Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant ieškovui M. Z., ieškovo atstovui adv. padėjėjui Nerijui Dunauskui, atsakovui V. G., atsakovo atstovei adv. Jolitai Urbaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Z. ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Civilinė atsakomybė, įskaitant deliktinę, kurią šiuo atveju prašo taikyti ieškovas, atsiranda, jeigu nustatomos keturios būtinosios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Viena esminių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, t.y. įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas) arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.).

Teismas pažymi, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasis aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigos įgyvendinimas yra vienas esminių šalių rungimosi civiliniame procese principo elementų, nes kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – 2012 m. gruodžio 1-2 dienomis nuo ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), stovinčio bičių avilio numetė du šiferio lakštus, juos sulaužė, nukėlė avilio dangtį, dėl ko sušalo ir žuvo avyje buvusi bičių šeima, tačiau ieškovas nepateikė jokių šias nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, jog ieškovas jo nurodytame žemės sklype turėjo bičių avilį, jog jame buvo/gyveno viena bičių šeima, jog nurodytu laikotarpiu buvo nuimtas ir sulaužytas vieno bičių avilio stogas, jog dėl to žuvo viena bičių šeima bei jog visus šiuos veiksmus atliko atsakovas V. G.. Atsakovas V. G. neigė atlikęs ieškovo nurodytus veiksmus. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK atsiųsti dokumentai, kuriais remiantis buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo skundą, atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo nepatvirtina ir negali būti laikomi pakankamu šios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos įrodymu. Nors 2012-12-17 nutarime, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 187 str. 3 d. pagal ieškovo 2012-12-06 pareiškimą dėl ieškinyje minimo įvyko nurodyta, kad pokalbio metu V. G. nurodė, jog konfliktuoja su M. Z. jau daug metų (šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir neginčijo abi šalys, ją patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai), o kadangi serga onkologine liga, vartoja stiprius vaistus, sukeliančius trumpalaikę amneziją, dažnai neatsimena savo poelgių bei jų priežasčių, neatmetė galimybės, jog galėjo atidengti avilį, nes kaimyno bitės buvo jį sukandžiojusius (b.l. 7-8), tačiau šis nutarimas negali būti laikomas pakankamu atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimą patvirtinančių įrodymu. Nutarime atsakovas V. G. nepripažino, jog padarė nurodytus veiksmus, o tik nurodė, kad galėjo juos padaryti; atitinkami pareigūnai, gavę ieškovo skundą, nebuvo nuvykę į įvykio vietą, atlikę jos apžiūrą, užfiksavę ir paėmę kokių nors įrodymų, atsakovas V. G. nebuvo apklaustas, nutarimas iš esmės priimtas remiantis vien ieškovo skunde nurodytomis aplinkybėmis (versija dėl įvykį padariusio asmens), kurių teisingumas, patikimumas nebuvo patikrintas ir nustatytas baudžiamojo proceso tvarka (nors ieškovui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka pagal LR CPK 407 str.) ir juo labiau, ieškovui nepateikus jokių įrodymų, negali būti nustatytas šioje civilinėje byloje. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2011-12-26 jau buvo atlikęs analogiškus neteisėtus veiksmus (numetęs ir sulaužęs ieškovo bičių avilių dangčius), dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka ir įsipareigojo ieškovui atlyginti žalą Vilniaus rajono apylinkės teismo c.b. Nr. 2-468-860/2013, todėl 2012 m. gruodžio 1-2 dienomis vėl galėjo atlikti identiškus veiksmus, tačiau ieškovo prielaida dėl galimų analogiškų atsakovo veiksmų atlikimo negali būti tų veiksmų atlikimo įrodymu. Pažymėtina, kad toje civilinėje byloje, kuri buvo užbaigta tik 2013 m., ieškovas apie 2012 m. gruodžio mėnesio įvykį nieko nekalbėjo, reikalavimo priteisti žalą nereiškė, o jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų daromą prielaidą, byloje nėra. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-08-16 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo sveikatos sužalojimo, jame apklaustas M. Z., kalbėdamas apie tarpusavio šalių konfliktus ir išvardindamas atsakovo jo atžvilgiu padarytus pažeidimus, mini tik 2011 m. žiemos įvykius, kuomet atsakovas atidengė stogo namelių apšiltinimą nuo 5 jo bičių avilių, dėl ko žuvo daug bičių, tačiau apie identiškus atsakovo 2012 m. gruodį galimai atliktus veiksmus nieko nenurodo (b.l. 65-66).

Teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str.). Teismas, spręsdamas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, buvimo, vadovaujasi įrodymų pakankamumo bei tikėtinumo principais. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis c.b. A. R. v. J. R., G. A., Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir kt., Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis c.b. L. Z. v. K. Ž., Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis c.b. V. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, Nr. 3K-3-513/2004; 2001 m. kovo 26 d. nutartis c.b. G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, Nr. 3K-3-260/2001 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis vien ieškovo paaiškinimais ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2012-12-17 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą negali daryti pakankamo tikėtinumo išvados dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, buvimo.

Be to, net ir tuo atveju, jeigu ieškovas įrodytų atsakovą atlikus neteisėtus veiksmus (deliktą), ieškinys negalėtų būti tenkinamas, kadangi ieškovas neįrodė kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – turtinės ir neturtinės žalos faktų bei tokios žalos dydžio. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėto išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. (CK 6.249 str.). Žala nėra preziumuojama, todėl tiek pačią žalą, tiek ir tikslų jos dydį privalo įrodyti ieškovas.

Nors ieškovas nurodė, kad dėl 2012 m. gruodžio 1-2 dienos įvykio patyrė turtinę žalą – buvo nuplėšti ir sulaužyti du bičių avilio stogo lakštai, kainuojantys 50 Lt, žuvo avilyje gyvenusi bičių šeima, kuri kainuoja 100 Lt, dėl bičių praradimo ieškovas neteko 20 kg medaus, kuris kainuoja 340 Lt, tačiau nepateikė teismui jokių nurodytos žalos patyrimą bei tokios žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo sugadinti būtent du šiferio lakštai, jog vieno lakšto kaina yra 25 Lt (ieškovas nenurodė nei lakštų gamintojo, nei gamybos metų, nepateikė įrodymų, jog vėliau pirko du naujus šiferio lakštus už 50 Lt, kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad vieno šiferio lakšto kaina yra 23 Lt, o teismo posėdžio metu nurodė, kad vieno šiferio lakšto kaina yra apie 20-25 Lt), jog avilyje iš tikrųjų įvykio metu buvo / gyveno viena bičių šeima, jog po įvykio ši šeima žuvo, jog vienos bičių šeimos kaina yra 100 Lt ir ieškovas po įvykio pirko už tokią kainą naują bičių šeimą bei turėjo tokio dydžio išlaidų, jog dėl bičių šeimos žūties ieškovas neteko 20 kg medaus (nepateikta įrodymų apie bičių sveikatos būklę ir galėjimą atnešti tokį kiekį medaus, juo labiau pačiam ieškovui teismo posėdyje paaiškinus, jog bičių šeimos atnešamo medaus kiekis gali skirtis ir svyruoti priklausomai nuo jos sudėties, dydžio, sveikatos būklės, stiprumo ir kitų aplinkybių, jog galimi atvejai, kai šeima apskritai tais metais neatneša medaus), jog vieno medaus kilogramo kaina yra 17 Lt, pagaliau, jog ieškovas apskritai užsiima bitininkyste (turi bityno pasą ir kitus būtinus tokiai veiklai dokumentus). Ieškovas negalėjo nurodyti, kokio laikotarpio kainomis skaičiuoja padarytą žalą – ar pagal žalos padarymo metu buvusias kainas, ar kreipimosi į teismą metu buvusias kainas ar kt., tiek ieškinyje, tiek duodamas paaiškinimus vartojo tokius nekonkrečius terminus kaip „apytikriai“, „apie“, „nuo ... iki“ ir pan.

Teismas pažymi, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, tuo tarpu kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, o nagrinėjamu atveju ieškovas šios įrodinėjimo pareigos neįgyvendino. Ieškovo pateikti straipsniai iš įvairių interneto svetainių (b.l. 38-39, 47-55), net nesant nurodytų jų autorių ir jų kvalifikacijos, negali būti laikomi objektyviais, patikimais ir pakankamais konkrečias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais, nes juose kalbama apie medaus naudą, kokybės didinimą, eksporto mastus, svyruojančias medaus kainas, konkrečių bitininkyste užsiimančių asmenų asmeninę patirtį, bičių šeimos atnešamo medaus kiekio svyravimus, apytikres avilio ir bičių šeimos kainas, straipsniai parašyti skirtingais laikotarpiais (2009-2013 m.).

Pagaliau, pats teismas nustato nuostolių dydį tik tuo atveju, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti (CK 6.249 str. 1 d.), o nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių kliūčių, dėl kurių ieškovas negalėtų tiksliai nurodyti ir įrodyti patirtos žalos dydžio.

Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negalėtų būti tenkinamas pirmiausia dėl to, jog pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, tuo tarpu nei Civilinis kodeksas, nei kiti įstatymai nenumato galimybės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo tokiais, kaip nagrinėjamos bylos atvejais, t.y. kai žala padaroma turtui. Tokiu būdu ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo, o taip pat ieškovui neįrodžius nei pačios neturtinės žalos patyrimo fakto, nei kriterijų, kuriais remiantis galėtų būti nustatomas kompensacijos už neturtinę žalą dydis, negali būti tenkinamas.

Pagal CPK 93 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal 96 str. 2 d. jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Atsakovui V. G. byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b.l. 18-20), kaip matyti iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-08 ir 2013-11-06 pažymų, buvo patirta 500 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 32, 36), todėl šios išlaidos, vadovaujantis nurodytomis CPK normomis, būdamos protingo dydžio, priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą. Iš ieškovo taip pat į valstybės biudžetą priteistina 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 96 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškovo M. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv, (duomenys neskelbtini)) atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. Z. 513 Lt (penkis šimtus trylika litų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.