- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- A2.-52-1072/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Pažeidėjas
- T. A.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. A., įgaliotam atstovui advokatei V. B.,
Institucijos, surašiusios administracinių nusižengimų protokolą atstovui – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone (toliau – Institucija) patarėjui A. P.,
išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio-profesinio išsilavinimo, nevedęs, besiregistruojantis Užimtumo tarnyboje, traukiamas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose gauta administracinio nusižengimo byla dėl T. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo protokole (toliau – Protokolas) nurodyta, kad T. A. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, o būtent: nesilaikydamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3728-1040/2018 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytos T. A. laikinos bendravimo su dukra K. A. tvarkos, 2018 m. lapkričio 1 d., 19 val. 00 min., negrąžino dukters į jos gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). K. A. mama K. Š. dukrą iš darželio paėmė tik 2018 m. lapkričio 6 d. grįžusi iš ligoninės, kur 2018 m. lapkričio 1 d. pagimdė sūnų. Pagal žodinį K. Š. ir jos anytos L. Š. susitarimą, K. Š. gimdymo ir buvimo ligoninėje metu jos dukrą turėjo prižiūrėti L. Š.. Be kita ko, T. A. 2018 m. lapkričio 8 d., 19 val. 00 min., vėl negrąžino dukters į jos gyvenamąją vietą, dėl ko. K. Š. iškvietė policijos pareigūnus ir po pokalbio su policijos pareigūnais T. A. 20 val. 10 min. dukrą grąžino į jos gyvenamąją vietą. K. A., matydama tėvų nesutarimus ir netinkamą bendravimą, galimai patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus, nesaugumo jausmą. Administracinio nusižengimo protokole T. A. nurodė, kad su nusižengimu nesutinka, nes vykdė savo prievolę, kaip tėvas, suteikti vaikui saugią aplinką ir užtikrinti vaiko gerovę. Taip pat nurodė, kad jo mažametė dukra neužmiega su svetimais žmonėmis (b. l .1).
Įgaliota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė V. B. prašė grąžinti bylą tirti institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, nes jis neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, suformuluotas kaltinimas neaiškus, tikslintinas, todėl nuo jo neįmanoma gintis, nebuvo galima paruošti gynybos strategijos, nenurodyta teisės pažeidimo sudėtis, kokio konkretaus įstatymo norma yra pažeista, kokiais veiksmais pasireiškė atstovaujamojo tyčia.
Institucijos atstovas A. P. parodė, kad sutinka, jog nenurodytos Protokole tam tikros Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo tam tikros nuostatos, tačiau iš Protokolo matyti, kad buvo pažeisti vaiko interesai ir teisės, pavyzdžiui teisė į saugumą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 609 straipsnio nuostatas administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio nusižengimo padarymo esmę. Nusižengimo esme ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-97-942/2016; Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).
Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Todėl ANK 609 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).
ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).
Protokole, surašytame T. A., nenurodytas nė vienas konkretus vaiko teisių apsaugą reglamentuojantis teisės aktas, kuriuo remiantis pareigūnas vertino, ar pradėtina administracinio nusižengimo teisena, ar veika turi administracinio nusižengimo požymių. Siekiant padaryti tokią išvadą, būtina remtis teisės aktais, reglamentuojančiais vaiko teisių ir interesų apsaugą ar tėvų valdžios panaudojimo (ar nepanaudojimo) ribas, kad įvertinti, ar konkrečiu atveju ji pažeista. Taigi toks Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.
Protokole formaliai, nenurodant jokių motyvų, t. y. kokia žala buvo padaryta, nukentėjusiąja nurodoma mažametė K. A.. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį, esant pagrindui, t. y. jeigu fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, toks asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu. Nepilnamečiai nukentėjusiaisiais gali būti pripažinti tik administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno motyvuotu sprendimu (Kauno apygardos teismo 2017-03-24 nutartis Nr. AN2-272-810/2017, 2017-03-28 nutartis Nr. AN2-252-498/2017). Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, kiekvienu atveju privalo įvertinti, kokia žala buvo padaryta asmeniui, kurį norima pripažinti nukentėjusiuoju, ir ar ji iš tiesų buvo padaryta.
Atkreiptinas dėmesys, kad darant išvadą ar administracinė teisena turi būti pradėta, o pradėta nutraukta ar baigta, surašant administracinio nusižengimo protokolą, būtina vertinti, ar veika turi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ar tai iš civilinių teisinių santykių kilęs ginčas, spręstinas civilinio proceso teisinėmis normomis. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog vertinant asmens veiką pagal ANK 73 straipsnį, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Protokole nurodyta, kad T. A. nesilaikė teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, tarp K. A. tėvų susiklostę konfliktiški santykiai, tačiau nesant Protokole aiškios teisinės veikos kvalifikacijos matyti, kad Institucija nevertino, ar padarytas administracinės teisės pažeidimas, ar tai ginčas dėl teismo nutarties nevykdymo, spręstinas, remiantis civilinio proceso tvarka, kreipiantis į anstolį dėl teismo nutarties vykdymo užtikrinimo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsniu, kuris numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi.
Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, kadangi yra esminių trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme, teismas sprendžia, kad T. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nurodyti protokolo trūkumai pripažįstami esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme iš esmės, todėl yra pagrindas administracinio nusižengimo bylą grąžinti tirti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Ukmergės rajone (ANK 609 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutarė:
administracinio nusižengimo bylą Nr. A2.-52-1072/2019 grąžinti tirti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Ukmergės rajone.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.