Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų R. D. ir E. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. D. ir E. D. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras D. J., išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Žvalguva“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai R. D. ir E. D. skundu prašė pripažinti 2025 m. gegužės 6 d. notaro D. J. atliktą vykdomąjį įrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojančiu ir panaikinti arba pripažinti negaliojančia ir panaikinti vykdomojo įrašo dalį, kuria nurodyta išieškoti skolą iš E. D. kaip pagrindinės skolininkės, o ne kaip įkaito davėjos.

2. Pareiškėjai taip pat prašė sustabdyti civilinę bylą, kol bus išnagrinėta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-397-569/2025 pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovams UAB ,,Žvalguva“, R. D., trečiajam asmeniui D. J. dėl 2021 m. gruodžio 21 d. sutartinės hipotekos (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) dalies, kuria E. D. nurodyta skolininke, pripažinimo negaliojančia ir panaikinimo, 2025 m. gegužės 6 d. notaro D. J. atlikto vykdomojo įrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, kuria nurodyta išieškoti skolą iš E. D. kaip pagrindinės skolininkės, o ne kaip įkaito davėjos, pripažinimo negaliojančia ir panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjų skundas dėl notaro veiksmų atmestas, netenkintas pareiškėjų prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo ir duomenų išreikalavimo, iš pareiškėjų lygiomis dalimis po 484 Eur priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas notaro D. J. naudai bei įsiteisėjus nutarčiai nurodyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartimi.

4. Teismas nustatė, kad R. D. ir UAB „Žvalguva“ 2021 m. gruodžio 14 d. sudarė skolos suderinimo sutartį Nr. 2/2021, kurioje nurodyta, kad R. D. sutarties sudarymo dieną yra skolingas 1 035 799,70 Eur skolos ir 58 331,58 Eur palūkanų bei įsipareigojo iki 2021 m. gruodžio 22 d. sudaryti maksimaliąją hipoteką, kurios dydis 1 600 000 Eur. Sutartimi sutartos 8 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo skolos likučio. Skolos suderinimo sutartį pasirašė ir E. D., patvirtinusi, kad ūkininkavimo veikla yra bendras šeimos verslas ir gaunamos pajamos yra skirtos šeimos poreikiams tenkinti, todėl supranta ir sutinka, kad lėšos bus išieškomos iš abiejų sutuoktinių solidariai. Vykdydami skolos suderinimo sutartį hipotekos skolininkai, įkaito davėjai, E. D. ir R. D. bei hipotekos kreditorė UAB „Žvalguva“ 2021 m. gruodžio 21 d. sudarė sutartinės hipotekos sandorį, kuriuo kreditorės naudai įkeistas turtas – žemės sklypai, priklausantys pareiškėjams. Hipoteka užtikrinta 2021 m. gruodžio 14 d. skolos suderinimo sutartis Nr. 2/2021 su visais pakeitimais ir papildymais, įkeisto turto vertė – 582 113,19 Eur. Hipoteka užtikrintas ir netesybų bei nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės netinkamo vykdymo ar neįvykdymo, kreditorei atlyginimas, prievolės įvykdymo terminas – 2022 m. rugsėjo 30 d. Šalys 2023 m. vasario 1 d. sudarė 2021 m. gruodžio 14 d. skolos suderinimo sutarties Nr. 2/2021 pakeitimą, kuriuo pratęsė skolos grąžinimo terminą bei įsipareigojo pakeisti sutartinę hipoteką, numatytos 8 proc. dydžio metinės palūkanos. Sutartis pasirašyta R. D., UAB „Žvalguva“ atstovės bei E. D., kuri patvirtino, kad sutinka būti solidaria skolininke. 2023 m. kovo 7 d. buvo sudarytas sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas Nr. 1, prievolės įvykdymo terminas 2023 m. rugsėjo 30 d. Hipoteką ir jos pakeitimą patvirtintos notaras D. J., kuris 2025 m. gegužės 6 d. išdavė notaro vykdomąjį įrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo su priklausančiomis palūkanomis iš pareiškėjų R. D. ir E. D. priverstinio išieškojimo hipotekos kreditorės UAB „Žvalguva“ naudai pagal 2021 m. gruodžio 21 d. sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais). Nurodyta skolos suma 1 384 865,57 Eur. Notaras 2025 m. balandžio 7 d. išsiuntė skolininkams pranešimą siūlydamas sumokėti skolą arba pateikti notarui prieštaravimus dėl skolos nepagrįstumo. Skolininkai pateikė prieštaravimus ginčydami skolos ir palūkanų dydį.

5. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis). Notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 49¹ straipsniu, Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 (toliau – Aprašas).

6. Teismas nustatė, kad hipotekos kreditorė pateikė visus CK 4.192 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo 6 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis. Teismas pažymėjo, jog notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3–4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Hipotekos kreditoriaus ir skolininko (įkaito davėjo) tarpusavio ginčams dėl reikalavimo pagrįstumo taikytina CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis, nustatanti teisę kreditoriaus veiksmų teisėtumą ginčyti ieškinio teisenos tvarka, o notarų veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims. Dėl to skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto piniginės prievolės dydžio ir (ar) teisinio pagrindo piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu įvykdyti piniginę prievolę kreditoriui neįteikimas nestabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo (Aprašo 13 punktas).

7. Teismas nurodė, jog pareiškėjai neginčijo pačios vykdomojo įrašo išdavimo tvarkos, hipotekos kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims, o notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, neturėjo ne tik pareigos, bet ir teisės rinkti duomenis ir spręsti nei dėl prievolės pagrįstumo, dydžio, nei dėl kitų su prievolės tinkamu (ne)vykdymu susijusių aplinkybių. Skolininkai, nesutikdami su skolos suma, paskaičiuotomis palūkanomis, turi reikšti reikalavimus kreditorei ginčo teisenos tvarka, bet ne ypatingosios teisenos byloje dėl notaro veiksmų (CPK 511 straipsnis). Teismas vertino, jog ginčijamas vykdomasis įrašas atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, notaras tinkamai atliko išimtinai formalų hipotekos kreditorės prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir rėmėsi nenuginčytais registro duomenimis, kurie notaro veiksmų atlikimo metu laikomi teisingais ir išsamiais bei, išsiuntęs skolininkams pranešimą, pagrįstai atliko vykdomąjį įrašą pagal Apraše nustatytą formą.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja E. D., kaip ūkininko R. D. sutuoktinė ir viena įkeisto turto savininkų, pasirašė tiek sutartinę hipoteką, tiek jos pakeitimą, skolos suderinimo sutartį, raštu patvirtino, kad ūkininkavimo veikla yra bendras šeimos verslas, sutuoktiniai kartu dalyvauja ūkio valdyme ir iš šio verslo uždirbamos bei gaunamos pajamos yra skiriamos šeimos ir bendro šeimos verslo (ūkio) poreikiams tenkinti, kad skolos suderinimo sutarties, susitarimo, pardavimo sutarties sąlygos neprieštarauja šeimos interesams ir šeimos vykdomam verslui ir kad supranta, jog skolos suderinimo sutartyje, susitarime nurodyta skola, palūkanos bei visos nesumokėtos pinigų sumos už parduotas prekes gali būti išieškomos iš abiem priklausančio turto solidariai. Teismas konstatavo, kad notaras pagrįstai vykdomajame įraše solidaria skolininke nurodė ir E. D. Tai, kad ji Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025 ginčija sutartinės hipotekos dalį dėl jos buvimo solidariąja skolininke, savaime nelemia notaro veiksmų neteisėtumo, nes vykdomojo įrašo atlikimo metu sutartinės hipotekos ir sutartinės hipotekos pakeitimo sandoriai galiojo ir nebuvo nuginčytai, taip pat nėra nuginčyti ir skundo dėl notaro veiksmų išnagrinėjimo metu.

9. Teismas vertino, jog nėra teisinio pagrindo stabdyti bylą. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik klausimas dėl notaro veiksmų teisėtumo vykdomojo įrašo išdavimo momentu, kurio metu hipotekos sandoris nebuvo nuginčytas. Be to, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025 yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0098/25/00969 iš E. D., todėl jai palankaus teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025 atveju pasikeistų skolininkų skaičius vykdomojoje byloje. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025 nekeliamas notaro vykdomojo įrašo teisėtumo klausimas, nekvestionuojami notaro veiksmai, o reikalavimas kildinamas iš paties hipotekos sandorio galiojimo, kurio, kaip minėta, notaras, išduodamas vykdomąjį įrašą, netikrina.

10. Dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti notarą pateikti visus dokumentus, kuriuos kreditorė pateikė notarui, teismas nurodė, jog toks prašymas sietinas su pareiškėjų nesutikimu su išieškotinos skolos ir palūkanų dydžiu, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

11. Teismas nustatė, kad notaras D. J. byloje patyrė 968 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Netenkinęs pareiškėjų skundo ir vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi teismas šias išlaidas lygiomis dalimis priteisė iš pareiškėjų suinteresuoto asmens naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

12. Pareiškėjai R. D. ir E. D. (apeliantai) atskiruoju skundu prašo sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės sprendimas Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl notaro veiksmų patenkinti.

13. Argumentuoja, kad prieš išduodamas vykdomąjį įrašą notaras privalo patikrinti, ar kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registro duomenis. Hipotekos registre įregistruota ir 2021 m. gruodžio 21 d. sutartinėje hipotekoje nurodyta, kad palūkanos, jų dydis, taikymas bei keitimas yra nustatyti Skolos suderinimo sutartyje. Atitinkamai 2021 m. gruodžio 14 d. Skolos suderinimo sutartyje Nr. 2/2021 nurodyta 8 proc. dydžio palūkanų norma. Taigi, iš kreditoriaus prašymo turinio turi būti aišku, kad iš skolininko prašoma išieškoti būtent šias palūkanas. Nagrinėjamu atveju nei notaras, nei pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar kreditoriaus prašomos išieškoti palūkanos atitinka hipotekos registro duomenis, nors pareiškėjai tiek notarui pateiktuose prieštaravimuose dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tiek skunde dėl notaro veiksmų kėlė kreditoriaus prašomų palūkanų atitikties Hipotekos registre įregistruotoms palūkanoms klausimą ir nurodė, kad kreditorius galbūt prašo gerokai didesnių palūkanų. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima suprasti, kokio dydžio palūkanas hipotekos kreditorius UAB „Žvalguva“ skaičiavo. Pažymi, kad 2023 m. vasario 1 d. Susitarimo dėl 2021 m. gruodžio 14 d. Skolos suderinimo sutarties Nr. 2/2021 dalinio pakeitimo nurodytas 8 732,81 Eur palūkanų dydis ir būtent šios palūkanos laikomos įregistruotomis Hipotekos registre, o hipotekos kreditoriaus prašyme nurodytos 37 147,93 Eur palūkanos neatitinka Hipotekos registro duomenų. Dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisingą nutartį.

14. Nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. pardavimo sutartį Nr. PR2022/23_277-210810-1 ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. pardavimo sutartį Nr. PR2023/24_277-220804-1, kurių pagrindu buvo pasirašyta Skolos suderinimo sutartis, kaip šalis pasirašė tik pareiškėjas R. D., nes būtent jis užsiima ūkininkavimo veikla, o jo sutuoktinė pareiškėja E. D. šių dokumentų nepasirašė ir ūkininkavimo veikla neužsiima. Pažymi, kad ji neturėjo ketinimų ir valios prisiimti vyro skolas lygiais pagrindais, todėl Sutartinėje hipotekoje ir vykdomajame įraše palikus ją skolininke kreditorius turėtų galimybę siekti visos vyro ūkio skolos padengimo ir iš jos asmeninio turto, nors tai būtų akivaizdžiai neteisinga. Dėl to pareiškėjai alternatyviu reikalavimu prašo panaikinti vykdomojo įrašo dalį, kuria pareiškėja E. D. įvardijama kaip skolininkė, o kitoje civilinėje byloje ji siekia sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančia dėl jos buvimo solidariąja skolininke. Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes ir pateiktus įrodymus, jog Skolos suderinimo sutartyje, kaip pagrindinę prievolę nustatančiame sandoryje, esantis jos rašytinis patvirtinimas savo turiniu neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių dėl jos tariamo dalyvavo sutuoktinio ūkio veikloje. Skolos suderinimo sutarties ji nepasirašė kaip sandorio šalis, todėl jos solidari atsakomybė prieš kreditorių gali būti kildinama tik įstatymo, o ne sandorio pagrindu. Prievolė, atsiradusi dėl prekių, reikalingų ūkininko ūkio veiklai vykdyti, įsigijimo, nėra per se susijusi su šeimos namų ūkio išlaikymu ar vaikų auklėjimo bei švietimo užtikrinimu, todėl negali būti pripažinta bendra solidariąja sutuoktinių prievole pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį, jei kartu nėra konstatuojamas ir aktyvus abiejų sutuoktinių dalyvavimas ūkininko ūkio veikloje. Skolos suderinimo sutartyje nurodytos prievolės kyla iš prekių, reikalingų ūkininko ūkio veiklai vykdyti, įsigijimo, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl abiejų sutuoktinių dalyvavimo ūkininko ūkio veikloje, turėjo įvertinti visus pateiktus įrodymus, t. y. tiek dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėja ilgą laiką augino nepilnamečius vaikus, tiek ir dokumentus, patvirtinančius, kad ji yra įgijusi visai kitos srities išsilavinimą bei ilgą laiką pilnu etatu dirba valstybinėje įstaigoje. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nes suteikė prioritetą į Skolos suderinimo sutartį formaliai įrašytiems pareiškėjos patvirtinimams ir tai nulėmė neteisingos nutarties priėmimą.

15. Pirmosios instancijos teismas notaro atliktą pareiškėjos E. D. įtraukimą į vykdomąjį įrašą solidaria skolininke pripažino pagrįstu, tačiau tokiai išvadai nėra pakankamo pagrindo. Skolos suderinimo sutarties ji nepasirašė kaip sandorio šalis, todėl jos solidari atsakomybė prieš kreditorių UAB „Žvalguva“ negali būti tiesiogiai kildinama iš šalių susitarimo, nes joks susitarimas solidarios jos atsakomybės neįtvirtina. Skolos suderinimo sutartį, iš kurios kyla pagrindinė prievolė, kaip sandorio šalis pasirašė tik pareiškėjas R. D. Pažymi, kad hipoteka yra tik prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, šie santykiai priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Toks prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas palyginti su pagrindine prievole yra papildomos, šalutinės (akcesorinės) prievolės ir negali pakeisti ar modifikuoti pagrindinės prievolės.

16. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos, kol bus išnagrinėta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-397-569/2025. Hipotekos sandorį pareiškėja ginčija tuo pagrindu, kad notaras netinkamai įformino hipoteką ir tokiu papildomoje prievolėje nepagrįstai nustatė platesnes pareiškėjos atsakomybės ribas nei yra numatyta pagrindinėje prievolėje. Kitaip tariant, hipotekos sandoris ginčijamas iš esmės tais pačiais pagrindais, kuriuos pareiškėjai nurodė ir skunde prašydami pripažinti negaliojančiu vykdomojo įrašo dalį, kuria pareiškėja įvardijama solidaria skolininke. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi kitoje civilinėje byloje ginčijamu sandoriu – sutartine hipoteka – ir nurodė, kad pareiškėjos parašas šioje sutartyje leidžia teismui spręsti dėl jos valios prisiimti solidarią skolą buvimo, nors būtent šią aplinkybę pareiškėja ginčija kitoje civilinėje byloje. Akivaizdu, kad tarp šios civilinės bylos ir bylos, kurioje ginčijama sutartinė hipoteka, yra prejudicinis ryšys, todėl yra privalomas pagrindas šią civilinę bylą stabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras D. J. atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

18. Nurodo, kad notaro veiklą atliekant vykdomuosius įrašus reglamentuoja CK 4.192 straipsnis, Notariato įstatymo 49¹ straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1 R-144 patvirtintas Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pažymi, jog skundo esmė nukreipta į kreditoriaus materialiojo reikalavimo turinį, o ne į pačią notaro veiksmų procedūrą. Vertinant šio pobūdžio skundą būtina analizuoti notarui taikytinų teisės aktų reguliavimą ir jų ribas – būtent CK 4.192 straipsnį bei Notariato įstatymo 49¹ straipsnį.

19. CK 4.192 straipsnis nustato hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, jeigu yra pasibaigęs prievolės įvykdymo terminas arba atsirado kiti hipotekos sutartyje nustatyti pagrindai, leidžiantys pradėti išieškojimą. Ši norma įpareigoja notarą patikrinti, ar pateikti duomenys atitinka viešojo registro duomenis, išsiųsti skolininkui pranešimą ir pasiūlyti sumokėti skolą arba pateikti informaciją dėl reikalavimo nepagrįstumo (4 dalis), įvertinti tik formalius kriterijus – kreditoriaus tapatybę, dokumentų atitiktį, prievolės terminą ir nenurodo spręsti ginčų dėl skolos sumos ar įskaitymų teisingumo. Taigi, CK4.192 straipsnyje aiškiai įtvirtintas notaro vaidmens ribotumas – tai ne teisminio pobūdžio nagrinėjimas, o notarinio pobūdžio formali procedūra, leidžianti pradėti priverstinį vykdymą be teismo sprendimo.

20. Notariato įstatymo 49¹ straipsnis detalizuoja vykdomojo įrašo atlikimo taisykles ir apima: kreditoriaus tapatybės tikrinimą, dokumentų turinio atitiktį, prievolės įvykdymo termino suėjimą, formalaus pranešimo skolininkui procedūrą. Esmine šios normos nuostata laikytina tai, kad notaras netikrina kitų, nei įstatyme nurodyti, duomenų atitikties ir už juos neatsako. Taip pat įtvirtinta, kad kreditorius atsako už nurodytų duomenų tikslumą, o bet kokie ginčai dėl skolos dydžio ar reikalavimo pagrįstumo spręstini tik ieškinio teisenos tvarka. Aprašo 1 punktas aiškiai nurodo, kad jis reglamentuoja notarų veiksmus, atliekant vykdomuosius įrašus pagal hipotekos kreditoriaus prašymą, o Aprašo 2 punktas įtvirtina pareigą notarui vadovautis CK, Notariato įstatymu ir šiuo Aprašu.

21. Pažymi, kad pagal Aprašo 12 punktą notaras, prieš išduodamas vykdomąjį įrašą, turi pareigą išsiųsti skolininkui pranešimą, kuriame turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo duomenys ir nurodytas terminas – 20 dienų – prievolei įvykdyti arba pateikti argumentus dėl reikalavimo nepagrįstumo. Tai yra vienintelė ginčui reikšminga stadija, kurioje skolininkas turi galimybę pateikti informaciją, kuri galėtų notarą sulaikyti nuo vykdomojo įrašo išdavimo. Tačiau net ir šioje stadijoje notaras nevertina materialiųjų argumentų turinio esmės, bet vertina tik tai, ar egzistuoja akivaizdūs trukdžiai atlikti įrašą, pvz., pateikti duomenys akivaizdžiai klaidingi, terminas nepasibaigęs, kreditorius neturi reikalavimo teisės. Jeigu skolininko pateikti duomenys kelia abejonių tik dėl skolos apskaičiavimo ar įskaitymų teisėtumo, notaras neturi teisinio pagrindo nevykdyti įrašo, nes tokie klausimai spręstini ginčo teisenos tvarka. Teisės aktuose nėra numatyta notaro teisė įsigilinti į skolos kilmės sandorių esmę, spręsti dėl įskaitymo buvimo ar nebuvimo, taikyti palūkanų skaičiavimo formulę. Tai reiškia, kad notaro diskrecija yra apribota įstatymo leidėjo valia, ir bet koks ginčas dėl turinio nėra šios procedūros objektas.

22. Dėl pareiškėjų argumento, kad notaras netinkamai patikrino registre įregistruotus duomenis dėl palūkanų nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų (galiojusių iki 2022 m. sausio 1 d., t. y. sudarant hipotekos sandorį) 15.21 punkte buvo nustatyta, kad palūkanos, jei šalys dėl jų susitarė, yra Hipotekos registre tvarkomas duomuo. Tačiau šiuo atveju vykdydamas notaro funkcijas atliekant vykdomąjį įrašą notaras privalo patikrinti, ar palūkanų dydis hipotekos sandoryje atitinka hipotekos registre esančius duomenis apie hipotekos dydį. Į notaro funkcijas nepatenka pareiga atlikti kreditoriaus atliktų palūkanų paskaičiavimo kontrolę. Už palūkanų skaičiavimą yra atsakingas išimtinai kreditorius, o kilęs ginčas spręstinas ginčo teisenos tvarka reiškiant ieškinį pareiškėjų nuomone netinkamai paskaičiavimą atlikusiam kreditoriui.

23. Nurodo, kad neturėjo pagrindo abejoti kreditoriaus pateiktu skolos skaičiavimu. Viena vertus, pareiga tinkamai apskaičiuoti skolos ir palūkanų dydį tenka kreditoriui. Kita vertus, kaip matyti iš hipotekos lakšto ir jo pakeitimo, įkaitų davėjų turtas yra įkeistas maksimaliąja hipoteka – 1 600 000 Eur. Kreditoriaus reikalaujama 1 433 547,72 Eur suma neviršija maksimaliosios hipotekos sumos, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti atlikti vykdomąjį įrašą. Be to, net jei notarui būtų kilusios abejonės dėl palūkanų paskaičiavimo teisingumo, į jo funkcijas, kaip minėta, neįeina pareiga atlikti tokio paskaičiavimo kontrolės, kadangi tai yra kreditoriaus ir skolininko tarpusavio santykių reikalas. Priešingas vertinimas sudarytų pagrindą teigti, kad notaras niekada negalėtų atlikti vykdomojo įrašo, jeigu tarp skolininko ir kreditoriaus kiltų ginčas dėl skolos ar palūkanų dydžio net ir tais atvejais, kai kreditoriaus pateiktas hipotekos sandoris bei jo reikalavimai atitinka formaliuosius aspektus. Notaras nėra kreditoriaus ir skolininko ginčus nagrinėjanti institucija.

24. Pažymi, kad ginčo teisenos ir skundo dėl notaro veiksmų (ypatingosios teisenos) atribojimas yra esminis kriterijus vertinant, kokia apimtimi teismas turi nagrinėti pareiškėjų skundą dėl notaro išduoto vykdomojo įrašo. Pareiškėjai pasirinko skųsti notaro veiksmus ypatingosios teisenos tvarka, todėl teismas sprendžia tik dėl notaro veiksmų teisėtumo formaliuoju aspektu, t. y. ar notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, nepažeidė imperatyviųjų teisės aktų nuostatų, o ne dėl skolininko ir kreditoriaus materialiųjų teisių ir pareigų. Taigi, reikalavimo dydis, įskaitymai ar prievolės šalių buvimas yra materialiojo ginčo klausimai, spręstini ieškinio teisenos tvarka, o ne notaro veiksmų apskundimo procese.

25. Pažymi, kad pareiškėjai naudojasi teise ginčyti hipotekos sandorį ar jo dalį civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025. Civilinių bylų dėl notaro veiksmų ir ieškinio dėl hipotekos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia turinys ir teisiniai pagrindai iš esmės skiriasi, todėl jų tarpusavio ryšys nėra toks, kuris sudarytų pagrindą stabdyti bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Skundas dėl notaro vykdomojo įrašo išdavimo buvo nagrinėjamas pagal CPK 511 straipsnį ypatingosios teisenos tvarka, kurios tikslas – patikrinti, ar notaro veiksmai atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus, t. y. ar kreditoriaus pateikti dokumentai atitiko Hipotekos registro duomenis, ar notaras nepažeidė Notariato įstatymo ir Apraše nustatytų formalios patikros kriterijų. Civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025 nagrinėjamas materialusis ginčas dėl hipotekos sandorio galiojimo ir pareiškėjas E. D. teisinės padėties (ar ji yra solidari skolininkė), t. y. faktinis ir teisinis ginčas tarp skolininko ir kreditoriaus, kuris nepriklauso notaro kompetencijai ir negali būti vertinamas formalių veiksmų teisėtumo patikros procese. Šių dviejų bylų sprendimai neturi tiesioginio prejudicinio ryšio, nes sprendimas dėl notaro veiksmo pagrįstumo neturi jokios įrodomosios ar privalomosios reikšmės ginčo teisenos byloje. Todėl bylos dėl notaro veiksmų išnagrinėjimas jokiomis aplinkybėmis netrukdo ir neužkerta kelio ieškovei ginčyti hipotekos sutarties ginčo teisenos tvarka, o procesiniai sprendimai šiose bylose yra savarankiški ir vienas nuo kito nepriklausomi. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė stabdyti ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamą civilinę bylą.

26. Argumentuoja, kad atlikdamas vykdomąjį įrašą veikė teisėtai, nes patikrino kreditoriaus statusą, patikrino dokumentų formalią atitiktį, įvykdė informavimo pareigą skolininkui ir sprendė tik dėl įstatyme nustatytų formaliųjų aspektų, o ginčijama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

27. Dėl E. D., kaip solidariosios skolininkės, nurodo, kad hipotekos lakšte ji įvardyta kaip viena iš skolininkių. Notaras negali savo nuožiūra keisti ar aiškinti šalių valios, išreikštos pasirašytame ir notaro patvirtintame dokumente (hipotekos sandoryje). Aprašo 6.2 punkte yra aiškiai nurodyta, kad kreditorius savo prašyme notarui nurodo skolininko duomenis. Kreditoriaus prašyme, notaro atliktame vykdomajame įraše ir hipotekos sandoryje skolininkų duomenys sutampa, t. y. skolininkais nurodyti R. D. ir E. D., kurie kartu yra ir įkaito davėjai. Nesutinka, kad turėjo aiškintis sandorio, kurio pagrindu atliktas nekilnojamojo turto įkeitimas, sudarymo aplinkybes, prievolės nevykdymo aplinkybes ar skolininkų tarpusavio santykius bei prievolės pobūdį (asmeninės ar bendros). Šie klausimai nėra notaro kompetencija, o CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Hipotekos sutartis vykdomojo įrašo atlikimo metu buvo galiojanti, todėl notaras privalėjo vadovautis sutartyje ir registre nurodytais duomenimis bei vykdomajame įraše skolininkais nurodyti abu pareiškėjus. Kitoks notaro elgesys reikštų įstatymo nesilaikymą, sutarties vykdytinumo paneigimą.

28. Apeliantams remiantis LAT praktika (byla Nr. 3K-3-477-686/2016), kurioje išaiškinta, kad prievolė, susijusi su ūkininko veikla, savaime netampa solidari sutuoktinių prievole, nebent yra aktyvus dalyvavimas ūkyje, tačiau nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir kasacine tvarka išnagrinėtos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos. Nagrinėjamoje byloje yra aiškus E. D. teisinis ryšys su hipotekos sandoriu, ji tiesiogiai nurodyta kaip skolininkė, be to, kaip matyti iš pareiškėjų prie skundo pridėtos 2021 m. gruodžio 14 d. skolų suderinimo sutarties 2/2021, jos teksto pabaigoje E. D. pati įrašė patvirtinimą, kad ūkininkavimo veikla yra bendras šeimos verslas, kartu dalyvauja ūkio valdyme ir iš šio verslo uždirbamos su bei gaunamos pajamos yra skiriamos šeimos ir bendro šeimos verslo (ūkio) poreikiams tenkinti, kad ji susipažino su šios skolos sutarties suderinimo sąlygomis, jas suprato ir skolos suderinimo sutarties sąlygos neprieštarauja šeimos interesams ir šeimos vykdomam verslui, ji supranta, kad šioje skolos suderinimo sutartyje nurodytos pinigų sumos gali būti išieškomos iš abiem sutuoktiniams priklausančio turto solidariai (CK 3.91 ir 3.109 straipsniai). Pažymi, kad E. D. tiek hipotekos sandoryje, tiek 2021 m. gruodžio 14 d. skolų suderinimo sutartyje 2/2021 išreiškė savo aiškią valią dėl prievolių prisiėmimo, faktų patvirtinimo, turto įkeitimo, o ūkininko veiklos vykdymas ar nevykdymas teisiškai nėra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Be to, E. D. pasirašius minėtuose dokumentuose ir pareiškėjams naudojantis kreditoriaus piniginėmis lėšomis, akivaizdu, kad E. D. buvo žinomas sandorio sudarymo tikslas, šeimos ekonominės naudos siekis ir sudarydama tokius dokumentus ji veikė šeimos interesais.

29. Teismui nagrinėjant skundą dėl notaro veiksmų pareiškėjai nepateikė duomenų apie tai, kad 2021 m. gruodžio 14 d. skolų suderinimo sutartis 2/2021 ar 2021 m. gruodžio 21 d. sutartinės hipotekos sandoris būtų nuginčyti, todėl teismas pagrįsti šiais dokumentais vadovavosi pilna apimtimi.

30. Notaras nurodo, kad jo ir pareiškėjų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl prašo pareiškėjų atskirąjį skundą prašo atmesti ir priteisti 847 Eur teisinės pagalbos išlaidas už šio atsiliepimo parengimą.

31. Išieškotoja UAB „Žvalguva“ atsiliepimu pareiškėjų atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

32. Pažymi, jog pagal Aprašo 12 punktą skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas nestabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo.

33. Nurodo, kad UAB „Žvalguva“ ir R. D. 2021 m. gruodžio 14 d. sudarė skolos suderinimo sutartį Nr. 2/2021, kuria R. D. patvirtino, kad jis šios skolos suderinimo sutarties pasirašymo dieną buvo skolingas UAB „Žvalguva“ 1 035 799,70 Eur už pirktas prekes (į minėtą sumą nėra įtrauktos palūkanos, kurios yra skaičiuojamos dėl atsiskaitymo terminų pažeidimo) ir 58 331,58 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., bei, kad jis ir UAB „Žvalguva“ susitarė, kad nurodyta skola ir palūkanos bei visos kitos remiantis Skolos suderinimo sutartimi paskaičiuotos palūkanos įtraukiamos į Skolos suderinimo sutarties 5 punkte nurodyto turto hipoteką. Taip pat šalys susitarė, kad 48 051,52 Eur ir visa kita pinigų suma, kurią R. D. turės sumokėti UAB „Žvalguva“ už parduotas prekes, buvo įtraukiama į Skolos suderinimo sutarties 5 punkte nurodyto turto hipoteką. Skolos suderinimo sutarties 2 punktu buvo susitarta, kad R. D. mokės UAB „Žvalguva“ 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo skolos sumos (t. y. nuo 1 035 799,70 Eur) iki tos dienos, kurią ši pinigų suma ar jos dalis grąžinama UAB „Žvalguva”. Minėtu skolos suderinimo sutarties punktu taip pat buvo susitarta dėl gautų mokėjimų paskirstymo, t. y. gauti mokėjimai remiantis CK 6.54 straipsniu buvo skirti visų pirma palūkanų dengimui, antra – skolos (t. y. 1 035 799,70 Eur) dengimui, trečia – skolos už remiantis pardavimo sutartimi parduotas prekes dengimui. R. D. patvirtino, kad sutiko su tokiu mokėjimų paskirstymu bei įsipareigojo nereikšti UAB „Žvalguva“ jokių pretenzijų dėl tokio mokėjimų paskirstymo.

34. R. D. sutuoktinė E. D., pasirašydama Skolos suderinimo sutartį, patvirtino, kad ūkininkavimo veikla yra bendras šeimos verslas, ji kartu dalyvauja ūkio valdyme ir iš šio verslo uždirbamos bei gaunamos pajamos yra skiriamos šeimos ir jų bendro šeimos verslo (ūkio) poreikiams tenkinti, kad susipažino su Skolos suderinimo sutarties sąlygomis, jas suprato, kad Skolos suderinimo sutarties sąlygos neprieštarauja jų šeimos interesams ir šeimos vykdomam verslui ir kad supranta, kad šioje Skolos suderinimo sutartyje nurodytos pinigų sumos gali būti išieškomos iš jiems abiem priklausančio turto solidariai (CK 3.91 ir 3.109 straipsniai). E. D., pasirašydama Skolos suderinimo sutartį, nereiškė jokių pretenzijų dėl Skolos suderinimo sutartyje nurodytų sąlygų ir jas atvirtino parašu. Vykdydamos vykdant Skolos suderinimo sutartį 2021 m. gruodžio 21 d. šalys pasirašė sutartinę hipoteką.

35. Kadangi su UAB „Žvalguva“ nebuvo atsiskaityta per Skolos suderinimo sutartyje nustatytą terminą, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., buvo susitarta dėl atsiskaitymo termino pratęsimo ir 2023 m. vasario 1 d. buvo sudarytas susitarimas dėl Skolos suderinimo sutarties dalinio pakeitimo, kuriuo R. D. patvirtino, kad jis skolingas UAB „Žvalguva“ 1 259 921,34 Eur už pirktas prekes (į sumą nėra įtrauktos palūkanos, kurios yra skaičiuojamos dėl atsiskaitymo terminų pažeidimo) ir 8 732,81 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d., minėta skola bei palūkanos bei visos kitos remiantis Skolos suderinimo sutartimi paskaičiuotos palūkanos yra įtrauktos į Skolos suderinimo sutarties 5 punkte nurodyto turto hipoteką, R. D. skolingas UAB „Žvalguva“ pagal 2022 m. rugpjūčio 4 d. pardavimo sutartį 320 489,76 Eur ir nurodyta pinigų suma gali didėti, jeigu skolininkas po 2023 m. vasario 1 d. pageidaus pirkti ir UAB „Žvalguva“ parduos jam prekių.

36. 2023 m. vasario 1 d. susitarimu R. D. įsipareigojo susitarime nurodytas sumas sumokėti UAB „Žvalguva” ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 30 d. bei įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 10 d. sudaryti sutartinės hipotekos pakeitimą ir pratęsti sumų sumokėjimo terminą iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Taip pat susitarta pakeisti Skolos suderinimo sutarties 2 punktą – šiuo punktu R. D. įsipareigojo mokėti UAB „Žvalguva“ 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo skolos sumos (t. y. nuo 1 259 921,34 Eur). Skolininkai, pasirašydami Susitarimą, vėl patvirtino, kad ūkininkavimo veikla yra bendras šeimos verslas, kartu dalyvauja ūkio valdyme ir iš šio verslo uždirbamos bei gaunamos pajamos yra skiriamos šeimos ir bendro šeimos verslo (ūkio) poreikiams tenkinti. 2023 m. kovo 7 d. UAB „Žvalguva“, R. D. ir E. D. pasirašė sutartinės hipotekos pakeitimą.

37. Taigi sutartine hipoteka, kurios identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais jos pakeitimais), buvo užtikrintas skolos iki 2023. m. spalio 1 d. bei 8 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nesumokėtos skolos sumos iki visiško šios skolos sumokėjimo, sumokėjimas. Dėl to visiškai nesuprantami ir faktinių aplinkybių neatitinka skolininkų teiginiai dėl neaiškaus palūkanų dydžio. Skolininkai nustatytu terminu neatsiskaitė ir delsė tą padaryti pakankamai ilgą laikotarpį, todėl UAB „Žvalguva“ buvo priversta kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal sutartinę hipoteką išdavimo. Priešingai nei nurodo apeliantai, jiems puikiai žinoma kokio dydžio yra jų skola bei nesumokėtos palūkanos.

38. Notaras neturi teisės spręsti ginčų dėl reikalavimo dydžio, skolos kilmės ar skolininkų tarpusavio santykių, todėl neturėjo teisės atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad vykdomasis įrašas atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, kad notaras tinkamai atliko hipotekos kreditorės prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir rėmėsi nenuginčytais registro duomenimi ir, išsiuntęs skolininkams pranešimą, pagrįstai atliko vykdomąjį įrašą.

39. Argumentuoja, kad E. D. pagrįstai nurodyta skolininke. CK 3.87 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pažymi, kad pareiškėjai neginčijo, jog ūkis buvo įregistruotas po pareiškėjų santuokos sudarymo, vadinasi, šis ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, yra bendras R. D. ir E. D. turtas. Taip pat E. D., pasirašydama tiek Skolos suderinimo sutartį, tiek Susitarimą, patvirtino, kad ūkininkavimo veikla yra bendras šeimos verslas, sutuoktiniai kartu dalyvauja ūkio valdyme ir iš šio verslo uždirbamos bei gaunamos pajamos yra skiriamos šeimos ir bendro šeimos verslo (ūkio) poreikiams tenkinti. Sutartinę hipoteką ir jos pakeitimus E. D. patvirtino savo parašu, skolininkais nurodyti abu sutuoktiniai. Taigi, bylos dokumentai paneigia apeliantų teiginius.

40. Mano, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti bylą. Pareiškėjai, nepaisydami pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, suprasdami, kad jų pateiktas skundas dėl notaro veiksmų yra akivaizdžiai nepagrįstas, pateikė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams prašymą dėl civilinės bylos stabdymo. Taigi, pareiškėjai ėmėsi nesąžiningų veiksmų ir siekia vilkinti skolos išieškojimą. Pažymi, kad skunde dėl notaro veiksmų reiškiamas analogiškas (tapatus) reikalavimas pripažinti vykdomąjį įrašą negaliojančiu ta apimtimi, kuria juo nurodoma išieškoti skolą iš E. D. kaip pagrindinės skolininkės, o ne kaip įkaito davėjos, ir šią vykdomojo įrašo dalį panaikinti. Šioje situacijoje yra svarbu tai, kad, R. D. ir E. D. skunde dėl notaro veiksmų keliami reikalavimai turi būti nagrinėjami ginčo ieškinio tvarka ir negali būti nagrinėjamas CPK 511 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. ypatinga teisena šioje civilinėje byloje.

41. Mano, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos, kuri yra nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, ir teisinio rezultato Šiaulių apygardos teisme ieškinio teisena nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025 nėra tiesioginio teisinio ryšio. Be to, šioje civilinėje byloje teismas pats galėjo nustatyti visus reikšmingus faktus, reikalingus skundo dėl notaro veiksmų pagrįstumui išnagrinėti. Jokių objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti šią civilinę bylą, nėra. Civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025 nagrinėjamas materialusis ginčas dėl hipotekos sandorio galiojimo ir pareiškėjos E. D. teisinės padėties (ar ji yra solidari skolininkė ar nėra) – tai yra faktinis ir teisinis ginčas tarp skolininko ir kreditoriaus, kuris nepriklauso notaro kompetencijai ir negali būti vertinamas formalių veiksmų teisėtumo patikros procese. Pažymėtina, kad šių dviejų bylų sprendimai neturi tiesioginio prejudicinio ryšio.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

43. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl ginčijamos nutarties

44. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nesustabdė civilinės bylos ir atmetė pareiškėjų skundą dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Nustatyta, kad notaras D. J. 2025 m. gegužės 6 d. išdavė notaro vykdomąjį įrašą (registro Nr. 2214) dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo su priklausančiomis palūkanomis iš pareiškėjų R. D. ir E. D. priverstinio išieškojimo hipotekos kreditorės UAB „Žvalguva“ naudai pagal 2021 m. gruodžio 21 d. sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais). Nurodyta skolos suma 1 384 865,57 Eur. Notaras 2025 m. balandžio 7 d. išsiuntė skolininkams pranešimą siūlydamas sumokėti skolą arba pateikti notarui prieštaravimus dėl skolos nepagrįstumo. Skolininkai pateikė prieštaravimus ginčydami skolos ir palūkanų dydį bei tai, kad jų nuomone, pareiškėja E. D. nepagrįstai nurodyta skolininke, nors ji yra tik įkaito davėja. Šiais pagrindais pareiškėjai teisme ginčija ir notaro veiksmus atliekant vykdomąjį įrašą.

46. Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025 ieškovė E. D. ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2021 m. gruodžio 21 d. sutartinės hipotekos, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais jo pakeitimais), dalį, kuria E. D. nurodyta kaip skolininkė; 2) pripažinti negaliojančia ir panaikinti notaro D. J. 2025 m. gegužės 6 d. vykdomojo įrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria nurodyta išieškoti skolą iš E. D. kaip pagrindinės skolininkės, o ne kaip įkaito davėjos; pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti 2021 m. gruodžio 14 d. skolos suderinimo sutarties Nr. 2/2021 ir 2023 m. vasario 1 d. susitarimo dėl skolos suderinimo sutarties Nr. 2/2021 dalinio pakeitimo dalis, iš kurių kildinama E. D. solidarioji atsakomybė prieš UAB „Žvalguva“.

47. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė, sudarydama susitarimus dėl skolos suderinimo, abiem atvejais raštu pareiškė, kad skolos suderinimo 2021 m. gruodžio 14 d. ir 2023 m. vasario 1 d. sutartys sudaromos šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio požiūriu ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos pačios sutartyje padarytus prierašus dėl solidariosios atsakomybės atsiradimo. Be to, ieškovė, kelis kartus pasirašydama sutikimą dėl skolos suderinimo, tarp dviejų dokumentų pasirašymo turėjo laiko įvertinti ir pasikonsultuoti dėl savo pasirašomų dokumentų esmės ir atsakomybės mąsto, tačiau tik praėjus daugiau nei dvejiems metams ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą ieškovė pradėjo ginčyti skolos suderinimo sandorius. Teismas konstatavo, kad ieškovės argumentai, jog ji teisiškai negali būti solidari skolininkė, yra nepagrįsti. Taip pat kaip nepagrįstus teismas atmetė ir ieškovės teiginius, kad ji suklydo pasirašydama skolos suderinimo ir hipotekos sutartis, nes manė, jog pasirašo tik kaip įkaito davėja. Teismas pažymėjo, kad pasirašydama susitarimus ieškovė žinojo, jog atsakys bendrąja jungtine nuosavybe, tai rodo jos sutikimas įkeisti turtą – žemės sklypus, – tokios savo valios ieškovė neneigė.

48. Dėl ieškovės argumentų, kad prievolė, atsiradusi dėl prekių, reikalingų ūkininko ūkio veiklai vykdyti, įsigijimo, nėra susijusi su šeimos namų ūkio išlaikymu, todėl negali būti pripažinta bendra solidariąja sutuoktinių prievole pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477-686/2016), teiginių, kad ieškovė ūkio veikloje nedalyvavo ir pajamos iš ūkio šeimos interesais naudojamos nebuvo, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ir atsakovai yra sudarę atskirus susitarimus dėl skolos sumokėjimo, kuriuose ieškovė aiškiai prisiėmė solidariąją prievolę sumokėti skolą su sutuoktiniu ir kurių pagrindu buvo įregistruota sutartinė hipoteka. Tuo tarpu, ieškovės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, nes joje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolininko sutuoktinės solidariosios atsakomybės davus sutikimą įkeisti turtą, dėl skolos, kuri atsirado skolininkui vykdant ūkinę veiklą.

49. Šiaulių apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad sutartinė hipoteka, patvirtinta notaro, yra oficialus rašytinis įrodymas. Ieškovė 2021 m. gruodžio 14 d. ir 2023 m. vasario 1 d. susitarimus dėl atsakomybės prieš UAB ,,Žvalguva“ pasirašė kaip solidarioji skolininkė ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šį jos sutikimą. Būtent šių susitarimų pagrindu ieškovė nurodyta bendraskole, ne tik įkeisto turto davėja. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti 2021 m. gruodžio 21 d. sutartinę hipoteką identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais negaliojančia toje dalyje, kuria ieškovė nurodyta kaip skolininkė. Dėl to teismas atmetė ir ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2025 m. gegužės 6 d. vykdomąjį įrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ta apimtimi, kuria juo nurodoma išieškoti skolą iš E. D. kaip pagrindinės skolininkės, o ne kaip įkaito davėjos.

50. Nors Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025 nėra įsiteisėjęs, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirajame skunde išdėstytus iš esmės analogiškus pareiškėjų argumentus ginčijamo vykdomojo įrašo požiūriu nėra teisinio pagrindo vertinti kitaip nei nurodytame sprendime. Dėl to apeliantų argumentai apie išieškojimo iš E. D., kaip skolininkės, neteisingumą, jos valios pasirašant susitarimus dėl skolos ir hipotekos lakštus nebuvimą ar kitokios valios buvimą, kaip ji nurodo, vien tik formalumą ir kiti argumentai plačiau nenagrinėtini. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria ginčijamoje nutartyje išdėstytiems pirmosios instancijos teismo motyvams. Juo labiau, kad ypatingosios teisenos byloje dėl notaro veiksmų nėra sprendžiami teisiniai ginčai dėl skolos egzistavimo, dydžio, notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras, atlikdamas savo funkcijas, nepriima sprendimo dėl juridinių faktų konstatavimo. Taigi ir teismas šios kategorijos bylose negali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą. Tirti su tuo susijusius įrodymus ir argumentus teismas gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu ginčo teisena. Būtent tą apeliantė ir padarė nurodytoje Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje.

51. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje dėl notaro veiksmų – vykdomojo įrašo atlikimo – tikrinamas tik formalusis tokių notaro atliktų veiksmų aspektas, t. y. ar notaras, atlikdamas notarinį veiksmą laikėsi nustatytos tokio veiksmo atlikimo tvarkos. Būtent šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino notarų veiksmų teisėtumą.

52. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje itin išsamiai išdėstė notarinio veiksmo – vykdomojo įrašo atlikimo teisinį reglamentavimą. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą.

53. Pagal to paties įstatymo 2 dalį notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, vykdomąjį įrašą atlieka vadovaudamasis šiuo įstatymu ir laikydamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos notarų vykdomųjų įrašų atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, tvarkos ir formos. Notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal kreditoriaus prašymą pateikęs asmuo yra sandorio, iš kurio atsiranda piniginė prievolė, kreditorius; ar kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka sandoryje nurodytus duomenis; ar pasibaigęs prievolės pagal sandorį įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar sandoryje. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą.

54. Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad notaras netikrina kitų, negu nurodyta minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse, duomenų atitikties ir už juos neatsako. Notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų atitikties skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalis).

55. Taigi notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, prašyme nurodyto skolinio įsipareigojimo dydžio netikrina ir už jį neatsako. Tokią išvadą patvirtina ir CK 4.192 straipsnio 3 dalis numato, kad prašyme atlikti vykdomąjį įrašą hipotekos kreditorius nurodo hipotekos kodą Hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkaito davėją ir jų adresus (buveines). Už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius. Darytina išvada, kad notaras vykdomajame įraše įrašo kreditoriaus reikalaujamą sumą, o jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Taigi, nors apeliantai teigia, kad notaras netinkamai patikrino registre įregistruotus duomenis dėl palūkanų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atlikdamas vykdomąjį įrašą notaras privalo patikrinti, ar palūkanų dydis hipotekos sandoryje atitinka hipotekos registre esančius duomenis apie hipotekos dydį, tačiau notaras nekontroliuoja ir netikrina kreditoriaus atliktų palūkanų paskaičiavimo teisingumo. Už palūkanų skaičiavimą yra atsakingas išimtinai kreditorius, o kilęs ginčas spręstinas ginčo teisenos tvarka reiškiant ieškinį pareiškėjų nuomone netinkamai paskaičiavimą atlikusiam kreditoriui, bet ne skundžiant notaro veiksmus.

56. Nustatyta, kad R. D. ir UAB „Žvalguva“ 2021 m. gruodžio 14 d. sudarė skolos suderinimo sutartį Nr. 2/2021, kurioje nurodyta, kad R. D. yra skolingas 1 035 799,70 Eur skolos ir 58 331,58 Eur palūkanų. Sutartimi sutartos 8 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo skolos likučio. Skolos suderinimo sutartį pasirašė ir E. D., patvirtinusi, kad ūkininkavimo veikla yra bendras šeimos verslas ir gaunamos pajamos yra skirtos šeimos poreikiams tenkinti, todėl supranta ir sutinka, kad lėšos bus išieškomos iš abiejų sutuoktinių solidariai. Vykdydami skolos suderinimo sutartį, hipotekos skolininkai, įkaito davėjai, E. D. ir R. D. bei hipotekos kreditorė UAB „Žvalguva“ 2021 m. gruodžio 21 d. sudarė sutartinę hipoteką, kuria įkeistas turtas – žemės sklypai, priklausantys pareiškėjams. Hipoteka užtikrinama 2021 m. gruodžio 14 d. skolos suderinimo sutartis Nr. 2/2021 su visais pakeitimais ir papildymais, įkeisto turto vertė – 582 113,19 Eur. Hipoteka užtikrintas ir netesybų bei nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės netinkamo vykdymo ar neįvykdymo, kreditorei atlyginimas, prievolės įvykdymo terminas – 2022 m. rugsėjo 30 d. Šalys 2023 m. vasario 1 d. sudarė 2021 m. gruodžio 14 d. skolos suderinimo sutarties Nr. 2/2021 pakeitimą, kuriuo pratęstas skolos grąžinimo terminas bei įsipareigota atlikti sutartinės hipotekos pakeitimą, numatytos 8 proc. dydžio metinės palūkanos. Sutartį pasirašė R. D., UAB „Žvalguva“ atstovė ir E. D., kuri vėl patvirtino, kad sutinka būti solidaria skolininke. Taip pat skolininkai 2023 m. kovo 7 d. sudarė sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą Nr. 1, prievolės įvykdymo terminas 2023 m. rugsėjo 30 d. Tiek hipoteka, tiek jos pakeitimas patvirtinti notaro, kuris 2025 m. gegužės 6 d. kreditorės prašymu išdavė notaro vykdomąjį įrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo su priklausančiomis palūkanomis iš pareiškėjų R. D. ir E. D. priverstinio išieškojimo hipotekos kreditorės UAB „Žvalguva“ naudai pagal 2021 m. gruodžio 21 d. sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais). Skolos suma 1 384 865,57 Eur. Notaras, 2025 m. balandžio 7 d. gavęs kreditorės prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, tą pačią dieną išsiuntė skolininkams pranešimą siūlydamas sumokėti skolą arba pateikti notarui prieštaravimus dėl skolos nepagrįstumo. Skolininkai skolos nesumokėjo ir pateikė prieštaravimus. Pažymėtina, jog pagal Aprašo 12 punktą skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto piniginės prievolės dydžio ir (ar) teisinio pagrindo piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu įvykdyti piniginę prievolę kreditoriui neįteikimas nestabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo.

57. Konstatuotina, kad ginčijamas vykdomasis įrašas atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, notaras tinkamai įvertino hipotekos kreditorės prašyme pateiktų duomenų atitiktį viešojo Hipotekos registro duomenims, pagrįstai rėmėsi nenuginčytais ir galiojančiais registro duomenimis, išsiuntė skolininkams pranešimą ir pagrįstai atliko vykdomąjį įrašą pagal apraše nustatytą formą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad notaro veiksmai nagrinėjamu atveju buvo teisėti ir pagrįsti.

Dėl civilinės bylos sustabdymo

58. Apeliantų nuomone, egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomas civilinės bylos dėl notaro veiksmų sustabdymo pagrindas, kol įsiteisės procesinis sprendimas nurodytoje Šiaulių apygardos teismo byloje Nr. e2-397-569/2025. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų nuomone nesutinka ir pažymi, kad tiek teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, tiek notaro išduoto vykdomojo įrašo sukeliami teisiniai padariniai dėl priverstinio vykdymo iš esmės sutampa. Abiejų šių dokumentų pagrindu gali būti atliekamas priverstinis skolos išieškojimas, nes pagal CPK 587 straipsnio 1 ir 8 punktus šie dokumentai pripažįstami vykdomaisiais dokumentais. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025 yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės E. D. pagal 2025 m. gegužės 6 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Taigi, prašymu dėl nagrinėjamos civilinės bylos dėl notaro veiksmų sustabdymo yra siekiama iš esmės to paties rezultato – sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą iki įsiteisės Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės E. D. ieškinys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tuo atveju, jeigu nurodytoje byloje būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas ir jos ginčijamos sutartinės hipotekos ir skolos suderinimo sutarčių dalys būtų pripažintos negaliojančiomis ir panaikintos, o pareiškėja pripažinta ne skolininke, akivaizdu, kad notaro vykdomojo įrašo dalis dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos negalėtų būti vykdoma ir vykdomasis įrašas turėtų būti atšauktas, pakeistas ar išduotas naujas. Taigi, minėtos civilinės bylos nagrinėjimas (iki įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas) nekliudo nagrinėti šios civilinės bylos dėl notaro veiksmų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė nagrinėjamos bylos ir apeliacinės instancijos teismas pagrindo ją stabdyti nenustatė.

Dėl procesinės bylos baigties

59. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai teisiniais argumentais nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs notaro veiksmus ir reikšmingas aplinkybes bei įrodymus. Tai, jog nagrinėdamas apeliantų skundą dėl notaro veiksmų pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantams nepalankią nutartį ar vertino apeliantų skunde nurodytus argumentus ne taip, kaip jie tikėjosi, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo ar netinkamai nustatė bylos aplinkybes.

60. Išdėstytų motyvų ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl notaro veiksmų nagrinėjimą, įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo ją panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Suinteresuotas asmuo notaras D. J. prašo priteisti 847 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Tai reiškia, kad pagal bendrąją taisyklę kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas, tačiau nurodytoje teisės normoje taip pat yra nustatyta išimtis tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019, 2025 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-684/2025).

63. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundė notaro veiksmus, skundu prašė panaikinti notaro atliktą notarinį veiksmą, bylos nagrinėjimo metu notaras nesutiko su skundu, laikėsi pozicijos, kad jis nepagrįstas, todėl yra pagrindas spręsti, jog pareiškėjų ir notaro interesai yra priešingi. Tai sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

64. Bylų dėl notaro vykdomų funkcijų specifika yra ta, kad notaras yra teisinį išsilavinimą turintis bylos proceso dalyvis, gerai išmanantis sritį, kurioje dirba. Vis dėlto, konstatavus, kad notaras kiekvieną civilinę bylą, kurioje ginčijami jo veiksmai, turėtų vesti tiesiogiai pats, būtų žymiai apsunkintas notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, įstatyme nustatytų funkcijų vykdymas. Be to, bylų vedimas reikalauja ne tik šias funkcijas tiesiogiai reglamentuojančių materialiosios ir proceso teisės normų, bet ir specialiųjų proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą teisme, bei šių normų taikymo praktikos išmanymo. Dėl to nesuteikiant teisės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas ir taip ribojant notaro teisę į atstovavimą, notaras, kurio tiesioginis darbas nėra bylinėjimasis teisme, neturėdamas pakankamos bylinėjimosi patirties, gali atsidurti blogesnėje, nei kita proceso šalis, kurios teisė į atstovavimą tokiu būdu nėra ribojama, padėtyje. Be to, vienas iš CPK įtvirtintų bylinėjimosi (tarp jų – ir atstovavimo) išlaidų paskirstymo taisyklių, grindžiamų principu „pralaimėjęs moka“, tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus. Šiems tikslams prieštarautų toks teisės aiškinimas, pagal kurį bylose dėl notaro vykdomų funkcijų pareiškėjams būtų suteiktas lūkestis, kad net pareiškus nepagrįstą skundą bylinėjimasis teisme nekainuos ta apimtimi, kuria visos notaro išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą bet kuriuo atveju teks pačiam notarui.

65. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantų atskirasis skundas atmestas, neteisėtų notaro veiksmų byloje nekonstatuota, daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo notaras įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, t. y. 847 Eur, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis), kuris priteistinas iš apeliantų lygiomis dalimis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarui D. J. 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą, t. y. po 423,50 Eur (po keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 centų) iš pareiškėjų R. D. ir E. D.