Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-06-14 · Civilinė byla Nr. e2A-294-589/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-14
Bylos Nr.
e2A-294-589/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18468-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „LAKEDĖ“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,VIA SPORTAS“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-294-589/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18468-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.3; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LAKEDĖ“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1193-819-2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,LAKEDĖ“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,VIA SPORTAS“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos bei delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vadasiga“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „LAKEDĖ“ (toliau – ir ieškovė), patikslinusi reikalavimus, prašė pripažinti atsakovės UAB „VIA SPORTAS“ (toliau – ir atsakovė) 2020 m. vasario 3 d. raštu „Dėl sutartinių netesybų įskaitymo“ Nr. 20/30 atliktą įskaitymą negaliojančiu bei priteisti jai iš atsakovės 5 732,15 Eur skolą, 153,62 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. rugsėjo 19 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 180903 bei Papildomus susitarimus 2019 m. balandžio 4 d. Nr. 1 ir 2019 m. birželio 19 d. Nr. 2 (toliau – Rangos sutartis, Papildomas susitarimas Nr. 1, Papildomas susitarimas Nr. 2). Pagal Rangos sutartį šalys susitarė, jog ieškovė savo jėgomis ir rizika įsipareigoja atlikti kalkakmenio fasado įregimo (kalkakmenio, kalkakmenio pakabinimo sistema, šiltinimas) darbus statybos objekte „Administracinio pastato Vilniaus g. 18, Vilnius, rekonstravimo darbai“. Statybos darbai pagal Rangos sutartį buvo baigti. 2020 m. sausio 8 d. šalys pasirašė Baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą (toliau – ir Baigiamasis aktas), kuriuo buvo patvirtinta, jog ieškovė pilnai atliko statybos rangos darbus pagal Rangos sutartį. Akte įvardinta, jog objekto faktinė atliktų darbų kaina be PVM 359 389,65 Eur, o ieškovė atliktiems darbams suteikė garantiją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Atsakovė priimdama darbus pagal Baigiamąjį aktą ir jį pasirašydama, nepateikė jokių pastabų ir pretenzijų. Po Baigiamojo akto pasirašymo atsakovė ieškovei 2020 m. sausio 28 d. įteikė raštą, datuotą 2020 m. sausio 23 d., kuriame nurodė, jog sulaikė mokėjimus ieškovei 5 732,15 Eur sumai, motyvuodama tuo, kad ieškovė pagal Rangos sutarties nuostatas nėra pateikusi draudimo bendrovės garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo. Pažymi, kad sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimas Nr. SĮLD 154122 jau buvo išduotas 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. sausio 28 d. buvo įteiktas atsakovei. Ieškovė 2020 m. vasario 3 d. pateikė pranešimą atsakovei, nurodydama, kad darbai pagal Rangos sutartį yra atlikti ir atsakovės priimti pagal Baigiamąjį aktą, 2020 m. sausio 27 d. išduotas draudimo bendrovės garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo draudimas, dėl ko turi būti atlikti mokėjimai ieškovei: už atliktus papildomus darbus turi būti sumokėta 351,43 Eur suma, taip pat turi būti sumokėta už atliktus darbus sulaikyta 5 proc. suma – 5 732,15 Eur. Atsakovė 2020 m. vasario 3 d. pateikė kitą raštą Nr. 20/30 „Dėl sutartinių netesybų įskaitymo“, kuriame nurodė, kad darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. rugpjūčio 16 d., o ieškovė sutartu terminu statybos rangos darbų neužbaigė. Atsakovė nurodė, jog faktiškai darbai buvo užbaigti 2019 m. lapkričio 5 d., t. y. ieškovė pavėlavo užbaigti darbus 81 dieną, todėl atsakovė už šias dienas apskaičiavo 5 805,25 Eur netesybas, kurias įskaitė į atsakovės mokėtiną ieškovei už atliktus darbus sumą. Ieškovė 2020 m. vasario 11 d. raštu pateikė atsakymą į 2020 m. vasario 3 d. atsakovės raštą Nr. 20/30 „Dėl sutartinių netesybų įskaitymo“, kuriame nurodė nesutikimo su atsakovės paskaičiuotomis netesybomis motyvus, kad darbų atlikimo terminai užsitęsė būtent dėl pačios atsakovės kaltės, ir reikalavo sumokėti 6 083,58 Eur sumą iki 2020 m. vasario 13 d. Atsakovė visiškai nereagavo į šį raštą ir ieškovės reikalavimą sumokėti susidariusią skolą, skolos nepadengė net iš dalies. 2020 m. kovo 6 d. ieškovė elektroniniu paštu dar kartą pateikė raginimą sumokėti susidariusią skolą iki 2020 m. kovo 10 d., tačiau ir į jį atsakovė neatsakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovės UAB „LAKEDĖ“ ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės atsakovės UAB „VIA SPORTAS“ naudai 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Vadasiga“ naudai 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 5,74 Eur pašto išlaidų, taip pat grąžino ieškovei 9 Eur permokėto žyminio mokesčio.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. rugsėjo 19 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 180903, kuria sutartyje nustatytomis sąlygomis ieškovė savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti kalkakmenio fasado įrengimo (kalkakmenio, kalkakmenio pakabinimo sistema, šiltinimas) darbus statybos objekte „Administracinio pastato Vilniaus g. 18, Vilnius rekonstravimo darbai“. Rangos sutarties prieduose šalių buvo sulygti darbų apimtys, medžiagos ir įkainiai, numatyta darbų kaina – 421 928,41 Eur su PVM, nurodant, kad į šią kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų darbo ir medžiagų kaina, mokesčiai, transportavimo ir visos kitos, atsakovei kaip rangovei priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei Rangos sutartį, išlaidos. Rangos sutartimi šalys tik sulygo, kad atsakovė nemoka už pastolius (nuoma, sumontavimas / demontavimas), buitines patalpas, elektros energiją, vandenį, šiukšlių išvežimą, objekto apsaugą ir kitokias paslaugas. Pagal Rangos sutartį darbai turėjo būti pradėti 2018 m. lapkričio 15 d., o baigti – 2019 m. kovo 30 d. Rangos sutartimi ieškovė, be kita ko, įsipareigojo nustatytu laiku pradėti, kokybiškai atlikti, užbaigti ir perduoti ieškovei visus šioje sutartyje nurodytus darbus (sutarties 3.4.1 punktas), darbus atlikti pagal projektinę dokumentaciją, statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą reikalavimus (sutarties 3.4.6 punktas), savo lėšomis iki darbų pradžios parengti fasado pakabinimo sistemos konstrukcinės dalies projektą pagal ieškovės pateiktus fasadinio smiltainio brėžinius (sutarties 3.4.3 punktas), taip pat per 10 darbo dienų po šios sutarties pasirašymo pateikti ieškovei sutarties įvykdymo laidavimo raštą iš banko ar draudimo bendrovės, lygią 5 proc. nuo sutarties kainos (sutarties 3.4.4 punktas). Atsakovė Rangos sutartimi įsipareigojo organizuoti objekto statybą (įskaitant, bet neapsiribojant žemės sklypo statybai suteikimu, statybos leidimo, projektinės dokumentacijos pateikimu), sumokėti ieškovei už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus šioje sutartyje numatytais terminais ir tvarka (sutarties 3.2.1 punktas), priimti iš ieškovės tinkamai atliktus darbus ir už juos apmokėti (sutarties 3.2.3 punktas). Be to, rangos sutartimi šalys gan plačiai aptarė atsakovės teises sutarties vykdymo metu – objekto statybos laikotarpiu keisti projektinę dokumentaciją, taip pat duoti ieškovei privalomus vykdyti nurodymus dėl darbų eigos pakeitimų ar papildomų darbų (sutarties 3.1.1 punktas), teikti ieškovei pastabas, pasiūlymus, pageidavimus bei nurodymus objekto statybos klausimais, nesikišant į ieškovės komercinę veiklą (sutarties 3.1.4 punktas). Rangos sutarties vykdymo eigoje šalys keitė jų pasirašytą sutartį du kartus, 2019 m. balandžio 4 d. pasirašydamos Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Rangos sutarties, o 2019 m. birželio 19 d. – Papildomą susitarimą Nr. 2 prie Rangos sutarties. Papildomą susitarimą Nr. 1 šalys pasirašė, nes Rangos sutartyje numatytu terminu (iki 2019 m. kovo 30 d.) darbai nebuvo atlikti, iškilus poreikiui keisti technologinius sutartinių darbų atlikimo sprendinius – vietoj Rangos sutartyje numatytos kalkakmenio pakabinimo sistemos naudoti mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Materialus“ teikiamą kalkakmenio pakabinimo sistemą, kas didino darbų atlikimo kainą. Tokios Papildomo susitarimo Nr. 1 pasirašymo priežastys buvo nurodytos pačiame susitarime, jas iš esmės patvirtina ir šalių paaiškinimai teismo posėdžių metu. Papildomu susitarimu Nr. 1 darbų kaina buvo šalių sutarimu padidinta iki 476 998,66 Eur su PVM (2.1 punktas), o darbų atlikimo terminas buvo apibrėžtas, darbų pradžią nurodant 2019 m. gegužės 6 d., o darbų pabaigą – 2019 m. liepos 31 d. 1-3 aukšto fasado įrengimo darbams atlikti, 2019 m. rugsėjo 1 d. 4 aukšto fasado įrengimo darbams atlikti (3.1 punktas). Papildomą susitarimą Nr. 2 šalys sudarė šalims sutarus dėl poreikio mažinti ieškovės atliekamų darbų apimtis – ieškovei paliekant tik tuos darbus, kurie susiję su 1-3 aukšto fasadu be balkonų ir turėklų / tvorelių montavimo darbų, kas taip pat įtakojo darbų kainą. Pagal Papildomo susitarimą Nr. 2 darbų kaina buvo sumažinta iki 433 602,37 Eur su PVM (2.1 punktas), o darbų atlikimo terminas apibrėžtas nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. (3.1 punktas). Tai yra darbų atlikimo termino pabaiga Papildomu susitarimu Nr. 2 buvo nukelta iš esmės tik tiek, kiek buvo pavėlinta darbų atlikimo pradžia. Sutartimi šalys sulygo, kad visų ieškovės atliktų darbų (kaip vientiso, technologiškai neatskiriamo / susijusio statybos darbų proceso) tinkamas įvykdymas (visų darbų kokybė) patvirtinamas Rangos sutarties numatyta tvarka, pasirašant baigiamąjį (galutinį) darbų perdavimo aktą (Sutarties 4.2 punktas). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad tokį aktą šalys pasirašė 2020 m. sausio 8 d., kuriame šalys nurodė, kad ieškovė darbus pagal Rangos sutartį atliko pilnai. Šiame akte nebuvo nurodyta jokių pastabų nei dėl darbų, nei dėl jų atlikimo. Rangos sutartimi šalys taip pat sulygo, kad už atliktus darbus yra sulaikomi 5 proc. nuo kiekvienos pagal priedą Nr. 1A pagal Papildomą susitarimą Nr. 1 aktuojamų darbų sumos, kuri išmokama per 5 darbo dienas po baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir draudimo garantijos pateikimo atliktiems darbams (sutarties 5.3.3 punktas, Papildomo susitarimo Nr. 1 3.2.7 punktas). Draudimo garantiją, kuria užtikrinamas tinkamas garantinio laikotarpio prievolių pagal Rangos sutartį vykdymas, lygią 5 proc. darbų kainos be PVM, galiojančią ne trumpiau nei 36 mėnesiams nuo baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei iki baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo (sutarties 6.5 punktas), taip pat sulygo, kad jai jos nepateikus, ieškovė įgyja teisę šią sumą sulaikyti iki tol, kol sueis 12 mėn. po Baigiamojo akto pasirašymo dienos. Remdamasi tuo, atsakovė 2020 m. sausio 23 d. raštu Nr. 20/13 informavo ieškovę, jog ji, negavusi Rangos sutarties 6.5 punkte numatytos draudimo garantijos, sulaiko 5 732,15 Eur sumą. Šį raštą ieškovė iš atsakovės gavo 2020 m. sausio 28 d., o taip pat tą pačią dieną – 2020 m. sausio 28 d. pateikė atsakovei nurodytą draudimo garantiją, ką patvirtina į bylą pateiktas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamo filialo Lietuvoje, išduotas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimas Nr. SĮLD154122. 2020 m. vasario 3 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą, kuriuo pareikalavo iki 2020 m. vasario 3 d. sumokėti sulaikytą 5 732,15 Eur sumą, o iki 2020 m. vasario 6 d. apmokėti 351,43 Eur už papildomai atliktus darbus. Tą pačią dieną 2020 m. vasario 3 d. atsakovė surašė raštą ieškovei Nr. 20/30, kuriame nurodė, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus 81 dieną (darbai pagal įrašus statybos darbų žurnaluose užbaigti tik 2019 m. lapkričio 5 d., nors jie turėjo būti užbaigti 2019 m. rugpjūčio 16 d.), todėl atsakovė ieškovei paskaičiavo 5 802,25 Eur netesybas pagal Rangos sutarties 5.1 punktą, kurias įskaito į atsakovės ieškovei mokėtiną sumą už atliktus rangos darbus. Teismas pažymėjo, kad minėtu punktu šalys sulygo, kad ieškovei vėluojant atlikti darbus (ar jų etapus) ilgiau negu tris savaites, atsakovė turi teisę į netesybas, kurių dydis po 0,02 proc. nuo sutarties kainos be PVM už kiekvieną vėlavimo dieną. Šį raštą ieškovė gavo 2020 m. vasario 4 d. ir 2020 m. vasario 11 d. pateikė atsakovei pranešimą, kuriame nurodė, kad ji nesutinka su atsakovės ieškovei paskaičiuotomis netesybomis, reikalavo sumokėti likusią skolą ieškovei.

5. Spręsdamas dėl įskaitymo galiojimo / negaliojimo, teismas nustatė, kad rašto ieškovei pateikimo metu 2020 m. vasario 3 d. ieškovė turėjo reikalavimą į atsakovę Rangos sutarties pagrindu. Būtent Rangos sutarties 5.3.3 punkto, 6.5 punkto pagrindu ieškovė turėjo teisę reikalauti, o atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovei sulaikytą 5 proc. sumą nuo ieškovės pagal Rangos sutarties sąlygas atliktų ir priimtų darbų, nes Baigiamąjį aktą šalys pasirašė 2020 m. sausio 8 d., o 2020 m. sausio 28 d. ieškovė atsakovei pateikė draudimo garantiją atliktiems darbams. Pagal atsakovės pateiktus paskaičiavimus ši 5 proc. suma nuo ieškovės pagal Rangos sutarties sąlygas atliktų ir priimtų darbų sudarė 5 732,15 Eur sumą. Teismas nustatė ir tai, kad Rašto ieškovei pateikimo metu atsakovė Rangos sutarties 5.1 punkto, Papildomo susitarimo Nr. 2 3.1 punkto pagrindu turėjo teisę reikalauti, o ieškovė turėjo pareigą sumokėti netesybas už vėlavimą atlikti Rangos sutartyje numatytus darbus, nes darbai Baigiamuoju aktu buvo perduoti ir jos priimti tik 2020 m. sausio 8 d., nors pagal Rangos sutarties sąlygas, išdėstytas raštu pačioje sutartyje ir Papildomuose susitarimuose Nr. 1, Nr. 2, darbus ieškovė turėjo pabaigti 2019 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovė rašto pateikimo metu paskaičiavo ieškovei netesybas už trumpesnį laikotarpį – nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d., nes ši data statybos darbų žurnale buvo nurodyta, kaip faktinių darbų objekte pabaiga. Ši suma atsakovės skaičiavimu siekė 5 805,25 Eur. Teismas pažymėjo, kad Rangos sutarties 5.1 punkte įtvirtinta nuostata apibrėžia ne terminą, kurį gali būti skaičiuojamos netesybos, o ieškovės prievolės mokėti netesybas atsiradimo momentą.

6. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Rangos sutartyje šalys neįtvirtino sutarties pakeitimo išlygos, tačiau jos Rangos sutartį ir Papildomus susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2 sudarė raštu. Byloje nėra įrodymų, kad Papildomame susitarime Nr. 2 įtvirtintas darbų atlikimo terminas būtų dar kartą šalių keistas raštu. Statybos rangos sutarčiai įstatymas nenumato konkrečios formos, todėl teismas sutiko, kad šalys, nesant Rangos sutartyje tiesiogiai įtvirtintos jos pakeitimo išlygos, buvo laisvos jos pakeitimus, esant šalių valiai, sudaryti taip pat ir kitais įstatymo leistinais būdais – žodžiu, konkliudentiniais veiksmais. Tačiau teismas sprendė, kad šios šalių teisės nepakanka padaryti išvadą, jog toks Rangos sutarties pakeitimas šalių visgi buvo pasiektas. Jo faktą įrodyti pareiga tenka asmeniui, teigiančiam, jog toks susitarimas šalių laisva ir aiškiai išreikšta valia buvo pasiektas. Teismas sprendė, kad šios įrodinėjimo pareigos ieškovė neįvykdė.

7. Teismas pažymėjo, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad šalių valia Rangos sutarties sąlygose įtvirtintas darbų atlikimo terminas (2019 m. rugpjūčio 16 d.) buvo pratęstas, motyvuojant tuo, kad Rangos sutarties vykdymo metu po 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl vėlavimo atlikti darbus, o priešingai, prašė ieškovės atsakovei pateikti informaciją, kada ieškovė numato baigti darbus pagal Rangos sutartį objekte, tikslu suderinti galutinį darbų atlikimo terminą bendru sutarimu. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (atsakovės 2019 m. liepos 29 d. el. laiško, šalių el. susirašinėjimo 2019 m. rugpjūčio 12-13 d.) matyti, kad atsakovė reiškė aiškų susirūpinimą ir nepasitenkinimą dėl vėlavimo atlikti darbus Rangos sutartyje numatytais terminais. Tai, kad vėluojant darbų atlikimui pagal Rangos sutartį atsakovė domėjosi pas ieškovę, kada ji ketina baigti darbus, ir prašė tokius duomenis atsakovei pateikti, nepatvirtina atsakovės išreikštos valios keisti Rangos sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus. Teismas sprendė, kad tokią išvadą pagrindžia taip pat atsakovės vadovo V. T. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad esminius klausimus dėl Rangos sutarties sąlygų (kainos, darbų atlikimo terminų) sprendė jis pats kaip vadovas, tokią valią įtvirtindamas raštu Rangos sutartyje. Jokie atsakovės darbuotojai, tame tarpe šio objekto priežiūrą vykdęs T. R. (jam ieškovė pateikė tokį grafiką 2019 m. rugpjūčio 14 d., o jis nurodė, kad pateikta informacija tinka (šalių 2019 m. rugpjūčio 14 d. el. susirašinėjimas)), neturėjo įgalinimų spręsti dėl Rangos sutartyje įtvirtintų esminių sąlygų pakeitimo. Teismas nurodė, kad netikėti tokiais atsakovės vadovo paaiškinimais teismas neturi pagrindo: iš byloje surinktų įrodymų, liudijančių Rangos sutarties vykdymo eigą, matyti, kad tais atvejais, kai buvo keičiamos tokios sąlygos, kaip darbų kaina, kiekis ir / ar terminai, šalys pasirašydavo rašytinį papildomą susitarimą prie Rangos sutarties; šalių netiesioginę, tačiau aiškią valią Rangos sutarties pakeitimus forminti raštu, kai tai susiję su darbų kaina, kiekiu ir / ar terminais, liudija ir Rangos sutarties 3.1.1 punktas.

8. Teismas nesutiko su ieškovės teigimu, kad šalys pratęsė darbų atlikimo terminą, kadangi atsakovė su tuo susijusių pretenzijų nenurodė Baigiamajame akte. Teismas nurodė, kad šalys, pasirašydamos Rangos sutartį, joje aiškiai aptarė darbų atlikimo aktų reikšmę. Teismas sprendė, kad Rangos sutarties 4.2 punkto nuostata, aiškintina kartu su Rangos sutarties 4.6 punktu, patvirtina atsakovės poziciją, kad darbų atlikimo aktai buvo sudaromi tikslu vykdyti statybos darbų finansavimą ir kontroliuoti ieškovės atliekamų darbų vykdymo terminus, tačiau jie, kaip ir baigiamasis aktas, nebuvo skirti teikti pretenzijas dėl vėlavimo atlikti šiais aktais priimtus darbus. Teismas vertino, kad Rangos sutarties 4.2, 4.6 punktais šalys numatė atsakovės pareigą arba per 5 darbo dienas pasirašyti baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą, arba per tą patį terminą baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto nepasirašyti ir pareikšti pretenzijas, pagrįstas Rangos sutarties nuostatomis, dėl konkrečių darbų trūkumų konkrečiose vietose ar konkrečių netikslių jų kiekių.

9. Pirmiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės leido teismui konstatuoti, jog atsakovė įrodė faktą, kad raštu atliekant įskaitymą ieškovė ir atsakovė turėjo priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie buvo galiojantys ir vykdytini.

10. Spręsdamas dėl atsakovės kaltės ir vaidmens santykyje su trečiuoju asmeniu UAB „Vadasiga“, teismas vertino, kad šalių paaiškinimai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė nebuvo laisva pasirinkti visas medžiagas, kuriomis ji atliks darbus objekte pagal Rangos sutartį, nes kalkakmenį ir jo pakabinimo sistemą, o kartu jų tiekėją ieškovei nurodė atsakovė. Šią aplinkybę patvirtina tiek šalių susirašinėjimas (2018 m. liepos 30 d. atsakovės el. laiškas, 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakovės el. laiškas), tiek Rangos sutarties priedu Nr. 2 esantis kalkakmenio ir jo tvirtinimo elementų tiekėjo komercinis pasiūlymas medžiagoms, kuris buvo teiktas ne ieškovei, o atsakovei. Nepaisant šios aplinkybės, kurią itin akcentavo bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė, teismas sprendė, kad ieškovė, sutikdama įsigyti pastarąsias medžiagas Rangos sutarčiai vykdyti iš UAB „Vadasiga“, iš esmės sutiko atlikti darbus pagal Rangos sutartį CK 6.647 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokią išvadą patvirtina ieškovės ir UAB „Vadasiga“ 2018 m. rugsėjo 19 d. pasirašyta sutartis Nr. VAD-18004 ir jos papildomas susitarimas Nr. 1, kurie, įvertinus CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą, liudija ieškovės laisvą valią pirkti Rangos sutarčiai vykdyti reikalingą kalkakmenį, taip pat ir tvirtinimo elementus iš pradžių iš UAB „Vadasiga“. Teismas nurodė, jog teigti, kad Tiekimo sutartis ir papildomas susitarimas Nr. 1 prie Tiekimo sutarties buvo pasirašyti ne laisva ieškovės valia, o atsakovės ieškovei primesti, teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kad ši Tiekimo sutartis būtų buvusi nuginčyta teismine tvarka. Priešingai, ji yra šalių faktiškai įvykdyta.

11. Teismas vertino, kad laisvą pačios ieškovės valią pirkti Rangos sutarčiai vykdyti reikalingas medžiagas iš UAB „Vadasiga“ liudija tai, kad Rangos sutartimi ieškovė garantavo atsakovei, kad pagal šią sutartį visos statybos darbams naudotos medžiagos turi reikiamus kokybės sertifikatus, atitinka visus aprašymus, standartus, nurodymus, visus statybos darbų kokybei keliamus reikalavimus pagal sutartį, taip pat yra tinkamos numatytiems tikslams bei yra geroje eksploatacinėje būklėje, sudarytos iš naujų ir gerų medžiagų be jokių trūkumų, įskaitant, bet neapsiribojant, trūkumais medžiagose bei kokybėje (sutarties 6.2 punktas). Atsakovės tokios medžiagos bei jos tiekėjo pasirinkimas, kartu žinojimas apie jos pobūdį, ką atsakovė patvirtino ir Rangos sutarties 6.3 punktu (užsakovas yra susipažinęs su kalkakmenio ir jo tvirtinimo sistemos garantija, kokybės sertifikatais bei kitais reikalingais dokumentais, kuriuos pateiks šių medžiagų tiekėjas), liudija ne tai, kad kalkakmenį ir jo tvirtinimo sistemą iš UAB „Vadasiga“ atsakovė įsigijo savo vardu ir nuosavybėn, o tai, kad duomenys apie Rangos sutarties vykdymo metu ketinamos naudoti medžiagos, įsigyjamos iš UAB „Vadasiga“, kokybę jai buvo žinomi Rangos sutarties su ieškove sudarymo metu.

12. Teismas pažymėjo, kad laisvą ieškovės valią pirkti Rangos sutarčiai vykdyti reikalingas medžiagas savo vardu iš UAB „Vadasiga“, kuris ir jo tiekiamos medžiagos tiko atsakovei, liudija ir tai, kad Rangos sutartimi ieškovė ir atsakovė sulygo taip pat mokestį už akmens pristatymo administravimą, ką patvirtina minėtos sutarties priedu Nr. 1 esanti ieškovės sąmata darbų atlikimui, kuri buvo keista Papildomu susitarimu Nr. 1. Pagal Rangos sutarties priedą Nr. 1 už šią paslaugą atsakovė įsipareigojo papildomai sumokėti ieškovei 6 009,74 Eur, o pagal Papildomo susitarimo Nr. 1 priedą Nr. 1 – 5 417,05 Eur dėl pakeisto sprendimo tvirtinimo elementus įsigyti ne iš UAB „Vadasiga“.

13. Iš šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo teisme metu, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – Rangos sutarties priedu Nr. 2 esančio kalkakmenio ir jo tvirtinimo sistemos komercinio pasiūlymo – teismas nustatė, kad rangos darbams atlikti buvo reikalingas ne tiesiog kalkakmenis, bet konkrečiai apdirbtas kalkakmenis – konkretaus dydžio ir formato kalkakmenio plokštės, kurios turėjo būti atitinkamai frezuotos, impregnuotos, taip pat jau paruoštos tvirtinimui (su skylėmis). Būtent dėl tokio kalkakmenio komercinį pasiūlymą pateikė UAB „Vadasiga“. Tokį kalkakmenį Tiekimo sutartimi ieškovė iš UAB „Vadasiga“ pirko. Tiekimo sutartimi UAB „Vadasiga“ ir ieškovė taip pat sulygo, kad UAB „Vadasiga“ kalkakmenį pristatys į objektą Vilniaus g. 18, Vilniuje, ir jį objekte iškraus (2 punktas), taip pat jį pristatys konkrečiais terminais. Pagal Tiekimo sutarties 4 punktą kalkakmenio pristatymas buvo paskirstytas į tris partijas: pirmoji partija turėjo būti pristatyta – 2018 m. 48 savaitę, antroji partija – 2018 m. 52 savaitę, trečioji partija – 2019 m. 5 savaitę, tačiau vėliau šis susitarimas buvo pakeistas papildomu susitarimu Nr. 1 prie Tiekimo sutarties, kuriuo buvo nustatyti kiti trijų partijų pristatymo terminai. Papildomu susitarimu Nr. 1 prie Tiekimo sutarties pirmos partijos pristatymas buvo numatytas 2019 m. gegužės 13 d., antros partijos pristatymas – per 10 darbo dienų po ieškovės atitinkamo pranešimo (toks ieškovės pranešimas pateiktas 2019 m. liepos 5 d. el. paštu), o trečios partijos pristatymas – per 10 darbo dienų po ieškovės atitinkamo pranešimo (toks ieškovės pranešimas pateiktas iki 2019 m. liepos 25 d., ką patvirtina 2019 m. liepos 25 d. šalių el. susirašinėjimas).

14. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina ieškovės nurodomą aplinkybę, kad UAB „Vadasiga“ tinkamai nevykdė Tiekimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir kalkakmenio į objektą nepristatė Tiekimo sutartyje sulygtais terminais. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad nors pirmoji partija UAB „Vadasiga“ turėjo būti pateikta 2019 m. gegužės 13 d., ji faktiškai buvo pateikta tik 2019 m. birželio 12 d. (ieškovės 2019 m. birželio 12 d. el. laiškas, kt.), tačiau ją pateikus paaiškėjo, kad ji pateikta ne visa (ieškovės, trečiojo asmens 2019 m. liepos 29 d. susirašinėjimas el. laiškais, kt.). Ji visa galutinai buvo pateikta tik 2019 m. rugpjūčio 14 d. (ieškovės 2019 m. rugpjūčio 29 d. pretenzija, ieškovės 2019 m. rugsėjo 11 d. el. laiškas, kt.). Antroji partija turėjo būti pateikta 2019 m. liepos 26 d., tačiau 2019 m. rugpjūčio 29 d. ji ieškovei dar nebuvo pristatyta (trečiojo asmens 2019 m. rugpjūčio 5 d. el. laiškas, ieškovės 2019 m. rugpjūčio 29 d. pretenzija, kt.). Trečioji partija turėjo būti pateikta iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. (ieškovės 2019 m. rugpjūčio 29 d. pretenzija, 2019 m. rugsėjo 11 d. el. laiškas, kt.), tačiau faktiškai 2019 m. rugsėjo 13 d. ji taip pat dar nebuvo pristatyta (ieškovės, trečiojo asmens 2019 m. rugsėjo 11 d., 2019 m. rugsėjo 13 d. susirašinėjimas el. laiškais, kt.). Be to, ir antroji bei trečioji partija šiais terminais nebuvo pateikta pilna apimtimi, nes po visų trijų partijų pagal Tiekimo sutartį pateikimo paaiškėjo, kad 21 vieneto plokščių vis dar trūksta (ieškovės, trečiojo asmens 2019 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. spalio 3 d. susirašinėjimas el. laiškais, kt.), kurios buvo pristatytos ieškovei tik 2019 m. spalio 30 d. (trečiojo asmens 2019 m. spalio 15 d. el. laiškas, 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VDS 000338). Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, trečiasis asmuo UAB „Vadasiga“ į bylą nepateikė.

15. Teismas vertino, kad aplinkybės, jog UAB „Vadasiga“ vėlavo pateikti kalkakmenį ieškovei, nepaneigia ir UAB „Vadasiga“ procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, kad kalkakmenį UAB „Vadasiga“ įsipareigojo pristatyti arba į objektą, arba į sandėlį, kurie aiškiai neatitinka Tiekimo sutarties sąlygų. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog UAB „Vadasiga“ kalkakmenį Tiekimo sutartyje ir papildomame susitarime Nr. 1 prie Tiekimo sutarties nurodytais terminais įsipareigojo pristatyti būtent į objektą. Viena vertus, tai buvo tiesiogiai įtvirtinta Tiekimo sutartyje (7 punktas). Kita vertus, tai, kad Tiekimo sutartyje atsiskaitymas už pateiktą kalkakmenį buvo susietas su gaminių partijos pristatymu į sandėlį arba objektą (Tiekimo sutarties, papildomo susitarimo Nr. 1 prie Tiekimo sutarties 3 punktas), negali būti aiškinama kaip UAB „Vadasiga“ teisė kalkakmenį sulygtais terminais pristatyti jos pasirinkimu į objektą arba į sandėlį.

16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kalkakmenio pristatymas ne iš karto į objektą, o pirma į sandėlį buvo nurodytas dar UAB „Vadasiga“ komerciniame pasiūlyme, kur į jo kainą buvo įskaičiuotas kalkakmenio transportavimas iš Italijos į Vilnių trimis mašinomis, jo perkrovimas, sandėliavimas 30 dienų ir pristatymas į objektą 20 (dvidešimčia) pervežimų. Teismas vertino, kad toks susitarimas, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, ką teisingai nurodė ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu, pirmiausia sietinas su UAB „Vadasiga“ pareiga kalkakmenį pristatyti atitinkamos kokybės – išpjaustytą konkrečiomis plokštėmis, apdirbtą ir su išgręžtomis skylėmis. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Vadasiga“ iš Italijos vežė ne galutinį produktą, kurį turėjo Tiekimo sutartyje sulygtais terminais pristatyti į objektą. UAB „Vadasiga“ iš Italijos atvežtą kalkakmenį galutinai apdirbo po jo atvežimo iš Italijos į Lietuvą, t. y. Lietuvoje gręžė skyles kalkakmenio plokštėms sumontuoti. Taigi, šiems veiksmams atlikti būtinas poreikis iš Italijos atvežtą kalkakmenį apdirbti iki Tiekimo sutartimi sulygtos kokybės ir lėmė būtinybę jį sandėliuoti iki 30 dienų, kas buvo įtraukta į jo kainą pagal Tiekimo sutartį. Todėl aiškinti Tiekimo sutartį UAB „Vadasiga“ nurodomu būdu kaip suteikiančią teisę kalkakmenį Tiekimo sutartyje nustatytais terminais pristatyti nebūtinai į objektą nėra jokio pagrindo, tai neatitiktų šalių susitarimo esmės, prasmės ir tikslo: iki Tiekimo sutartyje nurodytų terminų gauti medžiagą – iki sulygtos kokybės apdirbtą kalkakmenį, reikalingą Rangos sutarčiai tinkamai įvykdyti.

17. Teismas vertino ir tai, kad susitarimas, jog UAB „Vadasiga“ iš Italijos atvežtą kalkakmenį pirma atsiveš į sandėlį, kur saugos iki 30 dienų, buvo susisietas ir su tuo, kad šalys sulygo dėl kalkakmenio pristatymo į objektą trimis partijomis. Nors Tiekimo sutartyje ieškovė ir UAB „Vadasiga“ konkrečiai nesulygo joje vartojamos sąvokos – pirma, antra, trečia partija, reikšmės, ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, į bylą pateiktas susirašinėjimas el. paštu pakankami teigti, kad partijos, jų sąvoka šalių buvo suprantama kaip ieškovės nurodytas konkrečių kalkakmenių plokščių kiekis, reikalingas darbus atlikti nuosekliai. Jis buvo nulemtas to, kad plokščių montavimo darbus ieškovė galėjo atlikti tik konkrečiu eiliškumu, nes trūkstant kalkakmenio plokštės pagal nustatytą eiliškumą tolimesni darbai negalimi, nesant galimybės tokią praleistą plokštę įterpti vėliau. Be to, jis buvo nulemtas to, kad dėl Rangos sutarties objekto vietos, ką nurodė ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, visas kalkakmenis negalėjo būti sandėliuojamas iš karto objekte, jis dėl vietos stokos į objektą turėjo būti pristatomas mažesnėmis dalimis, kas ir buvo nurodyta komerciniame pasiūlyme (20 pervežimų). Tokią išvadą patvirtina ir Tiekimo sutarties 7 punktas, numatęs, kad jeigu ieškovė negali priimti prekių Tiekimo sutartyje numatytais terminais, t. y. daugiau kaip 10 dienų po 30 dienų numatyto sandėliavimo termino ir prekės turi būti sandėliuojamos kitus, tai papildomas išlaidas ieškovė padengia iki prekių pristatymo dienos pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą už šias paslaugas.

18. Teismas sprendė, kad anksčiau nustatytos aplinkybės liudija, jog UAB „Vadasiga“ netinkamai vykdė Tiekimo sutartimi, papildomu susitarimu Nr. 1 prie Tiekimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Nurodytos nustatytos aplinkybės liudija ir tai, kad šis netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas lėmė tai, kad ieškovė negalėjo baigti darbų Rangos sutartyje nustatytu terminu – iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. Tačiau teismas vertino, kad šios byloje nustatytos aplinkybės, niekaip negali būti siejamos su atsakovės nebendradarbiavimu su ieškove ar pareigos organizuoti statybą nevykdymu. Pirma, byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovė savo valia prisiėmė pareigą Rangos sutartimi atlikti darbus iš UAB „Vadasiga“ pateikto kalkakmenio kaip savo medžiagos, paneigia ieškovės argumentą, kad atsakovės pareiga užtikrinti tinkamą kalkakmenio patiekimą į objektą pateko į Rangos sutarties 3.2.1 punkte įtvirtintą atsakovės pareigą organizuoti objekto statybą. Antra, byloje surinkti įrodymai paneigia ieškovės argumentus, jog atsakovė nebendradarbiavo su ieškovė Rangos sutarties vykdymo metu sprendžiant klausimus dėl savalaikio ir tinkamo kalkakmenio pristatymo į objektą. Priešingai, šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu rangos teisiniais klausimais kylančiais klausimas liudija, kad atsakovė bendravo tiek su ieškove, tiek su UAB „Vadasiga“ dėl kalkakmenio pristatymo į objektą terminų ir tvarkos (2019 m. liepos 30 d. šalių el. susirašinėjimas, kt.).

19. Teismas nurodė, jog CK 6.658 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišdamas į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Tokią teisę šalys įtvirtino ir Rangos sutarties 3.1.4 punkte, numatydamos, kad atsakovė turi teisę ieškovei teikti pastabas, pasiūlymus, pageidavimus bei nurodymus objekto statybos klausimais, nesikišant į ieškovės komercinę veiklą. Būtent, šių teisių ribose pagal byloje surinktus įrodymus atsakovė ir veikė. Teismas sutiko su ieškove, kad mokėjimo pagal Tiekimo sutartį atlikimas UAB „Vadasiga“ nesant tam ieškovės išreikšto sutikimo, jeigu jis objektyviai būtų sukėlęs kokias nors pasekmes, susijusias su termino atlikti darbus pagal Rangos sutartį praleidimu, galėtų būti siejamas su atsakovės atsakomybe, įvertintus Rangos sutarties 3.1.4 punkto nuostatas, tačiau teismas sprendė, kad šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad atsakovės už ieškovę atliktas mokėjimas UAB „Vadasiga“ neigiamai įtakojo ieškovės galimybę baigti darbus Rangos sutartyje nustatytu terminu.

20. Spręsdamas dėl atsakovės vėlavimo sumokėti avansus ir mokėjimus pagal Rangos sutartį, teismas nustatė, kad Rangos sutarties 5.3.1 punktu atsakovė įsipareigojo 99 361,04 Eur sumą sumokėti ieškovei avansu per 2 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo, tačiau ne anksčiau negu atsakovei bus pateiktas sutarties įvykdymo laidavimo raštas, nurodytas Rangos sutarties 3.4.4 punkte. Iš byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, kad Rangos sutartis šalių buvo sudaryta 2018 m. rugsėjo 19 d., sutarties įvykdymo lakštą ieškovė atsakovei pateikė 2018 m. rugsėjo 25 d., tačiau atsakovė avansą sumokėjo tik 2018 m. spalio 19 d. Šių aplinkybių atsakovė neneigė. Papildomo susitarimo Nr. 1 3.2.2 punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 79 145,48 Eur avansą per 2 darbo dienas po šio susitarimo pasirašymo, kuris yra skirtas kalkakmenio pakabinimo sistemai užsakyti. Teismas vertino, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, jog 2019 m. balandžio 24 d. ieškovė mokėjimo iš atsakovės nebuvo gavusi, to atsakovė neneigė, tačiau teigė, kad avanso pagal Papildomo susitarimo Nr. 1 3.2.2 punktą nesumokėjimas buvo nulemtas ieškovės priepriešinės pareigos tinkamo nevykdymo. Rangos sutarties 3.4.4 punktu ieškovė įsipareigojo per 10 darbo dienų po sutarties pasirašymo pateikti atsakovei sutarties įvykdymo laidavimo raštą iš banko ar draudimo bendrovės, lygią 5 proc. nuo sutarties kainos. Ši Sutarties sąlyga Papildomu susitarimu Nr. 1 šalių nebuvo pakeista ar panaikinta (Papildomo susitarimo Nr. 1 4.3 punktas). Į bylą atsakovės ieškovei 2019 m. balandžio 23 d. pateiktas raštas Nr. 19/43, kad dėl šios pareigos nevykdymo Papildomu susitarimu Nr. 1 pakeitus esmines Rangos sutarties sąlygas – kainą, terminus, atsakovė sustabdė savo prievolę sumokėti avansą. Todėl teismas sutiko su atsakove, kad atsakovės vėlavimas mokėti avansą pagal Papildomą susitarimą Nr. 1 (avansas buvo sumokėtas 2019 m. gegužės 8 d.) apskritai negali būti siejamas su atsakovės kalte. Byloje nėra įrodymų, kada atsakovė pateikė naują sutarties įvykdymo laidavimo raštą. Kita vertus, teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovės vėlavimas sumokėti avansą pagal Rangos sutartį ar jo sumokėjimas pagal Papildomą susitarimą Nr. 1 tik ieškovei pateikus sutarties įvykdymo laidavimo raštą, kaip nors įtakojo darbų neatlikimą Papildomame susitarime Nr. 2 numatytu terminu nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. Ieškovė tai siejo su vėlavimu pristatyti medžiagas pagal Tiekimo sutartį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Vadasiga“ vėlavimas pristatyti medžiagas galėjo būti siejamas su atsakovės pareigos sumokėti avansą ieškovei pagal Rangos sutartį ir Papildomą susitarimą Nr. 1 vykdymu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad papildomame susitarime Nr. 1 prie Tiekimo sutarties UAB „Vadasiga“ patvirtino 96 957,14 Eur avanso gavimą, taip pat savo prievolių vykdymo – kalkakmenio pristatymo į objektą, nesusiejo su tolesniais mokėjimais. Priešingai, papildomame susitarime Nr. 1 prie Tiekimo sutarties ieškovė ir UAB „Vadasiga“ sulygo, kad ieškovė atsiskaito papildomame susitarime Nr. 1 prie Tiekimo sutarties nustatyta tvarka tik su sąlyga, jeigu šias sumas ieškovė jau yra gavusi iš atsakovės. Tą patvirtina ir 2019 m. balandžio 24 d. UAB „Vadasiga“ el. laiškas, kuriame ji nurodo, kad pirma partija jau yra pagaminta ir paruošta krovimui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Papildomame susitarime Nr. 1 numatytas atsakovės mokėtinas avansas 79 145,48 Eur sumai buvo apskritai skirtas kalkakmenio pakabinimo sistemai ne iš UAB „Vadasiga“, o iš MB „Materialus“ užsakyti.

21. Spręsdamas dėl vėlavimo teikti projektinę dokumentaciją, nesiėmimo priemonių spręsti Rangos sutarties vykdymo eigoje iškylančių problemų, teismas sutiko, kad byloje surinkti įrodymai pakankami teigti, kad po Rangos sutarties pasirašymo 2018 m. rugsėjo 19 d. projektavimo darbai buvo tęsiami. Tą liudija ieškovės į bylą teiktas susirašinėjimas (2018 m. gruodžio 10 d. el. laiškas, 2018 m. gruodžio 17 d. el. laiškas, 2018 m. lapkričio 21 d. el. laiškas, 2019 m. vasario 26 d. el. laiškas, 2019 m. kovo 22 d. el. laiškas). Tačiau teismas nesutiko, kad projektavimo darbų tęsimas iki pačios ieškovės nurodyto termino – 2019 m. sausio 15 d., kaip nors lėmė negalimumą pradėti karkaso montavimo darbus ar įtakojo galimybę užsakyti medžiagas – kalkakmenį, reikalingą darbams pagal Rangos sutartį įvykdyti.

22. Teismas nurodė, kad ieškovė karkaso montavimo darbus pradėjo ne anksčiau nei 2019 m. gegužės 20 d., ką patvirtina Papildomo susitarimo Nr. 2 3.1 punktas, įrašai statybos darbų žurnale, todėl ieškovės nurodoma aplinkybė, kad galutinis projektas buvo pateiktas ieškovei tik 2019 m. sausio 15 d., net netikrinant to pagrįstumo, niekaip negali būti siejama su vėlavimu atlikti darbus nuo 2019 m. gegužės 20 d. Ieškovės teiginį, kad būtent projektas lėmė kliūtis užsakyti tinkamas medžiagas – kalkakmenį, reikalingą darbams pagal Rangos sutartį, paneigia Rangos sutarties priedu Nr. 2 esantis kalkakmenio ir jo tvirtinimo elementų tiekėjo komercinis pasiūlymas medžiagoms, Papildomo susitarimo priedu Nr. 2 esantis kalkakmenio tiekėjo komercinis pasiūlymas medžiagoms, kuriuose yra pateikiamas konkretus medžiagų pagal projektą poreikis – kiekis, pobūdis, išmatavimai, kita. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nustatyti, ar ieškovė pagal Tiekimo sutartį užsakė būtent tas pačias medžiagas, kurios buvo nurodytos minėtuose prieduose, teismas neturi galimybės, nes papildomo susitarimo Nr. 1 prie Tiekimo sutarties priedas Nr. 1A į bylą nėra pateiktas. Tuo tarpu 2019 m. spalio 30 d. ieškovei pristatytos paskutinės kalkakmenio plokštės buvo nurodytos dar Tiekimo sutarties priede – komerciniame pasiūlyme Nr. 180917.

23. Teismas sprendė, kad nors ieškovės į bylą pateikti įrodymai liudija, kad ji atsakovei ne kartą po Papildomo susitarimo Nr. 2 pasirašymo teikė pastabas dėl projektinės dokumentacijos trūkumų, klaidų (netinkamai sumontuoti langai (2019 m. gegužės 23 d. el. laiškas, 2019 m. liepos 29 d. el. laiškas), neišspręstas seno karnizo klausimas (2019 m. liepos 15 d. el. laiškas), netinkamas fasado šviestuvų laidų išvedimas (2019 m. liepos 23 d. el. laiškas), laidai išvesti su metaliniais strypais (2019 m. liepos 1 d. el. laiškas), monolitas ties parapetu yra apie 30 cm žemesnis nei pagal projektą (2019 m. rugpjūčio 6 d. el. laiškas, 2019 m. rugpjūčio 12 d. el. laiškai), ties viršlangiais sumontuotos ventiliacinės dėžės, kurios nenurodytos projekte (2019 m. rugpjūčio 26 d. el. laiškas), dalis plokščių yra per ilgos, kas pastebėta tik montavimo metu (2019 m. rugsėjo 27 d. el. laiškas), dalis plokščių išpjauta netinkamai (2019 m. liepos 12 d. el. laiškas), kt.), byloje nėra jokių įrodymų, kurie liudytų, kad dėl to ieškovė ėmėsi stabdyti darbus. Teismas vertino, kad toks pačios ieškovės elgesys iš esmės patvirtina atsakovės poziciją, kad Rangos sutarties vykdymo metu iškylantys darbinio pobūdžio klausimai dėl klaidų projektinėje dokumentacijoje pačios ieškovės nebuvo vertinami kaip įtakojantys sulygtus galutinius terminus, dėl ko būtų būtina keisti Rangos sutartį.

24. Teismas nurodė, kad ši teismo išvada taip pat liudija ieškovės įrodinėjamų kitų aplinkybių, kad atsakovė Rangos sutarties vykdymo metu nesiėmė veiksmų spręsti iškilusias problemas ir trukdžius, nereikšmingumą šiai bylai teisingai išnagrinėti. Esant byloje nustatytai aplinkybei, kad pati ieškovė nesiėmė jokių veiksmų stabdyti darbus iki bus pasiektas Rangos sutarties pakeitimas dėl termino jiems atlikti pratęsimo, teigti, kad šie trukdžiai buvo esminiai, lemiantys negalimumą baigti darbus Rangos sutartyje šalių sulygtais terminais teismas neturi pagrindo. Nors ieškovė, nepaisant į bylą pateiktų įrodymų apie tam tikrų trukdžių sprendimų variantus (2019 m. liepos 23 d. el. laiškas dėl fasado apšvietimo laidų, 2019 m. liepos 30 d. el. laiškas dėl lango permontavimo, 2019 m. rugpjūčio 13 d. el. laiškas dėl per žemo parapeto, 2019 m. liepos 1 d. el. laiškas dėl laidų su metaliniais strypais išsukimo, nupjovimo, 2019 m. liepos 15 d. el. laiškas dėl seno karnizo nupjovimo) neigė savo paaiškinimais, byloje apklausto liudytojo parodymais (pavyzdžiui, 2019 m. liepos 30 d. el. laiške nurodytas pažadas permontuoti langą, ieškovės teigimu, taip ir nebuvo įvykdytas), byloje nustatyta aplinkybė, kad tai nesutrukdė Baigiamuoju aktu 2020 m. sausio 8 d. perduoti darbus pagal Rangos sutartį kaip atliktus pilnai ir tinkamai.

25. Spręsdamas dėl pareigos sumontuoti ir leisti ieškovei naudotis pastoliais, teismas vertino, kad iškilus poreikiui perstatyti pastolius pagal ieškovės poreikius, atsakovė ieškovei pasiūlė šį klausimą tiesiogiai derinti su pastolių montavimo ir nuomos paslaugas teikiančia UAB „Gotas“, negali būti vertinamas atsakovės nenaudai, nes toks pasiūlymas buvo sąlygotas pačios ieškovės neveikimo ar netinkamo veikimo. Teismas nustatė, kad byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad objekte atsakovės iniciatyva buvo sumontuoti pastoliai, kuriais ieškovei buvo leista naudotis Rangos sutarties vykdymo metu. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovė pakankamai bendradarbiavo su ieškove Rangos sutarties vykdymo metu, iškilus poreikiui pastolius objekte perstatyti tikslu ieškovei vykdyti Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas, įvertinęs šalių susirašinėjimą dėl pastolių permontavimo (2019 m. liepos 26-29 d. el. laiškai, 2019 m. liepos 30 d. el. laiškai, 2019 m. rugpjūčio 5 d. el. laiškai, 2019 m. rugpjūčio 13 d. el. laiškai), sutiko, kad atsakovės pozicija Rangos sutarties vykdymo metu dėl pastolių permontavimo buvo nepagrįsta, nes iš esmės atsakovė jos pareigą užtikrinti pastolių, reikalingų darbams pagal Rangos sutartį vykdymą, perkėlė ieškovei (nurodė pačiai ieškovei ne tik prieš tris dienas informuoti UAB „Gotas“ apie poreikį perkelti pastolius, bet ir imtis veiksmų pačiai užtikrinti UAB „Gotas“ prisiimtų įsipareigojimų atsakovės atžvilgiu vykdymą). Tai, kad atsakovė pasiliko pareigą apmokėti už UAB „Gotas“ teikiamas objekte pastolių permontavimo paslaugas, tokios išvados nepaneigia. Kita vertus, teismas sprendė, kad vien šios byloje nustatytos aplinkybės nepakanka teigti, jog šios pareigos perkėlimas pačiai ieškovei įtakojo ieškovės negalimumą darbus pagal Rangos sutartį baigti iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalių 2019 m. rugpjūčio 13 d. el. susirašinėjime atsakovė nurodė, jog ieškovė jau vėluoja vykdyti darbus pagal Rangos sutartį tris savaites, dėl ko atsisakė atlikti mokėjimus. Iš Rangos sutarties matyti, kad šalys ja susitarė taip pat dėl konkrečių darbų atlikimo terminų: kalendorinis darbų atlikimo grafikas buvo pateiktas tiek kaip sutarties, tiek kaip Papildomo susitarimo Nr. 1 priedas. Šių priedų šalys į bylą nėra pateikę, todėl juos įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismas neturi galimybės. Kita vertus, teismas nurodė, netikėti, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus pagal Rangos sutartį 2019 m. rugpjūčio 13 d. daugiau nei tris savaites, t. y. tuo metu, kai ieškovė pradėjo kelti klausimą dėl poreikio permontuoti pastolius, neleidžia kiti byloje surinkti įrodymai apie bylai reikšmingas aplinkybes.

26. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 26 d. ne tik atsakovė netinkamai vykdė pareigą organizuoti pastolių permontavimo darbus, bet ir UAB „Vadasiga“ vėlavo pristatyti medžiagas – kalkakmenį, į objektą. Įvertinęs tai, kad kalkakmenis galutinai buvo pristatytas tik 2019 m. spalio 30 d., teismas konstatavo, kad esminis ir svarbiausias trukdis, lėmęs negalimumą darbus baigti Papildomame susitarime Nr. 2, buvo ta aplinkybė, kad ieškovė neturėjo medžiagos, kuri buvo būtina darbams atlikti. Už tai atsakomybę vienareikšmiškai tenka ne atsakovei. Teismas vertino, kad tokią išvadą iš esmės patvirtina ir statybos darbų žurnalo įrašai, iš kurių matyti, kad didžioji dalis fasado apdailinės akmens dangos montavimo darbų buvo atlikta pasibaigus Papildomame susitarime Nr. 2 numatytame darbų atlikimo terminui (I etapas vyko nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. (atlikta apie 31 proc. šių darbų apimties), II etapas vyko nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (atlikta apie 48 proc. darbų apimties), III etapas nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. (atlikta apie 21 proc. darbų apimties)), kas taip pat patvirtina, kad ieškovės negalėjimą atlikti darbus iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. lėmė medžiagų šiems darbams atlikti savalaikis nepristatymas į objektą, kas kartu tikėtina ir didino poreikį kuo skubiau spręsti klausimus dėl pastolių permontavimo.

27. Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys nėra pagrįstas pakankamais įrodymais, todėl jis netenkinamas.

28. Teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 141 Eur žyminio mokesčio, turėjo 7 502 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė sumažino reikalavimą 360,71 Eur (6 246,48 Eur – 5 885,77 Eur) suma, teismas sprendė, kad ieškovei grąžinamas jos permokėtas 9 Eur žyminis mokestis (141 Eur – 132 Eur). Kitos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai šioje byloje neatlyginamos. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė šioje byloje patyrė 2 200 Eur advokatės pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų šioje byloje parengimą, o trečiasis asmuo UAB „Vadasiga“, kuris palaikė ieškovės poziciją byloje, – 847 Eur advokato pagalbos išlaidų taip pat už procesinių dokumentų šioje byloje parengimą. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, šios atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jų naudai iš ieškovės. Valstybė šioje byloje patyrė 5,74 Eur pašto išlaidų, kurios priteisiamos valstybės naudai iš ieškovės, nes jos ieškinys atmestas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

29. Ieškovė UAB „LAKEDĖ“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Nurodo, kad teismas neišnagrinėjo ginčo esmės, neįvertino visų byloje esančių įrodymų ar juos vertino netinkamai, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, taip pat nukrypo nuo teismų praktikos, kas lėmė neteisingo, nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Žemesnės instancijos teismas

31. Nesutinka su teismo išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės niekaip negali būti siejamos su atsakovės nebendradarbiavimu su ieškove ar pareigos organizuoti statybą nevykdymu. Mano, kad teismas nepagrįstai neįžvelgė jokios atsakovės kaltės dėl nustatyto fakto – medžiagų vėlavimo į objektą. Nurodo, kad teismas ignoravo ieškovės pateiktus įrodymus ir motyvus, jog medžiagų vėlavimą lėmė projekte egzistavusios klaidos, paaiškėjusios darbų vykdymo eigoje, o už projektą atsakomybė tenka būtent atsakovei. Dėl to turėjo būti padaryta išvada, kad pačios atsakovės kaltė lėmė darbų terminų nusikėlimą. Teismas netyrė ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų dėl klaidų projekte ir nepasisakė dėl tenkančios atsakomybės už šias klaidas.

32. Nesutinka su teismo išvadomis, jog atsakovė bendradarbiavo kylančiais klausimais tiek su ieškove, tiek su UAB „Vadasiga“ dėl kalkakmenio pristatymo į objektą terminų ir tvarkos bei, jog į atsakovės pareigą organizuoti objekto statybą nepateko pareiga bendradarbiauti užtikrinant tinkamą kalkakmenio tiekimą. Teismas neatsižvelgė į ieškovės pateiktus įrodymus apie tikruosius susiklosčiusius santykius tarp šalių. Bylos įrodymai patvirtina, jog atsakovė buvo de facto susitarusi su UAB „Vadasiga“ ir bendravo su ja tiesiogiai. Teismas neįvertino, kokie šalių konkliudentiniai veiksmai patvirtino, jog pati atsakovė savo veiksmais patvirtino bendradarbiavimo modelį, pagal kurį atsakovė aktyviai reguliavo UAB „Vadasiga“ veiksmus, kadangi tai buvo jos surastas medžiagų tiekėjas, su kuriuo atsakovė buvo tiesiogiai susitarusi. Atsakovei aktyviai pradžioje bendraujant su UAB „Vadasiga“, žinant ir duodant nurodymus apie vėlavimus, žinant apie plokščių kokybę, ieškovei buvo sudaryti teisėti lūkesčiai dėl tokio bendradarbiavimo modelio, t. y. jog atsakovės bendradarbiavimas užtikrinant kalkakmenio pristatymą į objektą įėjo į atsakovės pareigą organizuoti objekto statybą bei pareigą bendradarbiauti bei kooperuotis.

33. Nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovės už ieškovę atliktas mokėjimas UAB „Vadasiga“ neigiamai įtakojo ieškovės galimybę baigti darbus Rangos sutartyje nustatytu terminu. Atsakovė, atlikdama tiesioginį galutinį mokėjimą trečiajam asmeniui už etapą, pati prisiėmė atsakomybę, jog UAB „Vadasiga“ laiku ir tinkamai pristatys prekes ir įvykdys įsipareigojimus, tačiau UAB „Vadasiga“ tokius įsipareigojimus vykdė netinkamai. Todėl dėl UAB „Vadasiga“ netinkamo įsipareigojimų vykdymo pasekmės tenka pačiai atsakovei: atsakovės atliktas tiesioginis mokėjimas pažeidė ieškovės teisę į teisinę priemonę (svertą, užtikrinimą) kontroliuoti trečiojo asmens tinkamą įsipareigojimų vykdymą, tame tarpe, laiku pristatyti medžiagas. Toks atsakovės nepagrįstas veiksmas neigiamai įtakojo ieškovės galimybes baigti darbus Rangos sutartyje nustatytu terminu, kadangi atsakovės neteisėto tiesioginio mokėjimo dėka ieškovė prarado trečiojo asmens įsipareigojimų vykdymo kontrolę bei toks mokėjimas nebemotyvavo trečiojo asmens laiku ir tinkamai pristatyti medžiagas, pabaigti partijos etapo pristatymą. Bylos įrodymai patvirtina, jog medžiagos nebuvo pristatomos laiku ir tinkamai, todėl dėl nepristatytų medžiagų buvo įtakotos ieškovės galimybės baigti darbus Rangos sutartyje nustatytu terminu.

34. Mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turėjo pareigą pateikti naują sutarties įvykdymo laidavimo raštą pagal Papildomą susitarimą Nr. 1. Jame dėl to nebuvo jokių nuostatų. Aplinkybė, jog atsakovė vėlavo sumokėti avansą, įtakojo galutinių darbų terminų pagal Rangos sutartį nukėlimą. Papildomame susitarime avansas buvo skirtas užsakyti kalkakmenio pakabinimo sistemai. Ieškovė neturėdama avanso, negalėjo jos užsakyti. Avanso sumokėjimas turėjo įtakos darbų pradžiai ir medžiagų užsakymui, todėl atitinkamai turėjo įtakos galutiniam darbų terminų nukėlimui.

Žemesnės instancijos teismas

35. Nesutinka su teismo išvada, jog aplinkybės, kad atsakovė pareigą perstatyti pastolius perkėlė ieškovei nėra pakankamos teigti, jog įtakojo ieškovės negalimumą darbus pagal Rangos sutartį baigti iki 2019 m. rugpjūčio 16 d., o atsakovės pasiūlymas pačiai derinti pastolių montavimą su UAB „Gotas“ buvo sąlygotas pačios ieškovės neveikimo ar netinkamo veikimo. Ši išvada nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, prieštarauja liudytojo V. M. parodymams. Teismas neištyrė visų aplinkybių ir įrodymų (susirašinėjimo 2019 m. liepos, rugpjūčio mėn. ir kt.), akcentavo tik selektyviai 2019 m. rugpjūčio 13 d. susirašinėjimą. Papildomų pareigų, tame tarpe, dėl pastolių permontavimo, perkėlimas ieškovei, reiškia papildomus ieškovės skiriamus resursus ir papildomą laiką darbams, kurių ieškovė neplanavo ir neturėjo atlikinėti. Atitinkamai tai reiškia, jog pastolių permontavimo pareigos tinkamas nevykdymas taip pat lėmė darbų termino nusikėlimą. Teismas visiškai nesivadovavo liudytojo V. M. parodymais.

36. Mano, kad teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovė būtinai turėjo inicijuoti Rangos sutarties keitimą dėl projektinės dokumentacijos trūkumų, klaidų. Rangos sutarties 5.1 punktas ir taip garantavo ieškovei darbų terminų nukėlimą esant atsakovės kaltei. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė negalėjo konkrečiai nurodyti, kaip sprendė ir išsprendė įvairius trukdžius, nepateikė atsikertančių įrodymų, paneigiančių ieškovės teiginius. Nesutinka su teismo išvada, kad šias aplinkybes ieškovė vertino kaip mažareikšmes, kurios nedaro įtakos Rangos sutarties terminams.

37. Nesutinka su teismo išvada, kad darbų terminai galėjo būti pratęsti tik rašytine forma. Teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovės vadovo paaiškinimus, kurie buvo sąlygoti palankiai bylai pozicijai, jog dėl terminų galėjo spręsti tik jis pats. Teismas neanalizavo 2019 m. liepos 30 d. susirašinėjimo. Atsakovė niekada pretenzijų nepareiškė, apskritai nenurodė, kad yra skaičiuojami delspinigiai, nepareiškė jokių pretenzijų ir pasirašant Baigiamąjį aktą, kas ir yra aktualu šiai bylai ir pagal nurodytą teismų praktiką. Mano, kad darbų perdavimo-priėmimo aktų pasirašymas, šalių santykių tęstinumas pasibaigus terminams yra aktualūs vertinant šalių elgesį dėl galutinių terminų pratęsimo, todėl teismo motyvai dėl Baigiamojo akto nereikšmingumo nėra pagrįsti. Atsakovės pateiktas 2019 m. lapkričio 22 d. el. laiškas patvirtina, jog atsakovė reikalavimų dėl delspinigių nereiškė, pati nurodė iki 2019 m. gruodžio 1 d. pilnai baigti darbus, taip pratęsdama darbų užbaigimo terminą. Pažymi, jog ir ankščiau atsakovė sutikdavo su termino pratęsimu, kadangi jai buvo žinomos visos aplinkybės. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė visada pateikdavo aiškias aplinkybes ir trukdžius, kurie trukdė darbų vykdymui, atsakovei jie buvo žinomi, darbų terminai buvo pratęsiami su atsakovės žinia, todėl ieškovė turėjo teisėtą lūkestį, jog atsakovė neturi jokio pagrindo taikyti netesybas ir jų netaikys.

38. Taip pat mano, kad teismas, konstatavęs, jog prievolės mokėti delspinigius atsiradimo momentas yra po trijų savaičių po darbų termino pabaigos, nepagrįstai atmetė ieškovės motyvus, jog atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius už pirmas tris savaites po darbų termino pabaigos.

Atsiliepimas

39. Atsakovė UAB „VIA SPORTAS“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

40. Nurodo, kad teismas išnagrinėjo ginčą iš esmės, tyrė ir vertino ieškovės pateiktus įrodymus tiek dėl klaidų projekte, atsakovės atiktų avansinių mokėjimų, pastolių perstatymo pareigos perkėlimo, darbų organizavimo įtakos Rangos sutarties terminams. Mano, kad teismas padarė pagrįstas išvadas, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės UAB „LAKEDĖ“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės

42. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos bei delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra atsakovės kaltės dėl ieškovės prievolės netinkamo vykdymo.

43. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė 2018 m. rugsėjo 19 d. Statybos rangos sutartį Nr. 180903 bei vėlesnius 2019 m. balandžio 4 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 prie statybos rangos sutarties Nr. 180903 ir 2019 m. birželio 19 d. Papildomą susitarimą Nr. 2 prie statybos rangos sutarties Nr. 180903. Ieškovė įsipareigojo Rangos sutartyje aptartomis sąlygomis atlikti statybos rangos darbus atsakovo objekte ir perduoti darbų rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti. Papildomu susitarimu Nr. 1 terminas statybos rangos darbams atlikti buvo pratęstas: nustatytas darbų pradžios terminas 2019 m. gegužės 6 d., darbų pabaigos terminai nustatyti iki 2019 m. liepos 31 d. (1-3 aukšto fasado įrengimo darbams atlikti) ir iki 2019 m. rugsėjo 1 d. (4 aukšto fasado įrengimo darbams atlikti). Papildomu susitarimu Nr. 2 buvo sumažinta ieškovės atliekamų statybos rangos darbų apimtis iki 1-3 aukšto fasadų įrengimo darbų, kuriems atlikti nustatytas terminas nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. Ieškovė sutartu terminu statybos rangos darbų neužbaigė. Darbai esmine apimtimi buvo užbaigti 2019 m. lapkričio 5 d., todėl ieškovė pavėlavo užbaigti darbus 81 dieną. Pagal Rangos sutarties 5.1 punktą atsakovė apskaičiavo ieškovės mokėtinų 5 805,25 Eur netesybų sumą bei šią sumą įskaitė į atsakovės mokėtiną ieškovei sumą. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti atliktą įskaitymą negaliojančiu ir priteisti likusią nesumokėtą skolą bei delspinigius. Reikalavimą grindė tuo, kad netesybų taikymas ieškovei yra nepagrįstas, nes vėlavimas atlikti sutartus darbus atsirado dėl pačios atsakovės netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir kaltės, be to, darbų atlikimo terminas buvo pratęstas. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, konstatavęs, kad jis nėra pagrįstas pakankamais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad esminis trukdis, lėmęs negalimumą darbus baigti nustatytu terminu, buvo ta aplinkybė, kad ieškovė neturėjo medžiagos, kuri buvo būtina darbams atlikti ir už tai atsakomybė vienareikšmiškai tenka ne atsakovei. Taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog šalių buvo pasiektas Rangos sutarties pakeitimas. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja iš esmės įrodymų vertinimo aspektu. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ginčo esmės, neįvertino visų byloje esančių įrodymų ar juos vertino netinkamai, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, taip pat nukrypo nuo teismų praktikos, kas lėmė neteisingo bei nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Dėl bylos aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimo

44. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės niekaip negali būti siejamos su atsakovės nebendradarbiavimu su ieškove ar pareigos organizuoti statybą nevykdymu. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai ignoravo ieškovės pateiktus įrodymus ir motyvus, kad medžiagų vėlavimą lėmė projekte egzistavusios klaidos, paaiškėjusios darbų vykdymo eigoje, atsakovės vėlavimas sumokėti avansą, už ieškovę atliktas mokėjimas UAB „Vadasiga“, o pareigos permontuoti pastolius perkėlimas ieškovei bei nesiėmimas veiksmų skubiai spręsti iškilusius trukdžius objekte taip pat neigiamai įtakojo ieškovės galimybę baigti darbus Rangos sutartyje nustatytu terminu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos ieškovės argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

45. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos atsakovės kaltei dėl ieškovės prievolės netinkamo vykdymo konstatuoti, neįvertino byloje esančių įrodymų visumos ar juos vertino netinkamai (CPK 12, 176-178, 185 straipsniai). Pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad esminė ir svarbiausia aplinkybė, lėmusi negalėjimą ieškovei darbus baigti Papildomame susitarime Nr. 2 numatytu terminu (2019 m. rugpjūčio 16 d.), buvo ta, kad trečiasis asmuo UAB „Vadasiga“ tinkamai nevykdė Tiekimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir kalkakmenio į objektą nepristatė Tiekimo sutartyje sulygtais terminais. Iš byloje esančių rašytinių ir ieškovės bei trečiojo asmens „Vadasiga“ el. susirašinėjimo matyti, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad pirmąją partiją UAB „Vadasiga“ turėjo pristatyti ieškovei 2019 m. gegužės 13 d., o faktiškai pristatė tik 2019 m. birželio 12 d., tačiau paaiškėjo, kad partija pateikta ne visa. Galutinai ši partija buvo pristatyta ieškovei tik 2019 m. rugpjūčio 14 d. Antroji partija turėjo būti pateikta 2019 m. liepos 26 d., trečioji partija – 2019 m. rugpjūčio 8 d., tačiau iš ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimo el. laiškais matyti, kad nei 2019 m. rugpjūčio 29 d., nei 2019 m. rugsėjo 13 d. šios partijos dar nebuvo pristatytos, o 2019 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. spalio 3 d. susirašinėjimas el. laiškais patvirtina, kad pristačius šias partijas, trūko 21 vieneto plokščių, kurios galutinai buvo pristatytos ieškovei tik 2019 m. spalio 30 d. Statybos darbų žurnalo įrašai patvirtina, kad karkaso montavimo darbus ieškovė pradėjo ne anksčiau nei 2019 m. gegužės 20 d., didžioji dalis fasado apdailinės akmens dangos montavimo darbų buvo atlikta pasibaigus Papildomame susitarime Nr. 2 numatytam darbų atlikimo terminui: I etapas vyko nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. (atlikta apie 31 proc. šių darbų apimties), II etapas – nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (apie 48 proc. darbų apimties), III etapas –nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. (atlikta apie 21 proc. darbų apimties).

47. Nors iš tiesų nėra paneigtos ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad darbų vykdymo eigoje 2019 m. liepos 12 d. ir 19 d. paaiškėjo projekte egzistavusios klaidos (brėžinyje nebuvo pavaizduotos Sa-30.1 ir S-13.1 plytelės, kurios net nebuvo užsakytos, tačiau vietoj S-13.1 tiko S-13 plytelės, PI 3.1k ir PI 3.1d plokštės išpjautos netinkamai – abi pozicijos buvo kairės pusės ir 1 cm nesutapo jų ilgiai), dėl kurių architektui reikėjo tikslinti brėžinius, o trečiasis asmuo dėl šių priežasčių vėlavo pristatyti dalį plokščių ir jos buvo pristatytos 2019 m. rugpjūčio 9 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d., tačiau teisėjų kolegija pirmiau nustatytų duomenų pagrindu neturi pagrindo spręsti, kad būtent šios aplinkybės lėmė ieškovės negalėjimą darbus baigti 2019 m. rugpjūčio 16 d. Akivaizdu, kad Papildomame susitarime Nr. 2 numatytam galutiniam darbų atlikimo terminui trečiasis asmuo dar nebuvo ieškovei į objektą pristatęs antrosios ir trečiosios partijos plokščių ir ieškovė buvo atlikusi tik nedidelę dalį fasado apdailinės akmens dangos montavimo darbų.

48. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad dalis pirmosios partijos plokščių (ir plytelių) ieškovei buvo pristatytos 2019 m. birželio 12 d., tačiau ieškovė pirmąjį fasado apdailinės akmens dangos montavimo darbų etapą pradėjo tik 2019 m. liepos 16 d., atitinkamai aplinkybė, kad dalis plokščių išpjauta netinkamai, o tam tikros plytelės net neužsakytos, taip pat paaiškėjo tik 2019 m. liepos 19 d. Vertinant to priežastis, iš byloje esančio gausaus ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Vadasiga“ el. susirašinėjimo nustatyta, kad trečiasis asmuo šią partiją plokščių į objektą pristatė ne tokiu eiliškumu, kokiu pageidavo ieškovė, todėl ieškovė užtruko jas rūšiuodama. Dalis plokščių buvo sugadintos – suskilusios, nudaužytais kampais ir kraštais. Iš ieškovės 2019 m. liepos 1 d. el. laiško trečiajam asmeniui matyti, jog ieškovė nurodė negalinti pradėti darbų be laiške nurodytų plokščių, kurių tarpe nėra apeliaciniame skunde nurodomų Sa-30.1 ir S-13.1 plytelių bei PI 3.1k ir PI 3.1d plokščių. Iš 2019 m. liepos 19-29 d. el. susirašinėjimo matyti, kad iš pirmosios partijos plokščių labai svarbios darbams vykdyti buvo lenktos plokštės, kurių trečiasis asmuo į objektą 2019 m. liepos 29 d. dar nebuvo pristatęs, nes ieškojo sprendimo, kaip jose išgręžti skyles tvirtinimui. Iš 2019 m. rugpjūčio 29 d. ieškovės pretenzijos galima spręsti, kad visus šiuos trūkumus trečiasis asmuo galutinai pašalino 2019 m. rugpjūčio 14 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl projekte egzistavusių klaidų, kurios paaiškėjo darbų vykdymo eigoje, vėlavo būtent tų statybinių medžiagų pristatymas, kurios trukdė pradėti fasado apdailinės akmens dangos montavimo darbus ar dėl kurių reikėjo šiuos darbus stabdyti.

49. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad Rangos sutarties 3.4.7 punktu ieškovė įsipareigojo savo kompetencijos ribose informuoti užsakovą apie pastebėtas klaidas, netikslumus arba defektus atsakovės pateiktoje projektinėje dokumentacijoje bei teikti siūlymus jiems išvengti (sutarties 3.4.7 punktas). Atitinkamai, Rangos sutarties 3.1.1 punktu buvo įtvirtinta atsakovės teisė objekto statybos laikotarpiu keisti projektinę dokumentaciją, taip pat duoti ieškovei privalomus vykdyti nurodymus dėl darbų eigos pakeitimų ar papildomų darbų bei sulygta, kad jeigu atsakovė atlieka aukščiau nurodytus veiksmus ir tai turi įtakos tolimesniems rangovo darbams (kainos, kiekio ir / arba terminų pratęsimo), darbus ieškovė pratęsia po to, kai yra pasirašomas atitinkamas susitarimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiomis šalių sudarytos Rangos sutarties nuostatomis ir pagrįstai sprendė, jog ta aplinkybė, kad pati ieškovė, paaiškėjus naujoms Rangos sutarties sudarymo metu ieškovei nežinomoms aplinkybėms (esant klaidų projektinėje dokumentacijoje, nesant tam tikrų sprendinių projektinėje dokumentacijoje, paaiškėjus faktinės situacijos neatitikimui projektinei dokumentacijai, papildomų darbų poreikiui, naujų plokščių užsakymo poreikiui ir kita), nesiėmė jokių veiksmų stabdyti darbus iki bus pasiektas Rangos sutarties pakeitimas dėl termino jiems atlikti pratęsimo, iš esmės patvirtina, kad tokie Rangos sutarties vykdymo metu iškylantys darbinio pobūdžio klausimai pačios ieškovės buvo vertinami kaip tokie, kurie nedaro įtakos Rangos sutartyje sulygtiems galutiniams terminams. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Rangos sutarties 5.1 punktas ieškovei ir taip garantavo darbų termino nukėlimą esant atsakovės kaltei. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta sutarties sąlyga aiškintina kaip įpareigojanti konstatuoti konkrečią atsakovės kaltę bei konkretų dėl atsakovės kaltės atsiradusį uždelsimo laikotarpį, darbų dėl minėtų aplinkybių sustabdymą, kas sudarytų pagrindą atitinkamam laikotarpiui pratęsti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą. Tačiau ieškovė neįrodinėjo, kad siekė fiksuoti nurodytas aplinkybes, t. y. siekė Rangos sutartimi įtvirtintų terminų pakeitimo Sutarties 5.1 punkte numatytu pagrindu ir tvarka.

50. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nepaisant to, kad ieškovė nebuvo laisva pasirinkti visas medžiagas, kuriomis ji atliks darbus objekte pagal Rangos sutartį, nes kalkakmenį ir jo pakabinimo sistemą, o kartu jų tiekėją ieškovei nurodė atsakovė, vis tik ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Vadasiga“ 2018 m. rugsėjo 19 d. sudariusi sutartį Nr. VAD-18004 ir jos papildomą susitarimą Nr. 1, kurie nebuvo ir nėra ginčo objektu teisme bei šalių yra ir faktiškai įvykdyti, laisva valia prisiėmė pareigą įsigyti kalkakmenį savo nuosavybėn iš trečiojo asmens Rangos sutarčiai vykdyti. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės laisvą valią pirkti Rangos sutarčiai vykdyti reikalingas medžiagas savo vardu iš trečiojo asmens, be kita ko, liudija ir tai, kad Rangos sutartimi ieškovė ir atsakovė sulygo dėl mokesčio už akmens pristatymo administravimą (pagal Rangos sutarties priedą Nr. 1 už šią paslaugą sutarta papildomai sumokėti ieškovei 6 009,74 Eur, o pagal Papildomo susitarimo Nr. 1 priedą Nr. 1 – 5 417,05 Eur).

51. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad į Rangos sutarties 3.2.1 punkte įtvirtintą atsakovės pareigą organizuoti objekto statybą nepateko pareiga užtikrinti tinkamą kalkakmenio tiekimą į objektą, netinkamai kvalifikavo bylos šalis ir trečiąjį asmenį siejusius santykius. Priešingos išvados nesuponuoja ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad trečiasis asmuo UAB „Vadasiga“ buvo surasta pačios atsakovės ir pradžioje vyko bendravimas su UAB „Vadasiga“, kad atsakovė su UAB „Vadasiga“ bendravo tiesiogiai (vykdavo bendri trišaliai susitikimai), atliko jai tiesioginį mokėjimą, žinojo apie visus UAB „Vadasiga“ įsipareigojimų laiku pristatyti plokštes terminų pažeidimus, netinkamą jų tiekimą bei davė nurodymus dėl kalendorinių darbų atlikimo grafikų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė šiame santykyje veikė CK 6.658 straipsnio 1 dalyje ir Rangos sutarties 3.1.4 punkte numatytų teisių ribose, kurios suteikė teisę atsakovei, be kita ko, tikrinti darbų atlikimo eigą, duoti nurodymus objekto statybos klausimais. Tačiau nepagrįsta manyti, kad dėl tokio bendradarbiavimo modelio ieškovė, būdama atsakinga už akmens pristatymo administravimą, galėjo įgyti teisėtą lūkestį, jog į atsakovės pareigą organizuoti objekto statybą pereina ir pareiga užtikrinti tinkamą kalkakmenio tiekimą į objektą, o pasirašyti susitarimai yra tik formalumas. Skundžiamo sprendimo motyvuose taip pat pagrįstai konstatuota, kad atsakovė bendravo tiek su ieškove, tiek su trečiuoju asmeniu UAB „Vadasiga“ dėl kalkakmenio pristatymo į objektą terminų ir tvarkos. Neteisi ieškovė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė įvertinęs tik 2019 m. liepos mėn. el. susirašinėjimą, skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina priešingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, niekuo nepagrįsta ir ieškovės pozicija, jog tam, kad pripažinti atsakovę tinkamai vykdžius bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, reikia nustatyti jos aktyvius veiksmus visu ieškovės ir trečiojo asmens nesutarimų dėl medžiagų tiekimo į objektą laikotarpiu. Iš byloje esančio el. susirašinėjimo matyti, kad atsakovė išklausė abi nesutariančias puses, inicijavo bendrą susirinkimą nesutarimams spręsti, kurio metu buvo pasiekti tam tikri susitarimai, ir to pakanka atsakovės tinkamam bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos vykdymui konstatuoti. Vykdyti šiuos susitarimus buvo pačių Tiekimo sutarties šalių pareiga.

52. Pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovės už ieškovę atliktas mokėjimas trečiajam asmeniui UAB „Vadasiga“ neigiamai įtakojo ieškovės galimybę baigti darbus Rangos sutartyje nustatytu terminu. Nėra pagrindo išvadai, kad trečiasis asmuo, gavęs iš atsakovės mokėjimą, prarado motyvaciją vykdyti Tiekimo sutartį, o ieškovė prarado trečiojo asmens įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Priešingai, iš byloje esančio gausaus ieškovės ir trečiojo asmens el. susirašinėjimo matyti, kad trečiasis asmuo ir po atsakovės už ieškovę atlikto mokėjimo tiekė į ieškovės objektą medžiagas, su ieškove bendradarbiavo: kiekvieną kartą derino medžiagų pristatymo į objektą sąrašą, ieškojo pasimetusių plokščių ir pan. Iš šio susirašinėjimo galima taip pat spręsti, jog medžiagų pristatymo į objektą procesą lėtino skylių gręžimo plokštėse darbai, už kurių atlikimą buvo atsakingas trečiasis asmuo. Atsakovės už ieškovę atliktas mokėjimas trečiajam asmeniui buvos skirtas užtikrinti medžiagų atvežimą iš Italijos laiku, o ne užtikrinti medžiagų pristatymą į objektą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių išvadų pagrįstumo.

53. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, darydamas išvadą, kad ieškovė byloje neįrodė, jog atsakovės vėlavimas sumokėti avansą pagal Rangos sutartį ar jo sumokėjimas pagal Papildomą susitarimą Nr. 1 tik ieškovei pateikus sutarties įvykdymo laidavimo raštą, kaip nors įtakojo darbų neatlikimą Papildomame susitarime Nr. 2 numatytu terminu nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. Papildomai pažymėtina, jog nors atsakovė pirmąjį avansą 99 361,04 Eur sumai pagal Rangos sutartį, kuris buvo skirtas kalkakmenio plokščių gamybai, sumokėjo ieškovei tik 2018 m. spalio 19 d. (ieškovė sutarties įvykdymo laidavimo lakštą atsakovei pateikė 2018 m. rugsėjo 25 d.), tačiau ieškovė nepagrindė, kaip ši aplinkybė jai sutrukdė laiku teikti trečiajam asmeniui UAB „Vadasiga“ užsakymą dėl medžiagų, reikalingų darbams pradėti, apmokėti už jas, jeigu Papildomame susitarime Nr. 2 numatyta darbų pradžia buvo tik 2019 m. gegužės 20 d. Atsakovė antrąjį avansą 79 145,48 Eur sumai pagal Papildomą susitarimą Nr. 1, kuris buvo skirtas kalkakmenio pakabinimo sistemai užsakyti iš MB „Materialus“, sumokėjo ieškovei 2019 m. gegužės 8 d., tačiau ir šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kada atsakovei ji pateikė naują sutarties įvykdymo laidavimo raštą (2019 m. balandžio 23 d. jo dar nebuvo pateikusi), ar MB „Materialus“ apskritai vėlavo pristatyti į objektą medžiagas ir dėl tos priežasties ieškovė negalėjo pradėti vykdyti darbus nuo 2019 m. gegužės 20 d. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovei pagal Papildomą susitarimą Nr. 1 nekilo pareiga pateikti naują sutarties įvykdymo laidavimo raštą, motyvuojant tuo, kad tokia pareiga šiame susitarime nenumatyta. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Rangos sutarties 3.4.4 punktas, apibrėžiantis ieškovės įsipareigojimą pateikti sutarties įvykdymo laidavimo raštą, Papildomu susitarimu Nr. 1 šalių nebuvo pakeistas ar panaikintas (Papildomo susitarimo Nr. 1, 4.3 punktas). Papildomai nurodytina, kad 2019 m. balandžio 4 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 sudarymo metu 2018 m. rugsėjo 25 d. sutartinių įsipareigojimų laidavimo draudimas buvo pasibaigęs (galiojo iki 2019 m. kovo 30 d.), be to, pačiame draudimo rašte buvo įtvirtintos nuostatos dėl draudėjo (ieškovės) pareigos informuoti apie draudėjo prievolių padidėjimą. Papildomu susitarimu Nr. 1 pakeitus esmines Rangos sutarties sąlygas – kainą, terminus – ieškovei kilo pareiga pateikti naują sutarties įvykdymo laidavimo raštą.

54. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad vien byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovė faktiškai savo pareigą permontuoti pastolius perkėlė ieškovei, nepakankamos konstatuoti ieškovės negalėjimą dėl šios priežasties darbus pagal Rangos sutartį baigti iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. Byloje nustačius, kad trečiasis asmuo UAB „Vadasiga“ vėlavo pristatyti ieškovei kalkakmenį į objektą, kuris galutinai buvo pristatytas tik 2019 m. spalio 30 d., ieškovės negalėjimą atlikti darbus iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. lėmė medžiagų šiems darbams atlikti savalaikis nepristatymas į objektą, todėl minėta aplinkybė vertintina kaip ieškovės galimybės baigti darbus Rangos sutartyje nustatytu terminu nenulėmęs veiksnys. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai šių išvadų nepaneigia.

Dėl darbų termino pratęsimo atsakovės veiksmais ir pritarimu

55. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad darbų terminai šalių nebuvo pakeisti. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, neįvertino, kad šalys pasirašė Baigiamąjį aktą, tęsė santykius pasibaigus terminams, atsakovė niekada nereiškė pretenzijų, nesudarė jokio pagrindo ieškovei manyti, kad už sutartinių terminų pažeidimą bus reikalaujama netesybų. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir šiuos apeliacinio skundo argumentus.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių byloje pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog Rangos sutarties sąlygų pakeitimas šalių buvo pasiektas. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Nepagrįstai ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino atsakovės vadovo paaiškinimus, kuriais buvo teigiama, jog dėl terminų pratęsimo galėjo priimti spręsti tik jis pats. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių sutartinių santykių eigoje buvo susiformavusi praktika, jog Rangos sutarties sąlygų (įskaitant darbų atlikimo terminus) pakeitimai buvo įforminami konkrečiais šalių vadovų pasirašomais susitarimais (Papildomu susitarimu Nr. 1 terminas statybos rangos darbams atlikti buvo pratęstas iki 2019 m. liepos 31 d. (1-3 aukšto fasado įrengimo darbams atlikti) ir iki 2019 m. rugsėjo 1 d. (4 aukšto fasado įrengimo darbams atlikti), Papildomu susitarimu Nr. 2 terminas sumažintos apimties darbams atlikti nustatytas iki 2019 m. rugpjūčio 16 d.). Tokia šalių suformuota sutartinio bendradarbiavimo praktika negalėjo ieškovei suformuoti teisėto lūkesčio, kad Rangos sutartimi įtvirtinti darbų pabaigos terminai galėtų būti pratęsti kitokiu, nei konkretus rašytinis susitarimas dėl Rangos sutarties pakeitimo, būdu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad T. R., kuris buvo atsakingas už darbų organizavimą objekte, turėjo įgaliojimus priimti sprendimus ne tik darbiniais ar techniniais klausimais, kylančiais vykdant Rangos sutartį, bet ir dėl tų klausimų, kurie susiję su statybos darbų kaina, kiekiu, terminais.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės derinimas kalendorinio darbų atlikimo grafiko pagal prognozuojamą situaciją, prašymai pateikti terminus, iki kada bus baigti darbai, paklausimai, kodėl žadėtu terminu darbai dar nebaigti, akivaizdu, kad buvo orientuoti nuolat raginant pasiekti, jog Rangos sutartis ieškovės būtų įvykdyta, ir negali būti interpretuojami kaip sutartinių terminų pakeitimas ar sukūrimas teisėto lūkesčio, jog dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo nebus reiškiami jokie reikalavimai. Pagal Rangos sutarties 3.2.1 punktą atsakovė įsipareigojo organizuoti objekto statybą. Objekto statybos organizavimo turinys apima ir statybos rangos darbų atlikimo eiliškumo suderinimą su skirtingais objekte dirbančiais rangovais, viso objekto statybos organizavimo tvarkos perderinimą, vienam iš rangovų statybos rangos darbų neatliekant sutartais terminais. Atsakovės teisė duoti ieškovei nurodymus ir reikalauti jų įvykdymo, jei statybos darbų eigoje atsiliekama nuo detalaus darbų vykdymo grafiko, yra numatyta Rangos sutarties 3.1.5 punkte.

58. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovė niekada nesudarė pagrindo manyti, kad už sutartinių terminų pažeidimą nebus reikalaujama netesybų. 2019 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 19/43 atsakovė nurodė, kad netinkamas ieškovės veikimas ar neveikimas sukels neigiamas pasekmes, už kurias bus atsakinga ieškovė, 2019 m. liepos 16 d. el. laišku atsakovė atkreipė dėmesį į darbų vėlavimą bei atsakovės į teisę, remiantis Rangos sutarties sąlygomis, koreguoti ieškovei mokėtinas sumas, tokią poziciją ji pakartojo ir 2019 m. liepos 29 d. el. laiške. Aiškią atsakovės poziciją dėl netesybų reikalavimo patvirtina ir ieškovės į bylą pateiktas 2019 m. rugpjūčio 13 d. el. laiškas, kuriuo atsakovė nurodė, jog ieškovė nemanytų, kad nebus keliamas delspinigių klausimas. Todėl vien tos aplinkybės, kad atsakovė, priimdama darbus Baigiamajame akte nepateikė jokių pretenzijų, pastabų dėl darbų vėlavimo, negalėjo susiformuoti ieškovės teisėtas lūkestis, jog atsakovė laiko, kad darbai atlikti tinkamai bei laiku ir jokių delspinigių neskaičiuoja.

59. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovės nurodyta teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje. Nr. 2A-256-407/2015). Pažymėtina, kad ieškovės nurodytoje byloje ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos: ieškovės nurodytoje byloje konstatuotos aplinkybės, kad rangovas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo laiku pradėti darbų, minėtoje byloje nebuvo duomenų apie tai, jog užsakovas turėjo pretenzijų dėl sutartų terminų praleidimo, po darbų vykdymo pabaigos sudaryti rašytiniai susitarimai dėl rangos sutarties papildymų. Skirtingai, nei ieškovės nurodytoje byloje, nagrinėjamoje byloje tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo pasiektas susitarimas dėl sutarties pakeitimo, atsakovė reiškė pretenzijas dėl sutartų terminų praleidimo.

Dėl prievolės mokėti netesybas atsiradimo momento ir jų skaičiavimo pradžios momento

60. Ieškovė apeliacinį skundą argumentuoja ir ta aplinkybe, kad teismas, konstatavęs, jog prievolės mokėti delspinigius atsiradimo momentas yra po trijų savaičių po darbų termino pabaigos, nepagrįstai atmetė ieškovės motyvus, kad atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius už pirmąsias tris savaites po darbų termino pabaigos. Tačiau šie apeliacinio skundo taip pat atmestini.

61. Rangos sutarties 5.1 punkte šalys sutarė, kad rangovui vėluojant atlikti darbus (ar jų etapus) ilgiau negu tris savaites, užsakovas turi teisę į netesybas, kurių dydis po 0,02 proc. nuo sutarties kainos be PVM už kiekvieną vėlavimo dieną. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokia nuostata apibrėžia ieškovės prievolės mokėti netesybas atsiradimo momentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuostata taip pat įtvirtintas ir netesybų skaičiavimo pradžios momentas – už kiekvieną vėlavimo dieną. Neteisi ieškovė, teigdama, kad atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius už pirmąsias tris savaites po darbų termino pabaigos, kadangi Rangos sutarties 5.1 punkte nėra nurodyta, kad tokie delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo 4-osios uždelstos savaitės.

Dėl procesinės bylos baigties

62. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, atskleidė bylos esmę, nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, taip pat tinkamai aiškino Rangos sutartyje šalių įtvirtintas nuostatas dėl netesybų skaičiavimo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodyto ieškovės UAB „LAKEDĖ“ apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 1 947 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tačiau ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jos atsakovei taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Eigirdas ČinkaRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas