Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutarties, kuria A. Ž. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundas netenkintas ir Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovas advokatas Eligijus Vinckus prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutartį, A. Ž. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. 2025 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymas priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme bei apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje paregimą, kurias sudaro 1 815 Eur. Pridedama mokėjimo nurodymo kopija.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas netenkinamas

13. Apeliaciniu skundu byloje prašoma skirti žodinį bylos nagrinėjimą, tačiau šis prašymas netenkintinas. ANK 651 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Prašymas bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šiuo atveju teismui nepateikti nauji įrodymai, todėl teismas vertins tuos duomenis, kuriuos vertino pirmosios instancijos teismas. Pakartotinis tyrimas teismo posėdyje būtų perteklinis, jo kartojimas žodiniame procese nebūtinas ir nesudarys galimybės išsamiau ištirti ginčijamas faktines aplinkybes, be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinio skundo reikalavimai yra aiškiai suformuluoti. Dėl šios priežasties prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas.

14. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-4-511/2023).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutarties motyvus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju A. Ž. padarė administracinius nusižengimus ir Institucijos 2025 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), paliktu nepakeistu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutartimi, pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, 515 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas administracinių nusižengimų, numatytų ANK 212 straipsnio 4 dalyje, 515 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo kitaip vertinti bylos duomenis ar daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

16. ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Blanketinė šios teisės normos dispozicija nurodo bendrą pareigą, kurios konkretaus teisinio santykio dalyviai privalo laikytis, tačiau šios pareigos turinio nedetalizuoja, nukreipdama į kitus reglamentuojamam teisiniam santykiui aktualius norminius aktus, kuriuose įtvirtintų konkrečių normų pažeidimas ir užtraukia atsakomybę pagal aptariamą ANK straipsnį. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarime nurodyta, kad A. Ž. savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas ir 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą 1 bb straipsnio 1 dalies ir 3 dalies a) punkto nuostatas.

18. Nagrinėjamu atveju A. Ž., būdamas muitinės tarpininko atstovu, 2024 m. lapkričio 19 d. ir 2024 m. lapkričio 20 d. iMDAS sistemoje pateikė elektronines eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksporto procedūrai įforminti, kuriose eksportuotojas – UAB „E.“, (duomenys neskelbtini), gavėjas – OOO „N.“, (duomenys neskelbtini), ketinant prekę eksportuoti į Baltarusijos Respubliką. Pateiktose deklaracijose nurodyta, kad gabenamos prekės yra cukraus gamybos įrenginys ir nurodytas KN kodas 8438 30 00 (cukraus gamybos mašinos), tačiau nustatyta, kad pagal sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo gabenami cukraus kristalizatoriaus atraminiai rinkiniai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. atraminės konstrukcijos, kurių KN kodas yra 7308 90 98. Todėl konstatuota, kad UAB „Ž.“ muitinės tarpininko atstovas A. Ž. pateikė eksporto deklaracijose neteisingus duomenis (neteisingai aprašė prekę bei nurodė neteisingą KN kodą) apie prekę ir tai turėjo įtakos tarptautinių sankcijų draudimų taikymui. Tokias aplinkybes tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas nustatė byloje surinktais ir teisingai įvertintais įrodymais, laikydamiesi ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų.

19. Apelianto atstovas byloje neginčija, kad UAB „Ž.“ muitinės tarpininko atstovas A. Ž., atstovaudamas UAB „E.“, 2024 m. lapkričio 19 d. ir 2024 m. lapkričio 20 d. iMDAS sistemoje pateikė minėtas elektronines eksporto deklaracijas, eksporto procedūrai įforminti, ketinant prekę eksportuoti į Baltarusijos Respubliką, taip pat, jog jose nurodyta, kad gabenamos prekės yra cukraus gamybos įrenginys ir nurodytas KN kodas 8438 30 00 (cukraus gamybos mašinos). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl eksportuojamos prekės aprašymo ir KN kodo priskyrimo. Pažymima, kad 2024 m. prekės klasifikuojamos remiantis KN, patvirtinta 2023 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/2364 iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, KN paaiškinimais (OL C119/1, 2019). KN paaiškinimuose nurodyta, kad 7308 pozicijoje klasifikuojamos metalinės konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, priskiriamus 9406 pozicijai) ir metalinės konstrukcijų dalys (pavyzdžiui, tiltai ir tiltų sekcijos, šliuzų vartai, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stogų konstrukcijų karkasai, durys ir langai bei jų rėmai, durų slenksčiai, langinės, baliustrados, atramos ir kolonos) iš geležies arba plieno; plokštės, strypai, kampuočiai, fasoniniai profiliai, specialieji profiliai, vamzdžiai ir panašūs gaminiai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose, iš geležies arba plieno. KN paaiškinimuose nurodyta, kad KN 7308 90 98 subpozicijai priskiriami kitur KN konkrečiau neapibūdintos konstrukcijos iš plieno. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyrius tris kartus kreipėsi dėl prekių klasifikavimo ir du kartus pakartotinai buvo atliktas prekių nomenklatūros kodo teisingumo tikrinimas, kadangi A. Ž. pateikė papildomus dokumentus, kurie buvo reikšmingi nustatant KN kodą. Iš Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2025 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime dėl prekės klasifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) patektos informacijos matyti, kad išnagrinėjus pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją ir papildomai pateiktą informaciją nustatyta, kad per Medininkų kelio postą PSP Nr. (duomenys neskelbtini) ir PSP Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bandoma išvežti cukraus gamybos įrenginio atramas – konstrukcijas, kurios neteisingai deklaruotos KN kodu Nr. 8438 30 00 (nurodytas eksporto deklaracijoje ir CMR važtaraštyje). Sulaikytos prekės yra atraminės konstrukcijos (patektame brėžinyje pozicijos Nr. 24), skirtos cukraus kristalizatoriui. Tokios prekės, nors skirtos konkrečiam įrenginiui, turi būti kvalifikuojamos pagal medžiagą, šiuo konkrečiu atveju, KN pozicijoje 7308. Remiantis aukščiau išdėstytu, sulaikytos prekės, atraminės konstrukcijos, turi būti klasifikuojamos KN kodu 7308 90 98. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įvertinus administracinio nusižengimo bylos duomenis, pagrindo nesutikti su Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pateiktu gabenamų prekių KN kodo nustatymu, nėra, todėl pagrįstai laikyta, kad tarnybiniu pranešimu nustatyti duomenys yra teisingi ir jais rėmėsi. Daryti kitokią išvadą apygardos teismas neturi pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Ž., būdamas UAB „Ž.“ muitinės tarpininko atstovu, atstovaudamas UAB „E.“, 2024 m. lapkričio 19 d. ir 2024 m. lapkričio 20 d. pateikdamas iMDAS sistemoje elektronines eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksporto procedūrai įforminti, jose pateikė neteisingus duomenis (neteisingai aprašė prekę bei nurodė neteisingą KN kodą) apie prekę.

20. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. Ž. pildė aptariamas deklaracijas dėl likusių cukraus gamybos įrenginio, o būtent – atraminių konstrukcijų, gabenimo, pagal anksčiau Institucijai teiktas deklaracijas su KN kodu 8438 30 00 ir ankstesnius krovinius Institucija leido išgabenti bei pažeidimai nebuvo nustatyti, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas bei nurodė Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą, ankstesnius krovinius buvo leista išgabenti, kadangi jie galėjo būti nukreipti per „žaliąjį koridorių“, todėl nebuvo atliktas muitinės tikrinimas – ar yra gabenamas visas cukraus gamybos įrenginys, kaip nurodoma deklaracijose, ar jo dalys. Todėl ankstesnių krovinių išleidimas negali būti pagrindas teigti, jog deklaruojant KN kodą jis buvo teisingas. Tuo tarpu šiuo atveju nukreipus krovinį į „raudonąjį koridorių“ ir atlikus muitinį tikrinimą nustatyta, kad yra gabenamas ne visas cukraus gamybos įrenginys, kaip nurodoma patektose eksporto deklaracijose, o jam skirtos atraminės konstrukcijos, kurios deklaruotos netinkamu KN kodu ir yra priskiriamos prie prekių, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, todėl šias prekes eksportuoti į Baltarusijos Respubliką yra draudžiama.

21. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog skundžiamoje nutartyje nevertinta ir nepasisakyta, ar egzistuoja teisinis pagrindas Institucijos deklaruojamam reikalavimui vientisą cukraus kristalizavimo įrenginį eksportuoti tik vienu metu, kai tai objektyviai nėra įmanoma dėl jo dydžio, kompleksiškumo, apygardos teismas pažymi, jog 2012 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo Reglamente (ES) Nr. 927/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei Bendrojo muitų tarifo I priedas – bendrosios kombinuotos nomenklatūros aiškinimo taisyklės, bendrosios aiškinimo taisyklės 2a nuostata nustato, kad norint išardytą, dalimis pateikiamą prekę klasifikuoti kaip baigtą gaminti prekę, prekė (jos išardytos dalys) turi būti pateikiama vienu metu. Institucijos atsiliepime pagrįstai nurodoma, jog, jei vienu metu pateikiamos išardyto įrenginio dalys neturi pagrindinių viso įrenginio savybių, tuomet šios dalys klasifikuotinos prekes atitinkančiose pozicijose/subpozicijose. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog minėtų elektroninių eksporto deklaracijų muitinio įforminimo metu muitiniam tikrinimui pateiktos prekės buvo iš metalo pagamintos atraminės konstrukcijos. Tokios prekės, vadovaujantis aukščiau pateiktais teisės aktais, turi būti klasifikuojamos KN 7308 90 98 kodu, nepaisant to, kad jos skirtos konkrečiam įrenginiui. Šiame kontekste taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2024 m. kovo 6 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specifikacija Nr. 1 nurodoma, kad pagal pirmiau nurodytą sutartį tiekiama ši įranga: kristalizavimo įrenginys (duomenys neskelbtini) – apatinė konstrukcija pagal pakuočių sąrašą (duomenys neskelbtini), sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2024 m. kovo 26 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specifikacija Nr. 1 nurodoma, kad pagal pirmiau nurodytą sutartį tiekiama ši įranga: kristalizavimo įrenginys (duomenys neskelbtini) – apatinė konstrukcija pagal pakuočių sąrašą (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamu atveju turėjo būti klasifikuojamos KN 7308 90 98 kodu, o ne kaip baigta gaminti prekė pagal KN kodą Nr. 8438 30 00.

22. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog A. Ž. negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pa­gal ANK 212 straipsnio 4 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkri­minuotų administracinių nusižengimų požymių, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju A. Ž., veikdamas kaip muitinės tarpininkas, teisę užpildyti bei pateikti eksporto deklaraciją turėjo tik įvykdęs pareigą teisingai nustatyti deklaruojamų prekių KN kodą. Šią pareigą jis galėjo įvykdyti pasinaudodamas teisės aktuose numatytomis teisėmis, užtikrinančiomis galimybę tinkamai nustatyti prekių savybes, reikšmingas jų teisingam deklaravimui. Nėra abejonių, kad jis profesionaliai užsiimdamas šia veikla ir turėdamas darbo patirties, turėjo žinoti prekių klasifikavimo tvarką ir priemones, kaip turėjo būti įsitikinama eksporto deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumu bei patikimumu. Vis dėlto, aptariamoje situacijoje A. Ž. veikė nerūpestingai, nepasinaudojo teisės aktuose numatytomis teisėmis bei eksporto deklaracijoje nurodė deklaruojamų prekių, kurias draudžiama eksportuoti į Baltarusijos Respubliką, neteisingą KN kodą.

23. Pažymėtina, kad ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma. Nors sutiktina, kad A. Ž. tyčia nesiekė pateikti neteisingą prekės KN kodą, tačiau, jis kaip muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalėjo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus, todėl esant byloje aptartų duomenų visumai, apelianto veiksmų, atliktų siekiant iš tiesų įsitikinti prekės klasifikavimo teisingumu, negalima laikyti pakankamais ir atidžiais, t. y. jis nesiėmė visų reikiamų priemonių teisingam prekės kodui nustatyti, nors tokią galimybę turėjo. Todėl A. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje.

24. ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. Konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 212 straipsnį, būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog A. Ž. veikė tiesiogine tyčia. Tačiau tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia forma. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad A. Ž. veikė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo. Su tokia išvada sutinka ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Nors apelianto atstovas teigia, kad A. Ž. pildydamas elektronines eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksporto procedūrai įforminti, atsižvelgė į anksčiau teiktas elektronines eksporto deklaracijas ir prekės siuntėjo duomenis, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju buvo bandoma išvežti ne cukraus gamybos įrenginį, o jo atramas – konstrukcijas. A. Ž. nesiėmė tinkamų priemonių teisingam prekės kodui nustatyti, taigi ir teisingam deklaracijos pateikimui. A. Ž. deklaruodamas prekes, aptariamose elektroninėse eksporto deklaracijose nurodė neteisingus duomenis, ir tai aiškiai parodo, kad elgėsi nerūpestingai, nors turėjo pareigą ir visas galimybes deklaracijose pateikti teisingus duomenis. Taigi A. Ž. veiksmuose pagrįstai nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 412 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Pabrėžtina, kad deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pateikdamas muitinei deklaracijas, A. Ž. tapo atsakingu už muitinei pateiktų duomenų teisingumą.

25. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, išvadas motyvavo, skundžiamoje nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apelianto atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl A. Ž. kaltės. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju A. Ž. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, 515 straipsnio 1 dalį, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

26. Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei administracinę teiseną A. Ž. atžvilgiu nutraukti, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos nuobaudos aspektu.

27. ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų. ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, Institucija, skirdama A. Ž. administracines nuobaudas, atsižvelgė į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. Ž. už padarytus administracinius nusižengimus paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda (pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį paskirta sankcijoje numatyta 1 000 Eur dydžio bauda, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkio dydžio bauda, pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį paskirta sankcijoje numatyta 1 000 Eur dydžio bauda, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkio dydžio bauda, ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis paskirta galutinė 1 000 Eur dydžio bauda), yra tinkamai individualizuota, ji neprieštarauja ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, todėl mažinti jam paskirtos galutinės administracinės nuobaudos – baudos, dydį nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

28. Apeliaciniame skunde buvo išdėstytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti pagal į bylą pateiktus, šių išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas netenkintas, todėl prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinio skundo netenkinti.

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymą A. Ž. priteisti jo turėtas proceso išlaidas iš valstybės.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.