- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- e2-1011-516/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02626-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- VILNIAUS KREDITO UNIJOS
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nailtex“, D. V.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės VILNIAUS KREDITO UNIJOS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-2500-258/2017 pagal ieškovės VILNIAUS KREDITO UNIJOS ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nailtex“ ir D. V. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė Vilniaus kredito unija pateikė ieškinį, kuriame prašė solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nailtex“ ir D. V. priteisti: 139 476,89 Eur negrąžintos paskolos sumos; 21 892,31 Eur mokėtinų palūkanų; 19 934,34 Eur delspinigių; 11,5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą 181 303,54 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško paskolos sumos grąžinimo; 2 228,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešus atsakovams UAB „Nailtex“ ir D. V. ieškinio sumos ribose taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias banko (-ų) sąskaitoje (-ose), pas atsakovus grynaisiais pinigais ir (ar) esančias pas trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovams priklausantį turtą (nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus) ir (ar) turtines teises uždraudžiant minėtu turtu ir (ar) lėšomis disponuoti, pavedant turtą ir (ar) lėšas surasti ir aprašyti ieškovo Vilniaus kredito unijos pasirinktam antstoliui. Nurodo, kad atsakovai vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovai raginami vykdyti prievolę nuo 2014 m. gruodžio mėnesio, tačiau iki šios dienos prievolės ieškovui nėra įvykdytos. Atsakovė UAB „Nailtex“ turi įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, todėl ieškinio suma yra didelė.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio preliminaraus pagrįstumo nevertino. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis atsakovės turimo turto kiekį ir vertę bei jo santykį su ieškinyje reikalaujama suma, tačiau tokių veiksmų neatliko, nepasiūlė šalims pateikti atsakovės turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai ignoravo apeliantės pateiktus duomenis ir rėmėsi neoficialiais (rekvizitai.lt) bei neaktualiais (2016 m. sausio mėn.) duomenimis apie atsakovės finansinę-ūkinę padėtį. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties priėmimo atsakovai pateikė rašytinius įrodymus apie savo turtinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas nurodė, kad iš atsakovų pateiktų įrodymų – finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 metus, matyti, kad atsakovė UAB „Nailtex“ yra aktyviai veikianti įmonė. Per 2016 metus turtas, palyginus su 2015 metų finansinės atskaitomybės rodikliais, padidėjo. Nuo 2016 metų sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovė uždirbo 64 382 Eur grynojo pelno, o tai yra 11 960 Eur daugiau nei 2015 metais. Įmonė per 2016 m. turėjo 1 173 581 Eur pajamų. Atsakovės UAB „Nailtex“ turtas sudaro 1 366 854 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 121 104 Eur. Teismui nepateikta duomenų, kiek iš jų yra pradelsta. Tačiau net ir vertinant, kad ši visa suma yra pradelsta, negalima būtų daryti išvados, kad atsakovės UAB „Nailtex“ turtinė padėtis yra bloga.Atsakovai pateikė duomenis apie atsakovui UAB „Nailtex“ priklausančio ilgalaikio turto likutinę vertę 2016 m. gruodžio 13 d., iš kurios matyti, kad atsakovės likutinė turto vertė sudaro 743 199 Eur, į šią sumą įtraukiant įkeistą ieškovei turtą bei gamybinį pastatą, kurio vertė 335 298,20 Eur. Nors gamybinis pastatas yra areštuotas kitų kreditorių naudai, likusi atsakovės UAB „Nailtex“ ilgalaikio turto pagal likutinę vertę sudaro 407 901 Eur, kas laikytina pakankama suma ieškinio reikalavimams patenkinti, jei šie teismo būtų pripažinti pagrįstais ir patenkinti. Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovė UAB „Nailtex“ ketintų savo turimą turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 straipsnis), aplinkybės, patvirtinančios galimą atsakovų UAB „Nailtex“ ir D. V. nesąžiningumą, taip pat nenustatytos. Teismas konstatavo, kad atsakovei UAB „Nailtex“ pateikus duomenis apie jos turtinę padėtį, nėra pagrindo atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nėra duomenų, kad atsakovai nebūtų pajėgūs įvykdyti ieškovei palankų sprendimą, ar nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Nors remdamasis atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais (pelno nuostolio ataskaita) pirmosios instancijos teismas konstatavo pelningą atsakovės veiklą, tačiau ši išvada padaryta visiškai ignoruojant byloje esančią UAB „Creditinfo Lietuva“ 2016 m. gruodžio 5 d. ataskaitą apie atsakovės finansinę padėtį. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nuo 2014 m. sistemingai vėlavo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei, buvo nuolat įspėjama apie sutarties nutraukimą ir raginama vykdyti savo įsipareigojimus. Savo įsipareigojimų ji neįvykdė iki šiol ir sąmoningai to vengia.Teisminiai procesai prieš atsakovą rodo, kad jis turi daug kreditorių, kuriems yra pradelsęs mokėjimus ir kurie savo teises gina teismine tvarka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo kitų atsakovo kreditorių ir jų reikalavimo teisių į atsakovą apimties. Vertinant atsakovo pateiktus finansinių ataskaitų rinkinius, negalima pasitikėti atsakovo vienašališkai sudarytais ir parengtais finansinės atskaitomybės dokumentais už 2016 m., nes jie neatitinka tikrovės. Tai aiškiai parodo, kad savo finansinės atskaitomybės dokumentuose atsakovės direktorius nurodė akivaizdžiai melagingus skaičius, tuo suklaidindamas pirmosios instancijos teismą. Be to, akivaizdu, kad 121 104 Eur per vienerius metus mokėtina suma akivaizdžiai neapima ir kitų įmonės kreditorių skolų. Kaip matyti iš atsakovės balanso, jame nurodoma, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 569 169 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino ir neturėjo duomenų, kokios yra pradelstos atsakovės skolos kreditoriams.Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokios apimties ir kokio dydžio turtiniai reikalavimai yra pareikšti atsakovei kito kreditoriaus Telšių rajono apylinkės teisme, o tiesiog padarė nieko nepagrįstą prielaidą, kad atsakovei taikomi kitų kreditorių areštai nedidina sprendimo įvykdymo rizikos šioje byloje.Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovė vykdo įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir turi galimybę su jais atsiskaityti; jos nekilnojamajam turtui kitų kreditorių taikomas areštas netrukdys atsiskaityti ateityje su ieškove. Nesant tokių duomenų, pirmosios instancijos teismas negalėjo prieštarauti Lietuvos apeliaciniam teismui.Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis yra gera ir kad reiškiamas 181 303,54 Eur solidarus reikalavimas jam nėra didelis, kurį jis galės įvykdyti. Be to, pirmosios instancijos teismas ignoravo teismų praktikoje formuluojamą taisyklę, jog fiziniam asmeniui didelė ieškinio suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones be didesnio įrodinėjimo iš ieškovės pusės. Atsakovas, siekdamas, kad jam nebūtų pritaikyti apribojimai, turi įrodyti savo finansines galimybes. Tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:UAB „Creditinfo Lietuva“ informacija yra ne tik, kad nepagrįsta, bet ir neatitinka įrodymams keliamų patikimumo reikalavimų. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš bylų nurodęs, kad tokio pobūdžio informacija nėra tinkamas įrodymas civilinėje byloje.Apeliantė neginčija atsakovės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų ar juose nurodytos informacijos. Tai yra oficialūs įrodymai. Teismui pateikta pelno nuostolių ataskaitą įrodo, kad įmonė dirba pelningai, per 2016 m. grynasis pelnas sudarė 64 382 Eur, įmonės pajamos per 2016 m. 1 173 581 Eur. Taip pat pateiktas įmonės balansas už 2016 m. įrodo, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė, įmonė turi turto iš viso už 1 366 854 Eur. Turimo ilgalaikio turto vertė yra 774 923 Eur. Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio suma nepreziumuojama. Didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, nes vienomis aplinkybėmis ta pati suma gali atrodyti didelė, o kitomis – maža. Tai, ar ieškinio (priešieškinio) suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką.Atsikirsdami į apeliantės argumentus dėl iškeltų bylų nurodo, kad su įmonėmis atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus.Apeliantė nepagrįstai teigia, faktinė turto likutinė balansinė turto vertė yra 743 199 Eur. Iš pateikto balanso matyti, kad įmonė turto turi už 1 366 854,00 Eur. Turimo ilgalaikio turto vertė yra 774 923,00 Eur. Dėl motyvo, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje visiškai nepasisakyta dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, pažymi, jog atsakovas D. V. yra laiduotojas ir jo, kaip laiduotojo prievolė aksesorinė. Todėl byloje esant įrodymų, kad pagrindinis skolininkas yra pajėgus įvykdyti prievolę, akivaizdu, jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių asmeniui, kurio prievolė yra išvestinė iš pagrindinio skolininko prievolės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).Atsakovai kartu su atsiliepimu pateikė išrašus, kad yra atsiskaitę su UAB „Mechel Nemunas“, UAB „Rostanas“, UAB „Vlantana“, UAB „Baltic Transline“. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai pateikiami įrodymai susiję su atskirajame skunde nurodytais argumentais, galimybė juos pateikti atsirado jau po skundžiamos nutarties priėmimo, taip pat į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais bei pateikti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamai bylai, nusprendžia atsakovų naujai pateiktus įrodymus priimti ir pridėti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra sprendžiamas jau antrą kartą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus – nustatė atsakovės finansinę padėtį pagal oficialius aktualaus laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentus. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus matyti, kad atsakovė yra moki, naujai pateikti įrodymai patvirtina, jog su kreditoriais atsiskaito. UAB „Creditinfo Lietuva“ informacija pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Kaip matyti iš byloje esančio išrašo, atsakovė turi 6 skolas. Didžiausia iš jų – ieškovei. Kitos 5 skolos, palyginus su atsakovės pajamomis ir pelnu, nelaikytinos reikšmingomis (nuo 245,31 Eur iki 1 314,99 Eur). Iš to paties išrašo taip pat galima daryti išvadą, kad atsakovė visgi atsiskaito su kreditoriais ir tai rodo išraše nurodytos 99 jos apmokėtos skolos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017 ir kt.). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliantė atsakovų galimą nesąžiningumą sprendimo vykdymo vengimo aspektu susiejo su atsakovės skolomis ir galimybe nekliudomai disponuoti turtu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kodėl atsakovė, nuo 2010 metų veikiantis mokus ir pelningą veiklą vykdantis ūkio subjektas, turėtų tai daryti net ir jai nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, rizikuodama tiek savo reputacija toje rinkos dalyje, kurioje teikia paslaugas, tiek pačios ūkinės veiklos tęstinumu. Labiau tikėtina, kad perleidusi turtą vien tam, kad neatsiskaitytų su apeliante, atsakovė negalėtų toliau vykdyti veiklos, savo įsipareigojimų darbuotojams, paslaugų gavėjams, valstybės ir socialinio draudimo biudžetams ir pan., tiek dėl prarasto pasitikėjimo rinkoje, tiek ir dėl materialinių resursų veiklai vystyti neturėjimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovės nesąžiningumą, taigi ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą, patvirtina ieškinyje išdėstytos aplinkybės dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, vengimo atsiskaityti ir pan. Minėtos aplinkybės sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą) negali būti vertinamos kaip jau įrodytos ir pagrindžiančios atsakovės nesąžiningumą. D. V. nesąžiningumo ieškovė iš viso neįrodinėjo, teikdama tik deklaratyvius teiginius. Pozicijos, kad ieškovė turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovų nesąžiningumą, laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017).Apibendrinant tai, kas išdėstyta, jokių aplinkybių, patvirtinančių bent labiau tikėtiną atsakovų nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismas nenustatė, to neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. Atitinkamai, neįrodyta viena iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.