- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-2299-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13216-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ir atsakovo V. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui V. R. dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, L. G., N. S., G. K., A. K., M. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. kreipėsi su ieškiniu prašydamas: leisti patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ginteka“ parengtą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą be bendraturčio V. R. sutikimo; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau ir VMSA) pateikti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) rengimo dokumentus; priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovui kartu su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas tokiomis dalimis: 1) ieškovui – 699/2319 dalys, kas sudaro 699 kv. m; 2) atsakovui - 476/2319 dalys, kas sudaro 476 kv. m.; 3) Lietuvos Respublikai, patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) - 116/2319 dalys, kas sudaro 116 kv. m; 4) L. G. 224/2319 dalys, kas sudaro 224 kv. m; 5) N. S. 98/773 dalys, kas sudaro 294 kv. m; 6) G. K. ir A. K. 98/773 dalys, kas sudaro 294 kv. m; 7) M. S. 216/2319 dalys, kas sudaro 216 kv. m. Žemės sklype yra 3 gyvenamieji namai unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklauso visos 3 patalpos, esančios name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 6A1m. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 2 patalpos name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 41Am, t. y. butas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kitiems žemės sklypo bendraturčiams šiame name priklauso, atitinkamai, L. G. - butas, (duomenys neskelbtini), M. S. - butas (duomenys neskelbtini). V. I. šiame name priklauso butas (duomenys neskelbtini), tačiau jis nėra žemės sklypo bendraturtis. Namas unikalus Nr.1(duomenys neskelbtini), indeksas 5A1/m, po ½ dalį priklauso G. K. ir A. K. bei N. S.. Ieškovas, siekdamas atidalinti jam tenkančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisės aktų nustatyta tvarka inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 30-2782/22 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Projektas, kurio tikslai – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus bei pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą į atitinkantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius.
3. Vadovaujantis LR Žemės įstatymu ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) reikalavimais, UAB „Ginteka“ parengė Projektą, kuriuo žemės sklypas padalijamas į du atskirus žemės sklypus. Informacija apie pradėtą rengti Projektą bei galimybes su juo susipažinti buvo paviešinta paskelbiant Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ŽPDRIS) interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Žemės sklypo savininkai apie parengtą projektą buvo informuoti raštu, registruotu paštu išsiunčiant pranešimą apie Projektą ir galimybę su juo susipažinti. Projektui raštu pritarė žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus atsakovą. Ieškovas, siekdamas gauti atsakovo pritarimą projektui 2023 m. birželio 15 d. prašymu kreipėsi į atsakovą prašydamas pritarti Projektui. Šis prašymas atsakovui buvo įteiktas 2023 m. liepos 13 d. antstolio pasirašytinai, atsakovas į šį prašymą nepateikė jokio atsakymo ir neišreiškė pritarimo Projektui. Viena iš ieškovo siekio padalinti žemės sklypą priežasčių yra atsakovo konfliktiškas elgesys ir piktnaudžiavimas savo kaip bendraturčio teisėmis, atsižvelgiant į tai, kad naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta. Atsakovas trukdo ieškovui ir kitiems bendraturčiams patekimui į žemės sklypą ir gyvenamuosius namus, kuriuose jie gyvena. Šiai dienai žemės sklype yra numatytas tik vienas privažiavimas prie žemės sklype esančių namų, kurį atsakovas užtveria.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. R. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš pareikšto ieškinio sunku suprasti kokio teisinio rezultato byloje siekia ieškovas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ieškovui, kuris yra Projekto rengimo iniciatorius, pagal teismo sprendimą byloje negali būti suteikta teisė patvirtinti Projektą be atsakovo sutikimo, nes teisės aktai jam tokios kompetencijos nesuteikia ir tokia teisė ieškovui negali būti pripažinta. Tokią teisę teismas byloje priimtu sprendimu galėtų pripažinti ne ieškovui, bet Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Ieškovui negali būti suteikta arba perduota savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija tvirtinti Projektą, todėl ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir ieškinys atmestinas visa apimtimi. Šalių ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, ginčas kilo dėl to, kad ieškovo pasirinktas atidalinimo iš bendrosios nuosavybės būdas pagal parengto Projekto sprendinius pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus susijusius su jo nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį įgyvendinimu. Atsakovas neginčija ieškovo teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas byloje suformulavęs savo reikalavimą kaip neturtinio pobūdžio, tuo bando nesąžiningai išvengti byloje mokėtino žyminio mokesčio apskaičiuoto pagal ieškinio sumą, kuris turėtų būti sumokėtas už tinkamai byloje suformuluotą ieškinio reikalavimą. Byloje pareikštu reikalavimu ieškovas neprašo teismo nei atidalyti, nei pripažinti kad atidalinimas iš bendrosios jo pasirinktu būdu (t. y. pagal jo iniciatyva parengtą Projektą numatantį atidalinimą) yra optimaliausias ir priimtiniausias, atsakovas neturi pagrindo išsamiai išdėstyti argumentų susijusių su esminių jo interesų pažeidimu ieškovui atidalijant žemės sklypą pagal Projektą.
5. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių, nes Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 28 d. įsakyme Nr. 1058-01 „Dėl namų valdos sklypo dalies Vilniaus mieste pardavimo pil. V. A. R.“ buvo nurodyta, kad iš 333 kv. m. R. išpirktos žemės 104 kv. m yra bendro naudojimo, vadinasi, kita dalis - 229 kv. m yra skirta atskiram naudojimui. Išpirkdami žemės sklypo dalis iš valstybės tiek atsakovas, tiek ieškovas sutiko su žemės sklypo plane nustatyta naudojimosi tvarka, todėl privalo jos laikytis. Ieškovas Projektu siekia atsidalinti taip, kaip jam naudingiausia, pažeisdamas atsakovo interesus, nes kiti bendraturčiai naudojasi žemės sklypo dalimis esančioje kitoje žemės sklypo pusėje, nei ieškovo ir atsakovo naudojama žemės sklypo dalis ir atsidalinimo Projektas jų interesams įtakos neturi. Ieškovo parengtas Projektas neatitinka šios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, neatitinka galiojančiame žemės sklypo plane pažymėtos aptvertos žemės sklypo dalies prie ieškovui priklausančio gyvenamojo namo ribų ir jų konfigūracijos. 2020 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1134-909/2020 ieškovas siekė nustatyti kitokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau ji nebuvo nustatyta, todėl Projektu ieškovas siekia atsidalyti tokiu būdu, kad atsakovo teisės ir interesai būtų dar labiau pažeisti darant žalą žemės sklypo paskirčiai ir jo racionalaus panaudojimo galimybėms.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo spręsti dėl ieškinio pagrįstumo atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus faktus, argumentus, teismų praktiką. Nurodė, kad ieškovas, siekdamas atidalinti jam tenkančią Žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisės aktų nustatyta tvarka inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Projekto parengimą. Nacionalinė žemės tarnyba patikrinusi Projektą 2023 m. birželio 28 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. FPA-3403- (8.30) nurodė, kad <...> Projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Trečiojo asmens nuomone, nagrinėjamoje situacijoje, svarbi yra atsakovo pozicija ir argumentai dėl ko yra nesutinkama su ieškovo pateiktu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Atsakovas turėtų į nagrinėjamą civilinę bylą pateikti visus turimus įrodymus, kurie liudytų, kad bendraturčio atsisakymas pateiktam projektui yra pagrįstas ir teisėtas. Kita vertus, ieškovui taip pat kyla pareiga įrodyti, kad bendraturčiams buvo suteikta visavertė informacija apie rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
7. Teisme gauta išvadą duodančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išvada, kurioje nurodoma, kad patikrinus projektą jokių procedūrinių pažeidimų bei projekto neatitikimų teisės aktų reikalavimams nenustatyta, todėl darytina išvada, kad parengtas projektas neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.
Atsiliepimas
8. Atsakovas V. R. pateikė projektinius pasiūlymus, kuriuose nurodyta kaip ginčo žemės sklypas gali būti atidalintas nepažeidžiant V. R. ir kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepaliekant ieškovo statinių ne jo žemės sklypo dalyje, nepadarant neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai bei nekeičiant faktiškai buvusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
9. Trečiasis asmuo M. S. nepritarė siūlomam atsakovo atidalinimo projektui, nes: 1) siūloma atidalinti kitam sklypui teritoriją, kurią šiuo metu naudoja ji pati (tiek jos sūnus, tiek anūkas tiesiai prieš jos duris stato automobilį (vieta pažymėta plane Nr.1)); siūlomu variantu trečiajam asmeniui keli metrai prieš duris atsirastų kitas sklypas, ir šioje vietoje negalėtų statyti automobilio atvykę giminaičiai; 2) pagal siūlomą planą visa V. R. žemė atitenka iš jo pusės, tačiau jam yra apskaičiuota didesnė žemės dalis negu priklauso (ir išpirkta) (išpirkus V. R. didesnę dalį žemės, trečiajam asmeniui nuo tokio pačio buto liko išsipirkti beveik tris kartus mažiau žemės); kadangi ši žemė skirta visam namui eksploatuoti, todėl jo žemė turėtų būti daug didesne dalimi panaudota bendriems namo poreikiams (keliams takeliams, automobilių stovėjimo vietoms). Todėl trečiasis asmuo su bet kokiu naudojimosi žeme planu, kur nebus išlaikoma sąžiningumo principai, ir nebus suteikta galimybė vienodus butus turintiems žmonėms vienodu kiekiu žemės naudotis, nesutinka.
10. Teisme gauta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patikslinta išvada, kurioje konstatuotina, kad privažiavimas iki atidalijamo žemės sklypo iš Kalvarijų gatvės negalės būti įrengtas, nes nurodytoje vietoje laisvos valstybinės žemės nėra, kadangi Potvarkiu suplanuotas žemės sklypas, adresu ties (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovo V. R. į bylą pateiktas projektinis atsidalijimo pasiūlymas su pažymėtais 2 atskirais įvažiavimais į žemės sklypus nėra svarstytinas dėl atitikimo 2022 m. rugsėjo 5 d. išduotiems Projekto rengimo reikalavimams.
11. Pakeitus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisinį statusą į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisme gautas atsiliepimas, kuriame Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktas išvadas byloje. Trečiasis asmuo palaikė išvadoje išdėstytą poziciją ir papildomai pateikė paaiškinimus. Nurodė, kad patikrinus Projektą jokių procedūrinių pažeidimų bei Projekto neatitikimų teisės aktų reikalavimams nenustatyta, parengtas Projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Taisyklių nuostatų, Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, reikalavimams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir pripažino ieškovo teisę be atsakovo (bendraturčio) V. R. sutikimo patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Ginteka“ parengtą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 8 824,86 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai iš atsakovo 370,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
13. Teismas nurodė, kad projekto rengimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Taisyklių 19 punkte nustatyta tvarka gavusi ieškovo elektroninę prašymo formą ŽPDRIS atliko visus Taisyklėse projektų rengimo organizatoriui numatytus veiksmus. Projekto viešinimo metu pasiūlymų /pastabų dėl Projekto sprendinių nebuvo gauta. Vilniaus miesto savivaldybės administracija patikrinusi Projektą jokių procedūrinių pažeidimų bei Projekto neatitikimų teisės aktų reikalavimams nenustatė, parengtas Projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Taisyklių nuostatų, Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, reikalavimams.
14. Visos bylos nagrinėjimo metu atsakovas laikėsi pozicijos, jog nei jam, nei savininkams iš kurių atsakovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį nebuvo tinkamai pranešta apie žemės sklypo formavimo pertvarkymo procedūrą, todėl jokių pastabų pateikti, ginant savo interesus, atsakovas negalėjo. Tačiau teismas neturėjo pagrindo sutikti su tokiais atsakovo teiginiais. Iš 2024 m. kovo 22 d. Nacionalinės žemės tarybos į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovo motina I. R. atsakovo vardu 2022 m. rugsėjo 28 d. raštu kreipėsi į NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas ir 2022 m. rugsėjo 30 d. atsakovo motinos ranka surašytas bei pasirašytas dokumentas, kuriame nurodyta, jog atsakovas ir jo motina žino apie ŽPDRIS sistemoje esantį žemės sklypo formavimo – pertvarkymo projektą. Ranka surašytame dokumente nurodyta, kad bus pažeistos šių asmenų teisės naudotis jiems skirta žemės sklypo dalimi. Taigi atsakovo motina I. R. rengdama prašymą ir atsakovo vardu, dėl atsakovo interesų, nurodė žinanti apie ŽPDRIS sistemoje esantį projektą bei paaiškino su jo sprendiniais nesutinkanti. Žemės sklypo savininkai, tarp jų ir atsakovas, apie parengtą projektą buvo informuoti ir raštu, registruotu paštu išsiunčiant pranešimą apie Projektą ir galimybę su juo susipažinti. Atsakovas realiai žinojo apie rengiamą formavimo – pertvarkymo procedūrą ir turėjo galimybes pateikti pastabas, alternatyvius projektinius pasiūlymus. Priešingų įrodymų atsakovas į bylą nepateikė ir nenurodė. Atsakovas savo nesutikimą su ieškovo siūlomu Projektu grindė tuo, kad ieškovo parengtas Projektas iš esmės pažeidžia atsakovo interesus, nes pagal projektą ieškovas siekia savo asmeninėn nuosavybėn atsidalinti žemės sklypo dalį, kuri buvo galiojančiu pirkimo – pardavimo sandoriu paskirta atsakovo tėvų atskiram naudojimui pagal 2002 m. gegužės mėn. 21 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P01/2002-25528. Tokiu būdu ieškovo Projekto sprendiniai pažeidžia atsakovo nuosavybės teisę, nes jie numato paimti iš atsakovo nuosavybę prievarta ir ją perduoti ieškovui.
15. NŽT pateiktoje medžiagoje yra keturi skirtingi žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planai. Bylos duomenimis, pirmo varianto žemės sklypo planas yra registruotas VĮ „Registrų centras“. Šis planas buvo parengtas 2000 m. ir pakeistas naujos žemės sklypo plano versijos tik 2018 m. įregistravus ketvirtosios versijos žemės sklypo planą. Planas yra pasirašytas visų bendraturčių, suderintas su visomis institucijomis. Plane nėra nustatyta/nubrėžta ar kitaip įforminta jokia naudojimosi daiktu tvarka. Toks planas galiojo visą laikotarpį nuo 2000 m. iki pat 2018 m. Tuo tarpu antro varianto žemės sklypo planas nėra ir niekada nebuvo registruotas VĮ „Registrų centras“. Būtent remdamasis šiuo žemės sklypo planu, atsakovas teigia, kad šiame plane yra fiksuota naudojimosi žemės sklypu tvarka. Tačiau analizuojant plano duomenis teismas atkreipė dėmesį į tam tikrus neatitikimus. Visų pirma, bendraturčių parašų datos nesutampa su plano rengimo data. Bendraturčių parašai yra sudėti dar 2000 m., kai pats planas rengtas 2002 m. atsakovo tėvui išperkant žemės sklypo dalį iš NŽT pagal 2002 m. gegužės mėn. 21 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Tai reiškia, kad pagal tokį planą bendraturčiai pasirašė anksčiau nei pats planas atsirado, kas teismo vertinimu, yra neįmanoma. Antra, net ir laikantis atsakovo pozicijos, kad plane fiksuota naudojimosi tvarka, ši tvarka yra nustatyta ne visam žemės sklypui ir ne visiems bendraturčiams, kas neatitinka naudojimosi tvarkos esmės – nustatyti individualizuotas dalis pagal valdomas proporcijas ir susitarti kaip bus naudojamasi visu žemės sklypu. Trečia, prie lentelės numatančios individualizuoto ploto naudojimą, kurį naudojimosi daiktu tvarka laiko atsakovas, nėra nė vieno bendraturčio parašo, o parašai yra tik pirminėje 2000 m. gruodžio mėnesio lentelėje, patvirtinant ne atsakovo minimą naudojimosi žemės sklypu tvarką, o sutikimą su žemės sklypo ribomis. Trečio varianto žemės sklypo planas taip pat nėra ir niekada nebuvo registruotas VĮ „Registrų centras“. Šiame 2004 m. plane nėra visų bendraturčių sutikimo, t. y. plano nėra pasirašęs 24 buto savininkas, kurio turėtą nuosavybės teisės dalį vėliau įgijo ieškovas. Ketvirto varianto žemės sklypo planas yra registruotas VĮ „Registrų centras“. Šis planas pakeitė pirmojo varianto žemės sklypo planą ir galioja nuo 2018 m. iki šios dienos. Šis planas yra pasirašytas visų žemės sklypo bendraturčių, įskaitant ir atsakovą, tačiau jame nėra fiksuota jokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Taigi, iš NŽT į bylą pateiktų duomenų matyti, kad NŽT žemės sklypo dalis skirtingiems savininkams pardavė su skirtingais planais, prie skirtingų sandorių buvo pridedami skirtingi planai. Bylos duomenimis, ieškovas žemės sklypo dalis nuosavybės teise įgijo trimis skirtingais sandoriais, sudarydamas tris atskiras sutartis, t. y. 2016 m. kovo 15 d. su NŽT, 2017 m. kovo 2 d. su B. N., 2018 m. kovo 29 d. su NŽT. Du kartus prie žemės sklypo dalies perleidimo notarinės sutarties buvo pridėtas trečiojo varianto žemės sklypo planas ir vieną kartą pirmojo varianto žemės sklypo planas. 2018 metais A. K. užsakė naujus kadastrinius matavimus, todėl buvo parengtas ketvirtas žemės sklypo plano variantas.
16. 2004 metais pasikeitus valstybinės žemės išpirkimo tvarkai, buvo parengta trečiojo žemės sklypo plano versija. Tačiau šiam planui nepritarė visi bendraturčiai. Ant plano nėra 24 buto savininko, iš kurio ieškovas įsigijo turtą, parašo, todėl šis planas nebuvo registruotas VĮ „Registrų centras“. 2017-2018 m. buvo parengtas ketvirtasis žemės sklypo planas. Šis žemės sklypo planas buvo pasirašytas visų bendraturčių, suderintas su institucijomis ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Būtent šis planas pakeitė pirmosios versijos žemės sklypo planą ir yra vienintelė galiojanti žemės sklypo plano redakcija, kuria turi būti vadovaujamasi. Tuo tarpu šiame plane nėra nustatyta jokia naudojimosi daiktu tvarka, o atsakovas planą kaip teisingą ir tinkamą yra patvirtinęs pasirašydamas savo parašu. Taigi teismas atsakovo teiginius, kad buvo nustatyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka tarp bendraturčių, atmetė kaip nepagrįstus. Vietoje minimalaus 6 vietų skaičiaus pagal planą matyti, jog faktiškai galimos net 9 stovėjimo vietos, kurių pakaktų ir atsakovui, ir kitiems atidalinto žemės sklypo bendraturčiams ir šių asmenų svečiams. Be to, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad atsakovas turės galimybę statyti automobilį vos keli metrai atstumu nuo įėjimo į atsakovo valdomą butą. Taigi atsakovo argumentai, jog nebus galimybės statyti atsakovui priklausančios transporto priemonės prie atsakovui nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas kritiškai vertino ir atsakovo teiginius, jog nebus galimybės per žemės sklype esančius želdinius patekti prie atsakovui nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies – buto. Tokiu želdiniu atsakovas nurodė medį, augantį prie įėjimo į atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas. Kaip matyti iš arboristo A. Š. parengto (duomenys neskelbtini), arboristinio vertinimo, medį (t. y. paprastąją vinkšną) yra siūloma šalinti, kadangi medis yra visiškai sausas. Medžio būklė yra žuvęs želdinys, o medžio rizika yra aukšta. Priešingai nei teigia atsakovas, šalinti avarinės būklės želdinius tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais galima ir be išduoto leidimo. Teisės aktuose nėra įtvirtinta reikalavimo užtikrinti, kad visi žemės sklypo bendraturčiai atidalijus žemės sklypą galėtų automobiliais privažiuoti prie visų žemės sklypo dalių.
17. Atsakovas taip pat į bylą yra pateikęs projektinius pasiūlymus su pažymėtais 2 atskirais įvažiavimas į žemės sklypą, kuriuose, atsakovo teigimu, nurodyta kaip ginčo žemės sklypas gali būti atidalintas nepažeidžiant atsakovo ir kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Tačiau minėti projektiniai pasiūlymai nėra patvirtinti jokių institucijų. Tai brėžiniai, be matininko duomenų, be jokių atstumų ir pan. Su jais nėra susipažinę ir sutikę kiti žemės sklypo bendraturčiai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, trečiasis asmuo M. S. nepritarė siūlomam atsakovo atidalinimo projektui. Dėl atsakovo siūlymo ieškovui naudotis privažiavimu iš (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo ir išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad rytinėje žemės sklypo pusėje laisvos valstybinės žemės nėra. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatavo, jog atsakovas neįvykdė pareigos pagrįsti, kaip UAB „Ginteka“ parengtas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas pažeidžia jo teises ir interesus. Projektas yra parengtas pagal Taisyklių ir Projekto rengimo reikalavimus, Projektas yra suderintas su institucijomis, Projekto patikrinimo metu nustatyta, kad Projekto planavimo proceso procedūros ir Projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Projektas Taisyklėse nustatyta tvarka buvo paviešintas, apie Parengtą projektą atsakovas buvo informuotas. Atsakovas neišreiškė jokių prieštaravimų Projekto sprendiniams Projekto viešinimo metu. Kiti žemės sklypo bendraturčiai Projektui yra pritarę. Pažymėtina, kad atsakovo minima naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta.
Šalies argumentai
18. Ieškovas pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo už ieškinį sumokėtą 109 Eur žyminį mokestį, 215,86 Eur už arboristo A. Š. parengtą arboristinį vertinimą ir 13 942,52 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas atsižvelgęs į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus ieškovo atstovo procesinius veiksmus ir jų kiekį, bei apimtį, taip pat vadovaujantis Rekomendacijoje nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais, ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 8 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
19. Ieškovas A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neegzistavo teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei mažinti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus dydžio. Nagrinėjamu atveju neegzistavo ir nebuvo nustatytas joks apelianto nesąžiningumas, netinkamas elgesys, kuris būtų galėjęs sudaryti pagrindą bylinėjimosi išlaidų mažinimui. Apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos ir atitinkančios bylos sudėtingumą. Nagrinėjama byla nebuvo labai paprasta, joje buvo sprendžiami tiek fakto, tiek ir kompleksiniai teisės klausimai. Teismas bylos nagrinėjimui rengėsi 2 teismo posėdžius, o viso byloje buvo paskirti net 6 teismo posėdžiai (įskaitant ir pasirengimą bylos nagrinėjimui). Būtent Atsakovo procesinis elgesys sudarė aplinkybes, jog apelianto išlaidos, patirtos bylinėjimuisi, ženkliai išaugo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas nevertino to, kad didelė dalis bylinėjimosi išlaidų apelianto buvo patirta išimtinai dėl atsakovo kaltės, pavyzdžiui: 2024 m. sausio 10 d. teismo posėdis buvo atidėtas, nes atsakovas pageidavo susirasti atstovą, nors procesiniai dokumentai akivaizdžiai buvo rengti teisininko profesionalo, o apie paskirtą teismo posėdį atsakovas žinojo nuo 2023 m. lapkričio 21 d.; 2024 m. vasario 26 d. teismo posėdis buvo atidėtas, nes atsakovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą pripažinti išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir išreikalauti papildomus dokumentus, nors tokie prašymai galėjo būti pateiktas dar procesiniuose dokumentuose arba iki teismo posėdžio, todėl vėl gi buvo patirtos papildomos išlaidos apelianto atstovo pasirengimui ir atstovavimui apmokėti; 2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdis taip pat buvo atidėtas, nes atsakovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą pripažinti NŽT dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, o likus kelioms valandoms iki teismo posėdžio pateikė net 8 naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti dar su atsiliepimu į ieškinį; 2024 m. birželio 3 d. atsakovas pateikė net 9 naujus įrodymus likus valandai laiko iki teismo posėdžio, kurie galėjo būti pateikti dar su atsiliepimu į ieškinį, o jų priėmimo klausimo išsprendimas bei šalių pasisakymai dėl to užvilkinto bylos išnagrinėjimą; 2024 m. birželio 26 d. atsakovas dar kartą, likus vienai valandai iki teismo posėdžio, pateikė naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti dar kartu su atsiliepimu į ieškinį, o jų priėmimo klausimo išsprendimas bei šalių pasisakymai dėl to užvilkinto bylos išnagrinėjimą - teismo posėdis užsitęsė sprendžiant procesinius klausimus. Tokia faktinė situacija, kuomet ieškovui pareiškus pagrįstą ieškinį ir teismui jį tenkinus pilna apimtimi, o patirtoms išlaidoms neviršijant Rekomendacijų, ieškovui kompensuojama gerokai mažiau, nei jis realiai patyrė išlaidų, skatins ir kitus asmenis (atsakovus) nepagrįstai bylinėtis, vilkinti procesus, pažeidinėti teises, nes tai bus būdas daryti spaudimą oponentui neginti savo teisių teisme.
Atsiliepimas
21. Atsakovas V. R. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad iš byloje ieškovo pateiktų Teisinių paslaugų suvestinių (pažymų) teismas negalėjo spręsti dėl patirtų išlaidų dydžio atitikties Rekomendacijose nustatytiems maksimaliems dydžiams. Ieškovo tariamai faktiškai patirtos 13 942,52 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos nebuvo pagrįstos leistinais įrodymais. Nesant į bylą pateiktų pirminių apskaitos dokumentų - PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų - bei esant prieštaringiems ieškovo pateiktiems duomenims apie realų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą, ieškovo išlaidos pagrįstos tokiomis reikalavimų neatitinkančiomis pažymomis išvis neturėjo būti priteistos. Iš byloje esančių pažymų nebuvo aišku, kada ieškovo buvo atsiskaityta už paslaugas, nenurodytos PVM sąskaitų faktūrų ir sumos ir datos, o tokių duomenų nebuvimas, nesant į bylą pateiktų pirminių apskaitos dokumentų, tinkamai nepatvirtina ieškovo atsiskaitymo fakto ir pagrįstai leidžia manyti, kad ginčo išlaidos neatitiko jų realumo kriterijaus, nes ieškovo vėliau pateikti apmokėjimo duomenys prieštaravo anksčiau į bylą pateiktiems duomenims. Teismo sprendimu priteistos ir nuo 13 942,52 Eur iki 8 500 Eur sumažintos advokato teisinės pagalbos išlaidos vis tiek yra aiškiai per didelės, nes neatitinka bylos sudėtingumo, teisinių paslaugų kompleksiškumo, specialių žinių reikalingumo, ginčo sumos dydžio, teisinių paslaugų teikimo pastovumo ir pobūdžio, sprendžiamų teisinių klausimų naujumo, šalių elgesio proceso metu, advokato darbo, laiko sąnaudų bei kt. kriterijų, pagal kuriuos nustatomas konkrečioje byloje pagrįstų išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis. Ieškovas byloje specialiai išlaidavo, nes palyginti nesudėtingoje byloje, kurioje nebuvo keliami nauji teisiniai klausimai, nebuvo reikalingos specialios žinios, ieškovui atstovavo net du tos pačios advokatų kontoros advokatai, kurie abu kartu dalyvavo kai kuriuose teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą, nors kelių advokatų dalyvavimas byloje nebuvo būtinas. Teismas nevertino aplinkybių, kad akivaizdžiai buvo nepagrįstas ieškovo pažymoje prašytų priteisti išlaidų dydis už vieną ir tą patį Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš viso net 54 Eur, kurio reali kaina keli eurai. Ieškovas procese siekė bylinėjimosi išlaidas kuo labiau padidinti, tam, kad atsakovas atsisakytų savo teisių ir interesų gynimo, o bylos laimėjimo atveju ieškovas nepagrįstai dideles priteistas sumas galėtų panaudoti kaip spaudimo priemonę prieš atsakovą. Byla pagal kilusį ginčo pobūdį buvo išnagrinėta apylinkės teisme, kas pagal teismingumo taisykles patvirtina, jog tokio pobūdžio ginčas nelaikytinas sudėtingu ir specifiniu. Atsakovo veiksmai ar neveikimas neturėjo jokios įtakos tam, kad ieškovas savo atstovais byloje pasirinko advokatus, kurių taikomas valandinis įkainis buvo gana aukštas: 170 - 150 Eur. Ieškovo skunde metami kaltinimai atsakovui, kad dėl to jis patyrė dvigubo dydžio teisinės pagalbos išlaidas, nes apelianto atstovams teko rengtis ir vykti į dar vieną teismo posėdį, yra nepagrįsti.
22. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė spręsti dėl apeliacinio skundo pagrįstumo atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus faktus, argumentus ir teismų praktiką. Nurodė, kad remiantis teismų praktikoje ne kartą nurodyta taisykle, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia ne tik į tai, ar prašoma priteisti suma neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų priteistinų sumų, bet ir į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus. Bylos sudėtingumo įvertinimas iš esmės yra paliktas teismo diskrecijai.
Šalies argumentai
23. Atsakovas V. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas byloje buvo suformuluotas taip, kad ginčo byloje esmė yra gauti atsakovo parašą, t. y. teismo sprendimas yra prilyginamas atsakovo parašui, o ne ginčo žemės sklypo padalijimui atidalijant ieškovą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovui, kuris yra tik Projekto rengimo iniciatorius, teismo sprendimu negalėjo būti suteikta teisė patvirtinti Projektą be atsakovo sutikimo, nes teisės aktai jam tokios kompetencijos nesuteikia ir tokia teisė ieškovui negalėjo būti pripažinta teismo sprendimu. Ignoruodamas esminius atsakovo argumentus teismas pažeidė pareigą pagrįsti priimtą procesinį spendimą, todėl sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Ieškovui sąmoningai nesilaikius formalių civilinio proceso reikalavimų ir nesuformulavus ieškinio dalyko kaip reikalavimo dėl ieškovui priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, teismas sprendime neturėjo jokio pagrindo išeidamas iš bylos nagrinėjimo ribų ex officio vertinti Projekte numatytų sprendinių poveikį atsakovo interesams pagal atidalijimo iš bendrosios nuosavybės kriterijus, nes ieškovui nepareiškus materialaus reikalavimo dėl jo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, tai nebuvo bylos teisme pagal pareikštą ieškinį nagrinėjimo dalyku. Pareikšdamas ieškinį dėl atidalijimo ieškovas pareikštu ieškinio reikalavimu bylos nagrinėjimo ribas nustatė taip, kad teismas byloje neturėjo pagrindo vertinti Projekto sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo, o pasisakydamas dėl to sprendime, teismas išėjo iš ieškiniu nustatytų bylos nagrinėjimo ribų, priėmė siurprizinį sprendimą atsakovo atžvilgiu, ignoruodamas esminius atsakovo argumentus teismas pažeidė pareigą pagrįsti priimtą procesinį spendimą, todėl pažeidė atsakovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
24. Atsakovas pabrėžia, kad nei teismo byloje, nei Projekte nėra duomenų, kad atsakovui registruoto pašto siunta ar pranešimas apie šią atsakovui adresuotą siuntą realiai buvo įteikti. Projekte nėra dokumentų, kuriais įrodoma, kad atsakovas tikrai buvo informuotas apie planuojamą ar pradedamą rengti Projektą. Dokumento patvirtinančio šios siuntos įteikimą atsakovui byloje nėra, o atsakovas teismui nurodė, jog jis tokios siuntos negavo. Byloje aplinkybę, kad atsakovas buvo informuotas apie planuojamą ar pradedamą rengti Projektą byloje privalėjo įrodyti ieškovas. Priešingai nei sprendime nurodė teismas, Projekto sprendiniai nei I. R., nei atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinomi, nes 2022 m. rugpjūčio 30 d. nei reikalavimai Projekto rengimui, nei jo sprendiniai objektyviai neegzistavo. 2022 m. rugsėjo 30 d. Projekto sprendinių ŽPDRIS sistemoje objektyviai negalėjo būti, nes nei NŽT, nei VMSA nebuvo nustačiusios Projekto rengimo reikalavimų, o Projekto brėžinys buvo parengtas tik po 3 mėnesių, o teismo sprendimo išvada, kad atsakovo motina, rengdama prašymą ir atsakovo vardu, dėl atsakovo interesų, nurodė žinanti apie ŽPDRIS sistemoje esantį projektą bei paaiškino su jo sprendiniais nesutinkanti, yra nelogiška ir nepagrįsta. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas buvo suteikęs įgaliojimus savo 1942 m. gimusiai motinai atstovauti jo interesus ir veikti jo vardu valstybės ar savivaldybės institucijose, todėl teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog atsakovo motina, kaip tuometė atsakovo bendraturtė, veikė ir atsakovo vardu ir interesais. Teismo išvados yra prieštaringos tarpusavyje, nes jeigu teismo vertinimu atsakovas žinojo apie Projektą ir jo sprendinius dar jų nepaviešinus, tai tokiu atveju teismas laikydamasis logikos taisyklių sprendime turėjo vertinti, kad atsakovas per savo motiną pateikė prieštaravimą Projekto sprendiniams, todėl teismas turėjo atmesti kaip nepagrįstus NŽT ir VMSA paaiškinimus, kad Projektui nebuvo pateikta pastabų. Projekto rengimo procese net du kartus teiktas I. R. pasiūlymas Projekto sprendiniams VMSA buvo ignoruotas Projekto rengimo procese.
Žemesnės instancijos teismas
25. Projekto sprendinių pagrįstumas ir teisėtumas ieškovo buvo paverstas bylos nagrinėjimo ribas peržengiančiu šalutiniu dalyku, bylos nagrinėjimą nukreipus iš esmės tik formalių Projekto rengimo procedūrų laikymosi patvirtinimo linkme. Ieškovui šioje byloje nepareiškus reikalavimo atidalyti jo iš bendrosios nuosavybės pagal Projekte numatytus sprendinius, byloje dalyvaujantiems asmenims liko neaiškios tiek bylos nagrinėjimo ribos, tiek įrodinėjimo naštos paskirstymas. Teismas dėl neatskiriama sutarties dalimi esančio plano padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad „atsakovo nurodomas žemės sklypo planas niekada nebuvo laikytinas galiojančiu ir sukeliančiu teisines pasekmes“, nors šio plano galiojimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas supainiojo žemės sklypo bendraturčius ir žemės sklypo naudotojus bei tarp jų nedarė jokio skirtumo. Teismas neteisingai nustatė žemės sklypo bendraturčius pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu. Išpirkdami žemės sklypo dalis iš valstybės tiek atsakovas, tiek ieškovas sutiko su žemės sklypo plane nustatyta naudojimosi tvarka, kuri atitinka faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismas nevertino, kad pagal Projektą atsakovas ir kiti bendraturčiai į jiems atidalintą žemės sklypą turėtų patekti tik per įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini). pusės, kuris šiuo metu taip pat yra užtvertas paties ieškovo. Teismas nevertino, kad bendraturčiai L. G., N. S., G. K., A. K., M. S. faktiškai atskirai naudojasi žemės sklypo dalimis, esančiose šiaurinėje žemės sklypo pusėje, jų atskirai naudojamos žemės sklypo dalys atitvertos tvoromis. Projekto sprendiniai kėsinasi tik į atsakovo atskirai naudojamą žemės sklypo dalį, kuri nebuvo atitverta ir ieškovui užtvėrus bei užstačius kitus įvažiavimus į žemės sklypą iš dalies pastaruoju metu buvo padaryta bendro naudojimo pravažiavimu. Projekto sprendiniai neatitinka ieškovo tvoros ribos. Teismas sprendime rėmėsi byloje nei viename posėdyje nedalyvavusio trečiojo asmens M. S. nepritarimu atsakovo pasiūlytam atidalinimo variantui, tačiau išvažiojamojo posėdžio metu nebandė tinkamai aiškintis sprendime nurodytų aplinkybių, susijusių su jos nurodytais argumentais.
Šalies argumentai
26. Ieškovo prašytų priteisti ir teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra akivaizdžiai per didelis ir nepagrįstas. Nesant į bylą pateiktų apskaitos dokumentų PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų ir esant prieštaringiems ieškovo pateiktiems duomenims apie PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą, išlaidos grindžiamos tokiomis PVM sąskaitomis faktūromis neturėjo būti priteistos.
Atsiliepimas
27. Ieškovas A. V. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas bylą nagrinėjo pagal šalių suformuotas ir bylos specifikos nulemtas bylos ribas. Ginčo atveju Projektas buvo teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su atsakingomis valstybės, savivaldybės institucijomis, t. y. NŽT, Vilniaus miesto savivaldybe. Projektui raštu pritarė visi žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus atsakovą. Teismų praktikoje yra reiškiami ir tenkinami analogiški reikalavimai pareikštam ir šioje civilinėje byloje, kuriais siekiama gauti teismo leidimą tvirtinti projektą/užbaigti formavimą ir pertvarkymą be vieno ar kelių bendraturčių sutikimo. Ginčo atveju atsakovas neabejotinai ne tik suvokė bylos specifiką pagal kurią buvo formuojamos bylos ribos, bet ir pats formavo bylos ribas. Nelogiška apeliacinio skundo argumentacija, kad teismas išėjo už civilinės bylos ribų vertindamas Projekto sprendinių pagrįstumą ir atitikimą atsakovo interesams, kai pats atsakovas tokius argumentus dėstė, teikė su juo susijusius prašymus ir formavo bylos ribas. Aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną atsakovo raštu procesiniuose dokumentuose ir žodžiu išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jo nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato pareigos pranešti apie Projekto rengimo procedūras pasirašytinai, gauti ir kaupti įteikimą patvirtinančius įrodymus. Ginčo atveju buvo atliktos visos teisės aktų reglamentuotos procedūros, jos nebuvo pažeistos, o projekto organizatorius - Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikėsi visų Projekto rengimo, derinimo, tvirtinimo ir viešinimo etapų. Projekto organizatorius informavo atsakovą registruotu laišku, laiško išsiuntimą patvirtinantys įrodymai, t. y. pasiuntinių tarnybos siuntų aktas teismui pateiktas su ieškiniu.
28. Iš viešai skelbiamos informacijos ŽPDRIS sistemoje matyti, kad jau 2023 m. rugpjūčio 30 d. ŽPDRIS sistemoje buvo patalpinta informacija apie pradėtą rengti projektą, nurodytas projekto tikslas. Atsakovo motina rengdama prašymą ir atsakovo vardu, dėl atsakovo interesų, nurodė žinanti apie ŽPDRIS sistemoje padėtą rengti Projektą. Atsakovas, sužinojęs apie pradėtą Projekto rengimo, derinimo, tvirtinimo ir viešinimo procedūrą privalėjo būti aktyvus ir domėtis tolimesniu procesu, o siekdamas pateikti pastabas - tą daryti laiku, teisės aktų nustatytais terminais. Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus iš kurių matyti, kad 2022 m. spalio mėn. atsakovui buvo žinoma apie pradėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą, o 2022 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ne tik dar kartą raštu informavo atsakovą apie pradėtą žemės sklypo formavimo pertvarkymo procedūrą, bet ir detaliai paaiškino kokia yra susipažinimo su Projektu tvarka, kur Projektas bus skelbiamas bei kaip ir per kiek laiko atsakovas galės pateikti pastabas dėl Projekto sprendinių. Vien tai, kad atsakovas nebuvo aktyvus, net ir vykstant ginčams tarp bendraturčių ir ieškovui ne kartą išsakius siekį atidalinti žemės sklypą, nesiekė domėtis viešai skelbiamomis procedūromis, gali neigiamas pasekmes sukelti tik pačiam atsakovui. Analogiškos kategorijos bylose nėra ribojama bendraturčio teisė teikti alternatyvius projektus, reikšti priešieškinį civilinėje byloje. Nesutikdamas su parengtu Projektu ir jo sprendiniais atsakovas nepateikė jokio tinkamai parengto alternatyvaus žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto, nors ne kartą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu žadėjo pasisakyti ir deklaratyviai pasisakinėjo dėl galimų atidalijimo variantų ir būdų. Teismas byloje prijungė prie civilinės bylos medžiagos visus atsakovo ir ieškovo pateiktus dokumentus, betarpiškai teismo posėdžiuose išklausė abiejų šalių paaiškinimus, sudarė galimybes užduoti klausimus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, organizavo išvažiuojamąjį teismo posėdį, išklausė institucijos išvados.
29. Ginčo atveju atsakovas ignoruoja visų net šešių bendraturčių, kurie byloje pritarė Projektui, interesus, aukščiau visų iškeldamas tik savo interesą. Rašytiniais įrodymais byloje buvo paneigta atsakovo pozicija dėl negalėjimo tinkamai naudotis žemės sklypu. Vietoje minimalaus 6 vietų skaičiaus pagal planą matyti jog faktiškai galimos net 9 stovėjimo vietos, kurių pilnai pakaktų ir atsakovui, ir kitiems atidalinto žemės sklypo bendraturčiams ir šių asmenų svečiams. Teisės aktuose nėra įtvirtinta reikalavimo užtikrinti, kad visi žemės sklypo bendraturčiai atidalijus žemės sklypą galėtų automobiliais privažiuoti prie visų žemės sklypo dalių. Teismas pagrįstai sprendė, kad Projekto sprendiniais nėra pažeista atsakovo galimybė tinkamai naudotis žemės sklypu privažiuojant prie jam priklausančių statinių. Jokia naudojimosi žemės sklypo tvarka nėra ir nebuvo nustatyta, todėl Projekto sprendiniai nepažeidė jokių bendraturčių susitarimų dėl naudojimosi žemės sklypu. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų yra matyti, kad nebuvo jokios nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes tarp šalių nuolat vyko konfliktai kuria žemės sklypo dalimi ir kaip turi būti naudojamasi. Vien aplinkybės, kad atsakovas savavališkai užstatė dalį žemės sklypo jam priklausančiais daiktais, žemės sklype sandėliavo negabaritines ir kitokias atliekas, neleido kitiems bendraturčiams naudotis įvažiavimu į žemės sklypą, nepatvirtina, kad buvo nusistovėjusi naudojimosi daiktu tvarka. Atsakovo savavališkas siekis naudotis asmeniškai tam tikra žemės sklypo dalimi nesukuria atsakovui daugiau teisių į šią žemės sklypo dalį nei kitiems bendraturčiams. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu fiziškai vietoje buvo vertinamas įvažiavimo kurį mini atsakovas plotis, lokacija, teismas pats dalyvavo matuojant faktinį įvažiavimo atstumą ir tikrino jo atitikimą teisės aktų reikalavimams, fiziškai apžiūrėjo įvažiavimo vietą ir išsidėstytą žemės sklype. Teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į atsakovo argumentus, tačiau ir į kitų bendraturčių argumentus, dėl kurių jie nepritaria atsakovo siūlomam atidalijimo variantui.
Atsiliepimas
30. Atsakovas tik deklaratyviai teigia, kad bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Nėra pateikta nei viena nuoroda, nei į vieną bylinėjimosi išlaidų ataskaitos eilutę pagal kurią tokios išlaidos viršytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytą maksimalų dydį. Nesutiktina ir su atsakovo argumentacija, kad byla nebuvo sudėtinga, o tokių bylinėjimosi išlaidų nereikalavo šalių procesinis elgesys ar kitos aplinkybės. Bylos išnagrinėjimui buvo paskirtas didelis kiekis teismo posėdžių, kurie, didžiąja dalimi, vyko po pusę teismo darbo dienos laiko. Ieškovo patvirtintos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos leistinais įrodymais. Vien buhalterinės sistemos klaida nurodant klaidingą apmokėjimo datą, kai apmokėjimas yra faktiškai atliktas, bylinėjimosi išlaidos patirtos, nedaro bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepagrįstais ar nepatikimais.
31. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė spręsti dėl apeliacinio skundo pagrįstumo atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus faktus, argumentus ir teismų praktiką. Nurodė, kad visais atvejais žemės sklypo atidalijimo plane turi būti aiškiai pažymėtos kiekvienam nekilnojamojo daikto (šiuo atveju žemės sklypo) paskiriamos nekilnojamojo daikto dalys, kurių dydis turi atitikti šio nekilnojamojo daikto dalį, turimą nuosavybės teise. Sutiktina su teismo sprendime nurodytu, kad atsakovas neįvykdė pareigos pagrįsti, kaip UAB „Ginteka“ parengtas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas pažeidžia jo teises ir interesus. Teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
32. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
33. Byloje nustatyta, kad ieškovui kartu su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tokiomis dalimis: ieškovui – 699/2319 dalys, kas sudaro 699 kv. m; atsakovui - 476/2319 dalys, kas sudaro 476 kv. m.; Lietuvos Respublikai, patikėtinis – Vilniaus miesto savivaldybė - 116/2319 dalys, kas sudaro 116 kv. m; L. G. 224/2319 dalys, kas sudaro 224 kv. m; N. S. 98/773 dalys, kas sudaro 294 kv. m; G. K. ir A. K. 98/773 dalys, kas sudaro 294 kv. m; M. S. 216/2319 dalys, kas sudaro 216 kv. m. Žemės sklype yra trys gyvenamieji namai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklauso visos 3 patalpos, esančios name, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), indeksas 6A1m. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 2 patalpos name, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), indeksas 41Am, t. y. butas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Kitiems žemės sklypo bendraturčiams šiame name priklauso, atitinkamai, L. G. - butas, (duomenys neskelbtini), M. S. - butas (duomenys neskelbtini). V. I. šiame name priklauso butas (duomenys neskelbtini), tačiau jis nėra žemės sklypo bendraturtis. Namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), indeksas 5A1/m, po ½ dalį priklauso G. K. ir A. K. bei N. S..
34. Ieškovas, siekdamas atidalinti jam tenkančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisės aktų nustatyta tvarka inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Projekto parengimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 30-2782/22 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra pradėtas rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Projektas, kurio tikslai – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus bei pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą į atitinkantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Informacija apie pradėtą rengti Projektą bei galimybes su juo susipažinti buvo paviešinta paskelbiant ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Žemės sklypo savininkai apie parengtą projektą buvo informuoti raštu, registruotu paštu išsiunčiant pranešimą apie Projektą ir galimybę su juo susipažinti. Projektui raštu pritarė žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus atsakovą. Byloje yra pateiktas 2023 m. sausio 11 d. Projekto derinimo raštas ir 2022 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo planas, pasirašyti žemės sklypo bendraturčių, išskyrus atsakovą. Šiuo Projekto derinimo raštu bendraturčiai, išskyrus atsakovą, patvirtino, kad susipažino su parengto žemės sklypo Projekto, ŽPDRIS sistemoje paslaugos Nr. ZSFP-107400 sprendiniais ir su jais sutinka.
35. Projektas teisės aktų nustatyta tvarka yra suderintas su atsakingomis valstybės, savivaldybės institucijomis. NŽT, patikrinusi Projektą, 2023 m. birželio 28 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. FPA-3403-(8.30) Projektui pritarė. Patikrinimo akte nurodyta, kad remiantis Taisyklių 66 punktu, parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo(-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Parengtam Projektui raštiškai nepritarė pertvarkomo žemės sklypo savininkas V. R.. Ieškovas, siekdamas gauti atsakovo pritarimą projektui, 2023 m. birželio 15 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas atsakovą pritarti Projektui. Šis prašymas atsakovui buvo įteiktas 2023 m. liepos 13 d. antstolio pasirašytinai. Atsakovas į šį prašymą nepateikė jokio atsakymo ir neišreiškė pritarimo Projektui.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
36. Apeliantas atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas tenkino ieškovo ieškinį. Byloje ieškovas prašė leisti patvirtinti UAB „Ginteka“ parengtą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą be bendraturčio V. R. sutikimo. Taigi, byloje keliamas klausimas dėl bendraturčio teisės be vieno iš bendraturčių sutikimo įgyvendinti žemės sklypo atidalijimo projektą.
37. CK 4.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžiamas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Šiuo tikslu bendraturčiai turi organizuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka ir laikantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytų reikalavimų. Taisyklių 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų arba žemės sklypų pertvarkymo dokumentų rengimą organizuoja ir finansuoja pertvarkant privačios žemės sklypus – privačios žemės savininkai. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo parengtam projektui turi raštu pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai.
38. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad Projekto rengimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Taisyklių 19 punkte nustatyta tvarka gavusi ieškovo elektroninę prašymo formą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) atliko visus Taisyklėse projektų rengimo organizatoriui numatytus veiksmus. 2022 m. rugpjūčio 30 d. ŽPDRIS buvo paskelbta apie pradedamą rengti Projektą. Projekto rengimo organizatorius 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštu informavo (išsiuntė registruotu paštu) žemės sklypo bendraturčius (naudotojus) apie pradedamą rengti projektą, kuriame nurodė, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS. Apeliantas byloje nurodo, kad nei byloje, nei Projekte nėra duomenų, kad atsakovui registruoto pašto siunta ar pranešimas apie šią atsakovui adresuotą siuntą realiai buvo įteikti. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog žemės sklypo savininkai, tarp jų ir atsakovas, apie parengtą projektą buvo informuoti ir raštu, registruotu paštu išsiunčiant pranešimą apie Projektą ir galimybę su juo susipažinti ir teikti savo pasiūlymus ar pastabas. Taisyklių 54 punkte numatyta, kad informacija apie pradedamą rengti Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo motina I. R. atsakovo vardu 2022 m. rugsėjo 28 d. raštu kreipėsi į NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas ir 2022 m. rugsėjo 30 d. atsakovo motinos ranka surašytas bei pasirašytas dokumentas, kuriame nurodyta, jog atsakovas ir jo motina žino apie ŽPDRIS sistemoje esantį Žemės sklypo formavimo – pertvarkymo projektą. Nors apeliantas pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas buvo suteikęs įgaliojimus savo motinai atstovauti jo interesus ir veikti jo vardu valstybės ar savivaldybės institucijose, tačiau ši aplinkybė visumoje su kitomis bylos aplinkybėmis patvirtina, jog atsakovas buvo informuotas apie rengiamą projektą ir priešingi jo teiginiai laikytini tiesiog gynybine pozicija byloje. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas, tai, kad atsakovas nebuvo aktyvus vykstant ginčams tarp bendraturčių ir ieškovui ne kartą išsakius siekį atidalinti žemės sklypą, nesidomėjo viešai skelbiamomis procedūromis, neteikė savo pastabų dėl projekto rengimo, gali neigiamas pasekmes sukelti tik pačiam atsakovui.
39. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog žemės sklypo atidalijimo projektas parengtas pagal Taisyklių ir Projekto rengimo reikalavimus, Projektas yra suderintas su valstybinėmis institucijomis, kurios su projektu sutinka. Projekto patikrinimo metu nustatyta, kad Projekto planavimo proceso procedūros ir Projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Visi žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus atsakovą, projektui yra pritarę.
40. Atsakovas savo nesutikimą su ieškovo siūlomu Projektu grindė tuo, kad ieškovo parengtas Projektas iš esmės pažeidžia atsakovo interesus, nes pagal projektą ieškovas siekia savo asmeninėn nuosavybėn atsidalinti žemės sklypo dalį, kuri buvo galiojančiu pirkimo – pardavimo sandoriu paskirta atsakovo tėvų atskiram naudojimui pagal 2002 m. gegužės mėn. 21 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P01/2002-25528. Kaip pagrįstai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo nurodomas žemės sklypo planas niekada nebuvo laikytinas galiojančiu ir sukeliančiu teisines pasekmes. Bylos duomenys patvirtina, kad visose notarinėse valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyse yra detaliai išvardinti visi žemės sklypo naudojimosi apribojimai, tačiau jokios informacijos apie nustatytą naudojimosi daiktu tvarką nėra pateikta, kas paneigia apelianto argumentus. Tiek bylos duomenys, tiek išvažiuojamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės paneigė atsakovo teiginius apie nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes tarp bendraturčių nuolatos vyko ir tebevyksta konfliktai kuria žemės sklypo dalimi ir kaip turi būti naudojamasi, kas iš esmės ir lėmė bendraturčio poreikį atidalinti žemės sklypą. Taip pat apeliantas byloje laikėsi pozicijos, kad užbaigus žemės sklypo formavimo pertvarkymo procedūrą, jos rezultatas neatitiks atsakovo interesų, nes žemės sklypu, kuris užbaigus procedūrą bus suformuotas, atsakovas negalės tinkamai naudotis – nebus galimybės statyti atsakovui priklausančios transporto priemonės prie atsakovui nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo posėdžio metu – atsakovas pagal ieškovo siūlomą projektą turės galimybę statyti automobilį vos už kelių metrų nuo įėjimo į atsakovo valdomą butą. Taip pat byloje nustatyta, kad pagal siūlomą projektą vietoje minimalaus 6 vietų skaičiaus faktiškai galimos net 9 stovėjimo vietos, kurių pakaktų ir atsakovui, ir kitiems atidalinto žemės sklypo bendraturčiams ir šių asmenų svečiams. Taigi byloje nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo nesutikimo su ieškovo projektu argumentus. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu fiziškai buvo vertinamas įvažiavimo, kurį mini atsakovas, plotis, lokacija, teismas pats dalyvavo matuojant faktinį įvažiavimo atstumą ir tikrino jo atitikimą teisės aktų reikalavimams, fiziškai apžiūrėjo įvažiavimo vietą ir išsidėstytą žemės sklype, ir remdamasis šiais duomenimis priėmė skundžiamą sprendimą. Apeliantas, nesutikdamas su ieškovo siūlomu atidalijimo planu, nepateikė tinkamai parengto alternatyvaus žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto, nors tokią teisę turėjo.
41. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą. Pasak atsakovo, teismas byloje neturėjo pagrindo vertinti Projekto sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo, o pasisakydamas dėl to sprendime, teismas išėjo iš ieškiniu nustatytų bylos nagrinėjimo ribų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tuo atveju, jeigu teismo procesinis sprendimas (jo dalis) yra grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti, jis gali būti pripažįstamas siurpriziniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas). Draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą buvo akcentuotas kasacinio teismo praktikoje. Šis draudimas siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl teisės į teisingą teismą, iš kurios matyti, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijos garantuojamų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje nustatytą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, o tai reiškia, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-1075/2022, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo atveju teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kadangi Projekto sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas yra šioje byloje svarbi įvertinti aplinkybė. Pats atsakovas byloje įrodinėjo, jog projektas buvo rengiamas ne pagal nustatytą tvarką, jog bendraturčiai nebuvo informuoti apie rengiamą projektą ir panašiai, kas ir sudarė pagrindą vertinti projekto ir jo sprendinių teisėtumą ir pagrįstumą.
42. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo tenkino ieškovo ieškinį. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, dėl jų nepasisakė, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovų ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismas byloje prijungė prie civilinės bylos medžiagos visus atsakovo ir ieškovo pateiktus dokumentus, betarpiškai teismo posėdžiuose išklausė abiejų šalių paaiškinimus, sudarė galimybes užduoti klausimus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, organizavo išvažiuojamąjį teismo posėdį, išklausė institucijos išvados. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
43. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
44. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas teigia, kad neegzistavo teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei mažinti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.
45. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog ieškovas pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo už ieškinį sumokėtą 109 Eur žyminį mokestį, 215,86 Eur už arboristo A. Š. parengtą arboristinį vertinimą ir 13 942,52 Eur išlaidų advokato pagalbai (už ieškinio parengimą, rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, išvažiuojamajame teismo posėdyje) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus ieškovo atstovo procesinius veiksmus ir jų kiekį, bei apimtį, taip pat vadovaujantis Rekomendacijoje nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais, ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra mažintina, teismas priteisė 8 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 109 Eur žyminio mokesčio ir 215,86 Eur už arboristo A. Š. parengtą arboristinį vertinimą, iš viso 8 824,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
46. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
47. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, tačiau jas vis tiek sumažino. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas savo patirtas bylinėjimosi išlaidas grindė 2024 m. birželio 25 d. prašymu (DOK-98111). Iš šio prašymo matyti, jog ieškovas už advokato paslaugas patyrė 13 942,52 Eur išlaidų. Už ieškinio parengimą ir pateikimą ieškovas patyrė 4 285,22 Eur (3 541,50 Eur + PVM), sąskaita apmokėta 2024 m. vasario 15 d., šios išlaidos Rekomenduojamų dydžių neviršija (maksimali priteistina suma 5 045,50 Eur). 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 3 punkte numatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, pagal teisinį reguliavimą, šios išlaidos nėra laikytinos teisinio atstovavimo išlaidomis. Ieškovas nurodo, kad patyrė 136,13 Eur (112,50 Eur + PVM) už kelionę į teismą – šios išlaidos nepriteisimos ir 367,84 Eur (304 + PVM) už vykimą į išvažiuojamąjį teismo posėdį ir atstovavimą jame. Išvažiuojamasis teismo posėdis truko vieną valandą (suapvalinus), todėl šios išlaidos priteisiamos tik iš dalies – 183,92 Eur. Kitos ieškovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų dydžių. Tokiu būdu teisėjų kolegija pagrįstomis ir atitinkančiomis teisines išlaidas laiko 13 622,47 Eur.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, jas sumažino nepagrįstai. Bylos medžiaga patvirtina, jog byla yra gana sudėtinga, byloje nagrinėta ir spręsta nemažai įvairių klausimų, bylos medžiaga yra nemaža, ieškovo atstovas rengė ir teikė procesinius dokumentus, rinko įrodymus, byloje vyko 6 posėdžiai, vienas iš jų buvo išvažiuojamasis. Nors galima daryti išvadą, jog šioje byloje nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, tačiau tiek ieškinio, tiek dubliko ar kitų procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Ieškovas ieškiniui parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Šalys į bylą teikė procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, kuriuos ieškovo atstovas turėjo įvertinti. Įrodymų, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų nepagrįstos, į bylą pateikta nėra. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisti 13 622,47 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 109 Eur žyminio mokesčio ir 215,86 Eur už arboristo A. Š. parengtą arboristinį vertinimą, iš viso 13 947,33 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovo 13 947,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
49. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas priteisti iš atsakovo V. R. ieškovo A. V. naudai 5 635,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimo tenkinti iš dalies, atsakovo V. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo A. V. ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovo (bendraturčio) V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Ginteka“ parengtą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą.
Priteisti ieškovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 13 947,33 Eur (trylika tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 370,51 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų ir 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).“
Priteisti ieškovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 635,50 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.