- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- e2-455-180/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02626-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Pareiškėjas
- Vilniaus
- Ieškovas
- Vilniaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nailtex“, D. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Vilniaus kredito unijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-6742-258/2016 pagal ieškovės Vilniaus kredito unijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nailtex“ ir D. V. dėl priverstinio skolos išieškojimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Vilniaus kredito unija kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams: uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nailtex“ ir D. V., prašydama solidariai iš atsakovų priteisti 139 476,89 Eur negrąžintą paskolą, 21 892,31 Eur palūkanų, 19 934,34 Eur delspinigių ir 11,5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 181 303,54 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2 228,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neviršijant ieškinio ribos: areštuoti atsakovams priklausančias lėšas, esančias bankuose, pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis, o jų nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovams priklausantį turtą (nekilnojamąjį, kilnojamąjį) ir (ar) turtines teises, uždraudžiant paminėtu turtu ir (ar) lėšomis disponuoti, pavedant turtą ir (ar) lėšas surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl UAB „Nailtex“ didelės ieškinio sumos bei kad ši įmonė vengs vykdyti būsimą, ieškovei palankų, teismo sprendimą. Nutarties priėmimo dieną nebuvo duomenų apie atsakovo D. V. turimą turtą, jo finansinę padėtį bei galimybes įvykdyti būsimą, tikėtina, ieškovei palankų, teismo sprendimą. Ieškovės pateikti duomenys apie UAB „Nailtex“ turtinę padėtį, teismo įsitikinimu, suponuoja pagrindą teigti, kad atsakovė iš savo veiklos gauna dideles apyvartines lėšas, yra aktyviai veikianti įmonė. Be to, ieškovės sutartiniai įsipareigojimai yra užtikrinti hipotekos lakštais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams UAB „Nailtex“ ir D. V. patenkinti.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad paskolos gavėjui UAB „Nailtex“ nuosavybės teise priklausančių dviejų nekilnojamojo turto objektų (Nekilnojamojo turto registro išrašas) rinkos vertė (157 400 Eur) mažesnė nei ieškovo reikalavimas (181 303,54 Eur).
6.2. Teismas nevertino atsakovų finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir jų vykdymo; atsakovų elgesio iki ieškinio padavimo teismui. Atsakovai piktybiškai vengia bendradarbiauti jau nuo 2014 m. gruodžio mėnesio.
6.4. Teismas, vertindamas UAB „Nailtax“ finansinę padėtį, vertino neoficialius (rekvizitai.lt) ir neaktualius (2016 m. sausio mėn.) duomenis, kurie negali būti vertinami nei kaip patvirtinantys, nei kaip paneigiantys bylos nagrinėjimui ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui svarbių aplinkybių. Jie paskolos gavėjo metinė apyvarta būtų nuo 1 iki 2 milijonų eurų, paskolos sutartis būtų vykdoma tinkamai ir nebūtų nutraukta, o sutartį nutraukus prieš terminą, likusi paskolos suma ir kitos pagal paskolos sutartį priklausančios mokėti sumos būtų sumokėta.
6.5. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią atsakovo (skolininko) turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
6.6. Preliminariai vertinant ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, jie įrodo ieškinio pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6.7. Laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržytų atsakovų teisių daugiau nei tai būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.
6.9. Ieškinyje nurodytos būsimo teismo sprendimo įvykdymo pavojų galinčios sukelti aplinkybės įrodo realią būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Atsakovai vengia vykdyti savo prievole jau beveik 2-jus metus, tai įrodo tyčinį ir (ar) piktybinį prievolių vengimo pobūdį. Įmonės kilnojamasis turtas, t. y. įrenginiai ir prekių atsargos yra įkeisti ieškovei dar prieš 4-ius metus, o atsakovams sąmoningai vengiant vykdyti prievolę, įkeistos prekių atsargos ir įrenginiai gali būti paslėpti, pakeisti, perleisti ir pan. Taip pat hipotekos sandoryje nurodyta įkeičiamo daikto vertė yra nustatyta sandorio sudarymo momentu šalių susitarimu, todėl daikto vertė negali būti vertinama kaip argumentas, patvirtinantis įkeisto daikto vertę, praėjus 4-iems metams po įkeitimo sandorio sudarymo, neatsižvelgiant į daikto nusidėvėjimą.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.).Ieškovės Vilniaus kredito unijos ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovams nevykdant su ieškove sudarytų 2012 m. sausio 27 d. verslo paskolos sutarties Nr. 411 (toliau – Paskolos sutartis) ir 2012 m. sausio 27 d. laidavimo sutarties Nr. 411 (toliau – Laidavimo sutartis), ir ieškovei nutraukus paskolos sutartį prieš terminą, atsakovai per ieškovės nustatytą laikotarpį negrąžino visos paskolos sumos ir kitų pagal Paskolos ir Laidavimo sutartis priklausančių mokėti sumų. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Toks aplinkybių nustatymas yra visiškai pakankamas preliminaraus ieškinio reikalavimo pagrįstumui konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio preliminaraus pagrįstumo nevertino ir dėl to nepasisakė ir tuo pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą. Dėl kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – egzistuojančios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, reikšminga tai, kad, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, CPK yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jų taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tas faktas, kad ieškovės sutartiniai įsipareigojimai yra užtikrinti sutartinės hipotekos lakštais, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra. Ieškovės naudai yra įkeistas tik kilnojamasis įmonės turtas – įrenginiai ir prekių atsargos, kurie naudojami atsakovės veikloje, todėl jų vertė, nurodyta 2012 ir 2013 metais hipotekos sandoriuose šiuo metu, tikėtina, bus sumažėjusi. Pirmosios instancijos teismas įkeisto turto vertės netyrė ir nevertino. Ši aplinkybė yra svarbi, nes, nustačius, kad įmonės įkeisto turto neužteks, tikėtina, apeliantės reikalavimams patenkinti, gali būti teigiamai sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, koreguojant jų mastą. Teismų praktikoje yra nuostata, kad, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, teisinę reikšmę turi viso atsakovo turimo turto (trumpalaikio ir ilgalaikio turto, nuosavo kapitalo) santykis su jo įsipareigojimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-302/2009). Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis atsakovo turimo turto kiekį ir vertę bei jo santykį su ieškinyje reikalaujama suma, tačiau tokių veiksmų neatliko, nepasiūlė šalims pateikti atsakovo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų.Priimdamas skundžiamą nutartį teismas, kaip teisingai nurodė pareiškėja, nepagrįstai ignoravo apeliantės pateiktus duomenis ir rėmėsi neoficialiais (rekvizitai.lt) bei neaktualiais (2016 m. sausio mėn.) duomenimis apie atsakovės finansinę-ūkinę padėtį. Iš Vilniaus kredito unijos į bylą pateiktų duomenų: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, turto arešto aktų, Paskolų rizikos duomenų bazės išrašų, kitų rašytinių įrodymų, matyti, kad įmonė ne tik nevykdo savo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, bet ir jos vienintelis nekilnojamasis turtas yra areštuotas kitų kreditorių naudai. Iš to yra pagrindas daryti prielaidą, kad atsakovė jau kurį laiką susiduria su finansiniais sunkumais, neturi glaimybiųš atsiskaityti su kreditoriais, ir dėl mto glai kilti pavojus įvykdyti, tikėtina, ieškovui oalankų teismo spreendimą. Pirmosios instanicjos teismas šių fakitnių aplinkybių netyrė, nevertino ir dėl to nepasiusakė. Kadangi pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo apelianto prašymo visapusiškai ir objektyviai, nenustatė tikrosios atsakovo turtinės, finansinės padėties, nepasiūlė šalims, ypač atsakovui, pateikti tokią padėtį patvirtinančių įrodymų, nesiaiškino įkeisto turto vertės, atsakovo galimybės įvykdyti, tikėtina, ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 6, 176, 177, 178 str. ir 179 str. 1 d.), prieinama prie išvados, kad teismas neatskleidė ginčo esmės. Dėl įrodymų stokos apeliacinės instancijos teisme priimti galutinio procesinio sprendimo nėra galimybės, todėl skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kartu bylos šalims primenant jų įrodinėjo pareigą (CPK 12, 13, 42, 176-178 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.