Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas M. V. į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 12345 Eurų neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad ieškovas M. V. patyrė neturtinę žalą ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio proceso metu, pažeidžiant jo teises:

1. Nebuvo visapusiškai įvertinti įrodymai, paneigiantys jo kaltę – garso įrašai;

2. Nereaguota į teisiamojo (ieškovo) procesinius prašymus:

3. Itin ilgas ikiteisminio tyrimo ir teisminis procesas.

Ieškovas nurodo, kad 2015-06-25 Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų (toliau - Klinikos) pranešimą apie tai, kad 2015-06-23 į Klinikas pristatytas Lietuvos Respublikos pilietis O. B., kuris 2015-06-20 buvo sumuštas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu O. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis pripažintas nukentėjusiuoju. 2016-02-09 ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriuo aš buvau apkaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalyje. Ieškovui 2018-10-31 inkriminuota nusikalstama veika buvo perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytąją. Nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas 5 kartus buvo nutrauktas, 2019-05-02, t. y. praėjus 5 mėnesiams po ikiteisminio tyrimo pabaigos, buvo surašytas galutinis kaltinamasis aktas (nes pirmasis buvo įteiktas pasibaigus ikiteisminio tyrimo terminui). 2020-07-31 buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo (pirmosios instancijos teismo) nuosprendis, kuriuo aš buvau pripažintas kaltu. 2020-12-10 Kauno apygardos teismo nutartimi 2020-07-31 nuosprendis buvo iš dalies pakeistas (pašalintos kelios jokios ypatingos reikšmės neturinčios aplinkybės iš motyvuojamosios nuosprendžio dalies), tačiau ieškovas nebuvo išteisintas. Nors apeliacinės instancijos teismas atnaujino įrodymų tyrimą, kurio metu buvo pateiktas nukentėjusiojo pokalbio garso įrašas, kurio metu jis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ieškovas jo atžvilgiu jokio smurto niekada naudojęs - šis įrodymas nebuvo įvertintas nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismo. Apskritai - susipažinus su apeliacinės ir kasacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais net negalima numanyti, kad tokie reikšmingi įrodymai byloje apskritai egzistuoja. Be to, tiek apeliaciniu tiek kasaciniu skundais buvo bandoma atkreipti teismų dėmesį į tai, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui buvo pratęsti jau pasibaigę procesiniai terminai (ne atnaujinti, bet pratęsti), ir kad po šių veiksmų atlikti veiksmai negali būti laikomi teisėtais, tačiau į šiuos argumentus taip pat nebuvo atsakyta. 2021-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi mano gynėjo skundas buvo atmestas.Nuo 2016-02-09 iki 2021-06-28 praėjo 1967 dienos, t. y. 5 metai, 4 mėnesiai ir 20 dienų, o tai Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikoje traktuojama kaip labai ilga proceso trukmė ir gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais. Ieškovas labai ilgą laiką gyveno patirdamas nuolatinę įtampą, jausdamas netikrumą dėl savo likimo ir kamuojamas nežinomybės dėl baudžiamojo proceso baigties. Dėl to pergyveno ir artimieji, dėl šių aš taip pat negalėjau jaustis ramus. Ieškovui sutriko poilsio ir miego režimas, aš jaučiausi sugniuždytas, viso proceso metu nuolat reikėjo teikti paaiškinimus Lietuvos Advokatūrai, ieškovo atžvilgiu buvo pritaikytos kardomosios priemonės, dėl kurių profesinė veikla, tiek gyvenimas buvo apriboti. Priimant nuosprendžius į ikiteisminio tyrimo trukmę net nebuvo atsižvelgta. Teismas, nagrinėsiantis šį ieškinį negali vertinti baudžiamosios bylos duomenų iš naujo, tačiau mano nusivylimą visa teisine sistema didžiausia dalimi sąlygoja tai, kad bylą nagrinėjantiems teismams buvo pateikti įrodymai, kuriuose „nukentėjęs" asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad ne ieškovas padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau šie leistini įrodymai nei vienu aspektunebuvo analizuoti, dėl jų nebuvo pasisakyta ir jie nebuvo aprašyti nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismų.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 176 straipsnio 2 dalis nurodo, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų - per šešis mėnesius. Taigi, iš išdėstytų faktų visumos aišku, kad ikiteisminis tyrimas vyko nepagrįstai ir neteisėtai ilgai.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai - laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 283-1075/2019, 41 punktas).Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Civilinėje byloje dėl žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų, teismo ar teisėjo veiksmais, atlyginimo, jeigu ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės, kad baudžiamojo persekiojimo procesas buvo pernelyg ilgas, iš esmės įvertinama, ar institucijų ir pareigūnų veikla lėmė per ilgą proceso trukmę ir atitinkamai asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas dėl per ilgos baudžiamojo persekiojimo trukmės gali būti institucijų, pareigūnų, teismo ar teisėjo neveikimas pagal teisės aktų reikalavimus taip, kad baudžiamojo persekiojimo procesas įvyktų per įstatymais reikalaujamą trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 72, 73 punktai).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Joje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką.Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Sprendžiant dėl per ilgo baudžiamojo proceso atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai: vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė, asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumas, jam taikyti proceso metu teisių apribojimai, delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste, analizuotina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, EŽTT praktika bylose prieš Lietuvą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo, taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalą, ekonominę padėtį, jos piliečių bendrą materialinį lygį, be to, konkrečioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą, yra vienas iš kriterijų sprendžiant, ar trukmė nebuvo per ilga. Bylos procesas turi būti organizuotas ir vykdomas uoliai ir stropiai, kad procesinių veiksmų atlikimas ir teisminis atvejo nagrinėjimas vyktų be nepagrįstų pertraukų ar nepateisinamo delsimo.