekiamą karštą vandenį buvo skaičiuojami taikant karšto vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus 2009 m. kovo 10 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. O3-26“ (2017 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. O3E-138 nauja redakcija).
26. Atsižvelgdamas į byloje surinktus rašytinius įrodymus, kasacinio teismo praktiką, teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami pagrįsti susidariusios skolos dydį, atsakovas jo taip pat neginčijo, taip pat konstatuota, jo būtent atsakovas, o ne trečiasis asmuo privalo sumokėti skolą ieškovei, todėl ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo tenkinamas ir iš atsakovo ieškovei priteisiama 596,84 Eur skola už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. (CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.383, straipsniai, 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.388, 6.391 straipsniai, 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, 32 straipsnis, 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 27 punktas, CPK 177, 185 straipsniai).
27. Kadangi atsakovas su ieškove laiku neatsiskaitė, iš jo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalimi, priteisiama 11,13 Eur delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d.
28. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminis mokestis ir 1,71 Eur išlaidos už duomenų gavimą.
30. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ (juridinio asmens kodas 124135580, buveinė Vilniuje, Elektrinės g. 2) 596,84 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 84 ct) skolą, 11,13 Eur (vienuolikos eurų 13 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,71 Eur (šešiolikos eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.