Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos R. S. (toliau ir – pareiškėja) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: O. K., E. K., A. K., V. K., valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2022 m. gruodžio 21 d. rezoliucija patikslintą pareiškimą priėmė ir nustatė suinteresuotiems asmenims 14 dienų terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti, o 2023 m. kovo 9 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti 2023 m. kovo 23 d. 9.00 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Iš (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog V. J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) gimimo liudijo nustatyta, jog R. K. yra V. J. K. ir V. K. dukra. Iš (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimo nustatyta, jog M. S. ir R. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog M. S. ir R. S. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką. Iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog V. J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro liudijimo nustatyta, kad po V. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties Jonavos rajono 3-iame notaro biure pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje paveldėti mirusiojo turtą kreipėsi duktė R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimo apie palikimo priėmimą nustatyta, jog R. S. po tėvo V. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), palikimą pageidauja priimti pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą ir prašė išduoti vykdomąjį pavedimą apyrašui sudaryti. Kiti įpėdiniai sūnūs V. K., A. K., V. K., dukterys E. K. ir O. S. Iš (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro vykdomojo pavedimo dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo nustatyta, jog notaras Zenonas Bondzinskas atsižvelgdamas į įpėdinės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pavedė įpėdinės pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio po tėvo V. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini), paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirties, apyrašą. Iš (duomenys neskelbtini) turto apyrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įpėdinės R. S. prašymu antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje sudarytas turto apyrašas.

Pareiškėjos rašytiniu paaiškinimu patikslintame pareiškime nustatyta, jog jos tėvas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyveno po jos motinos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), likusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už paliktą turtą, naudojosi mirusiajai V. K. priklausančiais apyvokos daiktais, jais disponavo ir valdė.

Aptarti įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad pareiškėjos tėvas V. J. K. po savo sutuoktinės (pareiškėjos motinos) V. K. mirties (duomenys neskelbtini) toliau likdamas gyventi abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodamasis V. K. priklausiusiais daiktais, tokiu būdu per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusios V. K. turtą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nes su mirusiosios turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja šioje byloje 2022 m. lapkričio 23 d. sumokėjo 105,45 Eur žyminį mokestį, kai reikėjo sumokėti 54 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis), todėl permokėtą 51,45 Eur žyminį mokestį teismas grąžina pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) motinos V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiniu valdymu pareiškėjos tėvas V. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 23 d. permokėtą 51,45 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.