- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-07
- Bylos Nr.
- II-435-1078/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01725-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pažeidėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Algio Tučinsko 2018 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17200-2018 pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Algio Tučinsko 2018 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-17200-2018 A. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2018 m. birželio 11 d., 05.30 val. Vilniuje, Pilaitės pr., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,83 promilės neblaivumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, – atėmimu 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui A. P. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi skirti trumpesnį nei paskirtas skundžiamu nutarimu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Skunde nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo atėmimas vieneriems metams yra neproporcinga priemonė padarytam nusižengimui – vairavimui su lengvu girtumu, esant lengvinančioms aplinkybėms ir pažeidėjui suprantant pažeidimo rimtumą ir nuoširdžiai gailintis. A. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, vairuotojo pažymėjimas yra būtinas siekiant išsaugoti darbą. Per visą vairavimo stažą už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, darbe teigiamai charakterizuojamas, dėl nusižengimo gailisi ir padėjo jį išaiškinti, jo veiksmai realių pasekmių nesukėlė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skunde A. P. taip pat nurodo, jog administracinio nusižengimo dieną jis alkoholio nevartojo. Darbdavys šiuo metu pavedė jam laikiną nesusijusį su vairavimu darbą, tačiau tai tik sezoninio pobūdžio darbas, trunkantis apie 6 mėnesius. Vėliau teks išeiti iš darbo, nes vairuoti negalės. Dėl savo amžiaus (60 metų) jam sunku konkuruoti su kitais kandidatais darbo rinkoje, jo galimybės įsidarbinti kitoje darbovietėje praktiškai lygios nuliui, kitos specialybės jis neturi.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad su A. P. skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies (redakcija iki 2017-01-01) taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų nurodomos aplinkybės dažnai yra susijusios su įprastinėmis, natūraliomis taikomos nuobaudos sukeliamomis neigiamomis pasekmėmis (neigiama įtaka šeimos interesams, darbo funkcijų vykdymui, materialinei gerovei ir pan.), kurias vairuotojai turi numatyti prieš darydami teisės pažeidimą, tačiau vis tiek jį sąmoningai daro. Taip elgdamiesi, jie, kaip taisyklė, turėtų prisiimti ir tokių neigiamų pasekmių riziką. Neigiamos pasekmės, atitinkami suvaržymai, t. y., nubaudimo elementas, yra būtinas administracinės nuobaudos požymis. Jeigu įprastos, neypatingos aplinkybės (darbo praradimas) būtų vertinamos kaip išskirtinės ir sudarytų pagrindą skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tai iškreiptų įstatymo leidėjo valią, formuotų nebaudžiamumo atmosferą, neleistų pasiekti tų tikslų, kurių įstatymų leidėjas siekė nustatydamas atitinkamo dydžio sankcijas, nesudarytų tinkamų sąlygų administracinės nuobaudos prevenciniams tikslams įgyvendinti. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Taigi prevenciniai nuobaudos tikslai negalėtų būti pasiekti, jei skiriamos nuobaudos būtų tik simbolinės, t. y., iš esmės nenubaustų teisės pažeidėjo, jei teisės pažeidėjai būtų nuolat atleidžiami nuo įstatymo numatytų nuobaudų arba paskirtos nuobaudos jiems būtų nuolat švelninamos, skiriant švelnesnes nuobaudas nei numatyta atitinkamoje sankcijoje. Akivaizdu, kad atleidimas nuo paskirtų nuobaudų ar itin švelnių nuobaudų skyrimas formuotų nebaudžiamumo atmosferą, negalėtų atgrasyti teisės pažeidėjų nuo pakartotinių teisės pažeidimų. Tad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Vien tik tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes, kaip minėta, neigiamos pasekmės yra natūralus teises pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Teismo posėdžio metu skundą padavęs A. P. prašė sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodė, kad jis neginčija nustatyto neblaivumo, nutarimu paskirtą baudą jau yra sumokėjęs, specialiosios teisės atėmimo terminą prašo sumažinti bent keliais mėnesiais, kadangi tokiu atveju jam nereikėtų perlaikinėti teisių. Nusižengimo padarymo dieną jautėsi gerai, vakarykštės dienos rytą ir per pietus buvo vartojęs alkoholio, nemanė, jog už vairo sėda būdamas neblaivus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 str. 9 d.).
Nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį skirtos piniginės baudos dydis, pareiškėjo A. P. kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) taikymo termino klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
Pareiškėjas tiek skunde, tiek posėdžio metu prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas – pakeisti nutarimą bei nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones terminą. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbui.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl žemiau nurodytų motyvų nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Visų pirma, nustatyta, kad A. P. vairavo automobilį, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, tačiau jis yra artimas šio neblaivumo laipsnio vidurkiui. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį lengvas neblaivumas yra tuomet, kai nustatomas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau, kaip 1,5 promilės. A. P. nustatytas 0,83 promilės neblaivumas. Pažymėtina, jog A. P. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, galintis sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
A. P. teiginys, jog ryte važiuodamas į darbą nesijautė neblaivus, nes alkoholį vartojo ankstesnės dienos metu, jo veiksmai realių pasekmių nesukėlė, niekaip nepateisina jo vairavimo būnant neblaiviam ir neduoda pagrindo teigti, jog jo veika buvo mažareikšmė ar buvo nedidelis jos pavojingumas, priešingai, tai rodo jo atmestiną požiūrį į galiojančius teisės aktus bei įstatymo leidėjo draudimą vairuoti neblaiviam. A. P. siekis pateisinti savo itin neatsakingą elgesį, kad jis nusižengimą padarė dėl naivumo ir lengvabūdiškumo, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, nes alkoholį vartojo dieną, naktį miegojo ir ryte važiavo į darbą, nelaikytinas sąžiningu suklydimu vertinant situaciją, nes jis pats žinojo, kad dirbdamas vairuotoju ankstesnę dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir 05.30 val. važiavo į darbą, nors buvo akivaizdu, kad alkoholio koncentracija iškvėptame ore viršys leidžiamą ribą, todėl turėjo atsakingai elgtis prieš vairuodamas automobilį.
Aplinkybės, kad dėl padaryto nusižengimo nekilo neigiamų pasekmių ir kiti asmenys bei pats nenukentėjo, nesudaro pagrindo taikyti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. A. P. būdamas patyrusiu vairuotoju, privalėjo žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir juos vykdyti, tačiau to nepadarė. Vien tai, kad neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sužaloti asmenų sveikata ar kitiems asmenims priklausantis turtas, nepaneigia grėsmės kėlimo fakto ir nėra aktualu kvalifikuojant veiką pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kadangi eismo įvykio metu padarius žalą ar sužalojus kitus asmenis atsakomybė kiltų pagal kitas teisės normas.
Antra, byloje nenustatyta A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o į tai, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, anksčiau nėra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, buvo atsižvelgta administracinės nuobaudos skyrimo procese, paskiriant jam minimalią administracinę nuobaudą ir minimaliam terminui atimant specialiąją teisę.
Trečia, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, nes jos netekęs neteks ir darbo, teismų praktikoje nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla, A. P. buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.
Ketvirta, administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemonėmis siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis). Vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės poveikio priemonės paskyrimas, teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kartu pažymėtina, kad faktas, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos neskirti ar ją švelninti.
Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu A. P. paskirta teisinga – minimali administracinio poveikio priemonė, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. (A. P.) skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Algio Tučinsko 2018 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-17200-2018
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.